ląstelės bio I kolis

Žiedinė adhezija:

a. susijungimas reguliuojamas per tarpinius filamentus;

b. susijungimas reguliuojamas per aktino filamentus;

c. intergrinai susiję su citoplazminiais komponentais per pektinus sudarančius plokštelę;

d. svarbi ląstelėms prisitvirtinant prie substrato

ATS:

d. svarbi ląstelėms prisitvirtinant prie substrato;

b. susijungimas reguliuojamas per aktino filamentus;

Tarpiniai filamentai:

a. randami tik gyvūninėse ląstelėse;

b. lokalizuoti ląstelės kortekse (prie pat plazminės membranos);

c. susiveja į virveles primenančias struktūras, todėl yra nepoliniail

d. atsakingi už ląstelės judėjimą ir fagocitozę.

ATS:

a. randami tik gyvūninėse ląstelėse;

c. susiveja į virveles primenančias struktūras, todėl yra nepoliniail

Vakuolės:

a. viduje pH rūgštinis;

b. augaluose lemia ląstelės ilgėjimą;

c. susijusios su autofagijos procesais;

d. membranoje egzistuoja porų kompleksas.

ATS:

visi ats teisingi

Kaip vyksta augalų ląstelės sienelės sintezė, kur ir kokie komponentai yra sintetinami?

ATS:

Komponentai sintetinami skirtingose augalo ląstelės vietose:

*Celiuliozė- Sintetinama tiesiai plazminėje membranoje. Celiuliozės sintazės kompleksai (CSC), esantys plazminės membranos viduje, sintetina celiuliozės grandines iš UDP-gliukozės. Šie kompleksai sudaro mikrofibriles, kurios integruojamos į sienelę.

*Hemiceliuliozės ir pektinai- Sintetinami endoplazminiame tinkle (ER) ir Goldžio komplekse. Hemiceliuliozės (pvz., ksilogliukanas) ir pektinai yra sintetinami Goldžio komplekse, kur juos fermentai polimerizuoja. Po to šie polisacharidai supakuojami į vezikules ir transportuojami į plazminę membraną, kur jie išskiriami į sienelę.

*Baltymai- Sintetinami ribosomose. Po sintezės baltymai apdorojami endoplazminiame tinkle ir Golgio komplekse, o tada per vezikules pernešami į sienelę.

*Ligninas- o pirmtakai (monolignoliai) sintetinami citoplazmoje. Monolignoliai pernešami į ląstelės sienelę, kur oksiduojasi ir sudaro lignino polimerus.

Membranos skystumą didina:

a. trumpa riebiųjų rūgščių grandinė;

b. nesočios riebiosios rūgštys;

c. glicerolis;

d. sočiosios riebiosios rūgštys.

ATS:

b. nesočios riebiosios rūgštys;

a. trumpa riebiųjų rūgščių grandinė;

Prieš koncentracijos gradientą vyksta šie procesai:

a. palengvinta difuzija (dalyvauja specifiniai nešikliai);

b. paprasta difuzija;

c. aktyvusis transportas;

d. paprasta difuzija per vandeninį kanalą

ATS:

c. aktyvusis transportas;

Pūslelių atsiskyrimas dalyvauja:

a. dinaminas, GTP hidrolizuojantis baltymas;

b. ET membranos;

c. klatrinas;

d. motoriniai baltymai.

ATS:

a. dinaminas, GTP hidrolizuojantis baltymas;

Pažymėkite savybes kuriomis pasižymi euchromatinas:

a. transkripciškai aktyvus;

b. mejozėje rekombinacija nevyksta;

c. silpnai kondensuotas;

d. daug genų;

e. mejozėje vyksta rekombinacija;

f. stipriai kondensuotas;

g. mažai genų;

h. transkripciškai neaktyvus

ATS:

e. mejozėje vyksta rekombinacija;

d. daug genų;

a. transkripciškai aktyvus;

c. silpnai kondensuotas;

Pasirinkite teisingus teiginius apie sintezę Okazaki fragmentais:

a. reikalingas vienas pradmuo;

b. vyksta pirmaujančios grandinės sintezės;

c. sintezė vyksta 5’→3’ kryptimi;

d. sintezė vyksta 3’→5’ kryptimi;

e. vyksta vėluojančiosios grandinės sintezė

ATS:

e. vyksta vėluojančiosios grandinės sintezė

c. sintezė vyksta 5’→3’ kryptimi;

Pažymėkite teisingus teiginius apie pernašą per branduolio porą:

a. pernaša per branduolio porą yra nereguliuojama;

b. iš branduolio į citoplazmą pernešami ribosomų baltymai, transkripcijai reikalingi baltymai;

c. pernaša yra reguliuojama baltymų eksportinų/importinų;

d. į branduolį yra pernašami ribosomų subvienetai ir RNR molekulės;

e. iš branduolio į citoplazmą pernešami ribosomų subvienetai ir RNR molekulės;

f. į branduolį yra pernašami ribosomų baltymai, transkripcijai reikalingi baltymai

ATS:

c. pernaša yra reguliuojama baltymų eksportinų/importinų;

e. iš branduolio į citoplazmą pernešami ribosomų subvienetai ir RNR molekulės;

f. į branduolį yra pernašami ribosomų baltymai, transkripcijai reikalingi baltymai

Kas yra histonai ir kokia jų funkcija? Kodėl histonai kompaktizuojasi į nukleosomą?

Histonai – tai teigiamai įkrauti baltymai, prie kurių jungiasi DNR, formuojant eukariotų chromatiną. Jie leidžia kompaktiškai supakuoti ilgas DNR molekules ir reguliuoja genų ekspresiją.

Funkcija: Histonai užtikrina DNR organizaciją, kompaktiškumą ir apsaugą, taip pat reguliuoja DNR prieinamumą transkripcijai, replikacijai ir reparacijai.

Kodėl kompaktizuojasi į nukleosomą? Histonai formuoja nukleosomas, nes tai padeda supakuoti DNR taip, kad ji tilptų branduolyje ir būtų tvarkingai organizuota, o prireikus – lengvai pasiekiama genų ekspresijos procesams.

Telomerazė pailgina telomerines sekas ir tai gali būti siejama su ląstelių gyvybingumo išsaugojimu ir netgi suvėžėjimu. (tiesa ar netiesa)

ATS:

tiesa

FtsZ baltymas reikalingas:

a. mikrovamzdelių produkcijai;

b. z žiedo pusiaujo plokštumoje susiformavimui;

c. naujos sienelės tarp pasidalijusių ląstelių susidarymui;

d. chromosomų padalinimui.

ATS:

c. naujos sienelės tarp pasidalijusių ląstelių susidarymui;

b. z žiedo pusiaujo plokštumoje susiformavimui;

Centromera- tai:

a. chromosomos regionas prie kurio jungiasi verpstės mikrovamzdeliai per kinetochoro baltymą;

b. kinetochoro regionas prie kurio jungiasi verpstės mikrovamzdeliai per chromosomos baltymą;

c. chromosomos regionas prie kurio jungiasi kinetochoras per centrosomos baltymą;

d. tai baltymai prisijungę prie kinetochoro.

ATS:

a. chromosomos regionas prie kurio jungiasi verpstės mikrovamzdeliai per kinetochoro baltymą;

ko neturi aukštesnieji augalai:

a. centromerų;

b. chromosomų;

c. centriolių;

d. telomerų.

ATS:

c. centriolių;

Pažymėkite teisingus atsakymus apie ciklinus:

a. ciklinai jungiasi tarpusavyje ir aktyvuoja vieni kitus;

b. ciklinai- tai katalitiniai baltymai, fosforilina baltymus;

c. ciklinai jungiasi prie viduląstelinų baltymų ir slopina jų veiklą;

d. reguliaciniai baltymai, jungiasi prie nuo ciklinių priklausomos kinezės ir ją aktyvina.

ATS:

d. reguliaciniai baltymai, jungiasi prie nuo ciklinių priklausomos kinezės ir ją aktyvina.

Pažymėkite reikalingas molekules transliacijos iniciacijai:

a. tRNR;

b. ribosomos didysis subvienetas;

c. AUG seka;

d. DNR polimerazė;

e. terminacijos veiksniai;

f. mRNR;

g. ribosomos mažasis subvienetas;

h. UGA seka;

i. iniciacijos veiksniai;

j. DNR

ATS:

a. tRNR;

b. ribosomos didysis subvienetas;

c. AUG seka;

f. mRNR;

g. ribosomos mažasis subvienetas;

i. iniciacijos veiksniai;

Fermentas atliekantis pradmenų sintezę replikacijos šakutėje vadinamas:

a. DNR ligazė;

b. Praimosoma;

c. DNR girazė;

d. DNR Praimazė;

ATS:

d. DNR Praimazė;

Eukariotų DNR replikacija prasideda:

a. Chromosomos galuose, replikacijos šakutės juda link centromeros;

b. ori sekoje, vienoje vietoje replikacijos šakutės juda į abi puses;

c. ARS sekose daugelyje chromosomų vietų;

d. ori sekoje, vienoje vietoje replikacijos šakutės juda į vieną pusę.

ATS:

c. ARS sekose daugelyje chromosomų vietų;

Chromatino organizacijos lygmuo, kuris formuojamas dėl nukleosomos sąveikos su H1 histonų;

a. metafazinėje chromosoma;

b. rozetės;

c. nukleosoma;

d.solenoido gija;

e. radialinės kilpos

ATS:

d.solenoido gija;

Mikrovamzdelių monomerai yra:

a. F ir G aktinas;

b. Q ir B tobulinas;

c. Q ir P vilmentinas?;

d. A ir B karotinas

ATS:

b. Q ir B tobulinas;

Glikokalikso funkcijos:

a. transportinė;

b. apsauginė;

c. membranos struktūros palaikymas;

d. hormonų sintezė

ATS:

a. transportinė;

b. apsauginė;

Hidrofobinės molekulės:

a. yra nepolinės;

b. turi teigiamą krūvį;

c. yra sudėtingos struktūros;

d. turi neigiamą krūvį

ATS:

a. yra nepolinės;

Kinezinas tai:

a. judina žiuželį ir blakstienėles;

b. juda į mikrovamzdelių galą;

c. atsakingas už aktino judinimą;

d. motorinis baltymas

ATS:

d. motorinis baltymas

b. juda į mikrovamzdelių galą;

Kolagenas tai:

a. citoskeleto elementas;

b. sutekiamas atsparumo tempimo jėgoms komponentas;

c. ląstelės sienelės komponentas;

d. aptinkamas gyvūninėse ląstelėse fibrilinis glikoproteinas

ATS:

b. sutekiamas atsparumo tempimo jėgoms komponentas;

d. aptinkamas gyvūninėse ląstelėse fibrilinis glikoproteinas

Prieš koncentracijos gradientą vyksta šie procesai:

a. aktyvusis transportas;

b. palengvinta difuzija (dalyvauja specifiniai nešikliai)

c. paprasta difuzija.

d. paprasta difuzija per vandeninį kanalą

ATS:

a. aktyvusis transportas;

Protoglikanai tai:

a. itin smulkios molekulės užpildančios tarpus tarp kalogeno fibrilių;

b. šerdis baltymas, o šoninėse grandinėse aptinkami 2 skirtingi cukrūs susijungę- A-B-A-B-A- struktūros;

c. citoskeleto elementai;

d. šerdis sudaryta iš glikolipidų

ATS:

b. šerdis baltymas, o šoninėse grandinėse aptinkami 2 skirtingi cukrūs susijungę- A-B-A-B-A- struktūros;

Dineinas:

a. motorinis baltymas judantis į mikrovamzdelių galą;

b. atsakingas už žiuželių judėjimą;

c. judina tarpinius filamentus

d. judina aktino filamentus raumeninio judėjimo metu

ATS:

a. motorinis baltymas judantis į mikrovamzdelių galą;

b. atsakingas už žiuželių judėjimą;

Gamtoje egzistuoja šie ląstelių tipai:

a. virusinis;

b. eukariotinis;

c. archebakterinis?;

d. prokariotinus

ATS:

b. eukariotinis;

d. prokariotinus

Į baltymų sudetį įeinantis azotas gyvūnų ląstelėse yra gaunamas:

a. NH2 pavidalu su maistu;

b. Fiksuojant atmosferos N2;

c. Iš NO2 esančio dirvožemyje;

d. Iš NO2 esančio atmosferoje

ATS:
a. NH2 pavidalu su maistu;

Fermentai didina reakcijos greitį patys joje nedalyvaudami (tiesa/netiesa):

ATS:

tiesa

Membranos lipidai jungiasi vienas su kitu kovalentinėmis jungtimis (tiesa/netiesa):

ATS:

netiesa

kas pavaizduota schemoje, kur kada ir kaip vyksta šis procesas?

Šioje schemoje pavaizduotas mikrovamzdelių susidarymas.

• Kas vyksta: Mikrovamzdeliai formuojasi nuo γ-TuRC komplekso (γ-tubulino žiedo kompleksas), kuris veikia kaip pradžios taškas.

• Kur: Procesas vyksta centrosomoje arba mikrovamzdelių organizavimo centre (MTOC).

• Kaip: Prie γ-TuRC komplekso prisijungia α- ir β-tubulino dimerai, ir pradeda formuotis mikrovamzdeliai.

• Kada: Intensyviai vyksta ląstelės dalijimosi metu.

• Reikšmė: Mikrovamzdeliai palaiko ląstelės formą, padeda judėti organelėms ir atskirti chromosomas dalijantis ląstelei.

Augalų ląstelės formą palaiko:

a. ląstelės sienėlė;

b. mikroflamentai;

c. tarpiniai flamentai;

d. mikrovamzdeliai

ATS:

a. ląstelės sienėlė;

Augaluose angliavandeniai sintetinami:

a. kvėpavimo metu;

b. sintetinami iš laktato ir glicerolio;

c. fotosintezės metu asimiliuojant aplinkos CO2;

d. sintetinami panaudojant aminorūgštis;

ATS:

c. fotosintezės metu asimiliuojant aplinkos CO2

Žiedinė adhezija:

a. Svarbi ląstelėms prisitvirtinant prie substrato;

b. Inegrinai susiję su citoplazminiais komponentais per pektinus sudarančius plokštelę;

c. susijungimas reguliuojamas per aktino filamentus;

d. susijungimas reguliuojamas per tarpinius filamentus.

ATS:

a. Svarbi ląstelėms prisitvirtinant prie substrato;

c. susijungimas reguliuojamas per aktino filamentus;

Žmogus ABO kraujo grupių sistemą yra nulemta eritrocitų membranoje esančių:

a. fosfolipidų;

b. baltymų;

c. angliavandenių;

d. oligosacharidų

ATS:

c. angliavandenių;

d. oligosacharidų

Aktino filamentai:

a. sudaro a ir b tubulinas;

b. turi centrinę virvę primenantį domeną Q- spiralę

c. 2 formos: globuchininas G aktinas ir fibirinas F-aktinas

d. Aktino gija auga iš abiejų galų prisijungiant aktino monomerams.

ATS:

c. 2 formos: globuchininas G aktinas ir fibirinas F-aktinas

d. Aktino gija auga iš abiejų galų prisijungiant aktino monomerams.

Organinių molekulių karkasą sudaro:

a. silicis;

b. anglis;

c. vanduo;

d. deguonis.

ATS:

b. anglis;

Kryptinga aktino polimerizacija eiga ir dalyvaujantys baltymai.

Kryptinga aktino polimerizacija – tai aktino gijų augimas, kuris vyksta + (plius) gale ir susitraukimas - (minus) gale. Šis procesas reguliuojamas įvairiais baltymais:

1. Branduolio formavimas: Aktino monomerai (G-aktinas) jungiasi į trijų monomerų branduolį, nuo kurio pradeda formuotis gija. Dalyvauja baltymai: forminai (inicijuoja gijų augimą).

2. Polimerizacija:Aktino monomerai jungiasi prie + galo, naudodami ATP. Baltymas profilinas skatina monomerų prijungimą.

3. Dinaminis reguliavimas: Baltymas timozinas sulaiko laisvus monomerus, kad jie neprisijungtų prie gijos.ADF/kofilinas ardo senas aktino gijas, skatindamas depolimerizaciją - gale.

4. Šakotų struktūrų formavimas: Arp2/3 kompleksas inicijuoja šakotų aktino tinklų susidarymą.

Aktino filamentai dalyvauja ląstelei judant ir maitinantis (tiesa/netiesa)

ATS:

tiesa

Ar adedinas ir guaninas purinai? (tiesa/netiesa)

ATS:

tiesa

Bakterijų genetinė medžiaga padalinama:

a. mikrovamzdelių pagalba;

b. atsitiktinai;

c. membranų pagalba;

d. citoskeleto pagalba

ATS:

c. membranų pagalba;

Osmosas tai:

a. aktyvus vandens transportas iš ląstelės;

b. druskų judėjimas;

c. baltymų difuzija;

d. vandens difuzija

ATS:

d. vandens difuzija

Pirimidinai tai:

a. citozinas;

b. adeninas;

c. timinas

d. guaninas

ATS:

a. citozinas;

c. timinas

Bakterijų gleivių sluoksnis:

a. glikoproteninis kompleksas tariamai susijęs su sienele;

b. pradeda judėti skystoje terpėje;

c. apsaugo nuo išdžiuvimo;

d. apsaugo ląsteles nuo UV poveikio

ATS:

c. apsaugo nuo išdžiuvimo;

d. apsaugo ląsteles nuo UV poveikio

Pagrindinis bakterijų sienelės struktūrinis komponentas yra:

a. celiuliozė

b. dineinas

c. chitinas

d. NAG+ NAM

ATS:

d. NAG+ NAM

Surašykite jungčių pavadinimus. Kur jos surandamos ir kokios funkcijos?

ATS:

A. sąaugos- apjuosia ląsteles diržu epikaliniame gale;

B. glaudžiosios jungtys-reguliuoja makromolekulių judėjimą, svarbios ten, kur vykdoma filtracija- inkstuose

C. plyšinės jungtys- per jas perduodami elektriniai signalai tarp ląstelių, svarbios ten virškinomojo trakto ląstelėse, širdyje.

D. desmosomos- sutvirtina ląsteles, ląstelės ryšius, svarbios odos, kvėpavmo, virškinamojo trakto, kraujotakos epitelių ląstelėms, riebalinėms ir raumeninėms ląstelėms.

Peroksisoma:

a. gali generuoti energiją peroksidacijos reakcijų metu;

b. peroksisimų skaičius ląstelėse gali būti medžiagų esančių ląstelės aplinkoje nuodingumo rodikliu.

c. augaluose gali būti lokalizuoti kvėpavimo fermentai;

d. lokalizuoti virškinimo fermentai.

ATS:

b. peroksisimų skaičius ląstelėse gali būti medžiagų esančių ląstelės aplinkoje nuodingumo rodikliu.

c. augaluose gali būti lokalizuoti kvėpavimo fermentai;

Laisvosios ribosomos sintetina:

a. citozolyje veikiančius ir chloroplastų baltymus;

b. endosomų baltymus;

c. vakuolių baltymus;

d. lizosomū baltymus.

ATS;

a. citozolyje veikiančius ir chloroplastų baltymus;

Pūslelių atsiskyrime dalyvauja:

a. motoriniai baltymai;

b. dinaminas, GTP hidrolizuojantis baltymas;

c. klatrinas

d. ET membranos

ATS:

b. dinaminas, GTP hidrolizuojantis baltymas;

Endomembraninei sistemai nepriklauso:

a. vakuolės;

b. chloroplastai;

c. goldžio aparatas;

d. mitochondrijos

ATS:

b. chloroplastai;

d. mitochondrijos

Pažymėkite teisingus atsakymus apie peroksisomas:

a. jose vyksta cholesterolio ir tulžies rūgščių sintezė kepenyse;

b. dalyvauja peroksido apykaitoje;

c. formuojasi pumpuruodamos nuo Goldžio komplekso;

d. reikalingos fotosintezei.

ATS:

a. jose vyksta cholesterolio ir tulžies rūgščių sintezė kepenyse;

b. dalyvauja peroksido apykaitoje;

Peroksisomų funkcija:

a. nespecifinis junginių skaidymas;

b. sandelinė;

c. ląstelinis viškinimasl;

d. baltymų sintezė

ATS:

a. nespecifinis junginių skaidymas;

Kas yra lizosoma, kokia jų sandara, funkcija ląstelėje?

ATS:

Lizozomos – tai membraninės organelės, esančios eukariotų ląstelėse, kurios atlieka svarbų vaidmenį ląstelės atliekų šalinime ir medžiagų perdirbime.

Sandara:
Lizozomos yra apvalios ar ovalios formos organelės, apsuptos viena lipidų dvisluoksnio membrana. Jos turi daugybę virškinimo fermentų (hidrolazių), kurie skaidys baltymus, lipidus, angliavandenius ir nukleino rūgštis.

Funkcija ląstelėje:
Lizozomos atsakingos už ląstelės "vidinio virškinimo" procesus, šalinant nereikalingas ar pažeistas ląsteles dalis, taip pat mikroorganizmus, kurie patenka į ląstelę. Jos dalyvauja ir autofagijoje (ląstelės senų komponentų perdirbime), ir fagocitozėje (užkrėstų ar nepageidaujamų dalelių naikime).

Taigi, lizosomos atlieka detoksikacijos ir atliekų perdirbimo funkcijas, padedant palaikyti ląstelės švarą ir sveikatą.

Išvardinkite elektronų nešiklius susijusius su elektronų transporto grandinės veikla mitochondrijose:

ATS:

A- flavoproteinai;

B-citochromai;

C- vario atomai;

D- ubichinonas;

E- geležies sieros baltymai

Kaip lizosomos apsisaugo nuo savęs susivirškinimo?

ATS:

jos membranoje yra glikozilinių iuntegralinių baltymų su prijungtais specifiniais angliavandeniais (cukraus grandinėlės), kurios apsaugo lizosomą nuo fermentų veikimo ir susivirškinimo.

Splaisingas vyksta:

a. dumbliuose

b. prokariotuose

c. virusuose

d. eukariuotuose

ATS:

d. eukariuotuose

Chloroplastų baltymus sintetina laisvosios ribosomos (tiesa/netiesa):

ATS:

tiesa

Fotosistemos reikalingos:

a. ląstelės sintezei;

b. ATP sintezei;

c. elektronų transportui;

d. šviesos fotonų fiksavimui

ATS:

c. elektronų transportui;

d. šviesos fotonų fiksavimui

Pulsuojančias vakuoles turi:

a. mielės;

b. bakterijos;

c. pirmuonys;

d. archėjos

ATS:

c. pirmuonys;

Mitochondrijų DNR:

a. dvigrandė RNR

b. žiedinė dvigrandė DNR

c. linijinė viengrandė

d. linijinė dvigrandė

ATS:

b. žiedinė dvigrandė DNR

Kas yra klatrinas, kokiam procesui jis reikalingas, kaip jis polimerizuojamas?

Klatrinas – tai baltymas, kuris dalyvauja endocitozės ir vezikulių formavimo procesuose ląstelėje.

Funkcija:
Klatrinas reikalingas formuojant vezikulas, kurios perneša medžiagas į ląstelės vidų arba tarp ląstelių organelių. Jis sudaro baltyminę struktūrą, kuri apgaubia membraną ir padeda ją susukti į vezikulą, kad medžiagos būtų įsiurbtos arba transportuojamos.

Polimerizacija:
Klatrinas polimerizuojasi į būdingą trisluoksnę struktūrą – tinklą, susidarantį iš trijų klatrino sunkiųjų ir lengvųjų subvienetų. Šis tinklas apsupa membraną ir padeda ją suspausti į uždarytą vezikulą. Po to, kai vezikula susiformuoja, klatrino tinklas yra pašalinamas, leidžiant vezikulai susijungti su kitomis ląstelės struktūromis (pvz., su endosomomis).

Chromoplastuose kaupiama:

a. aliejus

b. chromo junginiai

c. pigmentai

d. krakmolas

ATS:

c. pigmentai