Histe

Tinklainės sluoksniai ir jų sudėtis

Tinklainės sluoksniai ir jų sudėtis

• 1 Vidinė ribinė membrana - miullerio last susijungusios ataugos

• 2 nerviniu skaidulos sl - nemielinizuoti gangliniu neuronų aksonas

• 3 ganglinis sluoksnis - gangliniu last kūnai

• 4 vidinis tinklinis - sinapsėse tarp dvipoliu ir gangliniu last ir amakrininiu ir gangliniu

• 5 vidinis branduolinis - dvipoliu gulsciuju amakrininiu ir Milerio last kūnai

• 6 išorinis tinklinis - sinapsėse tarp fotosensorinių ir bipoliniu last ir tarp foto sensorinių ir guslciuju

• 7 išorinis branduolinis - fotoreceptoriu branduoliai

• 8 - išorinis ribinis - Muller last atjautos, fotoreceptorių išorinis segmentas

• 9 fotosensorinis arba neuroepitelis - laidiniai ir kalbiniai epiteliocitai

• 10 pigmentinis - melanino granules, stulpines last

Tinklainės neuronų grandine

• Išorinis neuroepitelis lazdiniai ir kolbinisi epiteliocitai

• Vidurinis: dvipoliai - sinapsėse su fotoreceptoriais, ganglinem, horizontalieji - kontaktai tarp fotoreceptoriu ir bipoliu, amakrinines - sujungia bipolines ir ganglines

• Vidinis gangliniai neuronai

Iš vidinės taurės lapelio formuojasi

Tinklainė

Iš išorinio akies taurės lapelio formuojasi

Pigmentinis tinklainės epitelis, neruozuotieji raineles miocitai

3 liaukų tipai akyje

Meibono - riebalų

Zeins - susijungia su plaukų folikulais riebalų

Moll - apokritine prakaito

Iš mezenchimos formuojasi

• Ragena išskyrus priekinį epiteli

• Odena

• Rainelė

• Krumplynas

• Gyslainė

• Stiklakūnis

Iš ektodermos formuojasi

Priekinis ragenos epitelis ir lęšis

Ragena

Gyslaine sudaro

• Antgysline plokštele purus j.a., melanocitai

• Savoji medžiaga purus j.a., melanocitai

• Kapiliarine plokstele purus j.a.. nėra pigmentiniu last

• Pamatinis kompleksas elsatines skaidulos

Raineles sluoksniai

• Stroma

• Priekinis nekraujagyslinis

• Užpakalinis kraujagyslinIš

• Vyzdzio sutraukiamasis raumuo

• Vyzdzio pleciamasis

Vyrauja purus j.a. yra ir melanocitų tas pats ir krumplyne

Rašinelinis ragenos kampas

Skiauterės raištis (priekinės akies kameros skysčio perteklius per angas) → rainelinio ragenos kampo tarpai (pilni skysčio) → sijinis tinklas skystis drenuojamas į surenkamasiss venas→ odenos veninis antis

Priengio laiptą scala vestibuli užpildo

perilimfa

Būgno laiptą užpildo tympani

Perilimfa

Sraigės lataką uzpildo

Endolimfa daug k Jonu

Kur susidaro kortijaus organas

Plėviniame labirinte, trikampyje

Maišeliu dėmese yra ląsteles

• Plaukuotosios juntamosios orientuotos skirtingomis kryptimis

• Atraminiai epiteliocitai gamina drebuline konsistencijos stotokoniju medz

• Kriaušiniai epiteliocitai

• Stulpiskieji epiteliocitai

• Yra taip PAT DM ir statokonijos

Skiauterės ampulės last

Gerai vaskuliarizuota

• Atraminiai epiteliocitai gamina DM

• Plaukuotosios last (kriesines ir stulpines) turi stereocilijas, kurios įauga į DM

Kuri sraigės latako siena dalyvauja endolimfos gamyboje

Išoriniė, turi kraujagyslinį ruožą

Spiralinio organo last

• Atraminiai epiteliocitai

• Plaukuotosios last: išorinės 3 eiles, motorinės, turi stereociliją. Vidines 1 eile, sensorinės, 3-4 eiles stereociliju, remiasi į PM

• Aferentinė ir eferentinė nervinės skaidulos

Skonio svogūnėlio last

• Juntamosios (ilgi mikrogaureliai)

• Atramines turi mucino granulių ir mikro gaureliu

• Pamatines kamienines

Uoslinę gleivinę sudaro

Sudaryta iš epitelio ir lamina propria (yra bowmano leuka)

• Daugiasluoksnis virpamašis epitelis

• Pamatines last

• Uosline receptorine last bipoline

• Atramines last