Medicinos istorija

Priešistorės medicinos šaltiniai

Archeologiniai - mikroskopavimas, parazitologija, DNR tyrimai, labaratoriniai tyrimai, antropologiniai radiniai, piešiniai iš uolų

Priešistorės medicinos ligos aiškinimas

Dievybės, demonai, apsėdimai, ligos priežastys: metafizinės ir fizinės

Priešistorės medicinos diagnostikos metodai

Apčiuopa, apžiūra, apklausa

Priešistorės medicinos gydymas

Žolelės, geofagija - žemės valgymas, trepanacija, šamanizmas, egzorcizmo seansai, lūžių gydymas, dedešvos žaizdoms, kraujažolė - storosios žarnos valymui, primityvi chirurgija

Priešistorės medicinos ligos

Kol medžiotojai-rankiotojai - lūžiai, traumos, užkrėtimai, gimdymo komplikacijos

Kai žemdirbiai - infekcijos, ligos nuo gyvūnų, sunkios gyvenimo sąlygos, artritas, gangrena, pasiutligė, trichineliozė, apsinuodijimai, karštinės, traumos, mitybos problemos, aukštas moterų ir vaikų mirtingumas

Neolito revoliucija

Susiformuoja pirmieji miestai, keičiasi mityba.

Sunkus darbas, maisto trūkumas, monokultūros, naminiai gyvūliai - infekcinių ligų šaltinis, galvija

Mesopotamijos medicinos šaltiniai

Archeologiniai, dantiraštis (Nipuro dantiraštis - farmakologija), Hamurabio kodeksas (apibrėžtos gydytojo teisės ir pareigos, gydymo mokestis), Asirų karaliaus Ašurbanipalo bibliotekos lentelė (įvairūs mediciniai aprašai).

Mesopotamijos medicinos ligos aiškinimas

Aplinka yra ligos kilmė, bet ir demonai, apsėdimai, dantų ligas sukelia kirmėlės.

Mesopotamijos medicinos diagnostikos metodai

Apžiūra, dantiraščio simptomai. %%Kolektyvinė diagnostika%%, gydytojai žyniai aukodavo kraujo aukas - gyvūną - ištraukus gyvūno kepenis, pagal jas spręsdavo apie ligos kilmę (%%hepatoskopija%%).

Mesopotamijos medicinos gydymas

Dantų gydymui naudodavo graužikus. Trepanacija. Šamanizmas, maldos, religinės praktikos, žolelės, įvairios chirurginės operacijos (kataraktos šalinimas). Aukos dievams.

Mesopotamijos medicinos pagalbos struktūra

Liaudies medicinos atstovai – %%Asu%%. Žolelės arba chirurginės priemonės. Vaistininkystė, vaistai nuo virškinimo sistemos ligų, odos ligų. Gyvūno organas atitinkantis žmogaus organą - %%Signatūrų teorija%%.

Žyniai, burtininkai – %%Ašipu%%. Ligas aiškino dievų, dvasių įtaka. Jie būrė iš kepenų, svogūno lukštenimo, siūlų išvyniojimo ir t.t; aprūkymas - kad piktoji dvasia pabėgtų (tai kas žmogui nemalonu ir dvasiai turėtų būti nemalonu).

Raupų ligoninės

Mesopotamijos medicinos prevencinės priemonės

Raupsais sergantys žmonės (turintys „liūto veidą“) išvaromi iš miesto. Ištarė – vaisingumo, medicinos deivė. Ji galėjo apsaugoti nuo demonų, kurie sukelia ligas, buvo naudojami amuletai, talismanai. Simbolis – skeptras su 2 gyvatėmis.

Mesopotamijos medicinos epidemijos ir ligos

Raupų epidemijos (pirmosios ligoninės gydyti raupus), traumos, difterija, gripas, vėjaraupiai, kiaulytė (nešvara miestuose, prekyba, gyvūnai). Akių, ausų, dantų ligos, vištakumas, širdies ligos.

Mesopotamijos medicinos specifinės žinios

Anatomija, fiziologija, psichiatrija, gydymo ir ligų aiškinimo koncepcijos. Hamurabio kodeksas - teisinės medicinos užgimimas.

Egipto medicinos šaltiniai

%%Mirusiųjų knyga%% (paskutinis teismas, apie tai jog po mirties keliauja į kitą pasaulį); %%Imhotepo/Smito papirusas%% (XVII a. pr. Kr., chirurgijos duomenys, lūžiai, neurochirurgija, platus žaizdų spektras - nuo galvos iki pirštų, pirmasis medicinos etikos problemas aptariantis tekstas), %%Eberso papirusas%% (vaistai, formulės, ligų atvejai - akių, odos, virškinimo sistemos, karščiavimo, išduoda to meto sveikatos problemų pobūdį); %%Metu teorija%% - širdis yra kraujo apytakos sistemos centras (širdyje gyvena siela, depresija ir kt. psichikos ligos), %%Kahuno papirusas%% (veterinarija, akušerija ir ginekologija, kontracepcija - krokodilų išmatos naudojamos kaip spermicidas; hašišas - nuskausminamieji vaistai, vaistai nuo galvos skausmo, vaistas nuo plikimo - driežo/hipopotamo/šuns mišinys).

Egipto medicinos ligos aiškinimas

Dievai sukelia ligas už nuodėmes, demonų veikla, Metu koncepcija - širdis varinėja kraują ir kitus skysčius. Ligos kyla dėl to, nes iš išorės patenka įvairūs elementai, kuriuos reikia reguliariai išvalyti klizmomis.

Egipto medicinos diagnostikos metodai

Apklausa, apžiūra, apčiuopa, nėštumo testas.

Egipto medicinos gydymas

Žolinė medicina, užkalbėjimai, burtai, tepalai, gyvūnų kepenų valgymas - vit. A - vištakumas, %%inkubacijos (miegojimo) terapija%%, chirurgija, trepanacijos, protezai, stiklinės akys (estetiniams tikslams faraonams).

Egipto medicinos pagalbos struktūra

Gydymo šventyklos - Imhotepo, Sekmet žyniai. Faraono karališkieji gydytojai, šventyklų žyniai. Gyvybės namai - ligoninė. Swnu (bendrosios praktikos gyd.), Wabau (specializuojasi magijoj) gydytojai; “karališkojo pasturgalio sargas” - gydytojas proktologas.

Egipto medicinos prevencinės priemonės

Higienos laikymasis (prausimasis - norėjo patikti dievams), kontraceptikai į makštį (krokodilo išmatos), valymai (klizmos), faraonai turėjo vandentiekių, kanalizacijos sistemas, burnos higiena - dantų pagaliukai, karališkos pirtys Egipte ir Babilone, kosmetika.

Egipto medicinos epidemijos ir ligos

Raupai, raupsai, traumos, infekcinis maistas, maiste nėra pakankamai vitaminų, baltymų. Dantų ligos (dantų kirminas), aterosklerozė, tuberkuliozė. Pirmoji maro epidemija (Buboninis maras) - miršta faraono žmona ir vaikai

Egipto medicinos gydytojai

Imhotepas – Egipto Asklepijus. Smito Papiruso autorius, Memfio medicinos mokyklos įkūrėjas. Po mirties Egipte garbino kaip gydymo dievą, o graikai jį tapatino su savuoju medicinos dievu Asklepijumi.

Peseshet – pirmoji moteris gydytoja.

Sekhmet – gydymo deivė. Moteris su liūto galva ir saule. Gali sukelti epidemijas, jei žmonės su ja elgiasi gerai – išgydyti ligas. Dievai, susiję su medicina: Anubis (požemio dievas su šuns galva, išmokė balzamavimo). Totas (su paukščio Ibio snapu, mokėjo daryti klizmas ir jam meldžiantis ligonis išgyja).

Egipto medicinos specifinės žinios

**Metu teorija** - širdis yra kraujo apytakos sistemos centras

Ajurvedos medicinos šaltiniai

Archeologija, Vedos (pamokomosios istorijos: Ajurveda viena iš vedų atšakų),

Samhitai:

%%Čaraka Samhita%% (1000 m. pr. Kr.) – ligos koncepcija, žolininkystė, vidaus ligos; gydytojo priesaika.

%%Sušruta Samhita%% (600 m. pr. Kr.) – anatomijos ir chirurgijos žinios.

%%Vagabhata Samhita%% – chirurgija ir terapija

%%Karaliaus Manu įstatymų rinkinys%% - neliesk maisto, kurį valgė ligonis, šiukšlės turi būti išvežamos už miesto, keliskart per dieną prausk veidą ir kūną, valyk dantis, Vamana (vėmimo) terapiją praktikuok 3 kartus per mėnesį

Ajurvedos medicinos ligos aiškinimas

Penkių elementų (žemė, oras, vanduo, ugnis, eteris) - %%mahabhūtų - diharmonija%%. Jie lemia došas.

Doša – fizinė būsena, paveldima, nekinta. Viena doša vyrauja, kitos išreikštos mažiau.

Guna – mentalinė būsena, kinta, priklausomai nuo tikslų. (Radžasas, Tamasas, Sattva). Doša nebūtinai atitinka guną. Teisingai ugdoma gali sustiprinti naudingesnes došas. Geriau nesivaikyti materialų dalykų, padėti kitiems, mokyti, turėti aukštesnį tikslą. Reikia pereiti per visas būsenas, palaikyti pusiausvyrą.

Ajurvedos medicinos diagnostikos metodai

Apžiūra, apčiuopa, apklausa, anamnezė, ragaudavo (pvz šlapimas). Atkreipdavo dėmesį į odą, liežuvį, akis, kalbėjimas (tembras). Šlapimas ir išmatos

Ajurvedos medicinos gydymas

Vaistažolės, antibiotikai, operacijos, gydymas maistu pagal došas, elementus, klizmos, priverstinis vimdymas, laisvinamieji. Rinoplastika, cezario pjūvis, kraujo nuleidimai su dėlėmis

Ajurvedos medicinos pagalbos struktūra

Gydytojai ruošiami perduodant mokymus iš lūpų į lūpas, vėliau užrašytas mokslas sanskritu Samhituose. Buvo statomos ligoninės.

Ajurvedos medicinos prevencinės priemonės

Prevencinės programos pagal elementus, došas, rekomendacijos gyvenimui. Tikslas – sveiko gyvenimo palaikymas. Bendra Ajurvedos rekomendacija visiems žmonėms yra rūpinimasis savo fizine, psichine ir emocine sveikata. Tai pvz. užsiimti joga, meditacija, intuityviu valgymu, kokybišku miegu, turėti kasdienę rutiną, kadangi ji palaiko penkių elementų pusiausvyrą. Reikia siekti Satvos gunos tipo.

Ajurvedos medicinos epidemijos ir ligos

Maras, raupai, cholera, traumos

Ajurvedos medicinos gydytojai

SUŠRUTA (sushruta) – chirurgas, aprašęs skrodimo techniką. ,,Arbūzų akademija“ – auklėtiniai kasdien skrodė po 100 arbūzų, kad išmoktų daryti pjūvius. Plastinė chirurgija (nosies operacijoje odos gabalėlis visiškai nuo kaktos nupjaunamas, tik, kai prigyja).

Charaka – vidaus ligos, kraujo nuleidimas.

Ajurvedos medicinos specifinės žinios

Anatomija - buvo atliekama daug skrodimų. Ajurvedos žinios apima: Vidaus mediciną, Otorinolaringologiją, Akių ligas, Chirurgiją (cezario pjūvis, litotomija, amputacija, kataraktos gydymas, tonzilektomija, plastinės chirurgija, skrodimas), Toksikologiją, Psichikos sveikatą, Pediatriją, Reprodukciją, Geriatriją.

Došos

Vata - eteris ir oras, aukštas, lieknas, fiziškai silpnas, kūrybingas, nepastovus, greitas, mažai miega, senatvė ir vakaras

Pitta - ugnis ir vanduo, vidutinio sudėjimo, atletiškas, energingas, sumanus, greitas, agresyvus, branda ir diena

Kapha - žemė ir vanduo, apkūnus, ištvermingas, lėtas, mėgsta pamiegoti, atlaidus, geranoriškas, stabilus, metodiškas, vaikystė ir rytas

Gunos

Sattva - energija neutrali/suderinta, ramus, švelnus, kantrus, tolerantiškas

Radžasas - energija teigiama/didėjanti, aistringas, spontaniškas, godus, materialistiškas

Tamasas - energija neigiama/mažėjanti, neišmanantis, tingus, nejautrus, melagis

Tradicinės kinų medicinos šaltiniai

Žodinė tradicija

Pranašysčių kaulai (Orakulo kaulai)

GELTONOJO IMPERATORIAUS KANONAS (Huangdi Neijing, 300 – 100 BC)

Shang Han Lun (150 – 219 AD) TRAKTATAS APIE ŠALČIO LIGAS
Sukūrė legendiniai gydytojai imperatoriai:
• Fu Hsi – Ying ir Yang, rašymas
• Shen Nung – toksikologija. Bandydamas žoleles pats nusinuodija.
• Huang Ti – pulsas, wu – hsing (5 energijos fazių teorija). geltonasis imperatorius, išleido kanoną
• Zhang Zhongjing – šalčio ligos.

Tradicinės kinų medicinos ligos aiškinimas

* Sutrikęs CHI tekėjimas, sutrikusi Yin (aktyvioji energija) ir Yang (pasyvioji energija)
* Organizmas sudarytas iš 5 elementų (Wu-hshing): UGNIES, ŽEMĖS, MEDŽIO, METALO ir VANDENS. Jie išsidėstę organizme vienas kitą papildo, kartais silpnina.
* Organizmas sudarytas iš 2 jėgų: Jin (moteriškoji, neigiama pasyvi, yra kraujyje) ir Jang (vyriškoji, teigiama, yra ore, kvėpuojant patenka į organizmą). Kai Jang patenka į Jin, vyksta organizmo gyvybinės reakcijos, nes kraujas užverda.
* Jeigu jėgų pusiausvyra sutrinka, žmogus suserga. Jeigu įsivyrauja Jang – ūmios ligos (gripas), staiga su staigiais simptomais. Jeigu įsivyrauja Jin – lėtinės ligos.
* Ligoms turi įtakos ir demonai, piktosios dvasios.
* Suprato, kad higienos nesilaikymas, klimato pasikeitimas, gamtiniai sutrikimai gali būti ligų priežastimi.

Tradicinės kinų medicinos diagnostikos metodai

Apklausa, apuostymas, apžiūra (gleivių, ekskrementų), %%pulso matavimas%% (BIAN CIAO gydytojas nustatydavo ligą pagal pulsą), akių stebėjimas (akių geltonumas - kepenys).

Tradicinės kinų medicinos gydymas

Meridianų sistema – kanalai, kuriais teka Chi. Stimuliuojant pėdas ar rankas veikiant meridianus ir tam tikrus organus.

* Akupunktūra (atkurti Jin ir Jang harmoniją, tuščiavidurės adatos)
* Akupresūra (spaudimas rankomis)
* Moksibustija – žolelių deginimas.
* Natūralūs vaistai. Žolelės – ženšenio šaknis (arbata, kuri gerino savijautą, mirštančiam gyvenimą prailgindavo 3 dienom), pelynas, imbieras, goji uogos, šilkmedžio uogos. Meditacijos, kovos menai, Feng shui, Thai Chi (švelnūs, lėti judesiais).
* Masažai. Gua sha – akmenys. Taurės.

!!!Variolatio Inokuliacija – metodas apsisaugoti nuo raupų, kaip skiepai. Imdavo raupų pūslių pūlius, sudžiovindavo ir įpūsdavo per nosį.

Kraujo valymas - dėlės

Tradicinės kinų medicinos pagalbos struktūra

* Prie imperatoriaus rūmų įkurta gydymo valdykla, kuri rūpinosi šeimos sveikata epidemijų metu.
* Gydanti jau sergantį žmogų – patenkintina medicina. Leidžianti užkirsti kelią pirmiesiems simptomams – gera medicina. Leidžia numatyti būsimas ligas – puiki medicina.
* Kinų visuomenės sveikatos sistema 300 m. pr. Kr.: Gydytojas (miesto gydytojas) gauna algą, jei sistema veikia. Jei kyla epidemija – sistema neveikia, gydytojas nepadarė visko, kad išvengtų epidemijos; jam nedera mokėti algos.
* žemiausios kategorijos gydytojas gydo ligą, vidutinės - gydo pacientą, o aukščiausios - visuomenę, šalį

Tradicinės kinų medicinos prevencinės priemonės

* Svarbiau prevencija negu gydymas.
* Užtikrinamas energijos judėjimas kūne, laikomasi Dao Dėsnių
* Gyvenama santarvėje su gamta.
* Vengiama staigių klimato pokyčių.
* Gyvenama išmintingai, vengiama neigiamų emocijų. Nemąstyti ilgiau nei 3 min.
* Pasiekiama JIN ir JANG harmonija.
* Nepersivalgoma, valgoma laiku.
* Miegama tuo pačiu laiku. Planuojama diena.
* Medituojama

Tradicinės kinų medicinos epidemijos ir ligos

Maras - Pastebėjo, kad prasideda uostuose, kur daug žiurkių. Raupai. Opos. Širdies ligos.

Tradicinės kinų medicinos gydytojai

BIAN CIAO – gydytojas, kuris nustatydavo liga pagal pulsą (dar naudojo apžiūrą, klausimą, apklausą). HUAT’O – chirurgas. Anestezijai naudojo vyną ir žoleles. Imperatoriui pasiūlė trepanaciją, todėl buvo nužudytas.

Tradicinės kinų medicinos specifinės žinios

Chirurgija nelabai išvystyta. Svarbiau fiziologija, nei anatomija, pulso diagnostika. Skiepai nuo raupų.

Senovės Romos medicinos šaltiniai

Archeologija; Galeno užrašai, autobiografija

Senovės Romos medicinos ligos aiškinimas

Keturių skysčių disbalansas (humoralinė teorija) - kraujas, flegma, geltona tulžis, juoda tulžis

Senovės Romos medicinos diagnostikos metodai

Apžiūra, pulso apčiuopa, šlapimo apžiūra, Galeno itin nuodugdi apklausa

Senovės Romos medicinos gydymas

Klizmos, vėmimas, kraujo nuleidimas, taurių terapija, dėlių terapija, fermokoterapija – Galeniniai preparatai (pagrindas alkoholis, sudaryta iš daugybės komponentų, kuo jų daugiau – tuo vaistas stipresnis), chirurgija labiau išsivysčiusi, nes romėnai daugiau kariavo, gladiatorių kautynės, Signatūrų teorija – vaistas panašus į priežastį, antiseptikai

Senovės Romos medicinos pagalbos struktūra

Abatonai - kur žmonės gaudavo med. pagalbą, vaistus, operacijas. Valetudinariumai - karo ligoninės, vėliau tampa špitolėmis. Lūpariumai - viešnamiai. Miesto gydytojai Romoje - rūpinasi epidemijų prevencija. Karo gydytojai, chirurgai, graikai gydytojai.

Senovės Romos medicinos prevencinės priemonės

maistas, miegas, sportas, poilsis

kanalizacijos sistema, akvedukai, higiena, latrinos (viešieji tualetai)

Senovės Romos medicinos epidemijos ir ligos

Antonino (Galeno) maras – raupai , tymai (vėmimas, vėrimas, pūslės), maliarija, tuberkuliozė

Senovės Romos medicinos gydytojai

Klaudijus Galenas - išmanė anatomiją, bet netiksliai, nes darė gyvūnų skrodimus (žmonų skrodimai buvo neleistini); nustatė, kad smegenys, ne širdis kontroliuoja kūną; nustatė, kad šlapimas išskiriamas inkstų; keturių skysčių balanso teorija; tačiau manė, kad kepenys gamina kraują, kadangi jis yra iššvaistomas ir pasiimamas organų.

Senovės Romos medicinos specifinės žinios

Anatomija, smegenys kontroliuoja kūną

Senovės Graikijos medicinos šaltiniai

Archeologija, Hipokrato rinkinys - aprašė ligas ir jų simptomus, manė, kad ligas sukelia natūralūs dalykai; aprašė, kad gamta yra stiprus gydantis šaltinis, hipokrato priesaika (pažadas praktikuoti mediciną paciento naudai), freskos. Homero kūriniai - Iliada, Odisėja; Mitologija - Asklepijus - gydymo dievas.

Senovės Graikijos medicinos ligos aiškinimas

Medicina (ankstyvesnė) susieta su mitologija, dievais, planetų išsidėstymu. Tikėjo, kad ligos yra sukeliamos ir gydomos dievų.

Liga - natūralus procesas (ne atgamtika, dievai); Gamta gydo (netrukdyti žmogui paciam gydytis) MEDICINOS DESAKRALIZAVIMAS. Hipokratas teigia, kad ligos turi atsirasti dėl racionalių priežasčių, yra natūralios. Dirvožemis, mityba, klimato sąlygos svarbu sveikatai. Maliarijos ryšys su pelkėtomis vietomis.

*HUMORALINĖ TEORIJA.* Organizmą sudaro skysčiai: kraujas, gleivės, geltonoji ir juodoji tulžis. Vyraujantis nulemia konstitucijos tipą, temperamentą. Ligos atsiranda sutrikus skysčių pusiausvyrai. Keturių skysčių reikšmė: ligas lėmė disbalansas tarp skysčių.

Iki 5a. liga suprantama kaip dievo bausmė (prieš hipokrato erą) Hipokratas - ligų nereikia gydyti užkalbėjimais.

Senovės Graikijos medicinos diagnostikos metodai

Apžiūra, ligonio stebėjimas (Hipokratas), pulso apčiuopa

Žmogus ateidavo į šventyklą ir eidavo miegoti, kad susapnuotų kokia liga ir koks gydymas.

Senovės Graikijos medicinos gydymas

Buvo taikomi chirurginiai metodai, vaistažolės, dieta, žaizdų susiuvimas; trepanacija, plaučio pradūrimas ir vamzdelių įdėjimas. Skirtingi gydytojai siūlydavo skirtingus gydymo metodus ir dažniausiai religinis gydymas buvo naudojamas tik blogiausiu scenarijumi - gydymas pagal sapną šventykloje. Gydymo seka: Žodis (patarimai, sveikas gyvenimo būdas) → dieta, terapijos (aliejai, žolelės, masažai, hidroterapija, mankšta, kraujo nuleidimas skysčių subalansavimui, taurės) → jei niekas nepadeda, galiausiai chirurgija (nemėgstama purvintis rankų): peilis, prideginimas (pvz.: hemorojus karšta geležimi).

Senovės Graikijos medicinos pagalbos struktūra

Gyjimo šventyklos
Asklepijonai - gydymo šventyklos prie vandens - Galėdavo pavalgyti dietinio maisto, žiūrėti spektaklius. Turėjo būti patalpa miegui – ABATON. Ligonis būdavo užmigdomas įtaiga – hipnoze, smilkalais. Miego metu buvo atliekamos kai kurios chirurginės manipuliacijos. Ryte žyniai stengdavosi išaiškinti sapnus ir patarti, kaip gydytis. Pacientas gydytojui palikdavo dovaną – amuletą, nes kitaip dievai gali supykti. Votai – padėkos/auka dievams, kurias atnešdavo žmonės į asklepijonus. Besilaukiančios moterys nebuvo priimamos į asklepijonus

* Periodeutai - keliaujantys gydytojai
* Jatrėjos, Jatroliptai - vietiniai gydytojai

XII a. BC medicina atsiskyrė nuo filosofijos, perėmė gyvatės ženklą. Prasidėjo žinių perdavimas iš kartos į kartą, susiformavo medicinos mokyklos:

* Koso mokykla – svarbiausia prognozė (išgis/ mirs), bendras organizmo gydymas. Ligonis stebimas, simptomai apjungiami. Hipokrato.
* Knidos mokykla – svarbiausia diagnozė, simptominis gydymas. Kiekvienas simptomas priskiriamas kitai ligai.

Senovės Graikijos medicinos prevencinės priemonės

Dieta, sportas (atsirado Olimpinės žaidynės), poilsis, higiena

Senovės Graikijos medicinos epidemijos ir ligos

Epilepsija, artritas, migrena, Melancholija (juodos tulžies perteklius), peršalimas (gleivių perteklius), manija (geltonos tulžies pereklius) Maras, maliarija

Senovės Graikijos medicinos gydytojai

Hipokratas - medicinos tėvas, Hipokrato priesaika. Išradimai – būgno lazdelių pirštai (lėtinių plaučių, širdies ligų požymis), kepenų absceso gydymas (pūlinių drenažas naudojant vamzdelį), priešmirtinė veido išraiška (hipokratiškas veidas), tiesiosios žarnos spekulumas, Hipokrato kepurė (galvos bintavimas)

Asklepijus - gydymo dievas.

Senovės Graikijos medicinos specifinės žinios

Keturių skysčių teorija (humoralinė teorija), svarbi širdis.

Islamo medicinos šaltiniai

Profeto medicinos knygos. Graikų originalūs tekstai. Polemizuoja ir papildo graikų autorius.

AlRazi (9-10 a.) raštai - ligoninės, raupai, tymai

Albucasio (10-11 a.) raštai - chirurgija, okulistika, dantų chirurgija -

Ibin an Nafis - aprašė kraujo apytakos ratą, bet raštai nebuvo ilgai rasti

Avicenos (10-11 a.) raštai: „Laiškas apie pulsą“ – širdis arterijų sistemos šaltinis. „Medicinos kanonas“. „Gydymo knyga“ – filosofinė). - pulso ir šlapimo tyrimai.

Averojaus (12 a.) raštai

Islamo medicinos ligos aiškinimas

Humoraliniai principai. Ligos kilmė – bloga akis, piktosios dvasios. Dievo Alacho įtaka. Beduinai.

Islamo medicinos diagnostikos metodai

Pulso matavimai. Šlapimo tyrimai - uroskopija.

Islamo medicinos gydymas

Neturtingiems vaistai nemokami. Nuo utėlių gyvsidabris. Panašumo principas – nuo sąnarių ligų aliejuje virta lapė, driežas. Vaistai nuo skausmo prieš operaciją, surišimas, vyno actas ir vanduo žaizdos plovimui. Antiseptikai. Korano perrašymas ant medžiagos, rašalo perplovimas ir to vandens gėrimas. Henna podagrai, kupranugarių šlapimas pilvo problemoms. Medus, cuppingas, prideginimas, amuletai. Laktacijos trūkumui - baltųjų skruzdžių arba džiovintų sliekų dozė miežių vandenyje. Seniems pacientams alyvuogių aliejaus vonios. Prideginimai galvos skausmams, epilepsijai, letargijai, apopleksijai, migrenoms. Kraujo nuleidimai. Anestezijos įkvepiamieji vaistai. Tuščiaviduris švirkštas, ketgūto siūlai - pagaminti iš gyvūnų vidurių. Kataraktų, trachomų (akių uždegimas sukeliamas bakterijų) gydymas.

Islamo medicinos pagalbos struktūra

Atkeliauja nestoriečiai iš Bizantijos. Įkuriama Gandshapur mokykla. Atnešamos graikiškos, romėniškos žinios.

Mokykla ir ligoninė tas pats pastatas. Yra %%atskiri skyriai%% pagal amžių, ligą, lytį. Buvo renkami pacientų aprašai. ???Yunani medicinos sistema.

10 a. Bagdade kuriasi medicinos mokyklos.

%%Pirmoji vaistinė%% Bagdade 8 a.

%%Bimaristamai%% - išlamiško pasaulio ligoninės.

Kristalizacija, filtracija, distiliacija.

Islamo medicinos prevencinės priemonės

Gera higiena: pirčių kultūra. Prausimasis, dantų valymas pagaliukais, nes tik tada galima melstis. Subalansuota mityba.

Islamo medicinos epidemijos ir ligos

Tymai, raupai, raupsai, maras.

Islamo medicinos gydytojai

* Al Razi (Rhazes) (9 – 10 a.) - raupai, tymai. Baigė mediciną, domėjosi karštligėmis. Parašė veikalą apie raupus ir tymus, aprašė simptomatiką, diferencinę diagnostiką, manė, kad priežastys ligų-humoralinės. Pastebėjo, kad raupais nesusergama du kartus. Daug dėmesio skyrė vaikų priežiūrai-svarbu, kad būtų švarūs, jei akys pūliuoja, plauti parūgštintu vandeniu. Gamino įrankį, kuriuo būtų galima išimti svetimkūnį iš gerklės, žaizdų aptvarstymui ėmė naudoti medvilnę. Aprašė liaudies medicinos metodus, kad jais galėtų naudotis, tie, kurie neturi savo gydytojo. Pediatrijos tėvas, oftalmologijos pradininkas.
* Albucasi (10 – 11 a. ) - chirurgija, odontologija, dantų protezai, amputacijos.
* Ibin an Nafis (11 a.) - kraujo apytaka, atrado plaučių funkcija, kad ten kraujas prisisotina deguonies. Paneigė Galeno kraujotakos teoriją, kad nėra širdyje jokių skylių kaip Galenas teigė.
* Ibn Sina – Avicena (10 – 11 a.)- Islamiškasis Galenas. Sujungia Galeno, Hipokrato žinias. Arabų kalba parašė MEDICINOS KANONĄ. Penkių tomų. I tomas: medicinos teorija-anatomija, fiziologija, ligų priežastys, simptomai, profilaktika. II tomas: paprasti vaistai, augalai, gyvulinės kilmės vaistai. III tomas: atskiros galvos, nosies... ligos ir jų diagnostika. IV tomas: chiriurgija-kaip gydyti lūžius, šlapimo pūslės akmenų pašalinimas, dantų ištraukimas. Turi būti švarūs instrumentai, svarbi pooperacinė priežiūra, žaizdų plovimas vynu. V tomas: sudėtingi vaistai, nuodai, priešnuodžiai. Vienas pirmųjų pritaikė vaistų klinikinius tyrimus su placebais.

Islamo medicinos specifinės žinios

Anatominės žinios neišplėtotos, neleido skrosti

Farmacija. Alchemija. Nuopelnai – žinių išsaugojimas (graikų ir romėnų raštus išvertė į arabų kalbą, o vėliau jie vėl buvo išversti į lotynų kalbą). Akušerija, oftalmologija. Akies anatomijos aprašymas.

Viduramžių medicinos šaltiniai

Konstantino Afrikiečio „Salerno sveikatos taisyklės“ - Salerno medicinos mokykla

Chirurgia magna (Guy de Chauliac) - anatomija, uždegimai, žaizdos, opos, lūžiai, išnirimai. Žaizda turi gyti per pirminį gyjimą - vyno, acto pavilgai.

Skaityti Hipokrato, Galeno, Aviceno veikalai. Svarbiausias vienuolis perrašinėtojas - Konstantinas Afrikietis, vertė iš arabų į lotynų

Viduramžių medicinos ligos aiškinimas

Humoralinė teorija - kraujas, flegma, geltona tulžis, juoda tulžis

Epidemijų aiškinimas – astrologiniu pagrindu (Marso, Jupiterio, Saturno išsidėstymas), „blogas oras“. Kaltinti žydai (dėl maro), katės, šunys.

%%Miazmų teorija%% - sergama dėl nešvaraus oro.

Dievo bausmės - šventųjų kultas; krikščionybė - remiamasi šventuoju raštu - scholastika. Raupsai - dievo bausmė, nusidėjimas.

Viduramžių medicinos diagnostikos metodai

Šlapimo tyrimai - uroskopija, pulso apčiuopa. apžiūros, apklausos, skrepliai pagal spalvą, konsistenciją. (indas su vandeniu - jei skęstą - pūlingi) Svarbi prognozė.

Viduramžių medicinos gydymas

* Maro gydytojas – maras plinta per blogą orą, todėl apsiaustas padengtas vašku, į snapą įsideda žolelių. Turi lazdelę, rankomis paciento neliečia, buria, praveria pūlinius. Vengia lankytis pas ligonius. Deginami laužai nuo maro. Karantinas – žiūrima ar sveika atplaukiančių laivų įgula. Pareigūnai užkaldavo sergančius ir jų šeimos narius name. Maras išnyko tikriausiai dėl pagerėjusios mitybos ir mirusių sergančiųjų.
* Raupsai – ligoniai izoliuojami, laidojami viešai, su ceremonija. Išnyko dėl pakitusių prekybos kelių, išmirusių sergančiųjų.
* Kaukolių gręžimas
* Amalas epilepsijai, traukuliams.
* kraujo nuleidimai, dantų traukimas, žaizdų siuvimas, auglių išoperavimas
* saldymedis kosuliui, imbieras skrandžio skausmui, sraigių gleivės nuo nudegimų.
* maldos dievams
* trepanacija - traukuliams (rečiau)
Medicina žemiau už teologiją.
Mitybos, dietos pokyčiai, šventųjų relikvijos.

Viduramžių medicinos pagalbos struktūra

* Mokymosi būdas – skaityti Šventąjį raštą, Avicenos darbus.
* Pirmieji universitetai XI a. Universitetuose atsiranda medicinos studijos. Studentai daug keliauja, perneša savo žinias.
* Salerno medicinos mokykla (tęsia Hipokratinės medicinos tradiciją – ligas aiškina humoraliniais principais, aplinkos veiksniais, higiena). Mokyklą plėtoja Konstantinas Afrikietis – išverčia graikiškus raštus. „Salerno sveikatos taisyklės“ – laikytis saiko, nepiktnaudžiauti alkoholiu, svarbu ramybė, dietos, maldos.

Moterys gydytojos.

2 gydytojų specializacijos kategorijos:

* Vidaus medicina (universiteto gydytojai) taikomos terapijos, tiria šlapimą.
* Chirurgija (chirurgai barzdaskučiai, vėliau chirurgai). Išsilavinusių nedaug, todėl chirurgija kaip amatas.
Aukščiausias gydytojas - terapeutas, paruoštas universitetuose
Žemesnis lygis - barzdaskučiai - ruošiami gildijose
Dar žemesnės - vaistininkai - ruošiami cechuose
DAr žemesnės - akušerės, egzorcistai

Špitolės – viduramžių ligoninės. Dirba vienuoliai. Dieta, dienos režimas.
Ligoninių trūkumas, prastos sąlygos. Daugiau slauga, pamestinukų globa
Infirmariumai - ligoninėse patalpos skirtos patiems vienuoliams ir vienuolėms.
Penkioliktas amžius - Paryžiuje ligoninė
Leprozoriumas - raupsuotojų ligoninė
Medicina mokoma - religiniu pagrindu, scholastinis mokymas.

Viduramžių medicinos prevencinės priemonės

Raupsuotieji atskiriami, nešioja specifinius drabužius, ženklus - leprozoriumas (ligoninė/kolonija raupsuotiems). Sergantys izoliuojami, užkalami namuose. Karantinas. Užmušinėjami šunys ir katės, nes įtariama, kad dėl jų platina marą (nors iš tikrųjų maras plinta dėl žiurkių ir užmušus kates, žiurkių dar labiau daugėja). Nuo maro bėgo iš miestų. Dieta (maistas ir gėrimai), sportas, valymai, pirtys (buvo pradedamos uždaryti Renesanso epochoje). Pirmieji vandentekiai, kanalizacijos sistemos.

Viduramžių medicinos epidemijos ir ligos

Sužeidimai, ypač dėl arbaleto įstrigusios strėlės, viduramžių kankinimų.

Epidemijos:

* Maras. Vis kartojasi. Rūšys: buboninis, pneumoninis. (smarkiai išaugęs gyventojų skaičius) Simptomai: karščiavimas, išsipūtę limfmazgiai, kraujavimas iš nosies, kruvini skrepliai, vėmimas, viduriavimas, odos pažeidimai, galūnių ir žaizdų gangrenavimas. Būdavo praduriami bubonai.
* Raupsai – atkeliauja iš rytų, per Kryžiaus žygius (12-13 a.). „Liūto veidas“, perduoda tik žmonės.
* Raupai
* Sifilis – dėl ištvirkavimo pirtyse (uždarytos 16 a.).
* tuberkuliozė, žarnyno infekcijos

Higiena prasta. Skėtį naudojo saugotis nuo į gatvę pilamų išmatų. Sanitarinis bokštas – tualetas pilyje. Turinys nubėga į upę.
Pagrindinis maistas – duona, ropės, baltymai iš naminių gyvūnų. Vitaminų trūkumas, maistas ruošiamas ir valgomas nešvariai. Turguose parduodami pasenę produktai.

Viduramžių medicinos gydytojai

* Trotula (11 – 12 a.) – moteris gydytoja. Aprašė moterų ligas, sveiko gyvenimo taisyklės, „klaidžiojančią gimdą“.
* Hildegard von Bingen (11 – 12 a.) – gydytoja, gamtininkė, aprašė gyvūnų rūšis. Pateikė gyvenimo būdo taisyklių, siūlė valgyti pilnagrūdę speltą su ežiena, gydyti epilepsiją sausainiais, anties snapu, žąsies koja.
* Henri de Mondevile (13 – 14 a.) – chirurgas, skausmas – chirurgo garbės reikalas. Užmokestį reikia pasiimti prieš gydymą. - žaizdų išvalymas ir užsiuvimas ir sausi tvarsčiai. Gydymas pagal horoskopą.
* Guy de Chauliac (13 – 14 a.) – chirurgas, „Chirurgia magna“.

Viduramžių medicinos specifinės žinios

Žinios prastos, skrodimai draudžiami, nebent tai buvo nužudyto nusikaltėlio kūnas. Remiamasi klaidingais Galeno darbais. Uroskopija. Chirurginis žaizdų gydymas - ne kaip anksčiau pūlius leisti, o kaip tik neleisti supūliuoti. Karantinas. Specializuotos ligoninės - leprozoriumai.

Ligoninės

Senovės Egiptas - gyvybės namai

Senovės Graikija - asklepijonai

Senovės Roma - asklepijonai, valitudinariumai

Islamas - bimaristamai

Viduramžiai - infirmariumai vienuolynuose, špitolės, leprozoriumai

Renesanso medicinos šaltiniai

V. Šekspyro “Romeo ir Džiuljeta”

De humani corportis fabrica (The fabric of the human body) - parašė A. Vesalius, pataisė senas Galeno klaidas - apatinio žandikaulio struktūrą, teisingą krūtinkaulio topografiją, vienodas šonkaulių kiekis moterų ir vyrų, kepenų, širdies, smegenų struktūra - paneigė rėtinį audinį (dalį klaidų palieka).

Paracelso veikalai; Harvėjaus knygos

Fracastoro knyga apie sifilį (%%contagion - ligos užkrato/sėklos teorija%%). Teigė, kad liga gali būti pernešama žmogus žmogui tiesioginio kontakto būdu, per vandenį ir orą.

Renesanso medicinos ligos aiškinimas

Paracelsas teigia, jog kai kurios ligos negali būti paaiškintos humoraline teorija, kad turi medicinoje būti naudojami %%pirminiai elementai%% (druskos, gyvsidabris, degi medžiaga) (druskos, siera, anglis, salietra) vietoj žolelių - %%chemoterapijos pradžia%%. Taip pat buvo remiamasi astrologija, alchemija, mistika. Cheminė ligos aiškinimo teorija (Paracelsas).

Renesanso medicinos diagnostikos metodai

Apžiūra, pulso apčiuopa, apklausa, uroskopija (Paracelsas teigė, kad reikia daryti šlapimo cheminę analizę, distiliaciją ir koaguliaciją), skreplių analizė. PILVO PALPACIJA

Renesanso medicinos gydymas

Gyvsidarbio taikymas sifiliui. Plastinė chirurgija. Tabakas nuo galvos, dantų skausmų, blogo kvapo iš burnos, nušalimų, kirmėlių, sąnarių skausmų, patinimų, inkstų akmenų. Opiumas - skausmui malšinti, sergant dizenterija, esant kvėpavimo sistemos ligoms. Naujoji chirurgija sąlygota karo - parakas ir šaunamieji ginklai - sunkūs sužeidimai, nauji gydymo būdai (amputacija), infekuotos žaizdos, smegenų sukrėtimai (lovos rėžimas, kraujo nuleidimas, taurės, prakaitavimą sukeliantys vaistai); šautinės žaizdos buvo gydomos karštu aliejusi. Psichinė liga - tai ne tik dievo bausmė, bet ir apsėdimo ženklas; gydoma izoliuojant, įkišant į kalėjimą; reformatai ir mokslininkai - raganiai ir raganos; raganų teismai. Paracelso sekėjai naudojo mineralus gydymui (gyvsidabris, stibis, geležis, arsenas, švinas, varis, siera), opiumas vyne - miegui ir skausmui malšinti. Kraujo nuleidimai, klizmos; Galeniniai preparatai.

Renesanso medicinos pagalbos struktūra

Bažnyčios įtakos mažėjimas - Liuteris, Kalvinas (reformacija).

Gydytojai ir chirurgai (žaizdos, lūžiai, išnirimai, amputacijos); vaistininkai. Moterys negalėjo mokytis universitete, galėjo gauti tik licencijavimo formą, pvz. kad yra gerai įgudusios gydant tam tikrą ligą. Moterys gamindavo vaistus, rašė receptų knygas. Žolininkai, empirikai (užsiėmė siaura sritimi), vienuoliai.

Špitolės, kai kur tikrosios ligoninės (Prancūzijoje), prieglaudos

Renesanso medicinos prevencinės priemonės

Šokiai per atstumą dėl higienos nebuvimo, bijo užsikrėsti. 16 a. uždraudžiamos viešosios pirtys dėl sifilio. Imta kontroliuoti prostitucija dėl sifilio plitimo. Galeno sekėjai naudojo dietą, sportą ir reguliarų kraujo nuleidimą. Ligonių izoliacija. Gutenbergo preso išradimas - galimybė šviesti visuomenę apie higienos būtinybę didesniu mastu.

Renesanso medicinos epidemijos ir ligos

Į naująjį pasaulį atvežami: raupai, kiaulytė, maliarija, dėmėtoji šiltinė, alkoholis ir visos vaikiškos ligos - kokliušas, vėjaraupiai, skarlatina ir kt.. Iš afrikos į Ameriką - maliarija, geltonąją karštinę.

Juodoji mirtis, vidurių šiltinės. Tarpatlantinės kelionės- dėl ilgos trukmės ir maisto kokybės - skorbutas.

Į Europą atvežami: sifilis, tabakas, narkotinės medžiagos (kokainas), kavos pupelės; kinmedžio žievė (maliarijos gydymui). Iš rytų: opiumas (laudanumas - opiumas, gvazdikėliai, vynas, šafranas, cinamonas), hašišas, prieskoniai, imbieras, ženšenis, ginkmedis, rabarbaras.

Sifilis („naktis su Venera, gyvenimas su Merkurijumi“),vadinamas įvairiai, kaltinat kitas tautas: „Neapolio liga“, „Prancūzų liga“, „Krikščionių liga“ - musulmonai, „Portugalų liga“.).Dar vadino “Didieji raupai”. Kad nesimatytų prarasta nosis dėl sifilio, per Venecijos karnavalus dėvėtos kaukės.

Renesanso medicinos gydytojai

Andreas Vesalius - atlieka nelegalius skrodimu,(po to jau legalūs), pastebi neatitikimus Galeno mokymuose.

Amboise Pare - akušerija, ginekologija, chirurgija; žaizdas valo terpantino, kiaušinio baltymo priemonėmis - šuniuko aliejus; žnyplės, atrado ligatūras

Paracelsas - alchemikas, gydytojas, vaistininkas, chemoterapijos pradininkas. Pastebėjo, jog tam tikra vaistažolė panaši savo forma į kažkokį organą, tai jam tinkama ir gydyti. Orchidėjos - vyrų sistemos ligoms.

Girolamo Fracastoro - gydytojas, studijavo sifilio perdavimą.

Williamas Harvėjus - gydytojas. Įrodė, kad yra mažasis apytakos ratas ir, kad svarbiausia yra sistolė, paneigė, kad kepenys gamina kraują.

Thomas Sydenham - kvecionuoja gydymo būdus, atkreipa dėmensį į natūralių dalykų naudojimą, tiki, kad ligas sukelia ir vidiniai, ir išoriniai veiksniai; formuojasi klinikinė medicina, tikėjo, kad liga turi būti stebima prie ligonio, bei klasifikuoti ligas pagal simptomatiką; aprašė skarlatiną, podagrą, plaučių uždegimą, isteriją

Renesanso medicinos specifinės žinios

Revoliucija anatomijoje, bet ne praktinėje medicinoje. Atrastas mažasis apytakos ratas. Žmogaus anatomija, farmacija, chirurgija. Akušerinės replės - išgelbėdavo daug vaikų ir motinų gyvybių.

Kraujotaka ir kvėpavimo sistema

* Ibin al Nafis - Pirmasis teisingai paaiškino kaip veikia kraujotaka
* Andreas Vesalius manė, kad kraują gamina kepenys
* R. Colombo - Deguonies ir anglies dvideginio mainai plaučiuose
* W. Harvey - veikalas De motu cordis - eksperimentas, stebėjimas, skaičiavimai, tolimesnė anatomijos pažanga; nėra pertvarų širdyje

LDK ir ATR medicinos chronologija

Liaudies medicina - visą laikotarpį.

Nuo XIV-XV a. LDK kunigaikščiai, ATR karaliai turėjo savo asmeninius gydytojus, medicinos mokslų daktarus, kurie buvo parengti Vakarų Europos universitetuose (Vytautas Didysis iš teutonų ordino “pasiskolino” magistrą, okulistą Konrodą; Jogaila turėjo savo asmeninį gydytoją; taip pat Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas; Stepono Batoro gydytojai - Simonas Simonijus, Nikolas Bucela).

Nuo XVI a. pr. barzdaskučių-chirurgų cechai (1509 m. įkurtas Vilniaus barzdaskučių-chirurgų cechas, vėliau atsiranda Kaune, Kėdainiuose, Minske, Gardine), cechai vėliau nunyko ir veikė iki 1833 m. - tuomet barzdaskučiai-chirurgai “persikvalifikavo” ir dalis tapo felčeriais.

Tačiau jau po XVIII a. pab. VU pradeda mokyti chirurgijos mokslu; chirurgija iš amatininkystės virsta profesionaliu medicinos mokslu.

Nuo 1781 m. iki 1832 (1842) m. - VU MF veikla.

LDK ir ATR medicinos šaltiniai

Archeologiniai, antropologiniai, rašytiniai šaltiniai. Kryžiuočių/kalavijuočių ordino analai, popiežiaus vietininkų vizitacijos, barzdaskučių-chirurgų cechų įstatai, vaistinių privilegijos, medicinos daktarų traktatai, egodokumentai (pvz. atsiminimai). Taip pat prognostiniai kalendoriai, savigydos knygos (pvz., M. Siennik 1568 m. “Žolynas”, aprašantis visų rūšių vaistus, gydymo būdus, gimdymo komplikacijas, astrologija).

Vėliau - VMD draugijos protokolai, apgintos disertacijos, studentų sąrašai, paskaitų planai, gydytojų monografijos.

1584 m. Simonas Simonijus - pirmoji mokslinė-medicininė knyga išleista LDK - Comentariola medica et physica ad aliquod scripta. Simono Simonijaus ir N. Bučelos mokslinė polemika, aiškinantis, kas “nugydė” karalių Steponą Batorą.

1772 m. S. L. Bizijus “Atsakymas bičiuliui filosofui apie melancholiją, maniją ir kaltūną” Ž. E. Žilibero *Flora Lithuanica; J. Franko* Vilniuje parengti ir Leipcige išleisti “Visuotiniai praktinės medicinos nurodymai”

LDK ir ATR medicinos ligos aiškinimas

Remiantis Vakarų Europos mokslo žinomis. Populiariausia - humoralinė teorija. Maras ir sifilis - Dievo bausmė, taip pat svarbus astrologinis ligų aiškinimas. Braunizmas (nuo XIX a. pr.), vitalizmas (XVIII a. pab., Ž. E. Žiliberas), vitalinis magnetizmas (XIX a. pr.), solidizmas (užuomazgos - S. Simonijus atlieka S. Batoro skrodimą, bet plačiau - atvykus Frankams bei įkūrus VU klinikas XIX a. pr. - daromos visų klinikose mirusių ligonių autopsijos, pradėtas vystyti anatominis-klinikinis metodas). Kaltūno kaip endeminės ligos, būdingos ATR ir LDK teritorijai, aiškinimas. Vėliau XIX a. H. Dobžickis tą paneigs: kaltūnas nėra vien lietuvių/lenkų liga, ji aprašoma visoje Europoje, tačiau tai - prietarų, higienos stokos, utelėtumo rezultatas, o ne atskiras nozologinis vienetas.

LDK ir ATR medicinos diagnostikos metodai

Visi metodai, žinomi to meto Vakarų Europoje: apklausa, apžiūra, apčiuoja (rečiau), taip pat uroskopija, pulso matavimas, ligos eigos stebėjimas. Stetoskopas VU naudojamas nuo XIX a. pirmos pusės. Dėl perkusijos metodo - neaišku.

LDK ir ATR medicinos gydymas

Liaudies medicina - maginiai ritualai, užkalbėjimai, žolinio pagrindo vaistai.

Barzdaskučiai-chirurgai (gydydavo miesto aikštėse, pirčių ir kirpyklų patalpose, eidavo į ligonių namus): išorinė medicina. Jų konkurentai - pirtininkai (darė beveik tą patį ką ir barzdaskučiai). Vėliau nuo XVIII a. pab. chirurgija pradedama dėstyti VU MF.

Universitetuose paruošti gydytojai: vidaus medicina, terapija. Visi gydymo metodai, žinomi to meto Europoje (ypač antiflogistiniai). Prieinami tik turtingiems miestiečiams, bajorams, valgomo ir didikų dvarams.

Vaistininkai. Vaistinės LDK buvo jau nuo XVI a. pr. svarbiausiuose miestuose. Vaistus buvo galima pirkti ir savigydai. Prie tinklo išplėtojimo prisidėjo Jėzuitai: jiems vaistinės ir spaustuvės buvo papildomų pajamų šaltinis. Antiflogistiniai vaistais ir metodai + alchemija + Galeniniai preparatai ir t.t.

Ligonio gydyme taip pat dalyvaudavo ir šeimos nariai, dvasininkai, pribuvėjos (”bobutės”), kaimo žiniuoniaii, burtininkės ir kt.

LDK ir ATR medicinos pagalbos struktūra

Gydytojai. XIV-XVIII a. Vakarų Europos universitetuose parengi kunigaikščių/karalių gydytojai, bajorų, turtingų miestiečių, brangios paslaugos, įperkamos tik turtingai visuomenės daliai. Po 1781 m. gydytojus (ir terapeutus, ir chirurgus) ruošia VU MF - ne tik ATR kraštui, bet ir Rusijos imperijos kariuomenei.

1518 m. įkurta pirmoji špitolė LDK ir Vilniuje - Marijos Magdalenos (įkuria Martynas iš Dušninkų). Špitolės - karitatyvinio pobūdžio, ir slaugos, ir gydymo paslaugos, is dvasinė sielovada, neturtėlių, senių, našlių globa. Atskiros katalikams, protestantams, žydams, pravoslavams. Gydymo paslaugos tik nuo XVII a. imtos plėtoti. Turėjo vizituojantį gydytoją, vaistinę. Labai primityvi špitolių specializacija: gimdyvės+pamestinukai, vidaus ligos, psichikos ligos ir t.t.

Po 1795 m. pradėt vykdyti špitolių reforma, mažos špitolės sujungtos į vieną - Šv. Pilypo ir Jokūbo (generalinę špitolę). Taip pat buvo Savičiaus, Bonifratų (psichikos ligos) ir kitos.

Vaistinės - nuo XVI a., atidaryti reikėjo privilegijos ir turėti vaistininką. Gamindavo ne tik vaistus, bet ir prekiaudavo alkoholiu, vynu, prieskoniais, saldainiais, varlėmis, mumijų milteliais ir t.t. Vaistininkų nebuvo tiek daug, kad sudarytų cechus. Jie ruošti amatininkams būdingu būdu: žinios iš meistro perduodamos mokiniui. Nuo XIX a. pr. vaistininkus ruošdavo VU MF.

Mokslo įstaigos. Karališkoji Gardino medicinos mokykla 1776-1780 m. (vadovavo Ž. E. Žiliberas) - 12-15 mokinių, atskiras akušerių skyrius; praktinio pobūdžio, nėra universitetinio lygio. VU MF nuo 1781 iki 1832 m. (VU) ir 1842 m. (Medicinos-chirurgijos akademija). 1805 m. įkurta VU terapijos klinika, po kelių metų - chirurgijos, akušerijos. Gyvavo iki VU uždarymo. Nuo 1805 m. - Vilniaus medicinos draugija (VMD), uždarius VU, ji buvo vienintelė mokslinė gydytojų draugija.

LDK ir ATR medicinos prevencinės priemonės

Atitiko to meto Vakarų Europos idėjas. Humoralizmo doktrina (profilaktiniai kraujo nuleidimai, laisvinamieji), astrologija, Šventųjų kultas ir relikvijos, liaudies medicinos prietarai/empiriniai pastebėjimai. Miestų taisyklės kaip elgtis mato metu (miestai izoliuojami, smilkymai, speciali mato komisija). LDK miestuose mirtingumas didelis, siaučia maro epidemijos, dizenterija, raupai ir t.t., nepakankamai švaraus vandens, nėra kanalizacijos sistemos, blogos miestiečių gyvenimo sąlygos, purvas pilamas į gatves ir t.t. Vandentiekis Vilniuje nuo XVI a. (bet nepatenkino miesto poreikio). Tam tikras lūžis - po Vakcinacijos instituto įkūrimo 1808 m. (J. Frankas, skiepijimas nuo raupų pagal E. Dženerio metodą), kiek sumažėjo sergamumas raupais. VMD - epidemijų tyrimai, teiktų pasiūlymai miesto valdžiai (nebūtinai įgyvendinti, didžioji dalis lieka popieriuje), sanitarinis gyventojų švietimas; Pastero stotis, miesto analitinė stotis (tik XX a. pr.)

LDK ir ATR medicinos epidemijos ir ligos

Visos tos pačios, kaip ir Vakarų Europoje. Kaltūno “liga” ir jos aiškinimas. Epidemijos, ypač maro epidemijos (nuo XIV a. užrašyta, didžiausia siautėjo 1709-1711 m., iki pat XVIII a. pr.), dizenterija, raupai, cholera, difterija, skarlatina, tymai, įvairios karštinės, didelis vaikų, kūdikių, gimdyvių mirtingumas.

LDK ir ATR medicinos gydytojai

Simonas Simonijus - pirmasis spausdintas medicinos veikalas LDK teritorijoje; Simonijus ir N. Bucela padarė mirusiojo Stepono Batoro kūno autopsiją (pirmąkart LDK regione), svarbūs jų debatai, kas “nugydė” karalių.

Martynas iš Dušninkų - pirmosios špitolės įkūrimas LDK, buvo medicinos daktaras.

Pirmasis iš LDK kilęs gydytojas - Pranciškus Skorina (Paduvos universitetas, XVI a.), bet Vilniuje buvo spaustuvininkas, 1524 m. - pirmoji LDK spausdinta knyga - Apostolo (Naujasis Testamentas).

Steponas Laurynas Bizijus (anatomija), Žanas Emanuelis Žiliberas (botanika, materia medica), Nikolia Renjė (chirurgija, akušerija), Žakas Briotė (operacinė chirurgija), Andriejus Snaideckis (chemija, klinikinė medicina), tėvas ir sūnus Frankai (VU MF reorganizacija, klinikinė medicina, specialioji terapija; VMD, vakcinacijos, motinystės institutas ir kt.)

LDK ir ATR medicinos specifinės žinios

Panašaus lygio kaip ir Vakarų Europoje, o galbūt ir vėluojančios, nes perimamas vakarietiškas medicinos mokymo, ligų gydymo modelis. Inovacijų medicinos srityje LDK, ATR laikotarpiu nebuvo. Proveržis - po 1803 m. imperatoriškojo VU reorganizavimo: klinikų įkūrimas; vystytas anatominis-klinikinis metodas, vakcinacija, Motinystės institutas; prasideda minimali gydytojų specializacija (pvz. oftalmologijos srityje), mokslininkų komandiruotės į Vakarų Europos universitetus; VMD įkūrimas - korespondencija su Europos gydytojais, išradėjais, naujovių įdiegimas į klinikinę praktiką (vakcinacija, auskultacija, vaistai, pvz. skaitomas pranešimas Farmacijos susirinkime apie chemiškai susintetintą chininą ir pan.).