Istorija 5 skyrius

Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas

aukščiausia Lietuvos Respublikos valdžia 1990-1992 m. Aukščiausioji Taryba 1996 m. pavadinta Atkuriamuoju Seimu.

Baltijos kelias

1989-08-23, minint 50-ąsias Ribentropo-Molotovo pakto pasirašymo metines, vykusi akcija, kai žmonės susikibę už rankų gyva grandine sujungė visas tris Baltijos šalis.

Ekonominė blokada

1990 m. pavasarį ir vasarą 75 dienas trukusi SSRS ekonominė blokada, kai buvo nutrauktas svarbių išteklių tiekimas Lietuvai taip siekiant priversti atsisakyti nepriklausomybės paskelbimo.

Lietuvos laisvės lyga

rezistento Antano Terlecko 1978 m. įsteigta slapta, pogrindinė organizacija, kėlusi tikslą be ginklų kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo.

Lietuvos Taryba

nuo 1917 m. rugsėjo iki 1918 pab. vienintelė ir svarbiausia politinė institucija Lietuvoje.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis

1988 m. veiklą pradėjęs visuomeninis judėjimas, iš pradžių rėmęs reformas SSRS, bet jau 1989 m. pradėjęs siekti nepriklausomybės.

Neginkluota rezistencija

nesmurtinis pasipriešinimas okupacinei valdžiai.

Tautų apsisprendimo teisė

JAV prezidento Tomo Vudro Vilsono propaguotas principas, pagal kurį tautos turi teisę apsispręsti gyventi nepriklausomoje valstybėje ir laisvai nustatyti tos valstybės sąrangą.

Daugiapartinė sistema

viena iš demokratijos savybių, kai valstybės politinėje sistemoje veikia ir konkuruoja daug savarankiškų politinių partijų.

Ypatingieji tautos atstovai

1928 m. Konstitucijoje nustatyta, kad ypatingieji tautos atstovai renka prezidentą septyneriems metams. Patys atstovai faktiškai priklausė nuo Tautininkų sąjungos.

Karo padėtis

ypatinga teisinė padėtis, kai esama tam tikrų apribojimų. Beveik visą tarpukario laikotarpį Lietuvoje galiojo karo padėtis.

Klerikalizmas

Bažnyčios ir dvasininkų įtakos visuomenėje ir politikoje stiprinimas.

Parlamentarizmas

valstybės valdymo sistema, kurioje parlamentas yra aukščiausia valstybės institucija.

Parlamentinė respublika

valdymo forma, kurioje vykdomoji valdžia (pvz. Vyriausybė) kyla iš demokratiškai išrinkto parlamento - daugumą jame turinti politinė jėga formuoja vyriausybę.

Voldemarininkai

radikali dešinioji politinė jėga, iškilusi XX a. 3 deš. pab. ir siekusi perimti valdžią. Autoritetas ir lyderis buvo Augustinas Voldemaras.

Eurointegracija

valstybių įsijungimas į europines struktūras, organizacijas. Svarbiausia iš jų buvo įstojimas į ES.

Euroatlantinės struktūros

Europą ir Šiaurės Ameriką jungiančios organizacijos, tokios kaip NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir pan.

Mykolas Riomeris

teisininkas, krajovcas, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas.

Antanas Terleckas

disidentas, 1978 m. įsteigė Lietuvos laisvės lygą, 1987-08-23 surengusią viešą demonstraciją prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje minint Ribentropo-Molotovo pakto pasirašymą.

Antanas Smetona

Lietuvos politikas. Lietuvos Tarybos pirmininkas, 1919 m. - pirmasis Lietuvos prezidentas. Po 1926 m. įvykusio karinio perversmo tapo autoritariniu Lietuvos vadovu.

Steponas Kairys

politikas, Lietuvos Tarybos vicepirmininkas, 1918 m. akto signataras. Socialdemokratas.

Jonas Basanavičius

1918 m. Nepriklausomybės akto signataras. Leido pirmąjį lietuvišką laikraštį „Aušra“ (1883-1886 m.)

Vytautas Landsbergis

Sąjūdžio lyderis, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kai 1990-03-11 buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

rašytoja, publicistė, Steigiamojo Seimo narė, 1920-05-15 Steigiamojo Seimo atidarymo posėdžio pirmininkė.

Aleksandras Stulginskis

signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, Steigiamojo Seimo pirmininkas, antrasis Lietuvos prezidentas.

Kazys Grinius

trečiasis Lietuvos prezidentas, 1926-12-17 per karinį perversmą nuverstas.

Ernestas Galvanauskas

politikas, 1919-1920 m. ir 1922-1924 m. buvo Lietuvos Ministras Pirmininkas.

Mykolas Sleževičius

politikas, 1919 m. ir 1926 m. buvo Lietuvos Ministras Pirmininkas. Liaudininkas.

Felicija Bortkevičienė

politikė, Steigiamojo Seimo narė, laikraščio „Lietuvos žinios“, nevengusio kritikuoti valdančiuosius, redaktorė 1922-1936 m. Valstiečių liaudininkų sąjungos narė.

Augustinas Voldemaras

politikas, 1918 m. ir 1926-1929 m. Ministras Pirmininkas, 1924 m. įkūrė Lietuvos tautininkų sąjungą, voldemarininkų lyderis.

Algirdas Mykolas Brazauskas

paskutinis Tarybų Lietuvos LKP CK pirmasis sekretorius, 1-asis Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo, ėjęs pareigas 1993-1998 m.

Valdas Adamkus

5-asis ir 7-asis Lietuvos prezidentas, ėjęs pareigas 1998-2003 m. ir 2004-2009 m.