SOCIALINĖS-KOGNITYVINĖS ASMENYBĖS TEORIJOS: A. Bandura teorijos principai ir teiginiai

Socialinių kognityvinių teorijų principai: elgesys išmokstamas

sąlygojimo ir modeliavimo dėka (plastiškumas)

Socialinių kognityvinių teorijų principai: elgesys kontroliuojamas

išoriniais ir vidiniais faktoriais bei asmens pasirinkimais.

Socialinių kognityvinių teorijų principai: žmogus kontroliuoja savo gyvenimą per

elgesio, aplinkos ir asmenybės (kognityvinius) faktorius (triadinis priežastingumo modelis)

Socialinių kognityvinių teorijų principai: savęs efektyvumas

pasitikėjimas savimi atlikti veiksmą, kuris sukels pageidaujamas pasekmes specifinėje situacijoje

Socialinių kognityvinių teorijų principai: žmogui būdingas gebėjimas

mokytis kontroliuoti savo prigimtį ir keisti gyvenimo kokybę

Socialinių kognityvinių teorijų principai: dviprasmiškose situacijose pasikliaunama

moraliniais sprendimais

Socialinių kognityvinių teorijų principai: dviprasmiškose situacijose pasikliaunama moraliniais sprendimais. Kas yra moraliniai sprendimai?

elgesio pervertinimas, elgesio pasekmių ignoravimas ar iškraipymas, atsakomybės už savo elgesį neprisiėmimas, aukos kaltinimas dėl jos pačios elgesio

A. Bandura eksperimentas: Klasikinio eksperimento etapai

1. Viena vaikų (3 ir 6 m.) grupė pro veidrodinį stiklą stebėjo, kaip patyręs nesėkmę suaugęs žmogus kitame kambaryje imdavo daužyti lėlę Bobo;

2. Antra grupė stebėjo tokį patį, bet nufilmuotą elgesį;

3. Trečia grupė tokį patį elgesį, pateiktą animacinio filmuko pavidalu;

4. Ketvirta grupė nestebėjo jokio agresyvaus suaugusiojo elgesio;

5. Vėliau visų grupių vaikai paeiliui žaidė tame pačiame kambaryje;

6. Po kurio laiko eksperimentatoriai pradėjo sukelti vaikams nepasitenkinimą, atimdami žaislus;

7. Matę agresyvų elgesį su lėle Bobo vaikai gerokai dažniau elgėsi agresyviai nei tokio elgesio nestebėję vaikai.

Kokia A. Banduros eksperimento galutinė pasekmė

suerzinti vaikai matę agresyvų elgesį gerokai dažniau elgėsi agresyviai nei tokio elgesio nematę

Žmogus yra lankstus ir geba išmokti įvairaus elgesio, įgūdžių, požiūrio. Didžioji dalis tokio išmokimo yra netiesioginis

įgytas stebint kitų žmonių elgesį (asmeninio paskatinimo gavimas nebūtinas).

Mokymosi stebint (observacinio mokymosi/modeliavimo) būtinos sąlygos

dėmesys, sugebėjimas atsiminti, fizinės galimybės atlikti elgesį, motyvacija

Mokymosi stebint (observacinio mokymosi/modeliavimo) būtinos sąlygos: DĖMESYS

Stebėtojas turi sutelkti dėmesį į modelio elgesį.

Mokymosi stebint (observacinio mokymosi/modeliavimo) būtinos sąlygos: SUGEBĖJIMAS ATSIMINTI

Stebėtojas turi įsiminti tai, ką matė.

Mokymosi stebint (observacinio mokymosi/modeliavimo) būtinos sąlygos: FIZINĖS GALIMYBĖS ATLIKTI ELGESĮ

stebėtojas turi gebėti fiziškai atkartoti matytą veiksmą

Mokymosi stebint (observacinio mokymosi/modeliavimo) būtinos sąlygos: MOTYVACIJA

stebėtojas turi norėti atkartoti elgesį

Faktoriai lemiantys, ar stebimas objektas bus modeliuojamas

Individualios charakteristikos, stebėtojo charakteristikos, stebimo elgesio pasekmės

Faktoriai lemiantys, ar stebimas objektas bus modeliuojamas: INDIVIDUALIOS CHARAKTERISTIKOS

dažniau modeliuojami aukštesnio statuso, turintys puikius įgūdžius, sėkmingi, stiprūs žmonės

Faktoriai lemiantys, ar stebimas objektas bus modeliuojamas: STEBĖTOJO CHARAKTERISTIKOS

modeliuoti dažniau linkę žemesnio statuso, neįgudę, silpni žmonės

Faktoriai lemiantys, ar stebimas objektas bus modeliuojamas: STEBIMO ELGESIO PASEKMĖS

dažniau modeliuojamas elgesys, kurį vertina (įprasmina) pats modelis arba elgesys sulaukia paskatinimo

Mokymasis stebint apima ne tik elgesio mėgdžiojimą, bet ir

kognityvinius (mąstymo, įsiminimo, simbolinio suvokimo) procesus.

triadinis elgesio priežastingumo modelis

elgesys, asmenybės/pažintiniai veiksniai, aplinkos veiksniai

triadinis elgesio priežastingumo modelis: asmenybės ir aplinkos sąveikos būdai: skirtingi žmonės pasirenka

skirtingą aplinką, kuri toliau formuoja individą

triadinis elgesio priežastingumo modelis: asmenybės ir aplinkos sąveikos būdai: asmenybė formuoja

reiškinių supratimą ir reakcijas į juos

triadinis elgesio priežastingumo modelis: asmenybės ir aplinkos sąveikos būdai: asmenybė padeda

sukurti situacijas, į kurias reaguojama

Žmogaus sąveikavimas su aplinka grindžiamas kokiu principu?

abipusio determinizmo principu

Žmogaus sąveikavimas su aplinka grindžiamas abipusio determinizmo principu:

asmenybė, aplinka ir elgesys yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą lemia

triadinis elgesio priežastingumo modelis: atsitiktiniai įvykiai nekontroliuojami, bet žmogus

gali padidinti tikimybę, kad jie nutiks

savęs efektyvumas stiprinamas

įgyjant patirties, socialinio modeliavimo metu, įtikinus ar jaučiant kitų palaikymą, silpnesnių emocijų metu

savęs efektyvumas stiprinamas įgyjant patirties

„Aš jau tai esu padaręs – žinau, kad galiu vėl.“

savęs efektyvumas stiprinamas socialinio modeliavimo metu

„Jei jam pavyko, vadinasi, ir aš galiu.“

savęs efektyvumas stiprinamas įtikinus, jaučiant kitų palaikymą

„Jei jie sako, kad galiu – gal iš tikrųjų galiu.“

savęs efektyvumas stiprinamas silpnesnių emocijų metu

„Kai ramiai galvoju – viskas atrodo įveikiama.“

Žemas savęs efektyvumas + nepalaikanti aplinka rezultatas

apatija, bejėgiškumas

Žemas savęs efektyvumas + nepalaikanti aplinka

„Aš negaliu, niekas nepadeda, kam iš viso stengtis…“

Aukštas savęs efektyvumas + nepalaikanti aplinka rezultatas

dedama dar daugiau pastangų pakeisti aplinką

Aukštas savęs efektyvumas + nepalaikanti aplinka

„Man nepadeda, bet aš vis tiek tai padarysiu – aš sugebėsiu.“

Žemas savęs efektyvumas + palaikanti aplinka rezultatas

liūdesys matant kitų sėkmę

Žemas savęs efektyvumas + palaikanti aplinka

„Visi kiti gali, visi stengiasi… tik ne aš.“

Aukštas savęs efektyvumas + palaikanti aplinka rezultatas

sėkmingas pasiteisinantis elgesys

Aukštas savęs efektyvumas + palaikanti aplinka

„Aš galiu, ir turiu tam visas sąlygas.“

savęs efektyvumas (sąvoka)

įsitikinimai apie savo galimybes konkrečioje situacijoje kontroliuoti savo gyvenimą ir aplinkos įvykius

Elgesio savireguliacija - žmogus gali kontroliuoti savo elgesį

sugalvodamas ir sau pateikdamas apdovanojimą

Elgesio savireguliacija - sujungiami 3 vidiniai procesai

savo veiksmų stebėjimas, atliktų veiksmų vertinimas ir veiksmų planavimas