Žmogaus histologija: Epitelinis audinys ir jungtys

Kortelės iš pagrindinių temų apie epitelinį audinį, tarpklasę tarplastelinę jungtį ir liaukų histologiją, įskaitant struktūras, funkcijas ir tipologijas.

Tight junctions (zonula occludens)

Sandariųjų ląstelių jungčių sistema, kuri užpildo tarpus tarp plazminės membranos, neleidžia praeiti daug mažoms molekulėms ir palaiko ląstelių poliariškumą; svarbios kraujo–smegenų barjerui.

Sąauginės jungtys (zonula adherens)

Sutvirtina gretimas ląsteles, sujungia jų aktino citoskeletus su tarplastelinėmis medžiagomis; aplink ląstelę sudaro apytiksliai juostelę priklijuotą prie gretimų ląstelių.

Desmosoma (macula adherens)

Storos plokštelės vidinėje ląstelės membranos pusėje, tarpiniai filamentai jungia gretimas ląsteles ir suteikia mechaninį vientisumą, ypač audiniuose su mechaniniu krūviu.

Hemidesmosoma

Pusinės desmosomos jungtis, kuri ląstelės bazinį polį riša prie pamatinės membranos; tarpiniai filamentai pereina į bazinę membraną.

Focal adhesion (sutelktinis sąlytis)

Kompleksas, kuris mechaniniu ryšiu sujungia ląstelės citoskeletą su tarplasteline medžiaga (pamatine membrana arba ECM); dalyvauja signalo perdavime, ląstelių prisijungimo ir migracijos reguliavime.

Plyšinė jungtis (gap junction)

Koneksonų kanalėliai jungia plazmines membranas suartėjusiose ląstelėse; per jų kanalus gali tekėti jonai, ATP ir mažos molekulės, užtikrinant bendrą ląstelių komunikaciją.

Bazinė membrana (membrana basalis)

Nepolimerinis plonas sluoksnis, atskiriantis epitelį nuo jungiamojo audinio; suteikia atramą, reguliuoja ląstelių augimą/diferencijaciją ir transportą; susideda iš dviejų sluoksnių.

Lamina basalis

Pamatinės membranos dalis, kurią pagamina epitelio ląstelės; sudaro polimerinę bazinę plokštelę, dalinasi su tarpląsteliniu audiniu.

Lamina reticularis

Retikulinis sluoksnis po bazaline membrana; sudaro III–IV tipo kolagenas; tvirtina bazinę membraną ir jis padeda pritvirtinti pamatinę membraną prie jungiamojo audinio.

Mezotelis

Dengiamasis epitelis, dengia pilvaplėvę, širdiplėvę ir pleurą; yra drėgnas, suteikia organams lankstumą ir reabsorbuoja serozinius skysčius.

Endotelis

Ląstelės, kurios išklosia kraujagyslių vidinę sienelę; atsakingos už maisto medžiagų, dujų pernešimą, kraujagyslių tonusą ir anti-krešėjimo mechanizmus.

Limfinės endotelio ląstelės

Endotelio ląstelės limfagyslėse, atsakingos už limfos transportavimą iš audinių į kraują ir už skysčių balansą bei riebalų absorbciją iš žarnyno.

Epitelinis audinys

Audinys, dengiantis kūno paviršius, vidaus ertmes ir serozinius membranas; neturi kraujagyslių; būdingas poliškumas ir tarplastelinės jungtys.

Epitelio polinė diferenciacija

Ląstelės turi viršūninį (apikalinį), bazinį ir kontaktinį polius; viršūninis paviršius kontaktuoja su aplinka arba organo ertme, bazinis – su bazine membrana.

Tarplastelinės jungtys

Trios pagrindinės grupės: užveriančiosios (tight), sauginės/adherens ir jungiamąsios/kanalėlinės (gap); leidžia skirtingoms molekulėms judėti ir perduoda signalus.

Interdigitacijos

Pirštinių jungčių forma tarp gretimų ląstelių, kai membranos įsisk verbų į tarpą, didina kontaktinį plotą ir mechaninį sąlyčio stiprumą.

Koneksonai

Kanalėliai tarp plazminių membranų, sudaryti iš 6 transmembraninų baltymų; sudaro jungtis, per kurias juda mažos molekulės, jonai ir ATP.

Pamatinė (bazinė) membrana

Struktūra, kurios funkcijos: selektyvus barjeras, ląstelių augimo/diferencijacijos reguliavimas, transportas; ji turi bazinę plėvelę ir tarpląstelinę medžiagą.

Bazinė membranos sandara

Susideda iš bazinės laminos (lamina basalis) ir retikulinės laminos (reticularis); užtikrina skiriamąją funkciją tarp epitelio ir jungiamojo audinio.

Epitelio plokščiasis neragėjantis (epithelium stratificatum squamosum noncornificatum)

Daugiakl plokščiasis epiteliu dengia gleivines; branduoliai dažnai išsidėstę netolygiai; išoriniai sluoksniai plokščiai, o sklaida ribota.

Epitelio plokščiasis ragėjantis (epithelium stratificatum squamosum cornificatum)

Daugiakl plokščiasis epiteliu, kurio išoriniai sluoksniai surausta ragėjimu, sudaro epidermį; keratinas suteikia apsauginį šarminį sluoksnį.

Pereinamasis epitelis (epithelium transitionale) / urotelis

Epitelio tipas inkstų taurelėse, šlapimo pūslėje ir šlapimtakiuose; gali keisti ląstelių formą priklausomai nuo organo pilnumo.

Mezotelio ląstelės

Dengia vidaus organus; daugiakampės formos; turi mažai citoplazmos; dalyvauja seroziniu skysčiu rezorbcijoje.

Endotelio ląstelės ir jų funkcijos

Kraujagyslių endotelio ląstelės reguliuoja medžiagų pernešimą, palaiko kraujagyslių tonusą, neleidžia trombocitams suirti, ir skatina leukocitų judėjimą į audinius.

Gleivinės/serozinės liaukos

Gleivinės liaukos gamina gleives (mucinus); serozinės liaukos gamina vandeningą baltymų sekretą; mišrios liaukos turi tiek gleivinį, tiek serozinį sekretą.

Vienaląstės vs daugiadaly liaukos (unicellularis vs multicellularis)

Vienaląstės liaukos sudaro vienos ląstelės (pvz., goblet ląstelės); daugiadalyse liaukoje sekretas išsiskiria per latakus ir latakai yra iš daug ląstelių.

Egzokrininės vs endokrininės liaukos

Endokrininės liaukos neturi ištekamųjų latakų ir sekretą išskiria tiesiai į kraują; egzokrininės liaukos turi sekretorinę dalį ir ištekamųjų latakų.

Paprastos vs šakotos vs sudėtinės liaukos (latakų morfologija)

Liaukos gali turėti nešakotus (paprasta) latakus arba šakotus (šakotos). Sudėtinės liaukos turi išplitusį šakotą latakų sistemą.

Paprastos vamzdinės/ alveolinės/ vamzdinės-alveolinės liaukos

Egzokrininės liaukos morfotipai: vamzdinės (vamzdelio formos), alveolinės (pūslinės), vamzdinės-alveolinės (vamzdeliai su alveolėmis).

Mišrios (seromukozinės) liaukos

Liaukos, kuriose vientisas ląstelių pogrupis gamina baltyminį sekretą, o kitas pogrupis - gleivinį sekretą; pvz., požandinė ir poliežuvinė seilių liauka.

Merokrininė vs apokrininė vs holokrininė sekrecija

Merokrininė: sekretas išsiskiria be ląstelės sunaikinimo (pavyzdys: dauguma prakaito liaukų, kasa); Apokrininė: sekretas išsiskiria kartu su ląstelės viršūne (pvz., pažastyse); Holokrininė: ląstelė sunaikinama, išskiria visą secretą (riebalinių liaukų).

Riebalų liaukos (glandula sebacea)

Holokrininės liaukos, kurios gamina riebalinį sekretą dermoje; lieka gyvybingos dėl regeneracijos; apsaugo odą, suminkština plauką.

Prakaito liaukos

Odos liaukos, reguliuoja kūno temperatūrą; merokrininės (šviesiosios) ir apokrininės (gleivinės, kvapas) rūšys; sekretą sudaro šlapimo, vandens misinose.

Seilių liaukos

Pagrindinė jų funkcija – seilių gamyba, drėkina burnos ertmę, turi immunoglobulinus (IgA), lizocimą, laktoferiną ir amilazę; didžiosios seilių liaukos: poausinė, požandinė, poliežuvinė.

Virpamieji plaukeliai (cilia cellularia)

Iš viršūninės ląstelės paviršiaus išaugos; žymiai ilgiau; aštrus judėjimas ritmiškai įstrižai; plaukeliai padeda išskirti sekretą ar judinti aplinką.

Mikrogaureliai vs skaidrus (blizgantys) paviršiai

Mikrogaureliai – trumpi plokščios formos išplonėjimai, didina absorbciją. Skaidrusis sluoksnis (blizgantysis) – iš dalies plona, pralaidi vandeniui sluoksnis, dengiantis paviršių.

Dažytinės epidermio struktūros (keratinas, granulių sluoksniai)

Stratum basale, spinosum, granulosum, lucidum, corneum – sluoksniai, kur keratinas ir lipidai kaupiasi; ragėjantis sluoksnis susidaro iš raginių plokštelių.

Langerhanso ląstelės

Imuninės kilmės ląstelės epidermyje, dalyvauja antigenų surinkime ir T-limfocitų aktyvavime; nepaliama fosiliškumo.

Epitelinio audinio regeneracija

Epitelis regeneruoja įvairiai: neregeneruojantys (pvz., akies lęšio), dalinai regeneruojantys (pvz., kepenų ląstelės), nuolat regeneruojantys (pvz., žarnos epitelis, epidermis).