Psichologinė diagnostika KOLIS

studied byStudied by 6 people
5.0(1)
get a hint
hint

Psichologinė diagnostika tai:

1 / 96

Tags and Description

Psychology

97 Terms

1

Psichologinė diagnostika tai:

Psichologinės diagnozės nustatymo mokslas ir praktika, t.y. tam tikrų žmogaus psichologinių bruožų buvimo ir išreikštumo nustatymas. Tai psichologijos mokslo šaka, kuri domisi, kaip tirti ir vertintiįvairius psichologinius reiškinius ir procesus.

New cards
2


Psichodiagnostika, kaip mokslo disciplina:

Psichologijos šakaa, kurianti metodus, kuriais nustatomos žmogaus individualios savybės, numatoma asmenybės asmenybės vystymosi perspektyva.

New cards
3

Su kuo susijusi psichodiagnostika?

Susijusi su kitomis psichologijos šakomis: bendrąja, socialine, diferencine, medicinos, vystymosi, konsultavimo, darbok, teisės, sporto ir kt.

New cards
4

Mokslinės psichodiagnostikos objektas:

Metodų kūrimas, jų veikimo tikrinimas

New cards
5

Ką apima praktinė psichodiagnostika?

Apima įvairių psichodiagnostinių instrumentų išmanymą, jų kvalifikuoto naudojimo įgūdžių vystymą, psichodiagnostinių instrumentų taikymo taisyklių ir normų žinojimą.

New cards
6

Praktinės psichologinės diagnostikos objektai:

Įgūdžiai, mokėjimai, bendrieji ir specialieji gebėjimai, psichinių procesų ypatybės, būsenos, motyvai, poreikiai, interesai, asmenybės savybės ir kt.

New cards
7


Praktiniai diagnostiniai klausimai:

  • Darbuotojų atranka

  • Psichikos sveikatos problemų diagnozavimas

  • Gabių vaikų atpažinimas ir kt.

New cards
8

Kodėl verta mokytis psichologinės diagnostikos?

Psichologinės diagnostikos įgūdžiai yra išskirtiniai, tik psichologo profesijai būdingi gebėjimai, kurie padeda sukurti profesinio identiškumo jausmą. Tik psichologas pasižymi įgūdžiais, reikalingais atlikti psichologinę diagnostiką. Įgūdžiai reikalingi ir pritaikomi praktiškai visose psichologo veiklos srityse.

New cards
9

Psichologinis testavimas

Testavimas yra atskirtų testų administravimo, kodavimo ir interpretavimo procesas, kuris remiasi aprašymo principai, pagrįstaiss normatyviniais nomotetiniais duomenimis. Didžiausias dėmesys kreipiamas į patį testą.

New cards
10

Psichologinis įvertinimas

Procesas, kurio metu integruojami duomenys, gauti taikant įvairius testus ir metodikas: interviu, gyvenimo faktus, artimųjų pasakojimus, kitų profesionalų vertinimus ir t.t. Svarbu, ką tuo remdamiesi galime pasakyti apie paciento simptomus, asmenybės struktūrą ir dinamiką.

New cards
11

Rinktis testavimą ar įvertinimą?

Priklauso nuo tyrimo tikslų. Moksliniuose tyrimuose dažniausiai naudojamas testavimas, praktiniame darbe - pschologinis įvertinimas, nes remiantis vien duomenimis, gautais testu, dažnai negalima daryti pagrįstų išvadų apie individualų žmogų.

New cards
12

Kokiose srityse yra taikoma psichologinė diagnostika?

  • Klinikiniame darbe;

  • Organizacijose;

  • Teisėtvarkos sistemoje

  • Ugdymo sistemoje

  • Moksliniuose tyrimuose

New cards
13

Klinikiniame darbe

Psichologiniai tyrimai svarbūs planuojant gydymą ir priimant klinikinius sprendimus. Psichodiagnostiniai tyrimai reikalingi sprendžiant diferencinės diagnostikos, hospitalizacijos reikalingumo klausimus, vertinant potencialią psichoterapijos naują, sprendžiant, kokia psichoterapijos rūšis būtų tinkamiausia ir kt. Psichologinis tyrimas gali paskatinti terapinius procesus. Psichologinio įvertinimo procesdūros klinikiniame darbe yra naudojamos ir psichologinių intervencijų efektyvumui vertinti.

New cards
14

Organizacijose:

Psichologinis įvertinimas yra naudojamas su darbu susijusiose įstaigose - darbuotojų atrankose, gero klimato formavimo srityje, vadovų atrankose. Psichologinis įvertinimass yra svarbus sprendžiant apie rizikos lygį - atrenkant darbuotojus ypatingomis darbo sąlygomis

New cards
15

Teisėtvarkos sistemoje

Psichologinis įvertinimas naudojamas teismuose ir medicinos įstaigose. Vertinamaa asmens būsena, suvokimo lygis, veiksnumas. Psichologinis įvertinimas taip pat svarbuss draudimo kompanijoms.

New cards
16

Ugdymo sistemoje

Psichologinės diagnostikos metodai naudojami mokymosi sunkumams įvertinti, problemų priežastims nustatyti, pasiekimų testais vertinamas mokymosi pasiekimų lygis, specialiųjų gabumų tyrimo metodais galima padėti žmogui adekvačiai pasirinkti tolesnes studijų kryptis.

New cards
17

Moksliniuose tyrimuose

Psichologinio įvertinimo metodais yra tikrinamos įvairios teorijos ir hipotezės.

New cards
18

Ką vadiname psichologiniais testais?

Matavimo įrankis arba technika, kuri naudojama kvalifikuoti ir numatyti elgesį. Iš esmės yra objektyvus ir standartizuotas elgesio pavyzdžių matavimas.

New cards
19

Psichologinių testų trūkumai

Testas visada remiasi tam tikru ribotu elgesio stebėjimu ar matavimu, todėl testavimo rezutatai turi tam tikrą paklaidą. Psichologinio testo balai nėra idealūs elgesio ar asmens charakteristikų rodikliai, tačiau jie gali padėti elgesio numatymo processe.

New cards
20

Psichologinių testų sudarymas ir ypatumai

Testai yra sudaromi iš atskirų klausimų ar užduočių. Atskiras testo klausimas ar užduotis yra specifinis stimulas, į kurį tiriamas žmogus reaguoja, šis atsakymas vertinamas, koduojamas, interpretuojamas. Klausimų ir užduočių rinkiniai naudojami tam, kad gaunama informacija būtų tikslesnė, gaunamas rezultatas nebūtų nulemtas atsitiktinumo.

New cards
21

Ką reiškia, kai testas yra vadinamas skale?

Skalė - tai testas, kurio interpretacija yra žinoma. Skalės yra reikalingos norint prasmingai interpretuoti gautus testų rezultatus. Skalės padeda susieti pirminius testo rodiklius su teoriniu ir empiriniu testų rodiklių pasiskirstymu.,

New cards
22

Testų klasifikacija:

  • Pagal tiriamųjų skaičių

  • Pagal tiriamą reiškinį

  • Pagal užduočių pobūdį

New cards
23

Testų klasifikacija pagal tiriamųjų skaičių

  • Individualūs testai: tyrėjas testo užduotis pateikia tik vienam tiriamajam, fiksuoja ir stebi jo atlikimą

  • Grupiniai testai: vienas tyrėjas gali iš karto tirti grupę žmoonių, instrukcijos pateikiamos iš karto visiems, asmeninio kontakto mažai

New cards
24

Testų klasifikacija pagal tiriamą reiškinį

  • Gabumų testai: matuoja įvairius gabumus ir įgudžius, jų greitiį ir tikslumą

    • Pasiekimų testai: vertina išmokimą ir įgūdžių susiformavimą

    • Gebėjimų testai: vertina asmens potencialą kažko išmokti ar suformuoti įgūdžius

    • Intelekto testai: vertina potencialą spręsti problemas, prisitaikyti prie kintančių aplinkybių ir mokytis iš patirties

  • Asmenybės testai: matuoja tipinį asmens elgesį: bruožus, temperamentą, dispozicijas

    • Struktūruoti (objektyvūs) asmenybės testai: dažniausiai savižinos klausimai apie elgesį, į kuriuos atsako pats tiriamasis

    • Projekciniai asmenybės testai: remiasi neapibrėžtais stimulais ir spontaninėmis tiriamojo reakcijomis į juos, kuriuose atsispindi unikalios asmens charakteristikos.

New cards
25

Testų klasifikacija pagal užduočių pobūdį

  • Tipinio atlikimo metodai: tiria įvairias dispozicijas, įvairūs asmenybės, vertybinių įsitikinimų, interesų, motyvacijos tyrimui skirti testai.

    • Asmenybės klausimynai: domisi tiriamojo reakcijų į kitus žmones ir situacijas ypatybėmis: kaip tiriamasis kuria ir palaiko santykius su kitais žmonėmis, kaip sprendžia kylančias problemas ir tt.

    • Interesų klausimynai: tiria, kokia veikla žmogui yra patraukti, o kokios jis linkęs vengti. Sistemiškai tiria žmogaus pomėgius ir nemėgstamas darbo laisvalaikio veiklas.

    • Poreikių ir motyvacijos tyrimo metodai: tiria faktorius, skatinančius mus veikti vienu ar kitu būdu.

  • Maksimalaus atlikimo metodai: priskiriami įvairūs gebėjimų ir pasiekimų testai. Klausimai, kurie turi teisingus atsakymus arba jie sudaryti iš užduočių, kurias galima išspręsti geriau ar blogiau.

    • Greičio testai: testai sudaryti iš sąlyginai paprastų užduočių, bet su griežtais laiko apribojimais.

    • Galios testai: testo rezultatas susijęs su tiriamojo sugebėjimu teisingai astakyti į testo klausimus ar užduotis.

    • Psichologines disfunkcijas tiriančios metodikos: sudėtingos, kompleksinės metodikos, siekiančios atskleisti specifines būsenas ir simptomus.

New cards
26

Pagrįskite teiginį, kad psichologinis testas yra ginklas, kuris gali būti tiek naudingas, tiek žalingas

Priklauso nuo to, kaip instrumentas bus panaudotas. Naudojant tyrimui vieną ar kitą metodiką svarbu žinoti, ko ji verta, kiek testas tinka konkrečiam tikslui, kokią informaciją apie žmogų juo galima sužinoti.

New cards
27

Kas buvo būdinga pirmiesiems intelekto vertinimui skirtiems testams, pasiūlytiems Galton, Cattell?

Galton:

  • Atliko pirmąjį psichologijos istorijoje epidemiologinį tyrimą

  • Įvairių vertinamųjų skalių, anketų ir laisvų asociacijų metodikos pradininkas.

  • Išvystė matematines statistikos metodus, supaprastino ir pritaikė matematinės statistikos procedūras,

Cattell:

  • Pirmą kartą paminėjo “protinio testo” terminą

  • Catell sekė Galton idėja, kad intelektą galima vertinti tiriant sensorinius gebėjiimus ir reakcijos greitį, todėl testus sudarė raumenų jėgos, judėjimo greičio jautrumo skausmui ir kitos užduotys.

New cards
28

Kas sukūrė pirmą standartizuotą intelekto vertinimo metodiką?

Binet. Jo darbai davė pagrindą žymiųjų Binet intelekto skalių kūrimui. Pirmoji Binet-Simon skalė. Vėliau testas buvo išplėstas, testai sudėlioti pagal amžiaus grupes - taip atsirado protinio lygio/protinio amžiaus sąvoka, rodanti raidos tarpsnį, kurį žmogus pasiekė pagal savo rezultatus.

New cards
29

Kuo reikšmingas (naudingas) buvo grupinių intelekto testų sukūrimas?

Praktinis poreikis davė postūmį vystytis kompleksiniams sugebėjimų testams. Statistiškai analizuojant įvairių testų, atliktų didelėse tiriamųjų grupėse, duomenis, paaiškėjo, jog intelektas yra susijęs su daugybe rodiklių. Todėl buvo sukurtos kompleksinės sugebėjimų tyrimo metodikos, kurios matuoja tam ttikrų bruožų išreikštumo žmoguje lygį.

New cards
30

Kuo reikšmingas (žalingas) buvo grupinių intelekto testų sukūrimas?

Grupinių intelekto testų taikymas aplenkė techninį vystymą. Aklai taikant testus, o vėliau nepasitvirtinus lūkesčiams, kilo skepticizmas ir pasipriešinimas testavimui apskritai

New cards
31

Kas būdinga šiuolaikiniam požiūriui į intelekto vertinimui skirtas metodikas, pvz., Wechsler intelekto testui?

Stengiamasi sujungti du venas kitam iš esmės prieštaraujančius metodus - tradicinius intelekto testus ir kompleksines sugebėjimų metodikas. Keliama mintis, kad žmogaus sugebėjimus galima analizuoti įvairiu lygiu - nuo labai siauro, tiriamo konkrečiais testais ar net atskiromis užduotimis, iki labai plačių vertinimų, tokių kaip IQ. Todėl dabartiniai intelekto testai, tokie kaip Wechsler intelekto testas, apima didelį įvairių sugebėjimų diapazoną ir tyrimo duomenys gali būti naudojami lanksčiai.

New cards
32

Asmenybės testų vystymasis

  • Asmenybės testų priešistotė: Kraepelin darbai: eksperimentavo su laisvų asociacijų metodu. Priėjo prie išvados, kad įvarūs šalutiniai faktoriai padidina paviršutiniškų asociacijų dažnį.

  • Pirmieji asmenybės klausimynai: asmenybės klausimynų prototipas - asmeninių duomenų blankas. Skirtas žmonėms su sunkiais psichikos sutrikimais atpažinti ir atleisti nuo karinės tarnybos. Tapo pavyzdžiu daugeliui emocijas, nuostatas, interesus tiriančių klausimynų, tačiau dabar vertinant - klausimynas buvo labai paprastas ir lengvai falsifikuojamas

  • Projekcinio testavimo pradžia: nusivylimas standartiniais asmenybės klausimynais paskatino projekcinių asmenybės tyrimo metodikų atsiradimą. Testai pasižymėjo neapibrėžta stimuline medžiaha ir neaiškiais vertinimo kriterijais, kuriuos tiriamajam sunku nuspėti.

  • Naujas požiūris į asmenybės klausimynus: nuo ankstesnių skiriasi empiriniu pagrįstumu, turėjo validumo skales, kurios buvo jautrios melavimui ir sąmoningam duomenų iškraipymui. Atsirado statistinė procedūra - faktorinė analizė. Šiuo metu faktorinė analizė yra beveik privalomai taikoma visų testų validizavimui.

New cards
33

Kokiomis prielaidomis remiasi bruožų teorija pagrįsti asmenybės klausimynai?

Bruožų teorija pagrįstų asmenybės klausimynų tikslas - pavaizduoti asmens elgesio profilį. Svarbu ne, ar žmogus turi vieną ar kitą bruožą, o kiek jo turi.

New cards
34

Ryškėjančios testų problemos:

  • Testai nėra tokie informatyvūs, kaip buvo tikėtasi

  • Priklauso nuo ugdymo sistemos - taip atsirado akademinių gabumų testai

  • Intelektas yra daugelio gebėjimų sistema - taip atsirado išsamūs, daug gebėjimų apimantys testai

  • Gebėjimai tarpusavyje susiję - tai paskatino hierarchinės struktūros testų kūrimą.

New cards
35

Kokios problemos kyla Lietuvoje psichologinės diagnostikos srityje dirbantiems psichologams?

  • Neapibrėžta psichologo kvalifikacija;

  • Problemoos gauti testus

  • Blogas ryšys tarp mokslo ir praktikos

  • Dauguma psichologų yra “savamoksliai”

New cards
36

Kokios priežastys lemia testų populiarumą?

  1. Testais gaunamas standartizuotas įvertinimas ar psichologinė diagnozė. Toks įvertinimas, skirtingai nuo asmeniniu įspūdžiu pagrįstu sprendimų, yra stabilesnis, mažiau priklauso nuo aplinkybių.

  2. Standartizuotais testais gaunama patikimesnė informacija nei daugeliu kitų psichologinių tyrimų metodų (pvz., interviu ar stebėjimu)

  3. Testais galima įvertinti savybes, kurias sunku būtų įvertinti kitokiais būdais. Pvz., net jei remiantis stebėjimo duomenimis aišku, kad vaikas turi elgesio sunkumų, sunku įvertinti problemos išreikštumą ir galimas priežastis. Psichologiniais testais tiriamos savybės, kurių negalima tiesiogiai ar lengvai įvertinti pojūčiais.

New cards
37

Pagrindiniai psichologinių reiškinių matavimo sunkumai:

  • Netiesioginis vertinimas. Daugelis psichologinių reiškinių gali būti tiriami ir vertinami tik netiesiogiai, klausiant apie ar vertinant su jais susijusį elgesį.

  • Absoliutaus nulio nebuvimas. Tiriant psichologinius reiškinius beveik nebūna atvejų, kad tam tikra savybė visiškai neegzistuotų.

  • Testu įvertinami tik atskiri elgesio pavyzdžiai, bet ne visas elgesys. Tyrimu apimti visą žmogaus elgesį yra neįmanoma, todėl psichilogai stengiasi kruopščiai atrinkti užduotis ir bandinius, kurie kaip galima geriau reprezentuotų asmens elgesį apskritai.

  • Skiriamos testo ribos ir kvantifikavimo problema. Testu tiriant psichologinį reiškinį sunku nuspręsti, kada mes galime teigti, kad asmuo pasižymi viena ar kita savybe, ar objektyviai įvertinti tos savybės išreikštumą

  • Tiriamojo įtaka atsakymams. Tiriamieji gana dažnai atsakinėja neužtikrintai, abejodami, sąmoningai ar nesąmoningai iškraipydami rezultatus, siekdami pasirodyti socialiai priimtinais.

New cards
38

Nurodykite pagrindinius testo kūrimo etapus

  • I etapas: testo poreikis.

  • II etapas: tiriamo reiškinio apibrėžimas.

  • III etapas: užduočių, klausimų formulavimas.

  • IV etapas: empirinių duomenų rinkimas.

  • V etapas: klausimų / užduočių analizė.

  • VI etapas: testo patikimumo analizė

  • VII etapas: testo validizacija

  • VIII etapas: normų kūrimas

  • IX etapas: parengiamas testo vadovas

  • X etapas: testas publikuojamas

New cards
39

I etapas: testo poreikis

Rekomenduojama įvertinti, ar norimam tikslui pasiekti neužtektų jau turimų testų. jei tam pačiam reiškiniui tirti yra sukurta daug testų, sunku tarpusavyje lyginti jų rezultatus.

New cards
40

II etapas: tiriamo reiškinio apibrėžimas

Apsibrėžiamas tiriamas reiškinys - teorinis testo pagrindimas. Gali remtis: specifine psichologijos teorija; apibendrintomis teorinėmis žiniomis; ekspertų vertinimais; kasdieniu buitiniu tiriamo reiškinio supratimu.

New cards
41

III etapas: užduočių, klausimų formulavimas.

Sudarant testą labai svarbu, kas testo klausimai proporcingai atspindėtų kiekvieną mus dominančio reiškinio elementą. Klausimų formuluotės turi būti aiškios ir vienareikšmiškos. Reiktų stengtis, kaip galima konkrečiau apibrėžti dažnio ar laiko kategorijas.

New cards
42

IV etapas: empirinių duomenų rinkimas

Reikia ištirti tam tikrą imtį žmonių, norint įrodyti, kad testas vertingas. Imtis pasirenkama priklausomai nuo to, kam bus skirtas kuriamas testas, nuo testo sudėtingumo ir ilgio. Kuo daugiau klausimų - tuo didesnė imtis. 10 tiriamųjų vienam testo klausimui.

New cards
43

V etapas: klausimų / užduočių analizė:

Testo efektyvumas ir vertė priklauso nuo jį sudarančių klausimų ar užduočių kokybė. Kiekvienas klausimas tyrinėjamas atskirai, kiek tiriamųjų į kiekvieną klausimą atsakė, kokius balus gavo. Neinformatyvūs, per sunkūs ar per lengvi klausimai - pašalinami.

New cards
44

VI etapas: testo patikimumo analizė:

Patikimumas rodo, kiek tiklūs yra testo vertinimai.

New cards
45

VII etapas: testo validizacija:

Nurodo ar testas tikrai atlieka savo funkciją. Nebūna iš principo validus, jis validus tik konkretiems tikslams.

New cards
46

VIII etapas: normų kūrimas

Jei tyrimai rodo, kad kuriamas testas yra patikimas ir validus ir gali būti naudingas praktiniame darbe, norint testą pritaikyti indiividuliai diagnostikai, reikia sukurti testo normas.

New cards
47

Dažniausiai minimi šie klausimų/užduočių tipai:

  1. Daugybinių pasirinkimų klausimai: klausimai ar užduotys, kai tiriamasis turi pasirinkti iš nurodytų atsakymo galimybių.

  2. Taip - ne klausimai: tokio tipo užduotys yra teiginiai, su kuriais prašoma sutikti ar nesutikti. Nėra itin tinkamos vertinti intelektiniams gebėjimas, nes yra per daug didelė atspėjimo tikimybė, tačiau plačiai naudojamos tiriant asmenybės charakteristikas.

  3. Analogijos: šio tipo užduotys dažniausiai naudojamos intelekto testuose ir gali būti sudarytos iš žodžių, skaičių, figūrų ar pan. Analogijos gali turėti pasirinkimo variantus, arba tiriamasis gali būti prašomas įrašyti teisingą atsakymą.

  4. Išmetimo užduotis: tokio tipo užduotis sudaro skaičių, žodžių, formų ar kitokie sąrašai, iš kurių prašoma išbraukti netinkamą elementą. Šios užduotys dažniausiai taikomos intelekto testuose ir reikalauja iš tiriamojo atrasti ryšį, kuri vienytų sąraše esančius elementus

  5. Sekos: sekų užduotis sudaro tarpusavyje susijusių elementų eilė, tiriamojo prašoma ją pratęsti.

  6. Atitikimo paieška: paprastai sudaro du stulpeliai, tiriamasis turi susieti pirmojo stulpelio objektus su antrojo stulpelio objektais. Taikomos konkrečias žinias tikrinančiuose testuose.

  7. Užbaigimo užduotis: tokias užduotis sudaro užduoties “kamienas”, o tiriamojo prašoma jį pratęsti.

  8. Priverstinio pasirinkimo užduotys: sudaro du ar daugiau pasirinkimų, iš kurių tiriamasis turi pasirinkti teisingiausią / tinkamiausią. Taikomi asmenybės klausimynuose.

  9. Scenarijai: sudaro trumpos istorijos, kuriose atskleidžiamas tam tikras elgesys, reakcijos, o tiriamojo prašoma tai vertinti, reaguoti ir pan.

  10. Rangavimo užduotis: prašoma pateiktą sąrašą išdėstyti tam tikra tvarka. Svarbu, kad sąrašai nebūtų per ilgi.

New cards
48

Normos (sąvoka)

Rodikliai, su kuriais ateityje psichologai lygins savo ištirtų tiriamųjų rezultatus ir jų pagrindu priiminės diagnostikos sprendimus. Normos yra sudaromos empiriškai, analizuojant, kaip atrinkti reprezentatyvios normatyvinės grupės tiriamieji atliko testo užduotis.

New cards
49

Ką reiškia teiginys, kad normos negali būti absoliučios, universalios ir stabilios?

Kiekviena norma yra ribojama tos timties tiriamųjų, kurių pagrindu ji buvo sudaryta. Jokio testo normų negalima laikyti absoliučiomis, universaliomis ar stabiliomis. Normos tiesiog parodo, kaip testą atliko standartizacijos imties tiriamieji.

New cards
50

Patikimumas (sąvoka)

Patikimumas yra testo rezultatų pastovumas pakartotinai tiriant tuos pačius tiriamuosius skirtingais laiko momentais, naudojant skirtingus lygiaverčius užduočių rinkinius ar keičiant kitas tyrimo sąlygas. Galima išreikšti koreliacijos koeficientu, kadangi patikimumas nurodo suderinamumo lygį tarp dviejų nepriklausomai gautų rodiklių.

New cards
51

Kokiais būdais vertinamas patikimumas?

  1. Testo - retesto patikimumas (atliekamas pakarotinis testavimas)

  2. Alternatyvių testo formų patikimumas (naudojamos alternatyvios testo formos, tokiu atveju patikimumo rodiklis yra koreliacijos koeficientas tarp rodiklių gautų tiriant tą patį žmogų ekvivalentiškomis to paaties testo formomis)

  3. Dviejų ekvivalentiškų testo pusių patikimumas (patikimumo įvertinimą galima gauti remiantis vieno tyrimo viena testo forma duomenimis, lyginant dviejų lygiaverčių testo pusių rezultatus)

  4. Racionalaus ekvivalentiškumo metodas (būdas įvertinti testo klausimų ar užduočių vidinį suderinamumą. Vertinamas ištyrus tiriamųjų grupę viena testo forma vieną kartą ir remiasi atsakymų suderinamumo analize kiekvienoje užduotyje.)

  5. Vertintojo patikimumas (susijęs su tyrėjo įgūdžiais, patikimumas didėja kylant tyrėjo kvalifikacijai)

New cards
52

Patikimumo vertinimo būdų privalumai ir trūkumai?

Testas - retestas:

  • Privalumai: pats paprasčiaus būdas

  • Trūkumai: svarbus laiko intervalas tarp testavimų

Alternatyvių testo formų patikimumas:

  • Privalumai: rodo testo rodiklių pastovumą laike, tiek testo formų suderinamumą

  • Trūkumai: šio testos formos sumažina, bet nepanaikina išmokimo efekto

Dviejų ekvivalentiškų testo pusių patikimumas:

  • Privalumai: leidžia įvertinti užduočių suderinamumą

  • Trūkumai: sunku padalinti testą į dvi dalis, kad jos būtų ekvivalentiškos

Racionalaus ekvivalentiškumo metodas:

  • Privalumai: vienas populiaurių ir santykinai lengviausių testo patikimumo įvertinimo metodų

  • Trūkumai: ???

New cards
53

Patikimumo matavimo būdai yra tinkamiausi šiais atvejais:

Testas - retestas: tinkamas tik tiems testams, kurie nesukelia išmokimo efekto ir rezultatų negalima atgaminti (motorinių, sensorinių gebėjimų testai).

Alternatyvių testo formų patikimumas:

Matuojantiems motorinius, sensorinius gebėjimus.

Dviejų ekvivalentiškų testo pusių patikimumas:

??????

Racionalaus ekvivalentiškumo metodas:

Testams, kurių užduočių atlikimas vertinamas “teisingai” arba “klaidingai”, jei lanai diferencijuotos užduotys - chronbachu skaičiuojama. Chronnbachas neturi trūkumų, būdingų anksčiau aptartiems vertinimo būdams, naudojamas įvairiems klausimynams.

New cards
54

Validumas (sąvoka)

Rodiklis, kuris įrodo, kad testas matuoja tą reiškinį, kuriam yra skirtas matuoti.

New cards
55

Validumo įvertinimo būdai:

  • Turinio,

  • Akivaizdus,

  • Empirinis,

  • Prognostinis,

  • Konstrukcinis,

  • Konvergentinis ir diskriminantinis,

  • Kriterinis

New cards
56

Turinio validumas

Parodo, kiek pagrįstas ir tinkamas yra testo turinys, ar tinkamai suformuluoti tyrimo klausimai. Validumo įvertinimas aprašant turinį remiasi sistemine testo turinio analize, siekiant nustatyti, kiek jis atitinka mūsų tiriamą elgesio sritį.

New cards
57

Kokių metodų validumo įvertinimui geriausiai tinka turinio validumas?

Svarbus pasiekimų testams, profesinės atrankos testams ir kitiems į konkrečią sritį oorientuotiems testams.

Įvertinti užduočių tinkamumą padeda du klausimai:

  1. Ar testas apima konkrečius įgūdžius ir žinians, kuriuos mums reikia įvertinti?

  2. Ar testo atlikimas nėra priklausomas nuo šalutinių faktorių?

New cards
58

Kodėl testas turi pasižymėti akivaizdžiu validumu?

Parodo, kiek testas atrodo pagrįstas tiems, kurie jį atlieka. Jei testas atrodo keistas, kvailas ar vaikiškas, tai gali sumažinti tiriamojo norą bendradarbiauti, nepriklausomai nuo faktinio testo validumo. Būtinas, kad testas efektyviai veiktų praktinėse situacijose.Nur

New cards
59

Prognostinis testo validumas

Nurodo testo galimybes prognozuoti tam tikrą aiškiai apibrėžtą elgesį.

New cards
60

Prognostinis validumas gali būti apibūdintas teisingai atliktos klasifikacijos procentu:

  1. Teisingas pozityvus sprendimas: kai remdamiesi testu mes sakome, kad asmuo turi tam tikrą savybę ir jis tikrai ją turi

  2. Teisingas negatyvus sprendimas: kai remdamiesi testu mes sakome, kad asmuo neturi savybėsss ir jis tikrai jos neturi

  3. Klaidingas pozityvus sprendimas: kai remdamiesi testu mes sakome, kad asmuo turi savybę, kai realiai jis jos neturi

  4. Klaidingas negatyvus sprendimas: kai remdamiesi testu mes sakome, kad asmuo neturi savybes, kai realiai jis ją turi

New cards
61

Kaip sprendžiamos validumo įvertinimo problemos, kai mes negalime testo prognostinės vertės įvertinti ilgalaikiu tyrimu?

????

New cards
62

Konstrukcinis validumas:

Parodo, kiek testo rodikliai gali būti nagrinėjami kaip tam tikro teorinio konstrukto ar savybės matai.

New cards
63

Kuo konstrukcinio testo validumo įvertinimui naudinga faktorinė analizė?

Ją pasitelkiant analizuojami duomenų tarpusavio ryšiai. Pagr. idėja yra ta, kad didelis skaičius kategorrijų yra sumažinamas iki keleto bendrų faktorių arba bruožų, kurių pagalba paprasčiau aprašomas stebimas elgesys

New cards
64

Ką reiškia validumo įvertinimas vidinio suderinamumo metodu?

Patikimumo įvertinimą galima gauti remiantis vieno tyrimo viena testo forma duomenimis, lyginant dviejų lygiaverčių testo pusių rezultatus. Toks patikimumas leidžia įvertinti testo užduočių suderinamumą ir vadinamas vidinio suderinamumo koeficientu.

New cards
65

Ką reiškia diskriminantinė validizacija?

Vienas iš įrodymų, kad testas pasižymi konstrukciniu validumu - reikšminga nekoreliacija su kintamaisiais, su kuriais jis turi skirtis.

New cards
66

Validumo koeficientas

Koreliacija tarp testo rodiklio ir pasirinkto kriterinio rodiklio. Vienas skaitinis rodiklis.

New cards
67

Kokio dydžio turi būti validumo koeficientas, kad testas būtų validus?

Sunku vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kokio dydižio turėtų būti validumo koefcientas. Interpretuoojant validumo koeficientą reikia atsižvelgti į daugelį lydinčių aplinkybių. Svarbiausia, kad koreliacija tarp testo rodiklio ir kriterijaus būtų statistiškai reikšminga.

New cards
68

Kam reikalingi standartiniai rodikliai?

Testų normos paprastai pateikiamos tam tikrais išvestiniais rodikliais. Nors atrodo paprasčiau normas pateikti tiesiog testų vidurkiais ir standartiniais nuokrypiais, toks duomenų pervedimas turi du tikslus.

  • Mes įvertiname tiriamojo padėtį tirtos normatyvinės imties atžvilgiu ir galime lyginti tiriamojo rezultatus su kitų žmonių rezultatais

  • Tokiu būdu sukuriami suderinti matai, kuriais remdamiesi mes galime palyginti keleto to paties žmogaus atliktų testų rezultatus tarpusavy

New cards
69

Kuo skiriasi tiesinės ir netiesinės pirminių balų transformacijos?

Tiesinė transformacija: standartiniai rodikliai išlaiko tikslų kiekybinį santykį su pirminiais balas, nes yra apskaičiuojami iš kiekvienos pirminės reikšmės atimant konstantą ir gautą skirtumą dalinant iš kitos konstantos. Dažniausiai vadinami tiesiog standartiniais rodikliais arba z-balais. Gali būti lyginami tik tuomet, kai pirminių balų skirstiniai buvo panašios formos.

Netiesines transformacijas reikia naudoti, kai skirstinių formos skiriasi. Netiesinio tipo galima taikyti tik tais atvejais, kai standartizacijos imtis yra pakankmai didelė ir reprezentatyvi, ir kai mes galime manyti, kad nuokrypis nuo normaliojo skirtinio įvyko dėl tam tikrų resto trūkumų, o ne dėl imties ypatybių ar kitų faktorių, veikiančių tiriamą elgesį.

New cards
70

Standartinė matavimo klaida

Testo patikimumą galima reikšti standartine matavim klaida

New cards
71

Kam naudojama standartinė matavimo klaida?

SMK padeda su tam tikra tikimybe įvertinti tikrojo rodiklio ribas, kas yra svarbu sprendžiant praktines užduotis, kaip darbuotojų atrankos, mokslumo įvertinimas, negalios laipsnio nustatymas ir pan. Rodiklius svarbu žinoti tais atvejais, kaireikia įvertinti skirtumą tarp dviejų rodiklių

New cards
72

Kas yra standartinė įvertinimo klaida?

Atitinka standartinę matavimo klaidą.Pa

New cards
73

Kada standartinės įvertinimo klaidos skaičiavimas yra prasmingas?

Parodo galimą prognozuojamo individualaus kriterinio rodiklioo paklaidą dėl nepakankamo testo validumo.

New cards
74

Testo jautrumas

Parodo tikslumą atpažįstant tiriamuosius, turinčius mus dominančią savybę, t.y. kokią sprendimų dalį sudaroo teisingi pozityvūs sprendimai.

New cards
75

Testo specifiškumas

Parodo testo tikslumą atpažįstant tiriamuosius, kurie neturi mus dominančios savybės, t.y. kokią tokių sprendimų dalį sudaro teisingi negatyvūs sprendimai

New cards
76

Testo prognozinės vertė

Parodo, kiek testas padeda bendrai diferencijuoti tiriamuosius, turinčius mus dominančią savybę.

New cards
77

Kokiais atvejais testai yra naudingiausi priimant sprendimus?

Testais gaunamas standartizuotas įvertinimas ar psichologinė diagnozė. Toks įvertinimas, skirtingai nuo asmeniniu įspūdžiu pagrįstų sprendimų, yra stabilesnis, mažiau priklauso nuo aplinkybių.

New cards
78

Ką psichologas gali daryti, kad padidintų sprendimų tikslumą tyrimo metu?

  1. Kuo validesnis instrumentas pasirenkamas tyrimui, tuo mažesnė yra klaidų tikimybė

  2. Kuo daugiau duomenų ir informacijos įvertiname priimdami sprendimą, tuo jis tikslesnis (pvz., jei greta testo duomenų atsižvelgsime į informaciją surinktą interviu metu)

  3. Sekų procedūra (kartais atlikti išsamų įvertinimą didelei grupei tiriamųjų yra brangu. Šiuo atveju gali padėti testavimas etapais. Vidutiniškai validžiu testu ištiriame žmonių grupę ir išsamesnį įvertinimą taikom tik tiems žmonėms, kurių pirmojo įvertinimo rezultatai yra mus dominančiame diapazone)

  4. Kriterinės testo ribos keitimas (Dažniausiai psichologai priimdami sprendimus remiasi tam tikrais kritiniais testo įverčiais. Tačiau kriterinę testo ribą galime keisti priklausomai nuo situacijos, kurioje testas yra naudojamas, nuo testo rezultatų panaudojimo)

  5. Bazinės normos įvertinimas. (Bazine norma vadinamas reiškinio paplitimas populiacijoje. Kuo didesnį bazinė norma, tuo mažiau svarbus yra testo validumas.)

New cards
79

Paaiškinkite, kodėl psichologinį įvertinimą atliekantis psichologas teisiškai yra labai pažeidžiamas

  • Sprendimai, kurie yra priimami psichologinio tyrimo duomenų pagrrindu, gali būti nepalankūs asmeniui, todėl gali kilti pasitenkinimas ir klausimai, ar psichologo sprendimai yra pagrįsti. Psichologinio turimai rezultatai gali tapti teisinio ginčio objektu, o psichologui pareikšti kaltinimai aplaidumu, jei tyrimas buvo atliktas nusižengiant diagnostinės veiklos standartams.

  • Lietuvos psichologai yra pažeidžiami ne tik dėl to, kad turi mažesnį skaičių tinkamų darbo instrumentų ir jų tyrimo išvados gali būti lengvai užginčytos, bet ir dėl to, kad neturi teisinės apgaugos (t.y. draudimo sistemos, kurią jau turi gydytojai)

  • Psichologai, kurie nesinaudoja standaartizuotais testais, ar juos naudoja netinkamai, teisiškai labai pažeidžiami.

  • Teisinio ginčo objektu gali tapti ir informacijos konfidencialumas, teisė į informaciją ir t.t.

New cards
80

Kokie svarbiausi etiniai klausimai kyla rengiantis psichologiam tyrimui?

  • Kas yra klientas?

  • Ar tyrimas nepažeidžia žmogaus teisių?

  • Ar tyrimas nepažeidžia asmens privatumo?

  • Ar psichologas pakankmai kompetentingas atlikti tyrimą konkrečiu testu?

  • Lūkesčių suderinimo problema

  • Tyrimo instrumentų pasirinkimo problema

  • Ar yra tinkamos normos?

New cards
81

Kas yra klientas? Kas padeda išvengti šios etinės problemos?

Etinis klausimas:

Turi įvertinti, kokios šalys yra suinteresuotos tyrimu ir jo išvadomis:

  • Ar klientas tiesiog asmuo, kuris tiriamas, ar institucija, kuriai psichologas priklauso, ar kuriai turi įsipareigojimų.

  • Ar asmuo, kuriam atliekamas tyrimas yra veiksnus suaugęs?

  • Jei vaikas ar neveiksnus žmogus, kas siekia įvertinimo - tėvai, globėjai etc? Ar jie turi teisę susipažinti su informacija.

Svarbu įvertinti, kokiu lygiu psichologas yra atsakingas kiekvienai šaliaai, kokias teises kiekviena iš jų turės susipažįstant su tyrimo išvadomis ir duomenimis.

Išvengti padėtų:

Psichologo siekis, kad būtų padaaarytas makslimaliai ir kliniškai pagrįstas sprendimas ir rekomendacijos, išplaukiančios iš tyrimo duomenų, atsižvelgiant į asmeninę kompetenciją, be jokios išorinio spaudimo įtakos

New cards
82

Ar tyrimas nepažeidžia žmogaus teisių? Kas padeda išvengti šios etinės problemos?

Etinis klausimas:

  1. Žmogaus teisė būti netirtam.

  2. Žmogaus teisė žinoti testo rezultatus ir interpretacijas, bei kaip testavimas gali paveikti jo gyvenimą.

  3. Žmogaus teisė žinoti, kas galės susipažinti su informacija.

Išvengti padėtų:

  1. Asmuo, kuris nenori būti tiriamas, remiantis etikos principais, negali būti verčiamas to daryti. Įvertinti šios taisykles išimtis (kai psichologinis tyrimas paskirtas teismo ar vyriausybės; kai psichologinis tyrimas yra rutininis tam tikroje organizacijoje, mokslo įstaigoje ar institucijoje ir asmuo apie tai buvo informuotas iš anksto; kai testavimo tikslas yra įvertiinti asmens veiksmumą)

  2. Tiriamas asmuo turi žinoti testo trūkumus ir galimas paklaidas, ypač jei jos gali turėti neigiamų pasekmių.LR pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas numato pacientams galimybę sužnoti ir specialisto kvalifikaciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

  3. Tiriamas asmuo turi žinoti, kas tiksliai galės susipažinti su informacija, gauta iš tyrimo. Konfidencialumo ribos turi būti paaiškintos, ypač tais atvejais, kai duomenys saugomi elektroniniiu formatu, ar tyrimas atliekamas internetu.

New cards
83

Ar tyrimas nepažeidžia asmens privatumo? Kas padeda išvengti šios etinės problemos?

Etinis klausimas:

Kai asmuo atsakinėja į testą, jis dažniausiai neturi supratimo, ką tas testas atskleidžia, tačiau dažnai jaučiasi nesaugiai, nes tarsi pažeidžiamos privatumo ribos.

Išvengti padėtų:

  • Etiškai išspręsti šią dilemą padeda informuotas tiriamojo sutikimas dalyvauti tyrime. Svarbu suteikti informaciją, kas konkrečiai bus tiriama, kad asmuo jautųsi saugus. Reikia informuoti, kur informacija bus panaudojama, kad žmogus galėtų atsisakyti testavimo, jei su tuo nesutinka.

  • Psicholgas turi paaiškinti tyrimo principus, pasakyti, kokiu tikslu ir su kokiais klausimais tiriamasis buv nukreiptas tyrimui. Turėtų išsiaiškinti ir tiriamojo tikslus ir juos aptarti su tiriamuoju;

New cards
84

Ar psichologas kompetentingas atlikti tyrimą konkrečiu testu? Kas padeda išvengti šios etinės problemos?

Etinis klausimas:

Net geriausias testas naudojamas netinkamai ar netinkamomis sąlygomis gali padaryti žalą tiriamajam.

Išvengti padėtų:

  • Prieš sutikdamas atlikti tyrimą, psichologas turi būti tikras, kas yra pakankamai kvalifikuotas tą užduotį atlikti

  • Turi žinoti, kokie tyrimo metodai geriausiai padėtų atsakyti į užsakyme keliamus klaussimus, kokie reikalavimai keliami darbui su šiais metodais, bei įverrtinti savo kompetenciją su jais dirbti

  • Konsultacija su kolegomis.

New cards
85

Lūkesčių suderinimo problema. Kas padeda išvengti šios etinės problemos?

Etinis klausimas:

Psichologas negali leisti klientui tikėtis kitokios pagalbos nei tos, kurią psichologas gali suteikti.

Išvengti padėtų:

Labai svarbu prieš pradedant tyrimą išsiaiškinti ar klausimas, į kurį tyrimas turi atsakyti, gali būti atsakytas planuojamomis tyrimo procedūromis

New cards
86

Tyrimo instrumentų pasirinkimo problema. Kas padeda išvengti šios etinės problemos?

Išvengti padėtų:

Psichologas sasvo tyrimą, išvadas, rekomendacijas ir nuomonę turi grįsti informacija ir technikomis, kurios yra tinkamos šiems tikslams. Turii turėti išsamias žinias apie psichodiagnostinius instrumentus, tinkamus tyrimo tikslui, kurios turi apimti psichometrinius intrumento duomenis, laip intrumentas turi būti taikomas įvairiuose tyrimo kontekstuose ir pan. Turi žinoti instrumento privalumus ir trūkumus.

New cards
87

Ar yra tinkamos normos. Kas padeda išvengti šios etinės problemos?

Etinis klausimas:

Ar normos yra nepasenusios, ar tiriamieji, kuriais remiantiss buvo sudarytos normos yta palyginami su mūsų tiriamu tiriamuoju.

Išvengti padėtų:

Psichologas neturėtų daryti išvadų remdamasis pasenusiaiis duomenimis ar testų rezultatais.

New cards
88

Ką reiškia informuotas kliento sutikimas dalyvauti tyrime?

Klientas supažindintas su rizikomis ir privalumais, kai dalyvauja tyrime. Klientas supažindinamas su informacija, kur rezultatai gali būti panaudoti, kaip tai gali paveikti jo gyvenimą. Klientui jam suprantama kalba paaiškinama, kas bus tiriama.

New cards
89

Kokios esminės žinios ir įgūdžiai apibrėžia psichologo kvalifikaciją atlikti psichologinį įvertinimą?

Kompetentingas psichologas turi turėti žinių apie testų psichometrines charakteristikas, rinktis ir taikyti tik tinkamus testus, žinoti, kokiomis aplinkybėmis testas gali būti taikomas, išmanyti testo administravimo ir interpretavimo taisykles.

Psichologas privalo turėti:

  • Specifines žinias ir gebėjimus, kurie yra susiję su konkretaus testo taikymu įvertinimo kontekste, taip pat su svarbiausių pssichologinio testavimo tikslų ssavitumu šiame kontekste.

  • Bendrasias -inias ir gebėjimus, kurie užtikrina adekvatų supratimą apie esminius testų konstravimo ir pritaikymo įvairiose srityse principus.

New cards
90

Kodėl yra svarbu užtikrinti tinkamas tyrimo sąlygas?

Nes tyrimo sąlygos gali turėti lemiamos įtakos psichologinio tyrimo rezultatų validumui.

New cards
91

Tinkamų tyrimo sąlygų užtikrinimas:

  • Tyrimo patalpa: turi būti gera garso izoliacija, neturi būti dirgiklių, kurie lengvai patrauktų dėmesį, geras apšvietimas ir tinkamos darbo vietos tiek tyrėjui, tiek tiriamajam. Tai turi būti profesionali erdvė.

  • Tyrimo priemonės ir procedūros:

    • psichologas privalo naudoti tikslias standartines testo instrukcijas, pateiktas testo vadove

    • psichologas privalo naudoti specifines standartines originalias testavimo priemones ir blankus

    • psichologas privalo laikutis nurodytų laiko limitų ir vertinimo taisyklių

    • remiantis testu psichologas gali daryti tik standartines išvadas

  • Stebėtojo buvimas: daugelis standartinių testų turi būti atliekami be stebėtojų, jei norima jų rezultatus vėliau interpretuoti remiantis standartinėmis normomis. Stebėtojų buvimas gali paveikti tiriamojo atsakymus.

New cards
92

Kodėl išvadoje svarbu aprašyti kontakto su tiriamuoju ypatybes?

Dėl dehumanacijos. Nors šiuo metu testavimo procesas darosi vis mažiau asmeniškas, dažnai atliekamas ir interpretuojamas naudojant kompiuterines programas. Patogu, tačiau prarandama didelė dalis asmeninės informacijos apie žmogų, didelė rizika, kad interpretacijos bus neatitinkančios asmeninės asmens patirties. Todėl kompiuterinė informacija neturėtų būti vienintelė, ji turėtų būti papildoma labiau individualizuotais duomenimis.

New cards
93

Ar psichologas turi supažindinti tiriamuosius su tyrimo išvadomis? Kodėl?

Psichologas privalo duoti paaiškinamąjį atgalinį ryšį žmonėms, kuriuos tyrė, nebent tam yra nustatyti apribojimai (pvz., teismo ekspertizeje, kai gydantis gydytojas nusprendžia, kad minformacijos pateikimas gali būti žalingas pacientui). Įprastomis sąlygomis, žmonės turi galėti susipažinti su tyrimo išvada ir psichologas turi atsakyti ir paaiškinti kylančius klausimus. Tam taip pat įpareigoja LR įstatymai.

New cards
94

Į ką reikia atkreipti dėmesį rašant tyrimo išvadą?

  • Į “etikečių klijavimą”: vengti etikečių yra ypač svarbu, kai tyrimas nukreiptas į psichikos sveikatos klausimus. Psichikoos sutrikimų diagnozė yra susijusi su tam tikra neigiama nuostata ar stigma. Visuomenė nelabai aiškiai žino, kas slepiasi po vienu ar kitu pschologiniu ar psichiatriniu terminu. Kartais psichologinėje išvadoje panaudotas terminas lems, kaip su asmeniu bus elgiamasi ir sveikatos priežiūros įstaigoje. Terminai turėtų būti vartojami labai atsargiai, įvertinant, kas tiksliai skaitys tyrimo išvadą.

  • Į dehumanaciją: nors šiuo metu testavimo procesas darosi vis mažiau asmeniškas, dažnai atliekamas ir interpretuojamas naudojant kompiuterines programas. Patogu, tačiau prarandama didelė dalis asmeninės informacijos apie žmogų, didelė rizika, kad interpretacijos bus neatitinkančios asmeninės asmens patirties. Todėl kompiuterinė informacija neturėtų būti vienintelė, ji turėtų būti papildoma labiau individualizuotais duomenimis.

New cards
95

Kokiomis aplinkybėmis gali būti keičiama tyrimo išvada?

Išvada gali ir turi būti pakeista tada, kai išvadoje yra faktinės klaidos. Išvada taip pat gali būti keičiama, kai klientas reikalauja, kad išvadoje nebūtų tam tikros informacijos, kuri gali jam pakenkti. Tačiau informacijos, kurios nepateikimas iškreiptų tyrimo duomenis nuslėpti negalima. Je psichologas yra tikras, kad jo padarytos išvados yra teisingos, jos neturi būti keičiamos.

New cards
96

Kada dalį duomenų galima nuslėpti?

Dalį tyrimo duomenų galima nuslėpti, jei toks nulėpimas neiškreips tyrimo duomenų.

New cards
97

Kodėl psichologas turėtų vengti supažindinti plačią visuomenę su psichodiagnostiniais metodais?

  • Psichologas turi saugoti testų sudarytojų ir leidėjų teises. Testai yra autoriniai produktai, kurie neturėtų būti platinami ar viešinami be juos sukūrusių žmonių žinios.

  • Psichollogas turėtų vengti publikacijų ar viešų pasisakumų apie testus ir jų veikimą, kurie mažintų jų validumą ir patikimumą. Tai suteiktų sąlygas tiriamiesiems testavimui pasiruošti ir iškraipyti duomenis, testai prarastų savo inforrmatyvumą.

Testų viešinimas sumažina testų vertę, taip par formuoja tam tikrą tiriamųjų išankstinį nusistatymą jų atžvilgiu. Neprofesionalus psichologinių testų naudojimas gali skatinti nusivylimą testais, nuvertinti psichologo profesiją.

New cards

Explore top notes

note Note
studied byStudied by 2 people
Updated ... ago
5.0 Stars(1)
note Note
studied byStudied by 19 people
Updated ... ago
5.0 Stars(1)
note Note
studied byStudied by 13 people
Updated ... ago
5.0 Stars(1)
note Note
studied byStudied by 4 people
Updated ... ago
5.0 Stars(1)
note Note
studied byStudied by 1 person
Updated ... ago
5.0 Stars(1)
note Note
studied byStudied by 36 people
Updated ... ago
5.0 Stars(1)
note Note
studied byStudied by 17 people
Updated ... ago
5.0 Stars(2)
note Note
studied byStudied by 9500 people
Updated ... ago
4.7 Stars(63)

Explore top flashcards

flashcards Flashcard20 terms
studied byStudied by 3 people
Updated ... ago
4.5 Stars(2)
flashcards Flashcard45 terms
studied byStudied by 29 people
Updated ... ago
5.0 Stars(1)
flashcards Flashcard31 terms
studied byStudied by 16 people
Updated ... ago
5.0 Stars(1)
flashcards Flashcard68 terms
studied byStudied by 14 people
Updated ... ago
5.0 Stars(1)
flashcards Flashcard32 terms
studied byStudied by 14 people
Updated ... ago
5.0 Stars(1)
flashcards Flashcard53 terms
studied byStudied by 102 people
Updated ... ago
5.0 Stars(1)
flashcards Flashcard39 terms
studied byStudied by 27 people
Updated ... ago
4.0 Stars(1)
flashcards Flashcard54 terms
studied byStudied by 60 people
Updated ... ago
5.0 Stars(1)