marketingas final boss versija

Argumentai už menininkų marketingą

1. Žinomumas ir matomumas: padidina menininko žinomumą, padeda pasiekti platesnę auditoriją ir būti matomam meno bendruomenėje;

2. Pardavimai ir pajamos: didina pajamas, padeda surasti pirkėjus;

3. Galimybės užmegzti ryšius: su kitais profesionalais, galerijomis ir potencialiais klientais;

4. Prekės ženklo kūrimas: padeda kurti stiprų ir atpažįstamą asmeninį menininko prekės ženklą;

5. Matomumas internete: užtikrina aktyvumą socialinėje žiniasklaidoje, meno platformose ir kituose interneto kanaluose, pasiekiant pasaulinę auditoriją.

Marketingo svarba menininkui

Profesinis augimas ir reputacijos kūrimas: atveria galimybes rengti parodas, bendradarbiauti ir pelnyti pripažinimą.

Finansinis stabilumas: padeda menininkams parduoti darbus ir investuoti į meninį tobulėjimą.

Bendruomenės dalyvavimas: padeda įsitraukti į meno entuziastų, bendraminčių ir potencialių klientų bendruomenę.

Lojalių ir mokių klientų rato kūrimas

Marketingo suvokimo evoliucija

Orientacija į prekę (1850-1900)

Orientacija į pardavimus (~1900-1950)

Orientacija į rinką (~1950-2000)

Pardavimai koncentruojasi į:

Koncentruojasi į gaminį;

Įmonė pirmiau pa-gamina prekę, paskui aiškinasi, kaip ją parduoti;

Vadyba orientuojasi į pelną;

Planavimas trumpalaikis, orientuotas į šios dienos ir netolimos ateities gaminius ir rinkas;

Akcentuojamos pardavėjų reikmės;

Marketingas koncentruojasi į:

Koncentruojamasi į vartotojo norus;

Pirmiausia įmonė nustato vartotojų norus ir tada aiškinasi, kaip pagaminti ir pateikti prekę, kad patenkintų žinomus norus;

Vadyba orientuojasi į pardavimo naudą;

Planavimas ilgalaikis, orientuotas į naujus gaminius, rinkas, verslo stabilumą ir augimą;

Akcentuojamos vartotojų reikmės;

Argumentai prieš menininkų marketingą

1. Kultūra ir menas turėtų būti remiami valstybės;

2. Marketingo priemonės visuomet yra komercinės ir tai menkina meno vertę ir kokybę;

3. Menas yra glaudžiai susijęs su kūrybiškumu, įkvėpimu ir apmąstymais, ir negali būti ribojamas pragmatiškų pardavimo ir paskirstymo metodų;

4. Jei mes siūlysime aukštos kokybės meną, lankytojai ateis bet kuriuo atveju.

Marketingo sistemos proceso elementai

Poreikiai, poreikių išsiaiškinimas, prekės gamyba arba pirkimas, kaštų įvertinimas, rinkos kainos įvertinimas, kainos nustatymas, paskirstymas, rėmimas, pardavimas/pirkimas, vartojimas, poreikių tenkinimas

Svajonės

Žmogaus fantazijos kuriami vaizdiniai, aplenkiantys tikrovės galimybes.

Poreikis

Abstraktus jausmas, kad kažko trūksta.

Racionalus poreikis

protingas, apgalvotas poreikis

Emocinis poreikis

kyla iš jausmų ir dvasinės būsenos

Ką daryti jeigu poreikiai nepatenkinti?

1. Ieškoti būdų, priemonių kaip patenkinti;

2. Užslopinti

Funkciniai (saugumo & fiziologiniai poreikiai, kaip maistas, miegas, saugumo jausmas). Apačioje piramidės, didžiausias poreikis.

Kaip gerai produktas tenkina poreikius, kuriems yra sukurtas

Socialiniai (savigarba, socialiniai poreikiai, kaip meilė, jausti savo vertę). Vidurys piramidės.

Kaip šis produktas padės išlaikyti mano statusą visuomenėje, bendraujant su kitais.

Emociniai (savigarba, savęs aktualizavimas, kaip noras realizuoti save). Viršus piramidės.

Kaip aš jausiuosi vartodamas šį produktą ir žinodamas, kad mane atitinkamai vertina visuomenė.

Noras

tai konkrečią išraišką įgijęs poreikis. Norus formuoja visuomenė.

Kuriant marketingo strategiją svarbu detaliai suprasti?

kliento POREIKIUS, NORUS bei PAKLAUSĄ

Sąlygos mainams įvykti

Turi būti dvi ar daugiau savanoriškai dalyvaujančios šalys (žmonės ar organizacijos), kurios turi norų ir poreikių, kuriuos sieka patenkinti.

Šalys turi būti įsitikinusios, kad nori ir kad verta bendrauti su kita puse.

Šalys turi turėti vertybę ir ją siūlyti kitai pusei, o pastaroji turi tikėti, jog iš mainų turės naudos. Abi šalys turi laisvę priimti arba atmesti pasiūlymus.

Marketingo principai

Tikslumas

Tikslas

Trejopa orientacija

Adaptacija

Tikslumo principas

Reikalauja, kad prekė ir paslauga būtų tiekiama tiksliai:

TAM pirkėjui, kuriam jos reikia;

TOKIA prekė ar paslauga, kokios jis nori;

TADA, kai to pirkėjas pageidauja;

TEN, kur pirkėjas prekės ar paslaugos nori.

Tikslo principas

Marketingas yra organizacijos galutinis tikslas.

Vadybos problemų sprendimo specifinė sritis.

Priemonė tikslams pasiekti.

Trejopos orientacijos principas

Sako, kad naudojantis marketingu reikia:

orientuotis į vartotoją;

orientuotis į tikslą;

laikytis sisteminės orientacijos (marketingą matant kaip vieną sistemą).

Adaptacijos principas

numato, kad marketingo kompleksas turi prisitaikyti prie aplinkos pakitimų.

Nekomercinis marketingas

Susijęs su organizacijomis, teorijomis ir idėjomis, taip pat su prekėmis ir paslaugomis;

Tikslai yra sudėtingesni, nes sėkmė arba nesėkmė negali būti įvertinama vien finansiškai;

Pranašumai dažnai nesusiję su vartotojų mokėjimais;

Gali būti tikimasi ar net reikalaujama aptarnauti ekonomiškai nenaudingus rinkos segmentus;

Paprastai turi dviejų kategorijų klientus: vartotojus ir rėmėjus.

Komercinis marketingas

Susijęs su prekėmis ir paslaugomis;

Tikslai paprastai susiję su pardavimu, pelnu ir grynaisiais pinigais;

Pranašumai - vartotojų nešamas pelnas;

Skirtas aptarnauti tik pelningiems rinkos segmentams;

Turi tik vienos kategorijos klientų - vartotojus.

Meno produktai

Prekės (materialūs produktai, kaip knyga, paveikslas, skulptūra) ir produktai (nematerialūs, kaip modernus šokis ar koncertas)

Populiarusis menas

Kuriamas menininkų profesionalų, tačiau jų pagrindinis tikslas yra pelnas ir investicijų grąža;

Norint pasiekti šiuos tikslus būtina meną pateikti didesnei auditorijai, kurios nariams nėra būtina tapti ekspertais, kad suprastų meno sritį.

Profesionalusis menas

Veikia kaip nepelno siekiančios organizacijos. Dalis lėšų iš dotacijų, projektinių finansavimų;

Dažniausiai menininkas neturi ketinimų patenkinti rinkos poreikių. Jis save mobilizuoja kūrybai ir nesirūpina ar visuomenė vertiną jo darbą ar ne;

Pelno gavimas - tik antrinis meninės veiklos tikslas.

Kokius poreikius patenkina vartotojai vartodami meną?

funkciniai (kultūros)

simboliniai

socialiniai

emociniai

Funkciniai (kultūros) poreikiai

Menas tenkina funkcinį poreikį, kai jis turi mokomąjį poveikį, didina asmeninį kultūros suvokimą.

Kultūros poreikis siejamas visų pirma su žiniomis, su siekiu jų gauti.

Žmonės lankosi muziejuose ir meno galerijose yra tai, jog žmonės siekia tobulinti savo turimas žinias.

Simboliniai poreikiai

Dažniausiai simboliniai poreikiai siejami su nematerialiais dalykais, tokiais kaip prekės ženklo įvaizdis.

Tapatinami su semiotinais (kalba, gestai, vaizdai) aspektais, kaip savo asmenybės ir vertės sugretinimas su daiktais, kuriuos perkame.

Socialiniai poreikiai

Siejami su bendravimu.

Šiuo atveju meno produktų funkcija yra pasiūlyti susirinkimo vietą ar medžiagą pokalbiui.

Emociniai poreikiai

Artimai susiję su jausmais ir norais, kuriuos įtakoja žmogaus patirtis.

Lyginant su funkciniais poreikiais, nėra susiję su vartojimu, norint išspręsti problemą ar užpildyti tuštumą, o siejami su malonia patirtimi vartojant produktą, kuri sukelia emocinį atsaką (jausmus, fantazijas, nuotaiką).

Kūrinio meninė vertė

tai menininkų, savo produktui sukurtas, meninis potencialas.

Potencialą, kad produktas bus traktuojamas kaip meno kūrinys, turi visi produktai, tačiau tam, kad tai įvyktų, jo potencialas turi būti atpažintas meno entuziastų.

Meninis potencialas ne visada yra lengvai suvokiamas. Jis gali likti ir neatskleistas.

Kada mene reikalingas marketingas?

Kai menininkas ar kažkas kitas jo vietoje stengiasi valdyti kūrinio ir kūrėjo žinomumą.

Marketingas

Procesas, kuriuo nustatomi vartotojų poreikiai ir kuriami sprendimai jiems patenkinti, siekiant sukurti naudą vartotojams ir padėti organizacijai pasiekti savo tikslus.

Meno marketingas

Kai organizacija sąmoningai kuria ryšį su auditorija, kad menas būtų pasiekiamas, suprantamas, reikalingas ir perkamas.

Paklausa

Perkamąja galia pagrįsti poreikiai.

Neigiama paklausa

Paklausos rūšis, kai žmonės nemėgsta produkto, todėl stengiasi jo nenaudoti. (pvz: mr beast feastables ir prime gerimai lol)

Slapta paklausa

Vartotojai turi norų, kurių negali patenkinti rinkoje esančiomis prekėmis ar paslaugomis. (pvz: robot home assistant ar cleaner, nors dabar paklausa iš po lėto atsiranda.)

Mažėjanti paklausa

Susiduriama su vienos ar kelių savo prekių paklausos kritimu. (pvz: cd, dvd diskai, laidiniai telefonai, spausdinti laikraščiai.)

Paklausos nebuvimas

Vartotojai nėra suinteresuoti pirkti prekę.

Nereguliari paklausa

Prekyba keičiasi kas sezoną, valandą ar pusvalandį, dėl ko kyla prastovų ar perkrovų problema. (pvz: švenčių dekoracijos, ledai, gėlės.)

Pilnavertė/stabili paklausa

Organizacija yra patenkinta savo prekine apyvarta. (pvz: drabužiai, higienos priemonės, elektros ir vandens tiekimas.)

Neracionali paklausa

Kai egzistuoja kenksmingų sveikatai ar nebūtinų prekių paklausa.

Perdėta paklausa

Paklausa didesnė nei organizacija galėtų ar norėtų patenkinti.

Mainai

Tai savanoriškas pasikeitimas vertybėmis.

Vertybė

Prekės vertės kiekybinė išraiška.

Sandoris

Susitarimas atlikti prekių mainus. Gali būti piniginiai ir natūriniai. Vyksta rinkoje.

Rinka

Prekės pirkėjų visuma.

Barteris

Prekių mainai nenaudojant pinigų.

Prekė

Dalykas, tenkinantis poreikius ir norus, yra siūlomas pirkimui, vartojimui, naudojimui.

Vertė

Tai santykis tarp vartotojo lūkesčių dėl prekės ir jo patiriamų sąnaudų.

Gaminys

Tai žmogaus darbo rezultatas, skirtas saviems poreikiams tenkinti arba parduoti.

Reali rinka

Grupė vartotojų, kuriems pakanka susidomėjimo, pajamų ir galimybių siūlomoms prekėms įsigyti.

Rinkos skirstomos į:

・Pardavėjų (didesnė galia pardavėjams, pirkėjai turi būti aktyvūs ir išradingi)

・Pirkėjų (didesnė galia pirkėjams, pardavėjai turi būti išradingesni ir rodyti iniciatyvą)

・Konkrečios prekės (avalynė, daržovės, menas, t.t.)

Marketingo rinkos tipai

・Vartojimo prekių rinka (asmenys ir šeimos, asmeniniam naudojimui)

・Gamybinės paskirties prekių rinka (įmonės, gamybiniui vartojimui)

・Prekybininkų-tarpininkų rinka (asmenys ar firmos, su tikslu parduoti)

・Valstybinė rinka (valstybinės įstaigos ir organizacijos, užtikrinti funkcionavimą)

・Tarptautinė rinka (visi rinkos tipai, tik už šalies ribų)

Auditoriją apima:

・Žiūrovai

・Lankytojai

・Nariai

・Pirkėjai

・Skaitytojai

・Klausytojai

・Dalyviai

Meno rinkos išskirtinės savybės

1. Meno rinkoje pardavimai nėra reguliarūs (nes poreikio neturi kiekvienas visuomenės narys, priklauso aukštesniųjų poreikių sferai.)

2. Meno rinkoje ne visada yra viešinamos konkrečių meno kūrinių kainos (išimtis - aukcionai.)

3. Meno rinkoje parduodamų objektų ekonominės vertės nustatymas yra išskirtinai problematiškas.

Pirminė rinka (meno kontekste)

・Meno mugės

・Meno galerijos

・Interneto galerijos

Antrinė rinka (meno kontekste)

・Aukcionai

・Antikvariatai

・Meno kūrinių vertintojai

・Autorinių kainų duomenų bazė

Lokali meno rinka

Meno pirkimo kriterijai - geografija ir meno kūrinys.

Globali meno rinka

Meno pirkimo kriterijus - menininko pavardė.

Segmentavimas

Gyventojų suskirstymas į grupes (segmentus), kad galėtum pritaikyti savo pasiūlymą pagal kiekvienos grupės pageidavimus.

Kokie turi būti segmentai?

・Aktualūs

・Homogeniški (segmento nariai panašūs)

・Skirtingi (segmentai akivaizdžiai skiriasi nuo kitų)

・Dideli (pakankamo dydžio ir pelningumo, kad pateisintų poreikių tenkinimą.)

・Pasiekiami (kad būtų įmanoma ir lengva paskirstyti prekę)

Segmentavimo grupės

・Geografinis

・Demografinis (amžius, lytis, išsilavinimas, pajamos, tautybė)

・Psichografinis (interesai, vertybės, nuomonės, asmenybės požymiai ir tipas)

・Pagal elgseną (lojalumas, vartojimo kiekis, reagavimas į naujoves)

Tikslinė rinka

"Target market."

Specifiška vartotojų grupė, į kurį įmonė orientuoja savo marketingo pastangas, norėmada pasiekti geriausius rezultatus ir maksimizuoti pelną.

Nediferencijuotas marketingas

Marketingo strategija, kai bandoma įtikti kuo platesnei vartotojų grupei. (pvz: cocacola, duracell, nestle)

(Susikoncentruojama ne į klientų poreikių skirtingumus, o kas bendra tarp jų. Parengiama produkto ir marketingo programą, patrauklią kuo didesniam klientų skaičiui. Ekonomiškesnis dėl mažesnių gamybos, paskirstymo, rėmimo ir rinkos tyrimo sąnaudų. Naudoja organizacijos, kurios svarbiausia konkuravimo priemone laiko kuo mažesnę kainą.)

Diferencijuotas marketingas

Strategija, kai įmonė orientuojasi į kelias rinkos segmentų grupes, kiekvienai iš jų siūlydama pritaikytą prekės ar paslaugos versiją arba individualizuotas reklamas.

(pvz: Kosmetikos įmonė daro skincare skirtingiems odos tipams; Automobilių gamintojas siūlo skirtingus modelius pagal įvairių klientų poreikius (ekonomiški, prabangūs, sportiniai))

Koncentruotas marketingas

"Vienos rinkos strategija".

Strategija, kai susitelkiama tik į vieną tikslinę rinką ir jai įvaldyti naudojamas specialiai pritaikytas marketingo kompleksas.

Patogus mažoms įmonėms, turi tvirtą rinkos padėtį, nes žino geriau segmento poreikius, nei stambios įmonės.

Vartotojo elgsena

Vartotojo veiksmai susiję su preke, poelgiai nuo poreikio atsiradimo iki įsigijimo.

Kodėl svarbu žinoti vartotojo elgseną?

Tai padeda organizacijai numatyti atsaką/rezultatą į jos marketingo veiksmus, sėkmingai parduoti zdz.

Svarbu žinoti:

・Kas perka

・Kaip perkama

・Kada ir kur perkama

・Kodėl perkama

・Kokie veiksmai įtakoja pirkimą

・Kaip reaguojama į marketingo veiksmus

Vartotojo elgseną įtakoja:

・Išoriniai veiksniai (kultūra, klasė, įtakos grupė, šeima)

・Vidiniai veiksniai (poreikis (Maslow), suvokimas, patirtis, nuomonė)

Suvokimas

Procesas, kurio metu individas atsirenka, sistemina ir supranta informaciją.

Suvokimo ypatybės:

・Atrankinis dėmesys/pastabumas

・Atrankinis iškraipymas

・Atrankinis įsiminimas

Patirtis

Sukauptos ir savaip interpretuotos informacijos visuma, nulemianti vartotojo elgseną.

Kaip pirkti? + Kaip vartoti? = Patirtis apie prekes

Nuomonė

Vartotojo patirties, jausmų, vertinimų, susijusių su tam tikru objektu rezultatas. Skatinimo veiklų tikslas.

Visada turi objektą, kryptį, stiprumą. Tampa pastovi/apibrėžta. Gali keistis. Palanki arba nepalanki apie prekes, parduotuves, reklamas, žmones.

Pirkimo procesas

Vartotojo veiksmai, apimantys laikotarpį nuo poreikio atsiradimo iki prekės įsigijimo.

Vartojimo prekių pirkimo procesas

1. Poreikio atsiradimas (fiziniai (alkis, socialumas, psichologinis) ir išoriniai veiksniai (komercija, soc. aplinka)

2. Informacijos paieška (vidinė (informacija iš atminties) ir išorinė (informacijos gavimas iš kitų)), siekiama sumažinti suvokiamą riziką.

3. Informacijos įvertinimas (produkto požymiai, svarbumo laipsnis, brand'as, pasitenkinimas)

4. Pirkimo sprendimas

5. Po pirkiminis elgesys (įtakoja pakartotinus pirkimus ir tai ką vartotojas pasakys kitiems vartotojams)

Pirkimo proceso faktoriai

・Procesas gali nutrūkti kiekviename etape.

・Etapai gali persidengti ir turi skirtingą trukmę.

・Vartotojai dažnai yra įtraukti į keletą pirkimo procesų vienu metu.

・Vartotojo įsitraukimo lygis, dedamos pastangos gali būti skirtingos.

・Impulsyvus pirkimas (žemas įsitraukimas) daromas minimaliai arba visai iš anksto neplanuojant.

Pirkimo situacijos veiksniai

・Kodėl perka (priežastinis veiksnys).

・Kada perka (laiko veiksnys) - rytas, vakaras.

・Kur perka (fizinės aplinkos veiksnys) - dekoras, muzika.

・Kokios nuotaikos ar kokiomis sąlygomis perka.

Informacijos įtaka vartotojo elgsenai

1. Komercinė aplinka (Visos su marketingo veikla susijusioss organizacijoss ir asmenys, kurie stengiasi komunikuoti su vartotojais.)

2. Socialinė aplinka (Nekomercinis komunikavimas tarp žmonių (word-of-mouth) ir stebėjimas kaip kiti vartoja produktus. )

Paskirstymas

Prekių judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo planas ir sprendimai.

Pagrindiniai paskirstymo uždaviniai

・Pateikti TADA, kai vartotojas užsinori pirkti;

・Pateikti TEN, kur vartotojui patogu;

・Suteikti įvairių PAPILDOMŲ paslaugų (ilgos darbo valandos; pardavėjų pagalba ir patarimai, kreditas, pristatymas);

・Sukurti prekių asortimentą, kuris atitiktų vartotojo PAGEIDAVIMUS.

Meno kūrinių paskirstymas

Prekybos:

・Galerijos - online ir fizinės.

・Aukcionų įmonės

・Kitos (parduotuvės, kavinės...).

Meno sklaidos:

・Meno mugės

・Meno konsultantai

・Meno žurnalai

Paskirstymo kanalų idėjos

・Kolekcininkai / tiesioginiai pardavimai

・Pardavimai studijoje

・Kurėjo tinklalapis / blogas

・Rekomendacijos

・Kūriniui giminingos rinkos, pvz. specializuotos parodos (automobilių, gyvūnų, laikmečio) ir žiniasklaida (žurnalai, tinklalapiai)

・Interjero dizaineriai

・Meno konsultantai / įmonės

・Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos

・Medicinos įstaigos

・Atviros kviestinės menininkų parodos

・Internetinės platformos (Etsy, artfinder, saatchiart ir pan.)

・Fizinės galerijos

・Internetinės galerijos

・Autorinės parodos

・Menininkų kooperatyvai

・Socialinė žiniasklaida

・Muziejų parduotuvės / parodos

・Su menu nesusijusios parodos, pvz., Kaziuko mugė,

・Lietuviška prekė, Kauno dienos ir pan.

・Vadybininkai ir (arba) menininkų atstovai

・Licencijavimo agentai

・Masinė rinka

・Prekybos centrai

・Antikvariatai, baldų parduotuvės, butikai

Tiesioginis meno paskirstymas

Menininkas -> Pirkėjas

Netiesioginis meno paskirstymas

Menininkas -> Galerija/Kolekcionierius/Aukcionas -> Pirkėjas

Meno galerijos paskirstymo funkcija

・Pristato menininkus kolekcionieriams, meno kritikams, muziejų kuratoriams pirmą kartą (pirminėje meno rinkoje).

・Nustato meno kūrinio kainą.

・Reguliuoja meno pasiūlos turinį, formuoja tendencijas, vartotojų skonį ir prioritetus.

・Prisideda formuojant meno supratimą visuomenėje, didinant visuomenės narių išprusimą meno srityje.

Meno galerija vs aukcionas

Meno galerija > aukcionas

・Meno galerijos kontroliuoja kainas ir pasiūlą.

・Meno galerijos gali dirbti visiškai konfidencialiai (neviešai/neskelbiamai)

・Meno galerijų dydis sudaro sąlygas reaguoti į vidinių ir išorinių meno rinkos veiksnių pokyčius.

Meno galerijų klasifikacija

Moureau ir Sagot-Duvauroux (2012) siūlo meno galerijų klasifikaciją:

1. Pardavimo taško galerijos,

2. Rėmimo galerijos

3. Tramplino galerijos.

Pardavimo taško galerijos

・Tarpininko vaidmuo.

・Pirminis vaidmuo - rengti parodas ir atidarymus.

・Retai dalyvauja meno parodose ar bendradarbiauja rengiant meno katalogus.

・Labai retai remia menininkus, tik prekiauja jų darbais.

・Dažnai siekia „pririšti" menininkus kontraktais.

・Menininkus renkasi pagal klientų, kritikų atsiliepimus, reklamas.

・Nedideli bendradarbiavimo tinklai.

・Labiau linkusios būti tinklo, kurio centre yra menininkas, pakraštyje, nei būti aktyvių galerijų ir institucijų tinklo centru.

Rėmimo galerijos

・Remia išieškotą, inovatyvų meną.

・Vadovai dažnai turi meno istorijos srities išsilavinimą/patirties kultūros institucijose.

・Priklauso dideliems kompleksiniams daugiainstituciniams tinklams ir bendradarbiauja ne tik su regioninėmis ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, bet ir su galerijomis ir muziejais didžiuosiuose miestuose ir/arba užsienyje, kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

・Dalyvauja didžiuosiuose tarptautiniuose meno renginiuose.

・Atrenkant menininkus, pagrindiniu kriterijumi laikoma menininko ankstesnė veikla, o ne pats meno kūrinys.

・Dažniausiai gyvuoja neilgai, kadangi jos vykdo rizikingą veiklą remiant mažai žinomus ir dažnai nereiškiančius didelio lojalumo galerijai menininkus.

・Dažnai prisideda finansuodamos meno kūrinių kūrimo darbus, rengdamos bendrus katalogus.