Istorijos sąvokos 2 skyrius

Absoliutizmas

XVII - XVIII a. kai kuriose Europos valstybėse (Prancūzijoje, Austrijoje, Prūsijoje) susiformavusi monarchijos rūšis, kai visa aukščiausia valdžia priklauso monarchui

Konstitucinė monarchija

monarchijos rūšis, kai monarcho galias riboja konstitucija ir parlamentas. Anglijoje ją 1689 m. įtvirtino Teisių bilis

Parlamentarizmas

samprata, kad parlamentas yra aukščiausia politinės valdžios institucija. XVII a. Anglijoje tarp rojalistų ir parlamentaristų vyko kova dėl politinės valdžios

Rojalistai

karaliaus valdžios šalininkai. XVII a. Anglijoje tarp rojalistų ir parlamentaristų vyko kova dėl politinės valdžios

Teisių bilis

1689 m. Anglijos parlamente priimtas ir būsimo karaliaus Vilhelmo III Oraniečio patvirtintas dokumentas, pagrindęs Anglijoje konstitucinę monarchiją

Viziris

senovės Egipto valstybės aukščiausias valdininkas

Faraonas

senovės Egipto valdovas

Nomarchas

nomo valdytojas, senovės Egipto faraono vietininkas

Satrapas

satrapijos valdytojas, senovės Persijos karaliaus vietininkas

Polis

senovės Graikijos miestas-valstybė su greta jo esančia teritorija. Kūrėsi VIII-VI a. pr. Kr. Jis buvo valdomas piliečių, pagrindinė institucija - piliečių susirinkimas

Imperatorius

Romos imperijos (27 m. pr. Kr. - 476 m.) valdovo titulas

Konsulas

Romos valstybės pareigūnas, renkamas vieniems metams. Respublikos laikotarpiu buvo renkami du konsulai kaip aukščiausi valstybės pareigūnai. Imperijos laikais tai buvo garbės pareigos

Patricijas

Romos valstybės kilmingasis. Patricijai sudarė nedidelę privilegijuotą visuomenės dalį. Kilmė buvo paveldima

Plebėjas

Romos valstybės laisvasis gyventojas, pilietis. Plebėjai sudarė visuomenės daugumą. IV a. pr. Kr. pabaigoje plebėjas jau galėjo užimti visas pareigas

Provincija

Romos imperijos administracinis teritorinis vienetas, jas prižiūrėję pareigūnai jose turėjo pilietinę ir karinę valdžią

Senatas

aukščiausioji Romos valstybės įstatymų leidžiamoji institucija. Imperijos laikotarpiu senatas prarado savo galias, išliko tik dėl akių.

Principatas

pirmasis Romos imperijos laikotarpis (27 m. pr. Kr. - 284 m.), prasidėjęs valdant Oktavianui Augustui. Nors imperatorius ir buvo laikomas princepsu - pirmuoju tarp senatorių, iš tikrųjų jam priklausė visa valdžia

Dominantas

antrasis Romos imperijos laikotarpis (284-476 m.), prasidėjęs valdant Dioklecianui. Šiuo laikotarpiu buvo vykdomos įvairios reformos ir didinamos imperatoriaus galios

Dinastija

keletas sostą paveldinčios giminės kartų

Imperija

imperatoriaus valdoma valstybė, kurios idėjos ištakos siekia Romos laikus. Viduramžių Europoje imperija buvo suvokiama kaip aukščiausia monarchijos pakopa, o imperatoriui turėjo paklusti visi kiti monarchai

Ankstyvoji monarchija

pirminis Viduramžių valstybės raidos tarpsnis. Šiuo laiku valdovas yra vienintelė tvirta institucija, jį remia galingi, kilmingi asmenys, su kuriais jį sieja abipusiais įsipareigojimais grįsti tarpasmeniniai ryšiai

Aristokratija

santykinai nedidelis įtakingas visuomenės sluoksnis, kurį sudarė kilmingi asmenys. Jie dalyvaudavo priimant sprendimus, valdant valstybę

Didžioji laisvių chartija

1215 m. Anglijos karaliaus Jono Bežemio išleistas raštas, kuriuo buvo apribotos monarcho teisės. Buvo sukurta 25 narių kilmingųjų taryba, davusi pradžią Anglijos parlamentui

Domenas

Viduramžių Europoje paveldima kilmingo asmens valda. Domenas buvo branduolys, kuriam plečiantis ilgainiui susikurdavo Viduramžių valstybė

Generaliniai luomai

trijų Prancūzijos luomų (dvasininkų, kilmingųjų, miestiečių) atstovų susirinkimas, pirmą kartą sušauktas 1302 m. karaliaus Pilypo IV Gražiojo. Buvo šaukiami tik ypatingais atvejais, taigi didelės reikšmės neįgavo

Luominė monarchija

Viduramžių Europos valstybės raidos tarpsnis (XII-XV a.). Luominėje monarchijoje, be monarcho, svarbų vaidmenį vaidina kilmingieji. Šiuo tarpsniu visuomenė buvo griežtai pasidalijusi į luomus ir veikė luominės institucijos

Parlamentas

politinė institucija, viduramžiais sudaryta iš galingiausių ir įtakingiausių Anglijos kilmingųjų. Jis buvo įsteigtas 1215 m. Didžiąja laisvių chartija

Pirmagimystė

Viduramžių Europoje atsiradusi sosto paveldėjimo tradicija, pagal kurią pirmumo teisę paveldėti turi vyriausias valdovo sūnus

Vasalitetas

viduramžių visuomenei būdingas priklausomybės ryšys tarp senjoro ir vasalo. Šis ryšys reiškė tarpusavio įsipareigojimus ir ištikimybę

Luomas

ikikapitalistinės visuomenės grupė, turinti įstatymo ar papročių nustatytas teises ir pareigas. Priklausymas luomui buvo paveldimas, išskyrus dvasininkams

Partikuliarizmas

sistema, kurioje periferija centro atžvilgiu įgyja svorio, įtakos

Diktatūra

Romos respublikos laikotarpio institucija, kai esant sudėtingoms aplinkybėms, ypatingais atvejais išrenkamas asmuo, kuriam laikinai suteikiama neribota valdžia

Despotija

senovės pasaulio valstybė, valdoma despoto, kuris turėjo beveik neribotą valdžią ir neretai buvo suvokiamas kaip dieviškos kilmės

Demokratija

politinė santvarka, pagrįsta piliečių susirinkimu ir jo kartu priimamais sprendimais. Atėnuose piliečiai turėjo ne tik politinių teisių, bet ir pareigų. Sąvoką pirmasis paminėjo Aristotelis

Oligarchija

politinė santvarka, kai valdžia sutelkta nedidelės, turtingos ir įtakingos asmenų grupės rankose. Ji veikia ne visuomenės, bet savo naudai

Tironija

valdymo būdas, kai valdžią į savo rankas sutelkia vienas asmuo, neretai žiaurus karo vadas.