CT BD iki 1 kolio

Civilinė teisė

teisės šaka, kurios normos reguliuoja savarankiškų, nepavaldžių vienas kitam, asmenų turtinius, asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais, šeimos ir kitus įstatymų nurodytais atvejais neturtinius santykius.

Civilinės teisės samprata. Objektyvioji.

kai nesusijame su konkreciu subjektu

Civilinės teisės samprata. Subjektyvioji

kai kalbam apie konkretu subjekta pvz teise i atvaizda. kokias konkrecias teises jie turi arba glai tureti

Pagrindiniai viešosios ir privatinės teisės bruožai yra tokie:

1. Viešoji teisė saugo oficialius visuomeninius interesus, o privatinė teisė – atskirų fizinių/juridinių asmenų privačius interesus;

2. Viešosios teisės normų nustatytos tvarkos negalima keisti viešosios teisės reglamentuojamo teisinio santykio dalyvių susitarimu, o privataus – paprastai dalyviai gali pakeisti teisinį santykį bendru susitarimu, jei to nedraudžia įstatymai;

3. Viešosios teisės normos turi viršenybę prieš privatinės teisės normas;

4. Viešosios teisės santykiams būdingas pavaldumas, privatinės – pavaldumo nėra.

Civilinės teisės reglamentuojami santykiai. Ką reguliuoja civilinė teisė? 

1)Turtiniai santykiai: 

2)Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais: 

3)Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais: 

4)Šeimos teisiniai santykiai: 

Turtiniai santykiai: 

• Nuosavybės • Nuosavybės objektų perdavimo • Darbų atlikimo ir paslaugų suteikimo    • Žalos atlyginimo

Reguliavim metodas. Kaip reguliuoja?

1) dispozityvus metodas

2) vyrauja leidimas

3) normos pagal nutylėjimą/dispozityvios normos

Reguliavimo metodo bruožai.

teisinė lygybė

dalyvių iniciatyva

dispozityvumas

turtine atsakomybe

pažeistų teisių gynimas

reguliavimo metodo bruožai. teisinė lygybė?

nepavaldumas, laisva valia, ne faktinė, ne ekonominė lygybė

Reguliavimo metodo bruožai. Dalyvių iniciatyva

laisva valia, išimtis - žalos atlyginimas

Reguliavimo metodo bruožai. Dispozityvumas.

Dėl savo teisių sprendžia pats asmuo

negali pažeisti trečiųjų asmenų teisių

Reguliavimo metodo bruožai. Turtinė atsakomybė

Atsako turtu, ne laisve

skolininko - kreditoriaus santykiai

Reguliavimo metodo bruožai. Pažeistų teisių gynimas

Sprendžia ar kreiptis į teismą

Savigyna yra ribojama

CT funkcijos

reguliavimo

aspsaugos

prevencinė

informacinė

CT uždavinys

Sudaryti kuo palankesnes sąlygas santykiams plėtotis

Sumažinti trikdžius

Subalansuoti saugomus gėrius

Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais

intelektinė nuosavybė

Kūrybinis rezultatas išreikštas išorine forma

Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais

Nematerialios vertybės

individualizuoja asmenį

Šeimos teisiniai santykiai. (šitų neaptarinėsim kurse)

Nematerialios vertybės

Individualizuoja asmenį

CT vs DT

Darbo teisė laikoma viena iš civilistikos dalių, tačiau yra atskira nuo CT. Tai privatinės teisės dalis. Kadangi darbuotojas yra priklausomas nuo darbdavio (pavalduams), darbo teisė apsaugo darbuotoją.

CT vs BT

Tai valdinio pobūdžio santykiai. Mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčius, pažeidę šią pareigą traukiami administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn.

CT vs AT

Valdymą atlieka valstybinio valdymo, savivaldos institucijos ir jų pareigūnai. Administracine tvarka gali būti reguliuojami ir turtiniai santykiai, tačiau viena šio teisinio santykio šalių visais atvejais yra valstybės ar savivaldybės institucija arba atitinkamas pareigūnas. Būdingas vienos šalies pavaldumas kitai šaliai. To pavaldumo nėra CT santykiuose. AT santykiai gali būti susiję su CT santykiais. Jei neteisėtais AT veiksmais valstybės/savivaldybės/ pareigūno padaroma žala, jos atlyginimą reguliuoja CT.

pavaldumas kyla iš įstatymo.

Specialūs CT principai

Lygiateisiškumas - teisinis, o ne faktinis vienodumas

Nuosavybės neliečiamumas

Sutarčių laisvė

Proporcingumas

Teisinis apibrėžtumas ir teisėti lūkesčiai

Nesikišimas į privačius santykius

Neleistinumas piktnaudžiauti teise

Teisminė gynyba

Bendrieji teisės principai

Teisingumas (suvokimas, kas yra gerai ir blogai, moralinė nuostata, proporcingumas ir interesų pusiausvyra)

protingumas (racionalus, apdairus, atidus, teisingas ir sąžiningas)

sąžiningumas (objektyvus, subjektyvus, preziumuojamas)

teisės principai, pagal V. Mikelėną, atlieka 4 funkcijas?

1)reglamentavimo

2)interpretavimo

3)teisės spragų šalinimo

4) koalizijų šalinimo

Teisingumas

tai vidinis žmogaus jausmas, suvokimas, kas gera, kas bloga, tai teisės kriterijus ir tikslas. juo turi vadovautis įstatymų leidėjas priimdamas įstatymą , kiti asmenys, vykdydami įstatymų reikalavimus, teisėjai, taikydami įstatymus.

dura lex sed lex

griežtas įstatymas, bet vis dėlto įstatymas

protingumas

elgimasis apdairiai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai

sąžiningumas

dorovinis atsakingumo jausmas už savo poelgius, tai paties žmogaus gebėjimas vertinti savo poelgius pagal moralės reikalavimus, kelti moralinio pobūdžio reikalavimus sau pačiam. Civilinio teisinio santykio dalyvio sąžiningumas preziumuojamas. Asmuo, kuris remiasi kito asmens nesąžiningumu, privalo įrodyti.

materialinės nuosavybės ir intelektinės nuosavybės pvz?

mat. - daiktai

int. - kūrybinio intelektinio darbo produktai.

sutarčių laisvės principo samprata

šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jeigu šitai neprieštarauja įst.

sutarčių laisvės principas lemia

1) subjekto pasirinkimo laisvę - su kuo sudarai sutarti (negalioja verslui)

2) sutarties turinio nustatymo laisvę (riboja imperatyvios teises normos pvz verslininkas visiem vienodai)

3) sutarties formos laisvę (žodis, raštas, notaras, konkliudentiniai veiksmai)

teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principas pagal V.Mikelėną

1) pagarba įgytoms teisėms

2)draudimas taikyti civilinius įstatymus atgaline tvarka

3) pagrįstas tikėjimas, arba teisėti lūkesčiai

4) suprantamos kalbos reikalavimas

5) senaties taikymo reikalavimas

teisinio santykio egzistavimas reiškia galimybę

ginti turinžmą reikalavimo teisę ir priversti vykdyti esamą pareigą, pavyzdziui, pirkimo-pardavimo sutartis.

teisinio santykio samprata

civilinis teisinis santykis yra civilinės teisės normų reglamentuojamas visuomeninins santykis, kurio subbjektai turi subjektinių teisiu ir pareigų.

subjektinio teisinio santykio požymiai

1) visuomeninis santykis, atsiranda tik tarp asmenų.

2) jo dalyvių teisės ir pareigos gali būti priverstinai įgyvendintos

3) civilinio teisinio santykio egzistavimas nereiškia faktinio visuomeninio teisinio santykio pabaigos

subjektinė teisė

suprantama kaip teisės ginamas galimo elgesio variantas. Konkretaus asmens galimybė elgtis atitinkamu būdu arba reiklaauti atitinkamo elgesio iš įpareigotų asmenų.

subjektinės teisės turinį sudaro tokie elementai:

1) galimybė pačiam pasirinkti elgesio variantą

2) galimybė reikalauti, kad kiti asmenys elgtųsi tam tikru būdu

3) gaimybė imtis priemonių subjektinei teisei ginti

subjektinė pareiga reiškia

teisės nulemtą būtiną elgesio būdą

1)netrukdyti turinčiam teisę asmeniui elgtis tam tikru būdu

2) atlikti tam tikrus veiksmu teisė turinčio asmens reikalavimu

3) netrukdyti imtis gynybos priemonių ir atkurti pažeistą subjektinę teisę

civilinio teisinio santykio objektu laikytina?

laikytinos vertybės, dėl kurių atsiranda pats santykis, kartu tesiės ir pareigos. (daiktai ir kitas turtas, veiksmai ir veiksmų rezultatai, intelektinės veiklos rezultatai, asmeninės neturtinės vertybės)

pagal civilinės teisės subjektų pobūdį yra skiriami santykiai:

absoliutūs ir santykiniai civiliniai teisiniai santykiai

Absoliutūs civiliniai teisiniai santykiai:

nėra konkrečiai įpareigoto asmens, yra neapibrėžtas asmėnų ratas (pvz su nuosavybę, visi nepažeidžia viena skito nuosavybės)

santykiniai civiliniai teisiniai santykiai:

santykiai tokie, kai yra įpareigotas konkretus asmuo reikalavimo teisė turinčio subjekto atžvilgiu. (skola gražini ne bet kam, o tam iš kurio skolinais)

daiktiniai ir prievoliniai santykiai skirtumas

daiktiniai teisiniai santykiai yra absoliutūs, o prievoliniai santykiniai, nes prievole tarp konkrečių asmenų.

reguliaciniai ir apsauginiai teisiniai santykiai

regulaiciniai - skirti visuomeninių santykių raidai užtikrinti

apsauginiai - kurių turinį sudaro draudimai ir ribojimai siekiant apsaugoti tteisės pripažįstamas vertybes.

kuo teisinis santykis skiriasi nuo visuomeninių santykių?

1) subjektų teisės ir pareigos yra reglamentuotos teisės normomis.

2) (būtina sąlyga) subjektų subjektiškumas

3) įstaymuose numatytų teisiniu faktų (juridinių faktų) buvimas

teisinių faktų požymiai:

1) tai realios tikrovės reiškinys

2)teisinį faktą numato teisinės normos

Teisinių faktų klasifikavimas pagal sukeliamus padarinius

1) teisę sukuriantys

2) teisę pakeičiantys

3) teisę panaikinantys

teisinių faktų klasifikavimas pagal asmens valią:

1) nuo asmens valios priklausomi (veiksmai)

• teisėti veiksmai

  • teisiniai aktai

  • teisiniai poelgiai

• neteisėti veiksmai

2) nuo asmens valios nepriklausomi teisiniai faktai

teisinė būsena

teisinio fakto pagrindu atsiradęs ir ilgai trunkantis santykis, pavyzdziui, santuoka.

teisės šaltiniai klasifikuojami į (2 tipai)

1. tiesioginius (pirminius) arba netiesioginius (antrinius)

2. įstatymus arba įstatymų įgyvendinamuosius aktus

tiesioginiai ( pirminiai) ir netiesioginiai (antriniai) šaltiniai

tiesioginiai - bendrieji teisės principai, įstatymai, tarptautinės sutartys, įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, papročiai

netiesioginiai (aiškinimas ir taikymas) - teismų praktika, teisės doktrina, įstatymų projektų rengimo ir svarstymo medžiaga.

ar direktyvos yra teisiogiai taikomi aktai?

ne, todel jau nuostata butina inkorpouroti i valstybės nares vidaus teise. tiesiogiai taikomos tik sutaryts..

ar CK turi pirmenybe pries kitus istatymus?

taip, nebent pats ck nurodo kita istatyma

kad atitiktu paprocio reikalavimus tam tikra elgesio taisykle turi atitikti visas tokia salygas:

1) visuotinė

2)ilgalaikė

3) tęstinio pobūdžio (nuolat taikoma)

4) vertinama kaip teisnga ir būtina (lot. opinio necessitatis) ir todėl laikoma savanoriška o ne prievarta

paprocio taikymo atvejai civiliniuose teisiniuose santykiuose:

1) kai įstatymas teisiogiai nurodo jį taikyti

2) taikyti paprotį gali nustatyti šalių sudaryta sutartis

3) kai yra teisinio reglamentavimo spraga

bonus round: aiskinant sutartis, nustatant prievoles ivykdymo laikas, buda, vieta ir t.t.

vertikalus teismo precedentas

sprendimas privalomas zemesnes instancijos teismams

horizontalus teismo precedentas

sprendimas privalomas visiems ir jį priėmusiam teismui (tai pakopai)

Kaip vadinami civilinio teisinio santykio dalyviai?

subjektai

fiziniai asmenys

žmonės,dalyvaujantys civilinėje apyvartoje, kaip atskiri ir privatūs asmenys. tai teisių ir pareigų turėtojas, civilinių teisinių santykių subjektas.

teisinins subjektiškumas

galimybė būti teisių ir pareigų subjektu vadinama teisiniu subjektiškumu. tokia galimybę žmogui, kaip fiziniam asmeniui, suteikia teisė.

fizinio asmens teisiniai bruožai

teisnumas ir veiksnumas

teisnumas

galėjimas turėti civilinių teisių ir pareigų

CK 2.2 jei negalima nustatyti ar vaikas gimė gyvas ką tada?

preziumuojama, kad vaikas gimė gyvas

Kas gali riboti fizinių asmenų teisnumą?

tik teismas įstatymų nurodytais atvejais

Fizinio asmens civilinis veiksnumas

tai asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilinių teisių ir susikurti civilinių pareigų.

Nuo ko priklauso veiksnumas?

nuo amžiaus ir psichinės būklės

civilinio veiksnumo rūšys. pagal veiksnumą skiriami tokių grupių fiziniai asmenys:

1)visiškai veiksnūs

2) nepilnamečiai iki 14 metų

3) nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų

4) teismo pripažinti neveiksniais

5) ribotai veiksnūs

visiškai veiksnūs fiziniai asmenys

civilinis veiksnumas pilnas atsiranda 18m.

galima įgyti ir ankščiau 2 atvejais:

1)fizinis asmuo, kuriam įstatymas leidžia sudaryti santuoką ankščiau, nei sueis 18 metų, visišką veiksnumą įgyja nuo santuokos sudarymo momento. jei vėliau nutraukia veiksnumo nepraranda.

2) nepilnametis fizinis asmuo, sulaukęs 16m., gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu, t.y. emancipuotas. teismas gali panaikinti tokio visisko veiksnumo pripažinimą (pvz. jei daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams)

Nepilnamečiai iki 14 metų

laikomi neveiksniais. sandorius sudaro tėvai arba globėjai. negali patys sudaryti sutarties notarine forma.

Deliktinis veiksnumas

tai galėjimas atsakyti už neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Nepilnamečių nuo 14 iki 18m. civilinis veiksnumas

sandorius sudaro patys tėvų arba rūpintojų sutikimu.

sutikimo forma turi atitikti sandorio formą.

turi teisę disponuoti savo pajamomis ir turtu, įgytu už šias pajamas.

būdingas deliktinis veiksnumas.

Neveiksnūs fiziniai asmenys

teismo tvarka pripažinami neveiksnūs. už padarytą žalą atsako globėjas. tik kai globėjas mirė arba neturi pakankamai lėšų, gali teismas iįieškiti žalą iš neveiksnaus asmens turto.

Kas gali pateikti prašymą pripažinti asmenį neveiksnu?

sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.

ribotai veiksnūs fiziniai asmenys

jis pats gali sudaryti tik smulkius buitinisui sandorius. teismo ekspretizė vyksta dėl tokio paskyrimo. prašymą panaikinti apribojimą gali pateikti ne tik tie asmenys, kurie prašė ribojimo, bet ir tas asmuo, kuris ribojamas.

fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta

asmens teisinis santykis us valstybe ar jos teritorijos dalimi ir yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kuriojej is nuolat ar doaugiausia gyvena.

fizinio asmens gyvenamoji vieta

laikoma ta vieta, kur jis faktiškai dažniausiai gyvena.

pagal ką nustatoma prievolių vykdymo vieta, jeigu ji nėra nustatyta sutartimi

pagal gyvenamaja vieta

gyvenamoji vieta svarbi ir dar del ko?

teismingumo bylos.

civilinės būklės aktai

tai ypač svarbių juridinių faktų, kurie lemia fizinio asmens, kaip civilinniu teisniu santykiu subjekto, padeti visuomenėje, oficialios registracijos aktai.

valstybė privalomai registruoja tokius civilinės būklės aktus:

1) asmens gimimą

2) asmens mirti

3)santuokos sudaryma

4) santuokos nutraukima

5)įvaikinimą

6)tėvystės (motinystės) pripažinimą ir nustatymą

7) vardo ir pavardės pakeitimą

8)asmens lyties pakeitimą

9)partnerystę.

sąrašas baigtinis

kaip galima keisti civilinės būklės aktų įrašus?

tik įstatymų nustatyta tvarka. o juos nugincyti galima tik teismo tvarka.

Specifinės fizinių asmenų civilinės teisės

1) teisė į vardą CK 2.20

2) teisė į atvaizdą CK 2.22

3) teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą CK 2.23

4) teisė į asmens garbę ir orumą CK 2.24

5) teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą CK 2.26

6) teisė pakeisti lytį CK 2.27

Specifinių fizinių asmenų civilinių teisių specifika

1) neturi ekonominio turinio

2) neatskiriamos nuo teisių turėtojo asmens (jų negalima perduoti kitiems asmenims)

3) individualizuoja patį teisių turėtoją

jos reglamentuoja gynybą, kai teisės pažeidžiamos. JOs absoliučios, neterminuotos, netaikoma senatis, ginamos ir po mirties,

Teisė į vardą

vardas, pavardė, pseudonimas. įgyjama gimus.

fiziniam asmeniui vardas ir pavardė suteikiami registruojant civilinės metrikacijos įstaigoje jo gimimą.

asmuo turi teisę nuadoti savo pilną ar sutrumpintą vardą (vardus) ir reikalauti iš kitų asmenų, kad jie nenaudotų jų vardo ir neveiktų jų vardu.

asmuo turi teisę pakeisti vardą ar pavardę. pakeitimai registruojami civilinės metrikacijos įstaigoje.

apie pakeitimą turi pranešti skolininkams ir kreditoriams.

asmuo, kurio vardą neteisėtai naudoja kiti asmenys ar kuriam kliudo naudotis savo vardu, gali kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas uždraustų neteisėtai naudoti jo vardą ir priteistų turtinės ir neturtinęs žalos atlyginimą. Ieškinį gali pareikšti ir mirusio sutuoktinis, tėvai ar vaikai.

Teisė į atvaizdą

įgyjama gimus. atvaizdas - tai žmogaus portretas, paveikslas.

žmogų individualizuoja jo veidas, todėl saugomas tik veido atvaizdas, kitų kūno dalių atvaizdai nėra saugomi.

asmuo turi teisę į atvaizdą, nesvarbu, kaip jis buvo padarytas - asmeniui sutinkant ar nesutinkant.

paskelbto atvaizdo be pavaizduoto asmens leidimo kiti asmenys negali nei atgaminti, nei platinti.

mirusį asmenį gali leisti fotografuoti sutuoktinis, tėvai ar vaikai.

Vieši asmenys (prezidentas, vyriausybės nariai, seimo nariai, merai, tarybų nariai ir kiti politikai) veikdami viešai gali būti forografuojami ar filmuojami ir jų atvaizdus galima skelbti ir atgaminti.

be asmens sutikimo galima fotografuoti ir filmuoti tiek viešuosius, tiek privačius asmenis, kai šitai daroma teisėsaugos institucijų reikalavimu.

viešose vietose galima fotografuoti bendrai, tačiau negalima fotografuoti konkrečių žmonių be jų sutikimo.

asmuo, kurio teisė į atvaizdą pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

teisės doktrinoje skiriamos dvi viešųjų asmenų grupės:

viešieji asmenys ex officio - asmenys, kurie prie viešųjų priskiriami dėl einamų pareigų, vieklos ir visuomenės padėties.

trumpalaikiai viešieji asmenys - susilaukia trumpalaikio visuomenės dėmesio dėl tam tikro įvykio ar poelgio. (gaisrininkas, išgelbėjęs skęstantįjį ir t.t.)

Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą CK 2.23

Žmogaus teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptuma yra konstitucinė teisė. (22str)

teisė įgyjama bręstant pagal įstatymus.

informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. surinktos informacijso negalima skelbti.

be asmens sutikimo gali būti skelbiama informacija apie politikų, valstybės ir visuomenės veikėjų privatų gyvenimą, jeigu tokios informacijos skleidimas atitinką teisėta ir pagrįstą visuomenės interesą ją gauti.

pažeidus įstatymų nustatytą tvarką dėl informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo ir panaudojimo tvarką, asmuo turi teisę pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

asmens garbės ir orumo gynimas

garbė (pagal lietuvos teismų praktiką) - tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, geras asmens vardas.

garbė - tai socialinis asmens įvertinimas, visuomenės požiūris į žmogų.

orumas - tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės vertinimas.

pažeidus asmens garbę, pažeidžiamas ir orumas, o pažeidus orumą, pažeidžiama ir garbė.

asmuo turi teisę reikalauti paneigti paskleistus duomeni ir atlyginti žalą.

bk 156-157 - smeiztas ir izeidimas

ck - duomenys bk - zinios

Reiklavimo paneigti paskleistus duomenis pareiškimas.

pareikšti kas gali priklauso nuo situacijos, bet asmuo, tėvai, globėjai, rūpintojai, sutuoktinis, vaikai.

jeigu duomenys skleisti anonimiškai ar pasirašius pseudonimu, kaip atsakovas truakiamas viešosios informacijso rengėjas. kai duomenys paskelbti dokumente, reikalavima reiškiamas dokumentą išleidusiai įstaigai (organizacijai).

asmuo turi teisę surašyti ir pareikalauti nemokamai paskelbti paneigimą, jie atsisako (ne dėl geros moralės) per dvi savaites tai tada asmuo turi teisę kreiptis į teismą.

net jei ir patalpina paneigimą, galima reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma vieusma tokių aplinkybių:

1) yra paskleisti duomenys

2) paskleisti duomenys susiję su ieškovu

3) duomenys žemina jo garbę ir orumą

4) duomenys neatitinka tikrovės

ieškovas privalo įrodyti, kad yra paskleisti duomenys, kurie susiję su jo asmeniu ir žemina jo garbę ir orumą.

duomenų paskleidimas

duomenys laikomi paskleisti, jei apie juos sužino bent vienas trečiasis asmuo.

paskleistais laikomi duomenys, paskelbti visuomenės informavimo priemonėse, knygose, ar kituose leidiniuose, televizijos, radijo programose, kino ar kitokioje garso ir vaizdo produkcijoje, informacijso agentūrų elektroninėmis priemonėmis platinamuose pranešimuose.

duomuo - tai tam tikras įvykis, reiškinys, dalykas, tai galil būti tam tikro asmens elgesys

nuomonė - tai asmens tam tikrų įvykių, faktų supratimas, jų vertinimas.

nuomonė yra asmens samprotavima apie įvykius, realios tikrovės faktus, įvykių vertinimai.

vertinant paskelbtus duomemnis yra naudojami teisios kriterijai, duomenu paskleidimo faktas, liudytoju parodymai ir kiti įrodymai.

asmens, su kuriuo susiję pasklebti duomenys nustatymas

Ieškovui reikia įrodyti, kad paskleisti duomenys yra apie jį ir tai žino bei supranta kiti jį pažįstantys žmonės.

nukentėjusįjį tenka nustatyti tokiais atvejais:

1) kai asmens, apie kurį skleidžiami garbę ir orumą žeminantys duomenys, nenurodomas vardas ir pavardė, o nurodomas arba pseudonimas, arba gyvenamoji vieta ir darbo vieta arba kai jis tik apibūdinamas (išorė, charakteris arba kiti bruožai)

2) kai nurodoma tik pavardė, bet asmuo nepakankamai individualizuojamas, nes otje pat vietoje ar veiklso srityje yra daugiau žmonių tokia pačia pavarde.

jei duomenis suprant atik pats asmuo, o kiti ne, laikome, kad duomenys nepaskleisti.

jei kaltinimas žmonių grupei (visi teisėjai nesąžiningi), niekas negali pareikšti reikalavimo paneigti tokius duomenis. bet jei tai apibrėžta grupė, kiekvienas ar visi kartu gali reikalauti paneigti duomenis.

Ar duomenys žemina asmens garbę ir orumą?

Teismas spręsdamas ar paskleisti duomenys pažeidžia asmens garbę ir orumą, turi vadovautis ne subjektyvia ginčo šalių nuomone, o objektyviais, visuotinai priimtais garbės kriterijais.

pagrindinis asmens elgesio vertinimo kriterijus yra teisės normos, kurios nustato privaloma, leistiną elgesį ir smerkia visuomenei žalingą elgesį.

dar vertinama pagal geros moralės normas - visuotinai pripažintą gerą elgesį.

visais atvejais paskleisti duomenys turi būti vertinami teisingai, sąžiningnai ir protingai.

paskleistų duomenų sutikimas su tikrove

Paskleistų duomenų sutikimą su tikrove privalo įrodyti asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius ir garbę bei orumą žeminančius duomenis. jeigu neįrodo, duomenys paneigiami teismo tvarka.

paskleistų duomenų teisingumas ar neteisingumas nustastatoma lyginant juos su tikrovėje esančiai ar buvusiais reiškiniais ,kuriuos atitinkami duomenys atspindi.

sprendžiant dėl duomenų, pasklebtų literatūriniuose kūriniuose paneigimo, visų pirma reikia įvertinti ar duomenys, sudarantys kūrinio turinį, yra teisingi. jeigu kūrinio pagrindą sudaro teisingi duomenys, literatūrinė tokių duomenų pateikimo forma negali būti paneigimo dalykas.

Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas

Asmuo paskleidęs tikrovės neatitinkančius ir garbę bei orumą žeminančius duomenis, privalo atlyginti nukentėjusiajam tuo pačiu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi tokius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turitinę ir neturtinę žalą tik kai ji žinojo ar turėjo žinoti, kad paskelbti duomenys neatitinka tikrovės.

visais kitais atvejais atlygina apskleidęs asmuo.

ck nenustato atlygintinos neturtinės ir turtinės žalos dydžio.

teismas atsižvelgia į asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumą, teisės pažeidimo padarinisu ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

viešųjų asmenų garbės ir orumo gynimo ypatybės

žodžiu, skleidžia viską, kas gali būti svarbu rinkėjams. atsako tik jei paskleisti duomenys yra neteisingi.

Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą ir neleistinumas riboti amsens laisvę

Konstitucija 21str.

negali atlikti bandymu be sutikimo, negali intervencijos įmogaus kūną be raštiško sutikimo, jei asmuo neveiksnus, globėjas, tačiau kastruoti, sterilizuoti, reikia teismo leidimo.

toks leidimas nereikalingas esant būtinajam reikalingumui.

asmuo raštu gali nustatyti savo kūno panaudojimo po mirties būdą; jis gali elisti panaudoti savo organus transplantacijai arba moksliniams tyrimamas ir panašiai. jis taip pat gali nustatyti laidojimo tvarką ir būdą.

CK 2.25 pripažįsta niekinaisi komercinius sandorius dėl žmogaus kūno, jo dalių ar organų. negali būti verčiamasi žmogaus organų prekyba

Neleistinumas riboti asmens laisvę

asmens laisvė gali būti apribota tik įstatymų nurodytais atvejais ir jų nustatyta tvarka.

veiksniam asmeniui taikyti priežiūrą ar ribojimus galima tik jo sutikimu ir kitais įstatymų nurodytais atvejais. 

asmens sveikatos priežiūrai sutikimo nereikia, jeigu jo gyvybei gresia pavojus arba būtų apsaugoti vsuomenės interesai.

ck2.26 apriboja asmens laisvę sergant ypač psichikos liga ar kitomsi ligomis.

asmens psichikos būklęs galima tikrti tik jo sutikimu arba teismo leidimu.

galimas priverstinis hospitalizavimas ne daugiau kaip dvi paras. sutikimą priverstinai hospitalizuoti iki dviejų parų gali duoti ir neveiksnaus asmens globėjas. po to priverstinę hospitalizaciją gali pratęsti tik teismas.

Teisė pakeisti lytį

ši teisė įgyvendinama jei yra tokios sąlygos:

1)fizinis asmuo, kuris nori pakeisti lytį, yra pilnametis.

2) asmuo, norintis pakeisti lytį, nėra sudaręs santuokos arba nėra įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs aprtnerystės

3) lytis gali būti pakeista medicininiu būdu, t.y. esant medicininei galimybei ir būtinybei pakeisti lytį. gydymas, operacija, hormonai

4) yra rašytinis asmens prašymas atlikti lyties pakeitimo operaciją.

asmens lyties pakeitimas yr apagrindas, kurio remiantis gali būti padaryti atitinkami jo asmens dokumentų pakeitimai.

nors projektas ir buco parengtas, seimas iki šiol nepriėme šio įstatymo.

Fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu

Santykius, kurie susiklosto nežinant, kur yra fizinis asmuo, reglamentuoja CK2.28-30 strapsniai.

Teismas glai asmenį pripažinti nežinia kur esančiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienus metus nėra duomenų, kur jis yra. šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai buvo gauti paskutiniai duomenys apie asmenį.

paduoti pareiškimą pripažinit asmenį nežinia kur esančiu gali kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras. pareiškimą galima paduoti ne ankščiau kaip likus trims mėnesiams iki vienų metų termino suėjimo dienos.

suinteresuoti asmenys ar prokuroras gali kreiptis į teismą su prašymu skirti laikinąjį nežiniak ur esančio asmens turto adminsitratorių. laikinuoju turto adminisntratoriumi gali būti skiriamas jo sutikimu nežiniak ur esanęio asmens sutuoktisnis, artimieji giminaičiai arba asmuo, suinteresuotas išsaugoti turtą.

laikinasis administratorius imasi priemonių dingusio amsens turtui išsaugoti, valdo turtą, moka dingusio asmens sklas, išliako asmenis, kuriuos nežiniak ur esantysis privalo išliakyti. disponuoti turtu glali tik teismo leidimu.

teismas tuo pačiu sprendimu skiria nuolatinį turto administratorių. nuolatinis administratoriumi gali skirti buvusį laikinąjį administratorių.

kai asmuo, pripažintas nežinia kur esančiu, grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą pripažinti jį nežiniak ur esančiu ir turto adminsintravimą.

administratorius atsiskaito su grįžusiu asmeniu, perduoda jam visas administravimo laikotarpiu gautas pajamas. grįžęs savininkas atlygina administratoriui visas turto administravimo išlaidas.