Šeimos psichologijos kolis

1-4 temos

Šeimos psichologija

Šeimos psichologija

Mokslinė, taikomoji psichologijos disciplina, asmenį trakatuojanti, kaip sudėtinę šeimos bei kitų platesnių sistemų dalį, kuri yra nuolatinėje abipusėje sąveikoje (veikia ir yra veikiama) su sistema, kurioje yra.

Mokslinė disciplinos pusė

Analizuoja sisteminių sąveikų dėssningumus, jų įtaką psichopatologijos / psichologinės gerovės raidai individualiame, šeimos, platesnių sistemų kontekste.

Taikomoji disciplinos pusė

Sisteminių sąveikų dėsningumus pritaiko psichologinėje diagnostikoje bei intervencijoje.

Ką dar analizuoja šeimos psichologai?

Šalia asmens funkcionavimo, šeimos psichologai analizuoja sąveikų (poros), kartų (šeimos), bendruomenės (įtraukiant ir kultūrines grupes) bei kitas didesnnes orgainizacijų ir socialines sistemas.

Kaip šeimos psichologai konceptualizuoja problemas?

Sisteminiais, sąveikų terminais. Psichologinės problemoss yra aiškinamos, remiantis kontekstu, kuriame atsirado ir yra palaikomi simptomai, analizuojant sąveikas su tais, su kuriais asmuo bendrauja.

Kas sudaro šeimos psichologijos disciplinos teorinę bazę?

Sisteminė epistemologija

Kas yra epistemologija?

Filosofijos šaka, aiškinanti, kaip mes pažįstame pasaulį ir kaip apibrėžiama “realybę”.

Pavyzdys: moteris serga krūties vėžiu, ką dar apimtų sisteminė šio atvejo analizė?

Sisteminė šio atvejo analizė apimtų ne tik jos jausmų ir minčių analize, bet ir:

1. Jos ligos poveikio šeimai analizę, nes liga gali paveikti santykius su sutuoktiniu, kuris turi prisiimti jam naują globėjo/prižiūrėtojo vaidmenį, jų seksualinį gyvenimą bei emocinius tarpusavio santykius.

2. Jos ligos poveikį kitoms sistemoms, su kuriomis ji susiduria (med. sistema, darbas) analizę ir kaip šių sistemų reakcijos toliau veikia jos funkcionavimą.

Dekartiškojo modelio esminiai elementai naudojami sprendžiant problemas:

1. Dekartiškoji abejonė: įtikinamo įrodymo paieška kiekvienai idėjai

2. Visumos padalinimas į dalis: problemos suskaidymas į tiek dalių, kiek būtina problemoss išsprendimui

3. Metodiško analizės proceso sukūrimą, kuomet pradedama nuo lengviausiai suprantamų problemos aspektų iki sunkesnių

4. Įsitikinimą, kad niekas nepraleista

Dekartiškojo ekstremizmo klaidos:

1. Kraštutinis individualizmas: prarandami natūralūs ryšiai tarp dalių. Susitelkiama ties ameniu taip, lyg asmuo būtų visiškai nepriklausomas nuo bet kokios socialinės sistemos

2. Redukcionizmas: sudėtinga sistema tėra jos dalių suma, skaidymas iki elementariausių jos susedamųjų dalių. Suponuoja, kad kiti veiksmai yra nesusiję ar nesvarbūs. Redukcionistiniai sprendimai pritaikomi kompleksiniams fenomenams - dažniausiai nepasiteisina.

3. Linijinis mąstymas: dauguma veiksmų ir reiškinių galima paaiškinti paprastu priežasties-pasekmės mechanizmu naudojantis logine ir racionalia analize. Neįtraukiamas sinergetinio mąstymo ir integruojančių procesų, kurie pripažįsta komplekssines veiksmų trajektorijas

4. Kraštutinis objektyvizmas: susilaikymas nuo subjektyvumo formos. Sisteminė epistemologija vengia kraštutinio objektyvizmo klaidos - visos pažinimo/žinių formos gali prisidėti prie sveiko funkcionavimo puoselėjimo.

Epistemologinė transformacija:

1. Mokymasis mokytis: nepasitenkinima esama samprata, aiški nauja samprata, nuo pat pradžių patikima nauja samprata, nauja samprata turinti galimybę spręsti ateities problemas

2. Paradigmos permaina - nuo individualaus požiūrio prie sisteminio: būtina atvejus konceptualizuoti sistemoje, kurioje jie egzituoja, vertinti esminius veiksnius sistemoje ir atlikti intervencija numatytose sistemos vietose

3. Individualūs veiksniai: Intrapsichiniai ir individualūs veiksniai yra svarbi asmens, poroos ar šeimos dinamikos supratimo dalis.

4. Tarpasmeniniai veiksniai: socialinės varomosios jėgos: pora, šeima ar didesnė socialinė sistema ir sąveikų aspektai tarp šių grupių. Abipusiškai sąveikauja su individualiais veiksniais ir makro-sistemos veiksniais.

5. Makro-sistemos aplinkos veiksniai: apima globalių, regioninių ir vietinių varomųjų jėgų įvairovę, kurios sąveikauja su indiviidualiais ir tarpasmeniniais veiksniais.

6. Laikas: normatyviniai ir nenormatyviniai pokyčiai yra gyvenimo pasikeitimai, kurie vyksta laike visose sisteminių veiksnių grupėse. Renka asmens istoriją, pildo multigeneracinę genogramą ir atsižvelgia į kohortos veiksnius, galinčius paveikti asmens, poros ar šeimos dinamiką terapijos metu

Terminai (sistemos):

Mikro-sistema: betarpiška, artimiausia raidos aplinka

Mezo-sistema: abipusės sąveikos tarp mikro-sistemų

Makro-sistema: aukštesnio lygio sistemos

Egzo-sistema: aplinka, esanti už tiesioginio asmens patyrimo

Chrono-sistema: laike besivystanti, asmenį, aplinką ir proksimalinius procesus apjungianti prigimtis

Kaip šeimos psichologai vertina individualius veiksnius:

Kaip interaktyvios sistemos sąveikoje su tarpasmeniniais ir makro-sistemos veiksniais dalį,nei autonominius/savarankiškus veiksnius.

Kokiose lygmenyse šeimos psichologai pripažįsta laiko svarbą?

• Individualiame lygmenyje: individuali raida

• Tarpasmeniniame lygmenyje: multigeneracinis šeimos bruožų perdavimas

• Makro-sisteminiame lygmenyje: nacionaliniai įvykiai ir pan

Sisteminė epistemologija akcentuoja:

1. Kompleksiškumą. Asmens funkcionavimas sistemose, žmogaus elgesys negali būti redukuojamas į supaprastintus lygmenis, atsisakoma kraštutinio individualizmo

2. Abipusiškumą. Sisteminiai ryšiai, sąveikos, atsisakoma redukcionizmo

3. Ciklinį priežastingumą. Atsisako linijinio priežastingumo sampratos

4. Pasaulio pažinimo subjektyvumą. Atsisako kraštutinio objektyvizmo

Gyvų atvirų sistemų teorija:

Gyvos sistemos nuolatos sąveikauja su savo aplinka, keisdamosi energija, medžiaga ir informacija, kad palaikytų sistemos gyvybę.

Savi-organizacija

Kiekvienas tinklas yra organizuotas savotiškos uždaros kilpos, kuri jį paverčia atskira sistema ar posisteme, tačiau tuo pačiu metu leidžia sąveikauti su savo aplinka, principu

Adaptacija:

Gyvų sistemų plastiškumas, gebėjimas keists reaguojant į situaacinius poreikius.

Socialinis konstruktyvizmas ir pažinimas

Idėja, kad žmonės yra aktyvūs veikėjai savo pačių raidoje, sąveikoje su savo socialine irr fizine aplinka nuolant konstruojantys savo realybę, tikrovę.

Esminiai šeimos psichologijos filosofiniai aspektai:

1. Paragidmos pasikeitimas nuo asmens elgesio intrapsichinės ir individualios sampratos prie sisteminės sampratos

2. Aiški sisteminė samprata: susitelkimas ties asmens, poros, šeimos ir kitų sistemų funkcionavimu sistemose, kuriose esama

3. Siekiant išsamaus asmens funkcionavimo supratimo, identifikuojamos ir analizuojamos šabloninės sąveikos šių sistemų viduje ir tarp jų

4. Klientu gali būti bet kuris asmuo ar bet kuri sistema

5. Skiriasi problemos konceptualizavimas. Psich. problemos suvokiamos iš sisteminės perspektyvos, apimančio analizę sisteminio indėlio į siimptomų etiologiją, kaip problemos pasireiška sąveikų kontekste ir kaip abipusiai veikia kliento sąveikų sistemą.

6. Atižvelgiama į sutrikimų sąveikų kontekstą ir tarpusavio sąveiką tarp sutrikimų ir sąveikų konteksto, nepriklausomai nuo to, ar dirbama su vienu asmeniu, pora ar šeima.

7. Būtini įgūdžiai srityse: sisteminė atvejo analizė, sisteminis vertinimas, sisteminės intervencijos modeliai bei technikos. Žinios, įgūdžiai ir patirtis taikant vertinimo instrumentus, matuojančius asmens, poros, šeimos ir platesnės sistemos funkcionavimą.

8. Žinoti profesinė etikos aspektus ir kuo jie skiriasi nuo to, kai dirbama vadovaujantiis individualiu požiūriu.

Šalia bazino išsilavinimo psichologas turi įgyti žinių bei mokėjimų šiose srityse:

1. Šeimos psichologijos istorija ir ryšy su kitomis disciplinomis

2. Poros ir šeimos sisteminės teorijos

3. Šeimos gyvenimo ciklo teorija ir taikymas

4. Veiksniai, veikiantys šeimos funkcionavimą

5. Didesnės sistemos ir šeimos funkcionavimas jose

6. Šeimos mokslinių tyrimų sritys ir ypatumai

7. Šeimos psichologinis vertinimas

8. Intervencijų, dirbant su poromis ir šeimomis, įgūdžiai ir strategijos

9. Šeimos teisė

10. Teisės ir etinės problemos šeimos psichologijoje

Įvykiai, paskatinę šeimos psichologijos atsiradimą ir raidą?

1. Darbo su vaikais judėjmas,

2. Sisteminio požiūrio formavimasis

3. Grupių terapija

4. Porų konsultavimas

5. Macy fondo konferencijos

6. Šeimos terapijos pradžia

7. Šizofrenijos tyrimai šeimos kontekste

8. Pirmasis žurnalas “Family Process”

Šeimos psichologijos istorinės raidos apibendrinimas

Šeimos psichologijos mokslo ir praktikos disciplinos raidą lėmė trys pagrindinės įvykių grupės:

1. Teorija (sisteminis požiūris, feminizmas, konstruktyvizmas)

2. Mokslass (šizofrenijos šeimos kontekste tyrimai, šeimos komunikacijos tyrimai)

3. Praktika (darbo su vaikais judėjiimas, porų konsultavmas, šeimos terapija)

Darbo su vaikais judėjimas

Psichodinaminė teorija: prielaidos apie šeimos įtaką žmogaus psichikai ir problemų raidai (praktikoje prielaidos ignoruojamos). Adler Vienoje atidarė vaikų auklėjamąsias klinikas. Healy Čikagoje įkūrė Jaunuolių psichopatijoss institutą, vėliau Auklėjimo centrą, skirtą delinkventinių vaikų diagnostikai ir gydymui. Sukurta Amerikos Ortopsichatrijos asociacija - prevenciniam darbu užkertant kelią vaikų emociniams sutrikimams. Prieita išvados, kad realios yra ne tos akivaizdžios problemos, kurios atveda vaiką į kliniką (simptomai), o greičiau įtampa šeimoje, tapusi simptomų šaltiniu. Susitelkta ties tėvų psichopatologjos tyrinėjimais. Levy - ryšys tarp tėvų patogeninių bruožų ir jų vaikų psichikos sutrikimų. Anot Levy pagr. vaikų psichologinių sutrikimų priežastis - motinos hipergloba. Fromm-Reichmann - šizofrenogeninė motina. Nors atsirado polinkis kaltinti tėvus, tačiau dėmesys į tėvų ir vaikų santykius labai svarbus. Atmetami bandymai pritaikyti sisteminį požiūrį šeimos gyvenimo sutrikimams paaiškinti. Šeima - priedas prie vaiko, o ne sistema formuojanti vaiką. Vietoj siekimo atskirti vaiką nuo jo šeimos, atsirado užduotis pagerinti santykius tarp vaikų ir tėvų.

Motinos hipergloba

Motinos, nepatyrę vaikystėje meilės, tampa perdėtai globojančios savo vaikų atžvilgiu. Vienos tokią globą įkūnija despotiškumu, kitos tampa per daug nuolaidžios

Grupių teorija ir praktika

Grupinė dinamika gali iš dalies paaiškinti šeimos sąveikų ypatumus, nes grupės gyvenimas atspindi kmpleksinį atskirų asmenybių sąveikų pasireiškimą. Mcdougall parašė knygą, kuroo aprašė, kapi grupės vientisumas iš dalies priklauso nuo reikšmingos idėjos, kurią puoselėja atskiri grupės nariai, iš dalies nuo asmeninių poreikių apribojimo ir struktūros, kurioje vyksta diferenciacija ir funkcjų specializacija ir iš dalies nuo papročių ir įpročių organizacijoje svarbos. Lewin įvedė labiau mokslinį ir empirinį požiūrį į grupės dinamiką. Jo lauko teorija įkvėpė visą kartą tyrrėrjų, organizacijų psichologų, grupės terapeutų ir soc. darbuotojų. Didžiausią indėlį į šeimos psichologijos raidą įnešė proceso ir turinio atskyrimas, t.y. atskleidimass, kad grupinėje dnamikoje neretai svarbiau yra sąveiikų tarp narų ypatumai nei jų įsivaizdavimas apie šias sąveikas.

Šeimos sistemos funkcionavimo sampratą apibrėžančios gyvų (socialinių) sistemų savybės

1. Vientisumas / sisteminis jautrumas

2. Grįžtamasis ryšys

3. Homeostazė

4. Ciklinis priežastingumas

5. Struktūra

6. Adaptyvumas

7. Hierarchija

8. Evoliucijaa

9. Ekvifinališkumas

Sisteminis požiūris

1. Ekologija

2. Kibernetika

3. Funkcionalizmas

4. Struktūralizmas

5. Bendroji sistemų teorija

Ekologija, priešistorė:

Atsirado XIXa., kai biologai pradėjo tyrinėti ištisas augalų ir gyvūnų klases, o ne tik atskiras rūšis.

Ekologija, pagr. idėjos:

Mokslas apie santykius, kurie susieja visus žemės gyventojus. Akcentuodama santykius tarp organizmų, o ne organizmų charakteristikas, ekologija metė iššūkį redukcionizmui. Redukcionizmo ir analitinis metodo nepakanka siekiant suprasti sistemą. Visuma visada yra daugiau nei jos dalių suma, todėl kai organizmų ar molekusių grupės pradeda sąveikauti tam tikru būdu, atsiranda kažkas nauja, ko negalima paaiškinti analizuojant tik atskirų dalių savybes. Akcentuojamas sąveikų aspektas. Sistemos yra labai jautrios. Pokyčiai vienoje sistemos dalyje gali atvesti prie enumaatytų pasekmių visoje sistemoje.

Ką šeimos psichologijos atstovai pasiskolino iš ekologijos teorijos?

Vientisumo (sisteminio jautrumo) ir homeostazės sąvokas ir į šeimą žiūri kaip į jautrą sistemą, kuri ne tik linkusi išlaikyti savo stabilią vidinę būseną, t.y. subjektyviai suvokiamą gerovę, bet ir jautriai reaguojančią į bet kokius sąveikų tarp joos narių pokyčius.

Kibernetika, priešistorė:

Antrojo pasaulinio karo metaiis N. Wiener, siekdamas suprasti ir sukurt sudėtingą save reguliuojantį mechanizmą, subūrė moksnininkų grupę ir jų darbo rezultatus vainikavo nauja samprata, tapusi kibernetikos teorijos ašimi - grįžtamasis ryšys. Jų susidomėjimas mašinomis ėmė plėstis, nes jie tikėjo, kad gyvūnų ir žmonių protas taip pat yra save koreguojantis mechanizmas. Kibernetika - valdymas

Kibernetika, pagr. idėjos:

Kibernetikos esmę sudaro grįžtamojo ryšio kilpos koncepcija - procesas, kurio dėka sistema gauna informaciją, kuri yra būtina savęs korekcijai su tikslu išsaugoti stabilią būseną arba judėti link iš anksto suprogramuoto tikslo. Grįžtamasis ryšys - informacija apie sistemos efektyvumą išorinėje aplinkose, o taip pat apie santykius tarp sistemos dalių. Tai procesas, kurio dėka informacija apie organizmo veiklą sugrįžta pas patį objektą.

Grįžtamojo ryšio kilpos:

Gali būti teigiamos arba neigiamos, skirtumas liečia poveikį, kurį jos padaro nukrypimu nuo pusiausvyros sistemos viduje. Neigiamas grįžtamasis ryšys - sumažina nukrypimą arba pokyčius, teigiamas - jį sustiprina. Neigiamo grįžtamojo ryšio kilpos - valdymo mechanizmai, kurie organizuoja viską - nuo endokrininės iki ekosistemos.

Neigiamas grįžtamasis ryšys:

Informacija, kuri sugrąžina sistemą į pirminę pusiausvyros būseną. Sumažina nukrypimus.

Teigiamas grįžtamasis ryšys

Atitolina sistemą nuo pusiausvyros, sustiprina nukrypimą.

Kibernetika ir socialiniai mokslai

Kibernetikos idėjas į socialinius mokslus perkėlė antropologas G. Bateson. Šeimos kibernetikams atskaitos tašku tapo teigiami grįžtamieji ryšiai šeimos viduje arba - komunikacijos būdai - šeimos patologijos bazinis šaltinis. Efektyvios ar neaiškios komunikacijos atveda prie netikslaus ar neužbaigto grįžtamojo ryšio, todėl sistema negali savęs reguliuoti, ko pasėkoje jos reakcija tampa per daug stipri ar blanki, kad galėtų pasikeisti.

Teigiamų grįžtamojo ryšio kilpų nauda

Teigiamo GR kilpos ne visada yra nepalankios ir jeigu jos neišeina iš sistemos kontrolės ribų - gali padėti jai prisitaikyt prie pakitusių aplinkybių, o kilusi krizė galėtų atvesti šeimą prie taisyklių peržiūrėjimo, jeigu šeimai pavyktų ištrūkti iš tos kilpos pakankamai ilgam laikui.

Ciklinis priežastingumas:

Cikliškumo koncepcija suteikė galimybę pakeisti psichopatologijos suvokimo būdą, nes dėmesys buvo pradėtas kreipti ne praeities įvykiams, bet tam, kas yra besitęsiančių, ciklinių grįžtamojo ryšio kilpų dalis.

Pereita nuo linijinio prie ciklinio priežastingumo koncepcijos. Anksčiau psichopatologijos aiškinimai buvo kuriami remiantis linijiniais priežastingumo aiškinimo modeliais (psichodinaminiu, medicininiu, elgesio). Sutrikimo etiologija buvo vertinama, analizuojant buvusius įvykius ir tyrinėjant istoriją, kuri išprovokavo simptomus dabarty.

Linijinio priežastingumo trūkumai

Sistemoje linijinis priežastingumas praranda prasmę, nes bet koks priminis veiksmas sistemoje paleidžia ciklinę grandinę/sąveiką, kurio metu kiekvienas sistemos narys rekursyviai veikia kitą.

Ciklinio priežastingumo nauda terapeutams

Cikllinio priežastngumo koncepcija leidžia terapeutams apsistoti ties problemas palaikančiais šabloniniais šeimos narių veiksmais ir reakcijomis bei ieškoti jų keitimo būdų. Šeimos psichologai, remdamiesi kibernetine teorija ir aiškindami asmens elgesį, savo dėmesį nuo vidiniių psichologiniių aspektų perkėlė į šeimos narių tarpusavio sąveikų, palaikančių asmens funkcionalumą/disfunkciją, analizę.

Funkcionalizmas, priešistorė:

Kilo kaip reakcija į evoliucinį požiūrį. Britanijos antropologai priėjo išvados, kad istoriniai kultūros tyrinėjimai yra nerimti, nes duomenys skardūs ir nepasiduodantys patikrinimui. Tad jie kultūromis domėjosi kaip socialinėmis sistemomis, kurios egzistuoja dabartyje, jas tyrinėjo etnografiškai ir stengėsi suprasti kultūrinius papročius bei tradicijas kontekste, vertindami juos funkcionalaus tinkamumo bendruomenei požiūriu, tuo tarpušių kultūrų istorija juos domino mažai

E. Durkheim veiklos nuopelnai

Teigiama, kad į sociologiją toks funkcionalistinis požiūris įsiskverbė būtent E. Durkheim veiklos dėka. Durkhein tyrinėjo šiuolaikinę visuomenę ir kūrė prielaidas apie tai, kad daugelis elgesio tipų, kuriuos visuomenė laiko nenormaliais arba patologiniais, gali atlikti socialiai naudingą vaidmenį, nes priverčia susivienyti dideles grupes. Vėliau sociollogai, tyrinėjantys socialinius nukrypimus, priėmė Durkheim idėjas ir nuėjo dar toliau, teigdami, kad socialinėms grupėms nukrypimai yra reikalingi, stabilumo išsaugojiimo arba išgyvenimo kontekste.

Funkcionalizmas ir T. Parsons

Pasiūlė šeimos psichologijai labiau tinkamą modelį. Manė, kad motina šeimoje turi atlikti ekspresivų vaidmeni, tėvas - instrumentinį. Ekspresyvus vaidmuo reiškia emocinę paramą, įtampos kontrolę, rūpinimąsi vaikais, instrumentinis - organizacinius sprendimus ir vaikų disciplinavimą. Išryškino su lytimi susijusių vaidmenų poliariškumą ir pasirėmė funkcionalizmo idėjomis, teigdamas, kad toks pasiskirstymas yra adaptyvus, tenkinantis šeimos ir visuomenės poreikius, t.y. atlieka svarbią ne tik šeimos, bet visuomenės gyvenimo funkciją.

Kokia funkcionalizmo idėja pasirėmė pirmieji šeimos terapeutai?

Idėja, jog nuo normų nukrypstantis elgesys socialinei grupė gali būti naudingas, kaip gynybinė funkcija ir pritaikė šią idėją aiškindami šeiimos simptominį elgesį. Buvo manoma, kad šie asmenys noriai aukodavo savo gerbūvį dėl didesnės bendros naudos (atpirkimo ožiai - aktyvūs savanoriai)

Funkcionalizmo įtaka šeimos psichologijai ir terapijai:

Šeimos buvo vertinamos kaip gyvi organizmai, priversti adaptuotis juos supančioje aplinkoje. Šeimos organizmo elgesys ir bruožai buvo tyrinėjami šiame adaptacijos kontekste, siekiant išsiaiškinti, kaip tai padeda šeimoms patenkinti jų poreikius.

Funkcionalizmas ir simptomų vertinimas

Simptomai buvo vertinami kaip požymiai to, kad šeima blogai adaptavosi aplinkoje arba dėl kažkokių tai priežasčių tapo nepajėgi patenkinti savo poreikių, dėl to jai ir tekdavo ieškoti kažko, kas galėtų atitraukti jos dėmesį. Tikima, kad bet kokia problema šeimoje atlieka svarbią funkciją šeimos adaptacijos procese.

Struktūralizmas, priešistorė:

Terminą pasiūlė antropologas C. Levi-Strauss, kad apibūdintų, kaip organizacinė visuomenės struktūra formuoja savo tradicijas ir mitus. Glaudžiai susiijęs su funkcionalizmu. Daugelis žymių antropologų ir sociologų, kurie rašė apie šeimas, buvo laikomi struktūriniais funkcionalistais.

Struktūralizmas, šeimos vertinimas

Šeimos narių elgesio ir sąveikų supratimas yra nepilnas be šeimos kaip vieneto, į kurį neatsiejamai įeina ir sąveikos, organizacijos vertinimo. Jų supratimu, šeima buvo suvokiama kaip organizmas, susidedantiis iš pasistemių, iš kurių kiekvieną supa pusiau pralaidžioos ribos. Ribos iš tiesų yra taisyklių rinkiniai, aiškinančių, kas įeina į šią posistemę ir kaip jie sąveikauja tiek tarpusavy, tiek ir su tais, kurie į posistemę neįeina.

Struktūralizmas, sveika struktūra

Sveika struktūra iš šeimos reikalauja aiškių ribų, ypač tarp kartų. Per daug silpnos ar per daug griežtos stiprios ribos sukuria disfunkcinę šeimos struktūrą, kurios vienas iš svarbių požiūrių - simptominis šeimos narys.

Struktūrinis požiūris

Prielaida, kad raktas į asmenybės pokyčius slypi jos struktūrinio konteksto (santykių tinko, į kurį ji įeina) pokyčiuose.

Kibernetikos ir struktūrinio funkcionalizmo palikimas. Teigiama įtaka

• Siekiama suprasti, kaip šeima adaptuojasi

• Galimybė sąveikas analizuoti ir suprasti, remiantis struktūriniu požiūriu

• Ciklinio priežastingumo koncepcijoos suformulavimas

Kibernetikos ir struktūrinio funkcionalizmo palikimas. Neigiama įtaka

• Požiūris, kad šeima potencialiai gauna naudą iš savo problemų

• Struktūros įtakos suabsoliutinimas ir asmens individulumo/atskyrumo nuneigimas/ignoravimas

• Mechanistinis požiūris į šeimą

Bendroji sistemų teorija L. von Bertalanffy

Pradėjės nuo endokrininės sistemos organų tarpusavio sąveikos tyrimų, jis pamažu savo pastebėjimus pritaikė labiau sudėtingoms socialinėms sistemoms. Jis suformavo modelį - bendroji siistemų teorija. Reiškia požiūrį - kažką daugiau nei vien teoriją: suvokimo būdą arba rinkinį teiginių, kuriuos galima prritaikytiivisų tipų sistemoms. Sistema yra daugiau nei jos galių suma.

Sistema L. von Bertalanffy

Sistema gali būti sudaryta iš mažesnių sistemų, o gali būti didesnės sistemos dalis, todėl tas pats objektas gali būti vertinamas arba kaip sistema, arba kaip pasistemė, priklausomai nuo to, į ką sutelkiamas dėmesys. Kiekviena sistema yra didesnių sistemų posistemė. Kovojo su mechanistiniu požiūriu į gyvas sistemas. Manė, kad priešingai nei mechanizmas, gyvoms būtybėms yra būdingas ekvifinališkumas - gebėjimas įvairiais keliais pasiekti galutinio tikslo.

L. von Bertalanffy požiūris į objektyvų stebėjimą.

Bandė užginčyti teiginį. Naudojo sąvoką “perspektyvizmas", kad charakterizuotų savo įsitikinimą tuo, kad nors realybė ir egzistuoja, mes niekada negalime pilnai tapti objektyviais jos atžvilgiu, nes mūsų suvokimas filtruojamas ypatingoos, mūsų viduje esančios perspektyvos.

Šeimos psichologija ir L. von Bertalanffy

Šeimos psichologijos ir terapijos disciplinoms prireikė net kelių dešimtmečių evoliucijos, kad savo dėmesį perkeltų muo kibernetinės ir struktūrinio funkcionalizmo sisteminio mąstymo versijos prie L. von Bertalanffy požiūrio

Pagrindinės gyvų (socialinių) sistemų savybės

• Ekologija: vientisumas

• Kibernetika: grįžtamasis ryšys, homeostazė, ciklinis priežastingumas

• Struktūrinis funkcionalizmas: struktūra, adaptyvumas

• Bendroji sistemų teorija: ekvifinališkumas, hierarchija, evoliucija

Šizofrenijos etiologijos šeimos kontekste tyrimų reikšmė šeimos psichologijos formavimuisi

Šeimos, kuriose yra asmenys sergantys šizofrenija, suteikia plačią erdvę tyrinėjimams, nes jų neįprasti sąveikos būdai yra gana dramatiški ir keisti. Stresas pabrėžia žmogaus prigimtį.

Freud ir šizofrenija

Freud įžvelgė psichologinius paranojos ir šizofrenijos veiksnius, o taip pat kėlė prielaidą, kad ekscentriški paciento santykiai su tėvu atspindi jo fantastiškose haliucinacijose.

Šizofrenijos tyrimai šeimos kontekste

G. Bateson, J. Haley, J. Weakland, D. Jackson - dvigubas ryšys

T. Lidz - patologinė tėvystė, santuokinis skilimas/santuokinė asimetrija

L. Wynne - pseudo-abipusiškumas

Theodore Lidz tyrimai

Rėmėsi dviem tradicinėmis psichoanalizės domėjimosi sritimis - perdėtai stabiliais šeimos vaidmenimis ir nebrandžiu šeimos identifikacijos modeliu. Tirdamas šizofrenija sergančių asmenų šeimas aptiko, kad dominuoja išsiskyrusios šeimos ir šeimos su sutrikusiais santykiais.

T. Lidz atradimai

Suabejojo visuotiniu požiūriu, kd mootinons nepriėmmas yra esminis ir išskirtinis šizofrenija sergančių asmenų šeiimų bruožas. Reikšmingiausias atradimas - pastebėjimas, kad dažniausiai detruktyvi įtaka vaikams ateina iš tėvo.

Ką paneigė T. Lidz?

1. Freud idėją, kad šizofreniją nulemia fiksacija ankstyvoje oralinės raidos stadijoje su vėlesne rregresija stresinėse situacijose ankstyv bendrimo metu.

2. Fromm-Reichmann idėją, kaad motinos atstūmimas, šaltumas ir nepriėmimas yra pagr. vaikoo šizofrenijos priežastis

T. Lidz penki patologinės tėvystės tipa šizofrenija sergančių asmenų šeimose

1. Despotiški ir griežti, autoritariški tėvai, nuolat konfliktuojantys su savo žmonomis

2. Tėvai nusiteikę priešiškai savo vaikų, o ne žmonų, atžvilgiu

3. Susvetimėję ir abejingi tėvai

4. Tėvai nevykėliai, menkystos savo šeimoje (auga kaip be tėvų)

5. Pasyvūs ir nuolankūs tėvai, kurie labiau elgiasi kaip vakai nei kaip tėvai

Defektiniai sutuoktinių santykiai

Pagr. jo pastebėjimai buvo susiję su vadmenų abipusiškumu. Šizofrenija sergančių asmenų šeimoose, kuras tyrinėjo Lidz, sutuktiniai buvo nepajėgūs atlikti savo vaidmens ir nelinkę palaikyti savo partnerių vaidmens.

T. Lidz pirminiai tėvų vaidmenys

• Motinos integraliai-ekspresyvus

• Tėvo adaptyviai-instrumentinis

Jei tėvai nesusitvarko su savo vaidmenimis, sutuoktinių tarpusavio santykiuose kyla sunkumai

Sutrikusų santykių tipai, T. Lidz

1. Santuokinis skilimas - nuoolatoos stokojama abipusės pagalbos ir artimumo

2. Santuokinė asimetrija - ryški vieno otėvų, dažniausiai motinos, psichopatologija, kuri tampa dominuojanti, o vyras pasyvus, nuolankus ir palaikantis jos pusę.

Gregory Bateson tyrimai ir kolegos:

Komunikacijos prigimties tyrimai: visi komunikacijos tipai turi du lygius arba funkcijas - perdavimo ir komandos. Kiekvienu pranešimu yra perduodamas ir turinys, ir interpretacija, kaip šį turinį reikia suprasti. Antrasisis pranešimas (interpretacija) - meta-komunikacija - paprasta užslėptas ir dažnai lieka nepastebėtas. Prie jo prisijungė J. Haley, J. Weakland, W. Fry ir D. Jackson. Grupės interesai susitelkia ties vystumu komunikacijos teorijos, kuri galėtų paaiškinti šizofreniškoo elgesio atsiradimą ir prigimtį, ypač šeimos kontekste.

Kibernetikos įtaka G. Bateson darbams

Remdamiesi kibernetikos teorija, tikėjo, kad šeimos stabilumas pasiekiamas dėka atgalinio grįžtamojo ryšio, kuriis reguliuoja šeimos ir jos narių elgesį. Kai šeimos sistemai kyla kokia nors grėsmė - ji visada siekia išsaugoti stabilumą ar homeostazę. Tokiu būdu, akivaizdžiai neadekvatus elgesys gali tapti suprantamu, jei jį vertinti kaip komeostatinį mechanizmą.

G. Bateson “Šizofrenijos teorija”

Pabandė nustatyti eilliškumą sąveikų, kurios gali iššaukti simptominį elgesį. Veikale “Šizofrenijos teorija” pristatė dvigubo ryšio koncepciją. Jie darė prielaidą, kad psichotins elgesys gali turėti reikšmę šeimos patologinės komunikacijos kontekste. Pacientai netampa ligoniais patys savaime, jie yra sergančios šeimos tęsinys.

G. Bateson dvigubam ryšiu būdingi šeši ypatumai

1. Du žmonės turintys reikšmingus komplementarus santykus

2. Besikartojantis patyrimas

3. Pirmas neigiamas nurodymas (pranešimas): nedaryk X, nes nubausiu (daryk X, nes jei nedarysi, nubausiu)

4. Antras nurodymas labiau abstrakstesniame lygmeny (meta-pranešimas), prieštaraujantis pirmajam, taip pat gresiantis bausme arba keliantis kitokią grėsmę

5. Trečias (ir paskutinis) neigiamas nurodymas, draudžiantis pasišalinti ir reikalaujantis reakcijos

6. Galiausiai pilnas elementų rinkinys tampa nebūtinas, jei auka išmoksta pasaulį suvokti iš dvigubo ryšio pozicijos

Dvigubo ryšio pavyzdys:

Jaunuolį, kurio būsena po šizofrenijos epizodo ligoninėje pasitaisė, aplanko mama. Kai jis ją apkabino, ji išliko šalta. Tačiau tereikėjo jam atitraukti rankas, kai ji pasakė “Brangusis, tu neturėtum taip lengvai susigėsti ir bijoti savo jausmų”. Po tokios sąveikos tarp jaunuolio ir jo mamos, j būsena pablogėjoo. Vizitui pasibaigus jis užpuolė sanitarąk tad teko jį izoliuoti

G. Bateson dvigubas ryšys šeimose

Šeimose, kur yra dvigubas ryšys, meta-komunikacijos kvestionavimas yra neleistinas, nes komentarai ir klausimai kelia grėsmę tėvams, todėl prieštaring pranešimaai užtušujami, pasireikšdami skirtinfais komunikacijos lygiais. Reikšmingas dvigubo ryšio komponentas - diskvalifikacijos metodas

Dvigubo ryšio pasekmė šizofrenija sergančiam asmeniui

Pasekmė yra beprotystė. Neturėdamas galimybės pakomentuoti šią dilemą, asmuo reaguoja gynybiškai, galbūt tapdamas konnkrečiu irr pedantišku, o galbūt pateikdamas paslėptus atsakymus ir kalbėdams metaforomis. Galų gale, vaikas, augants dvigubo ryšio sąlygose, gali prieiti prie išvados, kad kiekvienas teiginys slepia ypatingą reikšmę ir pradėti jos ieškoti.

G. Bateson diskvalifkacijos metodai

1. Temos pakeitimas/apėjimas:

   Sūnus: ar galima eiti į parką ir pažaisti futbolą?

   Tėvas: kokiaa puiki diena padirbėti sode

2. Manipuliavimas:

   Duktė: mes visada gera sutarėme

   Mama: taip, as visada tave mylėjau

3. Literalizacija:

   Sūnus: tu elgiesi su manimi, kaip su vaiku

   Tėvas: bet tu ir esi mano vaikas

4. Statuso diskvalifikacija:

   Mama: pastebėjau, kad jis nelabai geba žaisti su kitais vaikais

   Sūnus: bet, mama, aš sugebu

   Mama: jis to nesupranta, nes dar toks mažas jis

5. Nereikalingi klausimai, abejonėms sukelti

   Duktė, aš su visais gerai sutariu

   Mama: su visais, Aldute?

Lyman Wynne tyrimų pradžia

Tyrinėjo komunikacijos efektus ir šeimos vaidmenis. Savo darbuose dėmesį sutelkė ties tuo, kaip šeimose perduodamas patologinis mąstymas. T. Parsons padarė įtaką tam, kaip L. Wynne vertina asmenybę - asmenybę pradėjo vertinti kaip didesnės šeimos sistemos posistemę.

L. Wynne šizofrenijos tyrimai

Šizofrenija sergančių asmenų šeimas L. Wynne pradėjo tyrinėti, kai pradėjo stebėti savo hospitalizuotų pacientų tėvus. Labiausiai jį pribloškė, kad nesėkmingose šeimose pasireiškia stebinančiai netikros emocijos - tiek teigiamos, tiek neigiamos - ką jis pavadino “pseudo-artumu” ir “pseudo-priešiškumu” (pseudo-abipusiškumas). Ypatumai tarp jų ribų - guminė užtvara - aiškiai nestabilios, bet realiai nepralaidžios išoriniam poveikiui (ypač terapeuto)

Pseudo-artumas

Stebimas susitelkimas, maskuojantis konfliktą, trukdantis artumui. Tokias šeimas ypatingai gąsdina atskirumas. Jie taip susirūpinę savo sutelktumu, kad nebelieka vietos individualių ypatumų ir asmeninių interesų pasireiškimui. Šios šeimos nepakenča gilesnių ir šiltų tarpasmeninių santykių arba nepriklausomybės. Šis paviršutiniškas sutelktumas neleidžia pasireikšti giliam prieraišumui ir stipriems seksualiniams jausmams bei stipresniam artumui.

Pseudo-priešiškumas

Santykiai šeimoje, kurioje stebimas susiskaldumas ir grupuotės. Šių reiškinių pasekmes galima pastebėti šeimos konsultacijų metu. Tipinė situacija - paciento grupuotė su vienu iš tėvų ir susiskaldymas tarp sutuoktinių, bet iš tiesų už šių koalicijų slypi gresmė, kurią reikia slėpti. Tai savęs išlaisvinimo procesas. Nepaisant savo intensyvumoo, jis signalizuoja tik apie paviršutinišką skilimą. Kaip ir pseudo-artumas, pseudo-priešiškumas ištrina artumą ir prieraišumą, o taip pat ir stipresnį priešiškumą, jis iškreipia komunikaciją ir pablogina realistinį santykių suvokimą ir racionalų mąstymą apie santykius bei sąveikas.

Pseudo-abipusiškumas

Stebimas susitelkimas, maskuojantis konfliktą, tačiau trukdantis artumui.

Guminė užtvara

Nematomas barjeras, kuris išsitęsia, kad leistų būtiną dalyvavimą ne šeimoje, pvz., mokyklos lankymas, tačiau stipriai susitraukia, jeigu panašus įsitraukimas užeina per toli. Griežta šeimos struktūra išsaugoma šeimos izoliacijos būdu. Blogiausia ypatybė - būtent tie, kuriems labiausiai reikia išorinių kontaktų, kad ištaisytų šeimos iškreiptą realybę, mažiausiai prie to prileidžiami.

Vietoj to, kad būtų sociumo posisteme, disfunkcinės šeimos tampa sergančiu mažu sociumu savyje su griežtomis ribomis be durų.

Kas nutinka asmeniui, kuris auga pseudo-abipusiškoje šeimoje?

Toks asmuo nepajėgia išvystytii asmeninio identiteto jausmo, nes bet kokios pastangos kurti atskirą identiteto jausmą suvokiamos kaip gresmė šeimos vienybei.

L. Wynne, šizofrenija sergantis asmuo

Individualių skirtumų pripažinimas gali būti neįmanomas ir pasireikšti ekscentriškai keistu elgesiu, koks būdingas šizofrenija sergantiems asmenims. Tokiu būdu, žmogus pagaliau pasiekia išskirtinumo statuso, tačiau jam prilipdoma šizofrenijos etiketė ir šeima nusisuka. Šeimos pseudo-artumas atstatomas. Ūmi šizofrenijos forma gali atspindėti beviltiškas atsiskyrimo nuo šeimos pastangas. Tokios pastangos kainuoja asmeninę narystę šeimoje. Jei šizofrenijos forma pereina į lėtinę formą, nugalėtas pacientas vėliau gali vėl būti įleistas į šeimą.

L. Wynne komunikacinė deviacija

Siejo su daug senesne mąstymo sutrikimo sąvoka. Komunikaciją jis vertino kaip mąstymo sutrikimoo, kuris yra charakteringa šizofrenijoos ypatybė, perdavimo būdą.

Komunikacija deviacija - labiau sąveikomis paremtas supratimas nei mąstymo sutrikimas ir lengviau pasiduoda stebėjimui nei dvigubas ryšys.

Sutrikę komunikacijos stilai yra išskirtinė šeimų, su jaunais šizofrenija sergančiais asmenimis, ypatybė.

Šizofrenijos tyrimų “pasekmės”. Teigiamos:

• Paskatino į sunkią psichikos ligą žiūrėti ne tik iš biologinės ar intrapsichinės, bet ir iš sisteminės perspektyvos

• Paskatino naujų disciplinų - šeimos terapijos ir šeimos psichologijos - formavimąsi

• Paskatino tolesnius psichikos ligų tyrinėjimus iš daugiadimencinės perspektyvos

Šizofrenijos tyrimų “pasekmės”. Neigiamos:

Pradiniame tyrimų etape “suabsoliutino” šeimos sąveikų reikšmę ligos etiologijoje - buvo formuojamas neigiamas požiūris į tėvus ir ypač motiną.

Šeima:

Šeimą apibrėžti nėra lengva, nes šis fenomeas yra daugelio disciplinų mokslo ir domėjimosi sritis.

Psichologams šeima: emociškai, kognityviškai ir veiksmais susijusių asmenų grupė, nepriklausomai nuo jų teisinių saitų ir vietos visuomenėje. Psichologai aiškina, kaip vaikai šeimoje yra socializuojami, kaip šeima skatina šeimos narių prosocialų ar asocialų elgesį, psichikos sveikatą ar psichikos ligas.

Šeima. Maža socialinė sistema, susidedanti iš asmenų:

• Turinčių bendrą praeitį ir bendrą ateitį

• Tenkinančių vienas kito emocinius, socializacijos, auklėjimo bei fizinius poreikius

• Vedančių bendrą namų ūkį

Šeimos atliekamos funkcijos

• Rūpintis fizine šeimos narių raida

• Auklėti, mokyti ir socializuoti vaikus

• Sukurti aplinką, išpildančią seksualinius šeimos poreikius

• Atliepti priklausomų šeimos narių - vaikų, senų, sergančių, neįgalių - poreikius

• Atliepti emocinius meilės, priklausymo ir pagarbos poreikius

Šeimos, kaip sistemos, charakteristikos:

• Homeostazė

• Vaidmenys

• Šeimos taisyklės

• Posistemės

• Ribos

• Hierarchija

• Susivienijimai, koalicijos

• Šeimos mitai

Šeimos homeostazė:

Procesas, kurį aktyvuoja šeima, kad sugrįžtų į pusiausvyros būseną, kai susiduria su išorine ir/ar vidine grėsme.

Kaip funkcionali šeima paprastai siekia išlaikyti pusiausvyrą ar homeostazę?

Šeimoos nariai stengiasi atstatyti stabilią vidinę aplinką kiekvieną kartą, kai ji sutrikdoma. Šeima paprastai apriboja tam tikrą elgesio spektrą. Nesvarbu koks bebūtų sprendimas, pastangos yra nukreiptos, bent jau iš dalies, kad sugrąžintų sistemą į ankstesnę pusiausvyros būseną. Homeostazės mechanizmai padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp šeimos narių, aktyvuodami taisykles, kurios apibrėžia jų santykius

Kaip poros kontroliuoja savo tarpusavio santykių būseną?

Kontroliuoja sąmoningai to nesuvokdamos. D. Jackson pastebėjo, kad draugystės periodu, daugumos porų elgesį charakterizuoja įvairūs meilės ir flirto veiksmai. Tačiau ilgalaikių santykių procese dauguma šių veiksmų nunyksta ar sumažėja. Išlieka tik siauras elgesio spektras, kurio gali prireikti kartas nuo karto atstatyti poros santykių balansą. Paprastai poroje susiformuoja privati signalų sistema, kuriuos atpažįsta kiekvienas partneris.

Kas nutinka, kai šeima turi pakeisti arba modifikuoti taisykles?

Homeostazės mechanizmai padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp šeimos narių, aktyvuodami taisykles, kurios apibrėžia jų santykius.

Vaikams augant, jie paprastai spaudžia šeimą, kad būtų peržiūrėti jų santykiai. Visa tai sukelia pusiausvyros sutrikimą šeimos sistemoje, praradimo jausmą ir galbūt susvetimėjimo jausmą iki tol, kol santykių reorganizacija atstato šeimos pusiausvyrą.

Daugumoje atvejų sistema siekia palaikyti save įprastais būdais

Pokyčiai, kurie yra per daug dideli, per daug staigūs ar itin neatitinkantys sistemos poreikių, sukelia neadekvačias reakcijas. Disfunkcinėse šeimose net patys reikalingiausi ar švelniausi pokyčiai gali būti sutikti padidintu rigidiškumu, kai šeimos nariai atkakliai stengiasi laikytis įprastų taisyklių. Simptomai pas šeimos narį gali pasireikšti tada, kai šeimos sistema nėra pakankamai lanksti pokyčiams.

Šeimos subjektyvi “gerovės” būsena. Vaidmenys:

Šeimos nariams nustato ką, kaip, kada ir kokia seka jie turi daryti, bendraudaami vieni su kitais. Į “vaidmenys” sampratą įeina ir norai, tikslai, įsitikinimai, jausmai, socialinės nuostatos, vertybės ir veiksmai, kurių laukiama arba kurie priskiriami žmogui. Šis supratimas susijęs su normų ir sankcijų fenomenu.

Vaidmenys pavyzdys

Motinos vaidmuo reiškia, kad bet kokia moteriis rūpinasi savo vaiku. Į šį vaidmeny taip pat įeina ir kompleksas jausmų, iš kurių svarbiausias - meilė. Tačiau “mama” taip pat yra ir tikslai, kurių ji siekia - išauklėti savo vaikus vertingais žmonėmis.

Normos + pavyzdys

Normos apsprendžia, ką konkrečiai turi atlikti vaidmens atlikėjas.

Pvz.: Mama privalo padėti savo vaikams įgyti įvairių sugebėjimų ir įgūdžių, kontroliuoti jų elgesį, esant reikalui - baustii

Sankcijos + pavyzdys

Sankcijos - tai kitų žmonių ar paties žmogaus reakcijos į vaidmens atlikimą ar neatlikimą

Pvz.: Žmonės gali smerkti motiną, kuri paliko savo vaikus. Ji gali jausti vidinį sankcijų veikimą - sąžinės graužimą, suvokdama, kad nemyli savo vaiko.