Istorijos sąvokos 4 skyrius

Ankstyvoji monarchija

pirminis Viduramžių valstybės raidos etapas. Šiuo laiku valdovas yra vienintelė tvirta institucija, jį remia galingi, kilmingi asmenys, su kuriais jį sieja abipusiais įsipareigojimais grįsti tarpasmeniniai ryšiai.

Karalystė

monarchija, valdoma karaliaus. Viduramžiais teisę tapti karaliumi suteikdavo Romos popiežius. Lietuvos karalystė gyvavo 1253-1263 m.

Tėvonija

žemės valda, paveldima iš tėvų.

Krėvos sutartis

1385 m. tarp LDK ir Lenkijos karalystės sudarytas dokumentas, kuriame užfiksuoti priešvedybiniai Jogailos įsipareigojimai. Jis pasižadėjo pasikrikštyti pats, pakrikštyti Lietuvą ir prie Lenkijos karalystės prišlieti LDK. Šia sutartimi padėtas pagrindas Lenkijos ir LDK personalinei unijai.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

XIII-XVIII a. egzistavusi Vidurio rytų Europos valstybė. Pirmą kartą LDK vardas paminėtas XIV a. pirmoje pusėje, valdant Gediminui.

Lietuvos krikštas

oficialus katalikybės kaip oficialios valstybės religijos įvedimas Lietuvoje. Pagrindinė Lietuvos krikšto data - 1387 m.

Personalinė (dinastinė) unija

sąjunga tarp dviejų valstybių, kurias sieja valdovo asmuo, valdančioji dinastija. Tokiai Lenkijos ir LDK unijai pradžią davė Krėvos sutartis, Jadvygos ir Jogailos vedybos ir Jogailos karūnavimas Lenkijos karaliumi. Ši sąjunga, siejama Jogailaičių dinastijos, truko iki 1569 m.

Aleksandro Jogailaičio privilegija

1492 m. didžiojo kunigaikščio Aleksandro LDK kilmingiesiems suteiktas dokumentas, kuriuo patvirtintos jų teisės ir laisvės, raštiškai įsteigta Ponų Taryba, realiai veikusi jau kelis dešimtmečius.

Astravos sutartis

Vytauto Didžiojo ir Jogailos 1392 m. pasirašytas dokumentas, kuriuo nutraukta jų nesantaika ir kova. Šia sutartimi Vytautui grąžintos jo tėvonijos žemės, jis tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Jogailos vietininku.

Didžiojo kunigaikščio taryba

valdant Vytautui Didžiajam, XIV-XV a. sandūroje susiformavusi institucija, sudaryta iš galingiausių ir įtakingiausių didikų. Šios institucijos nariai dalyvavo pasirašant svarbiausius dokumentus, valstybės valdymo procese, patarė didžiajam kunigaikščiui.

Horodlės susitarimai

1413 m. Horodlės mieste, Lietuvos ir Lenkijos atstovų, Vytauto ir Jogailos, pasirašyti ir patvirtinti dokumentai. Juose atnaujinta Lenkijos ir Lietuvos unija, patvirtintas didžiojo kunigaikščio institucijos egzistavimas ir tęstinumas, Lietuvoje įkurtos dvi vaivadijos, 47 Lietuvos bajorų giminėms suteikti Lenkijos kilmingųjų herbai.

Kancleris

centrinės LDK valdžios pareigūnas, nuo XV a. pr. vadovavęs valdovo kanceliarijai. Jo žinioje buvo didysis valstybės antspaudas, valstybės archyvas.

Ponų Taryba

centrinė LDK valdymo institucija, kurią sudarė galingiausi ir įtakingiausi didikai, gavę pagrindines valstybės pareigybes. Nuo XV a. vidurio ši institucija realiai valdė valstybę, o 1492 m. Aleksandro privilegijoje teisiškai įtvirtintas jos statusas. Nuo tada joks kunigaikščio sprendimas negalėjo būti priimamas be Ponų Tarybos sutikimo.

Vaivada

LDK aukščiausias vietinės valdžios pareigūnas. Ši pareigybė įvesta 1413 m., kai Lenkijos pavyzdžiu įkurtos Trakų ir Vilniaus vaivadijos.

Valdovo kanceliarija

centrinė LDK institucija, atsakinga už gaunamus ir siunčiamus dokumentus. LDK ji pradėjo formuotis valdant Vytautui. Šiai institucijai vadovavo kancleris.

Abiejų Tautų Respublika

jungtinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė, gyvavusi 1569-1795 m. Ją siejo bendrai renkamas valdovas ir bendras Seimas.

Kėdainių unija

1655-10-20 LDK didikų ir bajorų delegacijos, vadovaujamos didžiojo LDK etmono Jonušo Radvilos, ir Švedijos karalystės atstovų Kėdainiuose sudaryta sutartis. Sutartimi sudaryta unija su Švedija ir nutraukta unija su Lenkija. Ji truko kelis mėnesius ir realiai neveikė.

Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas

LDK aukščiausiasis teismas (1581-1794). Jis sudarytas iš 49 pavietų bajorų atstovų, renkamų pavieto seimeliuose.

Trečiasis Lietuvos Statutas

1588 m. priimtas ir Zigmanto Vazos patvirtintas LDK teisės kodeksas, kuris galiojo LDK teritorijoje. Šis kodeksas pabrėžė LDK savarankiškumą.

Abiejų Tautų tarpusavio įžadas

1791-10-20 ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio vardu sudarytas dvišalis susitarimas, kuriuo papildyta Konstitucija ir įtvirtintas ATR dvilypumas. Centrinėse valstybės institucijose Lietuvai ir Lenkijai priklausė vienodas narių skaičius.

Gegužės trečiosios konstitucija

1791 m. ATR Seime priimtas pamatinis dokumentas, įtvirtinęs ATR kaip unitarinę konstitucinę monarchiją su vykdomąją ir įstatymų leidžiamąja valdžiomis. Panaikinta liberum veto teisė

Ketverių metų seimas

1788-1792 m. Varšuvoje vykęs ATR Seimas, kuriame vadovaujant Stanislovui Augustui Poniatovskiui imtasi esminių reformų, kuriomis buvo siekiama atsikratyti Rusijos imperijos įtakos. Pagrindinis rezultatas - Gegužės trečiosios konstitucija.

Koekvacija

1697 m. ATR priimtas teisių sulyginimo įstatymas. Juo sulygintos Lenkijos ir Lietuvos pareigūnų kompetencijos ir nutarta, kad svarbiausi Lietuvos teismų dokumentai ir sprendimai bus rašomi lenkų kalba.

Konfederacija

XVII-XVIII a. ATR didikų organizuota ginkluota politinė sąjunga. Jos buvo organizuojamos siekiant politinių tikslų, reiškiant nesutikimą su priimamais sprendimais.

Liberum veto

nuo XVI a. pabaigos ATR įtvirtinta bajorų teisė pareikšti nesutikimą svarstomu klausimu ar bandant priimti naują įstatymą. Dėl piktnaudžiavimo šia teise iširo didžioji dalis XVII-XVIII a. Seimų. Gegužės trečiosios konstitucija šią teisę panaikino.

Nihil novi

visuotinio sutikimo priimant sprendimus reikalavimas. Jis tapo liberum veto teisės pagrindu.

Pacta conventa

XVI-XVIII a. ATR Seimo ir būsimojo valdovo sutartis. Viena jos dalis buvo kintanti, kita pastovi, patvirtinanti bajorų teisių ir laisvių neliečiamumą, pasižadėjimą nepriimti sprendimų be Seimo sutikimo.

Pavieto seimelis

savivaldi vietos bajorijos institucija, kurioje sprendžiami pavieto reikalai, renkami du atstovai į ATR Seimą.

Seimas

pagrindinė ATR politinė institucija, kurią sudarė valdovas ir dveji - Senato ir Atstovų - rūmai. Sprendė vidaus ir užsienio reikalų problemas, leido įstatymus, nustatinėjo mokesčius.

Senatas

aukštieji ATR Seimo rūmai. Juos sudarė galingiausi ir įtakingiausi ATR didikai, užėmę svarbiausias centrinės ir vietos valdžios pareigybes.

Targovicos konfederacija

1792-1793 m. veikusi konservatyvioji ATR bajorijos sąjunga, prieštaravusi Ketverių metų seime priimtoms reformoms. Ji buvo remiama Rusijos imperijos.

Liublino unija

1569-07-01 Liublino Seime sudaryta sutartis, kuria Lenkijos karalystė ir LDK susijungė į federacinę Lenkijos ir Lietuvos Respubliką, vėliau vadintą ATR. Šią valstybę jungė dvi pagrindinės bendros institucijos - valdovas ir Seimas.

Autonomija

politinė savivalda, teisė apibrėžtoje valstybės dalyje savarankiškai tvarkyti savo vidaus reikalus.

Memorandumas

raštas, kuriame išsamiai išdėstytos sąlygos ir argumentai būsimam susitarimui.

Nacionalinė valstybė

valstybė, kurioje daugumą sudaro ir svarbiausias politines teises turi vienos tautybės gyventojai.

Partija

politinė organizacija, turinti savo ideologinę programą, kurios tikslas išreikšti tam tikros visuomenės grupės politinę valią, dalyvauti vykdant valstybės politiką.

Rusifikacija

prievartinė rusų kalbos ir kitų rusų etninės kultūros bruožų skleidimo politika, kurią Rusijos valdžia vykdė Lietuvoje ir kituose imperijos kraštuose.