8 seminaras „Sutarčių aiškinimas, sutarčių turinys, sutarčių vykdymas ir neįvykdymo teisinės pasekmės, sutarčių pabaiga“

Pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės.

Sutarčių vykdymas

Sutarties vykdymo principai.

Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms.

Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai.

Sutarties vykdymo sustabdymas

Įvykdymo trūkumų pašalinimas.

Papildomas terminas sutarčiai įvykdyti

Palūkanos

Atsakomybę naikinančios sąlygos.

Nenugalima jėga.

Sutartinė civilinė atsakomybė

Objektyvus sutarties pažeidimas

Sutarčių pabaiga.

Sutarties nutraukimas

Restitucija

Sutarties pakeitimas.

Absoliutus ir santykinis sutarties negaliojimas

Dalinis sutarties negaliojimas.

Esminė šalių nelygybė.

Kokios yra pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės?

Kokie yra esminiai sutarčių vykdymo principai ir kokia jų reikšmė sutarties vykdymui?

Kas yra force majeure ir kokią įtaką tai turi sutarties vykdymui? Ką reiškia laikinos ir

nuolatinės nenugalimos jėgos aplinkybės?

Ką reiškia esminė sutarties šalių nelygybė?

Kokios yra CK 6.204 str. taikymo sąlygos? Kuo skiriasi CK 6.204 ir 6.212 str. taikymo

sąlygos?

Kokiais atvejais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai?

1 uždavinys

UAB „Siurprizas“ 2021 m. birželio 2 d. sudarė rangos sutartį su Ukrainoje įregistruota bendrove

„Maidanas“, pagal kurią UAB „Siurprizas“ įsipareigojo iki 2022 m. birželio 30 d. Lvive pastatyti

fabriką, o „Maidanas“ už tai sumokėti. Šalys susitarė, kad sutarčiai taikytina Lietuvos teisė, o visi

ginčai tarp šalių sprendžiami Vilniaus apygardos teisme. 2022 m. balandžio 2 d. „Maidanas“ kreipėsi

į teismą, prašydamas priteisti iš UAB „Siurprizas“ patirtus nuostolius dėl to, kad sutartis neįvykdyta.

„Maidanas“ nurodė, jog UAB „Siurprizas“ nebevykdo darbų nuo 2022 m. vasario 24 d. ir yra

akivaizdu, jog darbų užbaigti nespės. „Maidanas“ kreipėsi į UAB „Siurprizas“ 2022 m. kovo 1 d. su

reikalavimu patvirtinti, jog sutartis bus įvykdyta, tačiau atsakymo nesulaukė. Atsiliepime į ieškinį

UAB „Siurprizas“ nurodė, jog 2022 m. vasario mėnesį Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, tai

laikytina nenugalima jėga, todėl UAB „Siurprizas“ nebeturi vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir

sutartis laikytina nutrūkusia.

Įvertinkite situaciją. Kaip pasikeistų situacijos vertinimas, jei su ieškiniu į teismą būtų kreipęsis

UAB „Siurprizas“ CK 6.204 straipsnio pagrindu, motyvuodamas tuo, jog Rusijos pradėtas karas

Ukrainoje apsunkino sutartinių prievolių vykdymą, o darbų kaina ženkliai išaugo?

2 uždavinys

UAB „Siurprizas“ ir UAB „Staigmena“ 2015 m. kovo 17 d. sudarė komercinių patalpų nuomos

sutartį, pagal kurią šalys susitarė, jog UAB „Siurprizas“ išnuomoja UAB „Staigmena“ komercinės

paskirties patalpas, esančias prekybos centre Naujojoje Akmenėje 10 metų laikotarpiui, nuomininkui

įsipareigojant kiekvieną mėnesį mokėti 10 000 EUR nuomos mokestį (be PVM). UAB „Staigmena“

išsinuomotose patalpose įrengė kanceliarinių ir buitinių prekių parduotuvę.

2021 m. kovo 10 d. UAB „Siurprizas“ pranešė UAB „Staigmena“, kad nuo 2021 m. kovo 17 d.

nutraukia nuomos sutartį, kadangi UAB „Staigmena“ nuo 2020 m. balandžio 1 d. nėra atlikusi nė

vieno nuomos mokesčio mokėjimo. UAB „Siurprizas“ taip pat pareikalavo ne vėliau kaip iki 2021 m.

kovo 17 d. padengti susidariusią 115 484 EUR (be PVM) skolą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio

1 d. iki 2021 m. kovo 17 d.

Į tai UAB „Staigmena“ atsakė, kad toks UAB „Siurprizas“ pranešimas jai yra ypač netikėtas,

kadangi UAB „Siurprizas“ puikiai žinoma, jog 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje buvo paskelbtas

karantinas, kuris apribojo galimybę vykdyti kontaktinę komercinę veiklą. Atitinkamai, iki pat

UAB „Siurprizas“ pranešimo gavimo UAB „Staigmena“ negalėjo vykdyti veiklos arba ją vykdė su

reikšmingais apribojimais, neleidusiais gauti reikiamų pajamų atsiskaityti su nuomotoju. Todėl

UAB „Staigmena“ pareikalavo, kad nuomotojas ne nutrauktų sutartį, o pakeistų jos sąlygas – vietoje

nustatyto 10 000 EUR nuomos mokesčio būtų mokamas 5 000 EUR nuomos mokestis iki kol

Pasaulio sveikatos organizacija paskelbs apie COVID-19 pandemijos pabaigą.

Įvertinkite situaciją. Ar egzistuotų pagrindas keisti sutartį taip, kaip to reikalauja

UAB „Staigmena“? Kokiais kitais gynybos būdais galėtų naudotis abi šalys?

3 uždavinys

UAB „Šaškė“ ir UAB „Prievolė“ 2025 m. spalio 2 d. sudarė sutartį pagal kurią UAB „Šaškė“

įsipareigojo suorganizuoti UAB „Prievolė“ darbuotojams kalėdinį vakarėlį Austrijos kalnuose ir

pasirūpinti visais su vakarėliu susijusiais dalykais (pvz., kelione, maitinimu ir pan.). 2025 m. spalio

15 d. UAB „Šaškė“ informavo UAB „Prievolė“, jog UAB „Prievolė“ numatytas ir sutartyje aptartas

biudžetas yra per mažas, todėl UAB „Šaškė“ organizuos kalėdinį vakarėlį Slovakijos kalnuose,

nebent UAB „Prievolė“ pareikštų prieštaravimą per 10 darbo dienų arba padidintų savo numatytą

biudžetą. Tačiau UAB „Prievolė“ po trijų dienų pranešė UAB „Šaškė“, kad ji iš esmės pažeidė sutartį,

todėl sutartis nutraukiama nuo lapkričio 1 d. UAB „Šaškė“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo

padidinti sutarties kainą, pasikeitus aplinkybėms. UAB „Šaškė“ manymu, sudarant sutartį dar nebuvo

aiškios kainos Austrijoje, o joms paaiškėjus tapo akivaizdu, jog šalių sulygta suma vakarėlio

suorganizavimui yra per maža. Be to, UAB „Šaškė“ nuomone, UAB „Prievolė“ nutraukdama sutartį

ir neatsakydama į UAB „Šaškė“ prašymą pasielgė nesąžiningai.

Įvertinkite situaciją. Ar keistųsi jūsų atsakymas, jei UAB „Šaškė“ būtų iškart kreipusis į teismą

CK 6.204 straipsnio pagrindu užuot pirmiau paprašiusi UAB „Prievolė“ sutikimo pakeisti vakarėlio

vietą?

4 uždavinys

Vadovaudamasis CK 6.228 str. UAB „Siurprizas“ pareiškė ieškinį teisme, prašydama pripažinti

negaliojančia statybos rangos sutartyje esančią nuostatą, kad rangovas prisiima visas ir bet kokias

rizikas dėl galimo darbų apimties pokyčio, darbų kainos padidėjimo ir atsisako teisės reikalauti keisti

rangos sutartyje numatytą fiksuotą kainą. Rangovo teigimu, tokia nuostata iškreipia šalių sutartinių

santykių pusiausvyrą, kadangi rangovui tenka visos rizikos, o užsakovas neprisiima jokios rizikos.

Atitinkamai, sutarties vykdymo metu, 2022-2023 m. Lietuvoje esant ypač didelei infliacijai,

reikšmingai padidėjus darbų atlikimo sąnaudoms, UAB „Siurprizas“ neturi galimybės prašyti

peržiūrėti sutartyje numatytą kainą, o tuo atveju, jei nuspręstų atsisakyti sutarties dėl to, kad nepajėgia

jos vykdyti nustatytomis sąlygomis dėl objektyvių priežasčių, galėtų būti įpareigota atlyginti

užsakovui visus jo patirtus nuostolius, įskaitant negautas pajamas. Atsiliepime į ieškinį užsakovas

nurodė, kad sutarties nuostata yra teisėta ir galiojanti, UAB „Siurprizas“ laisva valia sudarė sutartį ir

privalo jos laikytis, kadangi sutarčių teisėje galioja bendrasis pacta sunt servanda principas.

Išspręskite ginčą. Ar keistųsi jūsų atsakymas, jei UAB „Siurprizas“ būtų sudaręs analogišką

sutartį su Vilniaus rajono savivaldybe viešojo konkurso būdu (t. y., savivaldybei paskelbus konkursą,

pateikęs savo pasiūlymą, iš anksto žinodamas, kokiomis sąlygomis bus sudaroma sutartis)?

5 uždavinys

Ūkininkas Saulius Kupstaitis su UAB „Agrochema“ sudarė rapsų pirkimo–pardavimo sutartį,

kuria jis įsipareigojo sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis perduoti 200 t rapsų

UAB „Agrochema“. 2025 m. gegužės–liepos mėn. augalų vegetacijos laikotarpiu iškrito mažas kiekis

kritulių. Tai turėjo poveikį pasėliams, dalis pasėlių išdžiūvo ir išdegė, likusieji buvo reti ir žemi. Dėl

sausros sukeltų padarinių negavęs dalies derliaus, ūkininkas negalėjo įvykdyti dalies įsipareigojimų

pagal sutartį. Visą užaugintų rapsų derlių (150 t) ūkininkas pristatė UAB „Agrochema. UAB

„Agrochema“ apmokėjo už pristatytą produkciją ir pareikalavo apmokėti nuostolius dėl nepatiektos

produkcijos dalies. Saulius Kupstaitis pateikė raštišką atsakymą, kad jis yra atleistinas nuo

atsakomybės už sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (t. y. dėl iškritusio mažesnio

nei planuota kritulių kiekio).

UAB „Agrochema“ kreipėsi konsultacijos į advokatą, prašydama paaiškinti, ar teisėtai Saulius

Kupstaitis atsisako atlyginti nuostolius

UAB „Kempingas“ 2022 m. kovo 1 d. sudarė rangos sutartį su UAB „Statyba“, pagal kurią

UAB „Statyba“ įsipareigojo iki 2025 m. gegužės 1 d. pastatyti ir perduoti užsakovui visiškai įrengtą

viešbutį. Užsakovo atstovai kas mėnesį atvykdavo į statybų aikštelę, bet joje jokie statybų darbai

nebuvo vykdomi. Paskutinį kartą užsakovo atstovai į statybos aikštelę atvyko 2022 m. gruodžio

30 d., bet jokie statybos darbai apskritai nebuvo pradėti.

Kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis UAB „Kempingas“?

Pirma, studentai turėjo paaiškinti, kaip elgtis UAB „Kempingas“, kai praėjus beveik metams nuo sutarties

sudarymo, rangovas dar nėra pradėjęs darbų.

Iš pateiktos faktinės aplinkybės matyti, kad UAB „Kempingas“ kyla abejonių dėl tolesnio sutarties

vykdymo, kai rangovas nėra pradėjęs jokių darbų, nors nuo sutarties sudarymo praėjo jau dešimt mėnesių.

Kilus abejonei dėl to, ar rangovas spės laiku įvykdyti savo prievoles, UAB „Kempingas“ galėtų naudotis

CK 6.220 str., kurio 1 d. nurodo, jog šalis, kuri atsižvelgdama į aplinkybes tikisi, kad kita šalis gali iš esmės pažeisti sutartį, turi teisę iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinti, kad ši sutartį įvykdys tinkamai. Jei

rangovas tokio patvirtinimo neduotų, UAB „Kempingas“ galėtų nutraukti sutartį (CK 6.220 str. 2 d.).

Kadangi iki nustatyto darbų termino pabaigos dar liko pakankamai laiko, UAB „Kempingas“ galėtų

naudotis CK 6.220 str. nustatyta teise ir, priklausomai nuo rangovo veiksmų, priimti sprendimą tęsti sutartį

arba ją nutraukti.

Pažymėtina, kad šiuo atveju dar negalėtų būti taikoma CK 6.219 str. nuostata, kadangi dar nėra akivaizdu,

jog rangovas nespės darbų atlikti laiku.

UAB „Komfortas“ 2018 m. sudarė su UAB „NT vystytojai“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį,

pagal kurią UAB „Komfortas“ 20 metų terminui išsinuomojo patalpas viešbučio verslui. Nuomos

kaina buvo 100 EUR už m2

. 2020 m. kilo pasaulinė ekonominė krizė, dėl ko viešbučio užimtumas

sumažėjo 50 proc. Dėl to bendrovė negavo daugiau kaip 50 proc. planuotų pajamų, todėl ji

finansiškai nebegalėjo mokėti tokio dydžio nuomos mokesčio. Be to, rinkoje nekilnojamojo turto

kainos sumažėjo 40 proc., o Seimas, reaguodamas į krizę, PVM mokestį padidino nuo 18 iki

22 proc. UAB „Komfortas“ kreipėsi į nuomotoją, prašydamas sumažinti nuomos mokestį iki

50 EUR už m2

, tačiau nuomotojas atsisakė tai daryti. Tuomet UAB „Komfortas“ kreipėsi su

ieškiniu į teismą ir prašė pakeisti nuomos sutartį, nustatant, kad nuomos mokestis yra 50 EUR

už m

2

.

Kaip teismas turėtų išspręsti šią bylą?

Antra, studentai turėjo įvertinti situaciją, kuomet dėl globalių reiškinių (ekonominės krizės, valstybės

veiksmų ir pan.) vienai prievolės šalių tampa sudėtingiau vykdyti prievolę.

Iš pateiktos situacijos matyti, jog UAB „Komfortas“ siekia pasinaudoti CK 6.204 str., kai vienai iš šalių

sutartį vykdyti tampa sudėtingiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kurių rizikos ji nėra prisiėmusi.

Tam, kad būtų galima pasinaudoti CK 6.204 str., turi būti laikomasi privalomos ikiteisminės ginčo

sprendimo tvarkos (CK 6.204 str. 3 d.). Kaip matyti, UAB „Komfortas“ jos laikėsi, o nepavykus rasti

kompromiso, kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti sutartį, t. y. prašo teismo taikyti CK 6.204 str. 3 d. 2 p.

Klausimas, kaip bylą turėtų išnagrinėti teismas, o tai priklauso nuo, ar bus nustatytas esminis aplinkybių

pasikeitimas ar ne. Atitinkamai, turi būti vertinama, ar egzistuoja kumuliatyvios CK 6.204 str. 2 d.

nurodytos sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma: „sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl

ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas; lygiai taip pat

konstatavimas, jog ir kita sutarties šalis patyrė neigiamų ekonominės krizės padarinių, nėra pagrindas šio

straipsnio netaikyti. Ekonominės krizės situacija per se nereiškia sutartinių prievolių pusiausvyros

pažeidimo, tačiau ji nepripažintina ir absoliučiu pagrindu, dėl kurio reikalavimai pripažinti jos įtaką

sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimui visais atvejais turėtų būti atmetami. Kadangi ekonominė

krizė nevienodai paveikia įvairius verslo sektorius, tai pasauliniu ir nacionaliniu mastu kilusios ekonominės

krizės įtaka sutartiniams santykiams ir jos sukelti konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje

byloje nustatytini ir vertintini individualiai. Ekonominė krizė ar kitas sutarties vykdymo sąlygų pasikeitimas

ne visada sudaro pagrindą keisti sutartį – ji gali būti keičiama, jeigu toks pasikeitimas yra itin reikšmingas

– iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai

nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo

pokyčių skaitinę išraišką (pavyzdžiui, įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę išraišką). Tam tikrais atvejais

šis pokytis taip pat gali būti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo išlaidų padidėjimą arba įvykdymo

vertės sumažėjimą ir kt. Ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines

aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks

pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą bei sudarantis pagrindą

pakeisti sutartį. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai,

atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas

reikšmingas aplinkybes“ (pvz. 3K-3-30-219/2015).

Šiuo atveju UAB „Komfortas“ teigia, jog tai tapo sunkiau vykdyti sutartį dėl pasaulinės ekonominės krizės,

nekilnojamojo turto kainų sumažėjimo ir padidinto PVM mokesčio. Vertinant šias aplinkybes CK 6.204 str.

2 d. kriterijų kontekste manytina, kad klausimas kyla dėl 2 ir 4 p. egzistavimo (aplinkybės atsirado po

sutarties sudarymo ir UAB „Komfortas“ jų negali kontroliuoti, tad 1 ir 3 p. laikytini egzistuojančiais): ar

UAB „Komfortas“ galėjo protingai numatyti tokią situaciją ir, ar nebuvo prisiėmusi jų atsiradimo rizikos.

___________________________

(vardas, pavardė, grupė)

Manytina, jog labiau pagrįsta būtų teigti, kad egzistuoja ir CK 6.204 str. 2 d. 2 ir 4 p. aplinkybės, kadangi

iš faktinių aplinkybių matyti, jog situacija yra ekstraordinari – ne tik prasidėjo finansų krizė, bet ir valstybės

atsakas į jį buvo gana ekstremalus ir sunkiai numanomas. Todėl egzistuoja pagrindas tenkinti

UAB „Komfortas“ ieškinį ir sutartį pakeisti.

Kartu teisingais turėtų būti laikomi ir atsakymai, kuomet studentai argumentuoja, kad nėra CK 6.204 str.

2 d. nustatytų kriterijų, kadangi verslo subjektas gali numatyti ekonominių krizių egzistavimą, taip pat ir

mokesčių pakeitimai valstybėje vyksta nuolat, tad tai nėra kažkas ypač netikėto. Nustačius, kad CK

6.204 str. 2 d. numatyti kriterijai neįrodyti, teismas turėtų arba ieškinį atmesti arba sutartį nutraukti (CK

6.204 str. 3 d. 1 p.).

Pažymėtina, jog abu atsakymai laikomi teisingais, o galutinis balas priklauso nuo pateiktos argumentacijos

lygio.

UAB ,,Dulksna“ ir UAB ,,Rūkas“ 2019 m. kovo 5 d. sudarė komercinės nuomos sutartį 10 metų

laikotarpiui, pagal kurią UAB ,,Dulksna“ išsinuomojo patalpas mažmeninei prekybai galanterija iš

UAB „Rūkas“ už 7 000 EUR nuomos mokestį, mokamą kas mėnesį. Po sutarties sudarymo

prasidėjus Covid-19 pandemijai, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo buvo įvesti

ūkinės komercinės veiklos ribojimai, tiesiogiai taikyti UAB „Dulksna“ išnuomotose patalpose

vykdymai veiklai. Dėl šios priežasties UAB „Dulksna“ nebegalėjo vykdyti komercinės ūkinės

veiklos, dėl kurios išsinuomojo komercines patalpas. UAB „Dulksna“ nedelsiant pranešė

UAB „Rūkas“ apie susiklosčiusią force majeure situaciją, dėl kurios nebegali mokėti nuomos

mokesčio, ir taip pat informavo, kad to pasėkoje nutraukia nuomos sutartį. UAB „Rūkas“ nesutinka

su nuomos sutarties nutraukimu ir teigia, kad toks nutraukimas yra negalimas.

Ar pagrįsta UAB „Rūkas“ pozicija?

Trečia, studentai turėjo pasisakyti dėl skolininko teisių esant force majeure situacijai.

Kaip matyti iš pateiktos fabulos, Covid-19 pandemijos kontekste UAB „Dulksna“ informavo nuomotoją

apie tai, kad atsirado nenugalimos jėgos situacija ir todėl ji sutartį nutraukia.

Vis dėlto, nevertinant to, ar ši situacija apskritai prilygsta nenugalimos jėgos situacijai (tai nėra užduoties

klausimas), CK 6.212 str. 1 d. nenumato skolininko teisės force majeure pagrindu nutraukti sutarties, o yra

tik įrankis, kurio pagrindu skolininkas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą.

Dar daugiau, pagal to paties straipsnio 4 d., būtent kita sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį, jei

kontrahentas remiasi nenugalimos jėgos aplinkybėmis.

Atitinkamai, UAB „Rūkas“ pozicija yra pagrįsta – UAB „Dulksna“ netinkamai naudojosi CK 6.212 str. ir

negalėjo pati nutraukti sutarties