4.16 Peptidai. Baltymai

Nukleo rūgštys

polimerai (polinukleotidai).

Nukleorūgštys labai sudėtingos

santykinė molekulinė jų masė kinta nuo 20 000 iki 10 000 000.

Hidrolizuojami

jie virsta daugelio mažos molekulinės masės junginių mišiniu.

Nukleorūgščių monomerinės grandys

yra

Mononukleotidai, susidedantys iš:

1) heterociklinių bazių likučių (purino arba pirimidino);
2) angliavandenių (ribozės arba deoksiribozės);
3) ortofosforo rūgšties likučių.

Nukleorūgštys, kurių nukleotiduose yra ribozių likučių, vadinamos

ribonukleorūgštimis (RNR),

Nukleorūgštys, kurių nukleotiduose yra deoksiribozės likučių vadinamos

deoksiribonukleorūgštimis (DNR):

DNR ir RNR lemia

kiekvieno individo genetinės informacijos saugojimą bei perdavimą ir baltymų sintezę gyvajame organizme.

DNR ir RNR makromolekules sudaro

dvi viena kitą papildančios spiralinės grandinės:

Spiralines grandines sieja

vandeniliniai ryšiai

Vandeniliniai ryšiai atsiranda

dėl vienos grandinės heterociklinės bazės sąveikos su kitos grandinės heterocikline baze.

Bazės, susietos vandeniliniais ryšiais, vadinamos

komplementariomis, arba papildančiosiomis.

Purino bazė sąveikauja

tik su pirimidino baze ir priešingai.

baltymai

tai polimerai, kurių monomeras yra aminorūgštis

peptidinė jungtis

kovalentinis ryšys, kuriuo jungiasi amino rūgštys baltymo molekulėje

baltymo sandaros taisyklės

1.amino rūgščių skaičius
2.kokios rūgštys
3. seka

pirminė baltymo struktūra

peptidinė jungtis , amino r. grandinėlė

antrinė baltymo struktūra

alfa spiralė arba beta klostė

tretinė baltymo struktūra

globulė

ketvirtinė baltymo struktūra

vienoje globulėje susisukusios kelios grandinės

denatūracija

baltymo struktūros praradimas

švelni denatūracija

grįžtamas baltymo struktūros praradimas

drastiška denatūracija

negrįžtamas baltymo struktūros praradimas

baltymų f-jos

1.statybinė (keratinas)
2.energetinė (maisto baltymai)
3.kaupiami kaip atsarginės maisto mdžg. (albuminas)
4.transportinė (hemoglobinas)
5.apsauginė(fibrinogenas;antikūn.)
6.judėjimo (miozinas)
7.hormoninė(estrogenas)
8.receptorinė
9.katalizinė(fermentai)

fermentai

biologiniai katalizatoriai, greitinantys biochemines reakcijas

kokie yra fermentai?

specifiški, aktyvūs, reakcijos metu nekintantys

į ką skirstomi angliavandeniai?

monosacharidus, disacharidus, oligosacharidus, polisacharidus

monosacharidai

saldūs, gerai tirpsta vandenyje (gliukozė, fruktozė)

disacharidai

saldūs, šiek tiek blogiau tirpstantys vandenyje (sacharozė, maltozė, laktozė)

oligosacharidai

priklauso disacharidai

polisacharidai

vandenyje netirpsta, beskoniai.

angliavandenių f-jos:

1. pagr. energijos šaltinis(gliukosė)
2.įeina į kitų org. jung. sudėtį (ribozė)
3.struktūrinė (polisacharidai)
4.kaupiami kaip atsarg. maisto mdžg. (krakmolas)

kokie yra lipidai?

neutralūs riebalai, fosfolipidai, sfingolipidai, steridai, vaškai

nesotūs riebalai

augalinės kilmės, aliejai, kambario temp. skysti

sotūs riebalai

guvūlinės kilmės, kambario temp kieti

riebalų f-jos

1.energetinė
2.kaupiami kaip atsarg. mdžg.
3.struktūrinė
4.tranaportinė
5.termoreguliacinė
6.apsauginė

fosfolipidų f-ja

struktūrinė
sudaro visų membranų pagrindą

cholesterolis įeina:

1.į membranų ląst. strukrūrą
2.į tulžies sudėtį
3.vitamino D sudėtį
4.testosterono sudėtį

augalinis vaškas

dengia visų augalų lapus, neleidžia garint vandens

nukleino rūgštys

polimerai, kurių monomeras yra nukleotidas

nukleotidą sudaro

monosacharidas, azotinė bazė, fosforo rūgšties liekana

2 pagrindinės nukleino rūgštys, esančios ląstelėje

DNR IR RNR

DNR f-ja

saugoti ir perduoti genetinę info

kur DNR kolekulė aptinkama?

chloropląstuose ir citoplazmoje

DNR unikali savybė

replikacija

ko nedaro RNR ląst, ką daro DNR?

nekauoia ir nesaugo

iRNR

nuskaito info apie pirminę baltymo struktūrą ir persuoda ją į baltymo sintezės vietą

tRNR

transportuoja amino r. į baltymo sintezės vietą ir užtikriną amino r. seką

rRNR

sudaro ribosomas, ant kurių sintetinamas baltymas

kas sudaro kodoną?

trys nukleotidai einantys vienas paskui kitą

ką parodo genetinis kodas?

kokias amino r. koduoja kodonai

transkripcija

iRNR sintezė nuo DNR.

kam ląstelę naudoja energiją?

1.judėjimui
2.aktyviam mdžg. transportui
3.dalijimuisi
4.fermento aktyvavimui
5.mdžg. sintezei

kam būtinas vanduo?

1.kaip tirpiklis
2.augalinei ląst. - fotosintezei
3.augalinei ir grybų ląst - augimui
4. vanduo leidžia citoplazmai cirkuliuoti

azotas

būtinas amino r. sintezei, nukleino r. sintezei, įeina į chlorofilo sudėtį

fosforas

būtinas augalams, nukleino r. fosfolipidų, ATP sintezėms

kalis

skatina augalų brendimą, sumedėjimą, dalyvauja susidarant nerviniams impulsams

natris

dalyvauja susidarant nerviniams impulsams, reguliuoja vandens balansą

chloras

būtinas gyvūnams, žmogui - druskos r. susidaryti

geležis

hemoglobinui susidaryti, įeina į chlorofilų sudėtį

manganas

įeina į chlorofilų sudėtį

varis

didina augalų atsparumą grybelinėms ligoms

Baltymai

Polimerinės medžiagos sudarytos iš monomerų - aminorūgščių, susijungusių į ilgas grandines.

Baltymų ryšiai

Baltymo molekulėje aminorūgštys jungiasi kovalentiniu ryšiu, kuris vadinamas peptidiniu.

Peptidinis ryšys

Susidaro tarp karboksigrupės vienoje aminorūgšties molekulėje ir aminogrupės kitoje, atskylant vandens molekulei.

Pirminė baltymų struktūra

Polipeptidinė grandinė iš aminorūgščių, susijungusių tam tikra tvarka, kiekvieno baltymo skirtinga. (peptidiniai ryšiai tarp aminorūgščių).

Antrinė baltymų struktūra

Polipeptidinė grandinė susisukusi į spiralę ar klostes ir užima erdvėje tam tikrą padėtį. (vandeliniliai ryšiai).

Tretinė baltymų struktūra

Polipeptidinė spiralė toliau susisuka ar susilanksto, sudarydama sudėtingą erdvinę konfigūraciją, būdingą tik tam baltymui. (vandeniliniai, joniniai...)

Ketvirtinė baltymų struktūra

Susijungia keletas polipeptidinių grandinių. (vandeniliniai ir joniniai ryšiai taip makromolekulių).

Baltymų denatūracija

Ją lemią temperatūros pokyčiai, pH pokyčiai, sunkiųjų metalų jonai, organiniai tirpikliai.

Baltymų funkcijos

1. Apsauginė - kraujo baltymas fibrinogenas dalyvauja krešant kraujui ir apsaugo organizmą nuo nukraujavimo. Patekus į organizmą svetimų medžiagų, antigenų, susidaro spec. imuniniai baltymai antikūnai ir jas neutralizuoja.
2. Medžiagų pernašos - baltymai gali prisijungti įvairias medžiagas ir jas pernešti. Pavyzdžiui, kraujo baltymas hemoglobinas transportuoja deguonį.
3. Katalizinė - fermentai pagreitina įvairias gyvuose organizmuose vykstančias reakcijas. Pavyzdžiui, žmogaus virškinimo fermentai pepsinas, amilazė, lipazė, katalizuoja organinių medžiagų skaidymo reakcijas virškinamajame trakte.

Maisto priedai

naturalios arba sintetinės cheminės medžiagos.

Maisto priedų dedama į maistą

kad būtų išlaikytos, sustiprintos ar susilpnintos tam tikros maisto produkto savybės arba rastųsi papildomų, pavyz
džiui, skonio, kvapo, išvaizdos

Maisto priedais nelaikomos

medžiagos, kurios didina maisto energinę vertę: vitaminai, mikroelementai ir kt.

actas

produktams konservuoti

valgomoji druska

sūdyti

sieros dioksidas

vyndarystėje

Glutamo rūgštis aptinkama

visuose organizmuose, pavyzdžiui, kraujo plazmoje ir baltymuose.

Glutamo rūgštis yra

neuromediatorius, perduodantis impulsus centrinei nervų sistemai.

Glutamo rūgštis plačiai taikoma

medicinos praktikoje, pavyzdžiui, gydant epilepsiją, įvairias psichozes, reguliuojant medžiagų apykaitą.

Natrio glutamatas gaunamas

iš natūralių produktų ir vykstant sintezei bei cheminėms reakcijoms.

Natrio glutamato randama

natūralioje gamtoje: jūrų augaluose, sojų produktuose, mielių ekstraktuose, pomido ruose, grybuose ir parmezane.

Cheminiu būdu gautas natrio glutamatas

100 % atitinka natūralios kilmės glutamatą.

Glutamo rūgštis susidaro natūraliai

Laikomuose mėsos produktuose baltymai skyla ir susidaro laisvosios aminorūgštys, viena iš jų yra glutamo.

Natrio glutamato daugiausia dedama

į visų rūšių pusfabrikačius, traškučius, įvairius prieskonius, sausas sriubas ar sultinio kubelius, ypač daug - i greitojo maisto produktus. Tokių produktų valgyti nedraudžiama, tačiau būtina juos riboti.