Širdies glikozidai

Raudonžiedė rusmenė

Žiedai trumpakočiai, pasvirę į vieną pusę. Taurelė bukai nusmailėjusiais taurėlapiais. Vainikėlis didelis (30-40 mm ilgio); vainiklapiai rausvi arba purpuriniai, rečiau balti,, išorinėje pusėje pliki, vidinėje apaugę ilgais plaukeliais, su tamsiomis purpurinėmis dėmėmis.  Viršutinė lūpa neryškiai dviskiautė, apatinė sudaryta iš trijų trikampiškų bukų skiaučių. Vaisius – 8-12 mm ilgio, 6-9 mm pločio, kiaušiniška, daugiasėklė dėžutė.  Sėklos ovališkos, gelsvai rudos.

Raudonžiedė rusmenė

 Žolėje yra 0,15-0,4 proc. glikozidų.  Išskirti 62 pavadinimų glikozidai, 25 gauti kristaliniam pavidale.  Purpureaglikozidai A, B, C  Purpureaglikozidas A sudaro 50 proc. visų glikozidų sumos. Mažesni kiekiai yra digitoksino, gitoksino.  Lapuose taip pat nustatyti:  steroidiniai saponinai,  flavonoidai,  fenolkarboninės rūgštys.

raudonžiedė rusmenė

Kardiotoninis poveikis, lėtiniam šlapimą išskiriančios, širdies nepakankamumui,

Vilnotoji rusmene

 Dvimetis arba daugiametis, apie 120 cm aukščio žolinis augalas.  Stiebas vienas arba keli, kartais apatinėje dalyje šakotas, plikas, dažniausiai violetinis.  Skroteliniai lapai apie 20 cm ilgio, 4 cm pločio, pailgai lancetiški, lygiakraščiai, apatinėje pusėje su aiškiomis, plonomis, išlenktomis, beveik lygiagrečiomis gyslomis, trumpakočiai; stiebiniai lapai pailgai lancetiški arba linijiškai lancetiški, bekočiai, jų viršūnė smailesnė už pamatą.  Žiedynas – tanki, piramidinė, daugiašalė, apie 60 cm ilgio kekė.Žiedyno ašis, pažiedlapiai ir taurelė gausiai plaukuoti. Taurelė beveik iki pagrindo suskaldyta į penkis, lancetiškus, smailius, 6- 10 mm ilgio taurėlapius. Vainikėlis 20-30 mm ilgio, išsipūtusio vamzdelio pavidalo, rusvai geltonas, su šviesiai violetinėmis gyslomis. Viršutinė lūpa trumpesnė už apatinę, negiliai suskaldyta į dvi nedideles trikampiškas, į viršų lenktas skiautes.  Vaisius – apaugusi liaukiniais plaukeliais dėžutė. Sėklos šviesiai rusvos, keturbriauniškai prizmiškos, raukšlėtos, 1,1- 1,2 mm ilgio, apie 0,6 mm pločio.  Auga Balkanuose ir Padunojaus srityje. Lietuvoje savaime neauga,

Vilnotoji rusmenė

 Antžeminėje dalyje kaupia 0,5-1 proc. glikozidų.  Didžiausias kiekis lanotazidų A ir C, mažesni kiekiai kitų lanotazidų.  nustatyti saponinai,  flavonoidai

Vilnotoji rusmenė

Mažesnės kumuliacinės savybės, kardiotoninis poveikis, lėtiniam širdies nepakankamumui, slapima varancios savybės

Strofantas

Tai lijanų tipo augalai iki 15-20 m ilgio ar šliaužiantys krūmai. • Lapai priešiniai, elipsiški ar kiaušiniški su užaštrinta viršūne. • Žiedai sukrauti į skėčio pavidalo žiedyną. • Vaisius sudėtinis lukštavaisis, susidedantis iš 2 dalių ir siekia iki 1m ilgio. Viduje sėklos. Jos pailgos formos, vienas galas užapvalintas, o kitas ištemptas. • Paplitęs Pietų Afrikos tropiniuose miškuose, auginamas Kamerūne, Indijoje.

Strofantas

Širdį veikiantys glikozidai iki 8-10 proc.  K-strofantozido 2-3 proc. I-nis glikozidas  Kiti glikozidai – ◦ erisimozidas, ◦ Cimarinas ◦ cimarolis.  Riebalinis aliejus.  Saponinai.  Cholinas.  Fermentai

Strofantas

kardiotoninis, hipotenzinis, diuretinis poveikis

Paprastoji pakalnute

Paprastoji pakalnute

 Daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis gulsčias, šliaužiantis, gausiai apaugęs šaknimis.  Stiebas 15-25 cm aukščio, stačias, viršutinėje dalyje šiek tiek išsilenkęs, belapis, plikas.  Lapai pamatiniai, 2 (3), dideli, 8-21 cm ilgio ir 5- 6 cm pločio, lanecetiški arba pailgai elipsiški, nusmailėjusia viršūne, pliki, ilgakočiai.  Stiebas ir lapkočiai pamate apsupti belakščių makščių.  Žiedai balti, kvapūs, nusvirę, sukrauti daugiažiedėse, vienašalėse kekėse. Pažiedės lancetiškos. Apyžiedis baltas, apskritai varpiškas, 6-9 mm ilgio, šešiadantis; jo danteliai išsilenkę į lauko pusę.

Paprastoji pakalnute

Širdį veikiantys glikozidai 0,2-0,3 proc.  Iš lapų išskirta 40 glikozidų.  Išskirta 10 aglikonų.  Svarbiausi glikozidai konvaliatoksinas,  konvalozidas, konvaliatoksolis.  Jie yra srtofanto grupes

Paprastoji pakalnute

Kardiotoninis poveikis, sirdies nepakankamumui, sirdies raumeni tonizuojantis

Pavasarinis adonis

 Daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, storas, rudai juosvas. Stiebai 3-4, po žydėjimo išauga iki 40 cm, paprastai nešakoti, lygūs, prie pagrindo rusvi, apaugę rusvais žvyniškais lapeliais. Lapai 2-4 kartus plaštakiškai suskaldyti; skiltys linijiškos, lygiakraštės, plikos arba truputį plaukuotos. Žiedai pavieniai stiebų ir šakų viršūnėse, statūs, dideli, 3-7 cm pločio. Apyžiedis sudėtinis. Taurėlapiai plačiai kiaušiniški, plaukuoti. Vainiklapių 10-20, pailgai elipsiški, galuose kiek susiaurėję, sveiki arba smulkiai dantyti, 15-40 mm ilgio ir 5-12 mm pločio. Vaisius sutelktinis, ovališkas, apie 20 mm ilgio ir 12 mm pločio. Sėklos raukšlėtos, su tiesiu arba žemyn lenktu snapeliu. Žydi balandžio-birželio mėn. Lietuvos respublikoj

Pavasarinis adonis

Širdį veikiantys glikozidai -0,5 proc. kardienolidų 20 glikozidų  adonitoksinas (adonitoksigeninas-3-oramnozė)  cimarinas- (strophantidino grupė). Flavonoidai.  Saponinai

Pavasarinis adonis

Veikia diuretiskai, lengvu sirdies nepakankamumu atvejais, lengviems kraujotakos sutrikimams, epilepsijai, nemigai

Kaukazinis ceras

Abi rūšys nuolat žaliuojantys žoliniai augalai.  Lapai suskaldyti, stori, turi ilgą lapkotį.  Antžeminė augalo dalis susideda iš 2-4 lapų ir židkočio su 2-4 žiedais.  Lapai pirštiškai suskaldyti į 5-11 segmentus, ilgakočiai, odiški, tamsiai žali.  Žiedai taisyklingi, apyžiedis sudarytas iš 5 apyžiedžio lapelių, violetinės spalvos.  Žaliava šakniastiebiai su šaknimis.

Kaukazinis ceras

Žaliava kaupia 0,2-0,3 % širdies glikozidų (bufadienolidų grupė).  Svarbiausi:  -korelborinas K ,  -korelborinas P

Kaukazinis ceras

Priemonė lieknejimui