Viršutinių ir apatinių galūnių kaulai

viršutinių galūnių kaulai (lot)

ossa membri superioris

Kas sudaro viršutinių galūnių kaulus?

pečių lanko kaulai (raktikaulis ir mentė (jungia ranką su liemeniu) ir viršutinių galūnių laisvosios dalies kaulai – žastikaulis, dilbis (alkūnkaulis ir stipinkaulis), plaštakos kaulai

mentė

scapula - plokščiasis trikampio formos kaulas

mentės paviršiai

šonkaulinis ir nugarinis

šonkaulinis mentės paviršius

išgaubtas, jame yra pomentinė duobė

nugarinis mentės paviršius

Nugarinį paviršių mentės dyglys dalija į antdyglinę ir podyglinę duobes. Mentės dyglys šone baigiasi petimi

mentės kampai ir kraštai

kampai - viršutinis, apatinis, šoninis, kraštai - viršutinis, vidinis, šoninis

mentės šoninis kampas

Šoniniame kampe yra sąnarinė duobė, virš jos - antsąnarinis gumburėlis, žemiau - posąnarinis gumburėlis

Raktikaulis

clavicula – ilgasis akytasis kaulas. Jis turi S formos kūną ir du galus – petinį ir krūtinkaulinį

žastikaulis

humerus. Tai ilgasis vamzdinis kaulas. Turi kūną ir du galus

žąstikaulio artimasis galas

Jo artimąjį galą sudaro sąnarinė galva, kurią juosia anatominis žastikaulio kaklas. Žemiau jo yra du iškilimai – didysis ir mažasis žastikaulio gumburėliai, nuo kurių žemyn leidžiasi didžiojo ir mažojo gumburėlių skiauterės. Abu gumburėlius ir jų skiauteres skiria tarpgumburinė vaga. Žemiau gumburėlių yra chirurginis žastikaulio kaklas

Žąstikaulio kūnas

jame matoma deltinė šiurkštuma

tolimasis žąstikaulio galas

jame yra du žastikaulio krumpliai. Vidinis vadinamas skridiniu, virš jo priekyje yra vainikinė duobutė, užpakalyje - gili alkūnės duobutė

šoninis žastikaulio krumplys

vadinamas galvute. Krumplių šonuose yra du antkrumpliai - vidinis ir šoninis

dilbio kaulai

alkūnkaulis (medialinėje pusėje) ir stipinkaulis (lateralinėje pusėje)

alkūnkaulis

ulna, ilgasis kaulas, turi du galus

alkūnkaulio proksimalinis galas

jame yra skridininė įlanka, kurią riboja alkūninė ir vainikinė ataugos

alkūnkaulio įlankos lateralinė pusė ir distalinis galas

Įlankos lateralinėje pusėje yra stipinkaulinė įlanka. Distaliniame gale yra alkūnkaulio galva su sąnariniu apvadu bei ylinė atauga

stipinkaulis

radius - ilgasis kaulas. Turi kūną ir du galus

stipinkaulio artimasis galas

jame yra stipinkaulio galva su sąnariniu apvadu ir galvos duobutė, kuri su žastikaulio duobute sudaro sąnarį. Žemiau galvos yra kaklas, dar žemiau - ryški šiurkštuma

stipinkaulio kūnas

Stipinkaulio kūne yra aštrus tarpkaulinis kraštas

stipikaulio tolimasis galas

jame yra riešo sąnarinis paviršius, alkūnkaulinė įlanka, ylinė atauga

plaštakos kaulai

ossa manus - riešakauliai, delnakauliai ir pirštakauliai

riešakauliai

ossa carpi yra aštuoni trumpieji akytieji kaulai, išsidėstę dviem eilėm po keturis. Artimojoje eilėje, skaičiuojant nuo nykščio, yra laivelis, mėnulis, trikampis ir žirnis, tolimojoje eilėje – didysis daugiakampis, mažasis daugiakampis, galvinis ir kablinis kauliukai

delnakauliai

ossa metacarpalia yra penki ilgieji vamzdiniai kaulai, turintys kūną ir du galus. Artimasis galas vadinamas pamatu, tolimasis – galva.

pirštakauliai

phalanges yra ilgieji vamzdiniai kaulai. Jų yra keturiolika. Nykštys turi du pirštakaulius – artimąjį ir tolimąjį. Kiti pirštai turi po tris pirštakaulius – artimąjį, vidurinį, tolimąjį. Kiekvienas pirštakaulis turi kūną, artimajame gale – pamatą, tolimajame gale – galvą (išskyrus tolimąjį)

apatinių galūnių kaulai

ossa membri inferioris

apatinių galūnių kaulus sudaro

dubens lanko kaulai (kartu su kryžkauliu sudaro dubenį), apatinių galūnių laisvosios dalies kaulai (šlaunikaulis, blauzdikaulis, šeivikaulis, pėdos kaulai)

dubens kaulai

du dubenkauliai, os coxae

dubens kaulai (apib)

Tai plokštieji kaulai. Iki 16 metų amžiaus dubenkaulį sudaro trys atskiri kaulai (klubakaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis), sujungti kremzle. Vėliau šie kaulai suauga į vieną ir suformuoja dubenkaulio gūžduobę

klubakaulis

os ilium turi kūną ir sparną. Virš sparno tęsiasi klubakaulio skiauterė.

klubakaulio skiauterėlė

Priekyje ji baigiasi priekiniu viršutiniu ir priekiniu apatiniu klubakaulio dygliais, užpakalyje - užpakaliniu viršutiniu ir užpakaliniu apatiniu klubakaulio dygliais

Kubakaulio sparno išorinis ir vidinis pavišius

Sparno išorinis paviršius vadinamas sėdmeniniu, vidinis - dubeniniu.

kubakaulio sparno dubeninis paviršius

Dubeninis paviršius yra įdubęs ir sudaro klubinę duobę, žemiau jos yra lankinė linija, skirianti didįjį ir mažąjį dubenis.

klubakaulio sparno užpakalinis paviršius

Sparno užpakalinėje dalyje yra ausinis sąnarinis paviršius, o šalia jo - klubakaulio šiurkštuma

sėdynkaulis

os ischii yra dubenkaulio užpakalyje. Jis turi kūną, žemiau jo yra sėdimasis dyglys ir sėdimasis gumburas. Virš sėdimojo dyglio yra didžioji, po juo – mažoji sėdmeninė įlanka. Sėdimasis gumburas pereina į sėdynkaulio šaką

gaktikaulis

os pubis yra dubenkaulio priekyje

gaktikauliį sudaro

kūnas, viršutinė gaktikaulio šaka, apatinė gaktikaulio šaka, sąvaržinis paviršius

Kojos kaulai

Kojos kaulai skirstomi į šlaunies, blauzdos ir pėdos

Šlaunikaulis

femur. Tai ilgasis vamzdinis kaulas, turintis kūną ir du galus – artimąjį ir tolimąjį

artimasis šlaunikaulio galas

Artimajame gale yra šlaunikaulio galva, žemiau jos yra kaklas, šone – didysis gūbrys. Vidinėje užpakalinėje pusėje yra mažasis gūbrys

tolimasis šlaunikaulio galas

Tolimajame gale yra vidinis ir šoninis krumpliai, tarp jų – tarpkrumplinė duobė.

Šlaunikaulis, priekis, užpakalis, šonai

Priekyje yra girnelės sąnarinis paviršius, užpakalyje – pakinklio plokštuma. Krumplių šonuose yra vidinis ir šoninis antkrumpliai

Blauzdos kaulai

blauzdikaulis, šeivikaulis, girnelė

blauzdikaulis

tibia yra ilgasis vamzdinis kaulas

blauzdikaulio artimasis galas

Artimajame gale yra įgaubti vidinis ir šoninis krumpliai, tarp jų – tarpkrumplinė pakyla. Šoninio krumplio šoninėje užpakalinėje pusėje yra apvalus šeivikaulinis sąnarinis paviršius.

Blauzdikaulio kūnas

trikampio formos, turintis aštrų tarpkaulinį kraštą

Blauzdikaulio tolimasis galas

Tolimajame gale yra: apatinis sąnarinis paviršius, vidinė kulkšnis,  šeivikaulinė įlanka

šeivikaulis

fibula – ilgasis vamzdinis kaulas, turintis kūną ir du galus. Artimajame gale yra galva, tolimajame – šoninė kulkšnis

girnelė

patella – trikampė plokštelė, įsiterpusi į keturgalvio šlaunies raumens sausgyslę.

girnelės paviršiai ir galai

Ji turi du paviršius – priekinį ir užpakalinį (sąnarinį) bei du galus – artimasis galas yra platus ir vadinamas pamatu, tolimasis galas – viršūne

Pėdos kaulai

ossa pedis skirstomi į čiurnakaulius, padikaulius, pirštakaulius

čiurnakauliai

ossa tarsi yra septyni trumpieji akytieji kaulai. Tai šokikaulis, kurio viršuje yra skridinys; kulnakaulis, užpakalyje turintis kulno gumburą, o priekyje - kūną; laivakaulis, kubakaulis, trys pleištukai - vidinis, vidurinis, šoninis

padikauliai

ossa metatarsalia yra penki ilgieji vamzdiniai kaulai, turintys kūną ir du galus. Artimasis galas vadinamas pamatu, tolimasis – galva

pirštakauliai

phalanges yra ilgieji vamzdiniai kaulai. Jų yra keturiolika. Nykštys turi du pirštakaulius – artimąjį ir tolimąjį. Kiti pirštai turi po tris pirštakaulius – artimąjį, vidurinį, tolimąjį. Kiekvienas pirštakaulis turi kūną, artimajame gale – pamatą, tolimajame gale – galvą (išskyrus tolimąjį).

pėdos kaulai

girnelė

šeivikaulis

blauzdikaulis

šlaunikaulis

gaktikaulis

dubenkaulis

stipinkaulis

alkūnkaulis

Žąstikaulis

raktikaulis

mentė