4.11 Esteriai

Esteriai

Junginiai gaunami organinėms ir neorganinėms rūgštims reguojant su alkoholiais.

Kas išsiskiria esterifikacijos metu?

Vanduo

Nomenklatūra (esterių)

Priesaga -oat-, galūnė -as

Izomerija (esterių)

Būdinga skeleto ir tarpklasinė izomerijos

Paplitimas gamtoje

Esterių yra gėlėse, vaisiuose ir eteriniuose augaluose. Jų taip pat yra riebaluose ir vaškuose.

Fizikinės savybės

1) malonaus kvapo skysčiai (didelė moline masė - kieti)
2) lengvesni už vandenį, lakūs
3) virimo ir lydimosi temperatūra žemesnė nei panašios molinės masės karboksirūgščių ir alkoholių

Kodėl esterių virimo ir lydimosi temperatūra žemesnė nei atitinkamų karboksirūgščių bei alkholių?

Tarp esterio molekulių nesusidaro vandenilinių ryšių.

Esterių cheminės savybės

1) hidrolizė
2) hidrolizė su šarmais
3) acetatų druskos - bazinės prigimties

Hidrolizė su H2O

CH₃CH₂COOCH₃ + H2O ⇌ CH₃CH₂COOH + CH₃OH

Hidrolizė su šarmu

CH₃CH₂COOCH₃ + NaOH → CH₃CH₂COONa + CH₃OH

Kaip vadinama hidrolizės reakcija su šarmais?

Muilinimo reakcija

Acetatų druskos yra bazinės prigimties

CH₃COONa → CH₃COO⁻ + Na⁺
CH₃COO⁻ + H2O ⇌ CH₃COOH + OH⁻

Kokią terpę sudaro acetatų druskos?

Silpnai bazinę

Kaip gaunami esteriai?

Esterifikacijos metu

Esterfikacija

CH₃COOH + C₂H₅OH ⇌ CH₃COOHC₂H₅

Esterifikacijos ir hidrolizės metu reikalingos salygos

Rūgštinė terpė [H⁺] ir temperatūra ∆

Panaudojimas

Maisto pramonė, medicina, parfumerija, tirpkliai, plastikai, sintetiniai pluoštai.