Emocijos ir motyvacija kolis

1-4 temos

Kodėl reikia mokytis apie motyvaciją ir emocijas?

Kodėl reikia mokytis apie motyvaciją ir emocijas?

1. Tiesiog įdomu: tyrinėti motyvaciją - tyrinėti žmogaus prigimtį.

2. Tik nedaugelis dalykų gyvenime gali būti tiek naudingas, kiek šis: žinios apie motyvaciją ir jos įtaką žmonių gyvenimui, lengvai perkeliamos į daugelį praktinių veiklos sričių.

Klausimo apie elgesio priežastis sukonkretinimas:

• Kodėl elgesys prasideda?

• Kodėl elgesys išlieka stabilus tam tikrą laiko tarpą?

• Kodėl elgsesys yra nukreiptas į vienus tikslus, bet ne į kitus?

• Kodėl elgesio kryptis keičiasi?

• Kodėl elgesys liaujasi?

Esminiai aspektai, kurie dažnai tyrinėjami motyvacijos tyrimuose:

Elgesio iniciajavimas, išlaikymas, pokytis, nukreipimas į tikslą ir užbaigimas.

Ką dar lemia motyvacija ir emocijos?

Ne tik elgesį, bet ir mūsų mintis, jausmus, svajones, tikslus. Todėl tiksliau klausti, ne kas lemia mūsų elgesį, bet kas lemia mūsų aktyvumą.

Elgesioo intensyvumo klausimas:

Gali svyruoti tiek pačiam žmogui, tiek lyginant kelis žmones tokiomis pačiomis sąlygomis. Nors žmonės panašūs tam tikrais bendraisiais motyvuojančiais motyvais ir nedideliu skaičiumi bazinių emocijų, daugeliu atveju žmonės labai skiriasi tuo, kas juos motyvuoja.

Motyvacijos teorijos

Motyvacijos teorijos siekia paaiškinti, kas suteikia elgesiui energijos ir kryptį. (Energija - elgesys, kuris turi jėgos. Kryptis - elgesys, kuris turi tikslą)

Kokie pagrindiniai veiksniai lemia asmens motyvaciją?

1. Vidiniai motyvai (poreikiai, emocijos, kognicijos)

2. Išoriniai įvykiai

Motyvas tai:

Vidinis procesas, kuris energizuoja ir nukreipia elgesį.

Išoriniai įvykiai:

Aplinkos, socialiniai ir kultūriniai motyvacijos šaltiniai, kurie energizuoja ir nukreipia elgesį.

Kas gali būti išoriniais įvykiais?

• Stimulai (pvz., pinigai)

• Įvykiai (pvz., galimybė būti pagirtu)

• Aplinka (pvz., studentų mokymosi motyvaciją gali lemti kurse vyraujantis bendras mokymosi klimatas)

Poreikis tai:

Asmens vidinės sąlygos, kurios yra esminės ir būtinos gyvenimo užtikrinimui, augimui ir gerovei. Priskiriamas motyvams.

Biologinių poreikių pavyzdys:

Alkis ir troškulys (kyla iš būtinybės palaikyti gyvybę).

Psichologinių poreikių pavyzdys:

Kompetencija ir susietumas (kyla iš būtinybės valdyti aplinką ir palaikyti šiltus tarpasmeninius santykius)

Kognicijos tai:

Nurodo į su protine veikla susijusius įvykius, tokius kaip mintys, įsitikinimai, llūkesčiai ir savęs suvokimas.

Iš kur kyla kognityviniai motyvacijos šaltiniai? Ir pavyzdys

Iš asmens mąstymo. Pradėdamas studijas studentas turi:

• Įsitikinimus apie dėstytoją ir dalyką;

• Lūkesčius, ko iš šio kurso galima laukti

• Nuostatas savo paties atžvilgiu, kiek jis pajėgus medžiagą išmokti

Emocijos tai:

Trumpalaikiai subjektyvūs-fiziologiniai-funkciniai-išraiškos fenomenai, kurie padeda adaptyviai reaguoti į svarbius gyvenimo įvykius.

Emocijų organizuojami keturi tarpusavyje susiję patyrimo aspektai:

1. Jausmai - subjektyvus, verbalinis emocinio patyrimo atspindėjimas;

2. Fiziologinis pasirengimas - tai, kaip organizmas pasiruošia ir mobilizuojasi susidūrimui su situacija;

3. Funkcijos - tai, ko konkrečai mes norime pasiekti duotu momentu;

4. Išraiškos - tai, kaip mes komunikuojame savo emocinį patyrimą kitiems.

Skirtumas tarp motyvo, poreikių, emocijų ir kognicijų:

Apibendrinimo lygis - motyvas yra bendresnė sąvoka. Poreikiai, emocijos ir kognicijos yra specifiniai motyvų tipai.

Kokius pagrindinius rodiklius mokslininkai naudoja norėdami įvertinti tiriamųjų motyvaciją?

1. Elgesio stebėjimas

2. Įsitraukimas

3. Fiziologiniai rodikliai

4. Savižina

Elgesio stebėjimas:

Vertinant motyvacijo buvimą, intensyvumą ir kokybę elgesio stebėjimo metodu dažniausiai naudojami aštuoni kriterijai:

1. Dėmesys - dėmesio koncentracija ir susikaupimas užduočiai

2. Pastangos - pastangų ir bandymų kiekis siekiant, kad užduotis būtų įvykdyta

3. Gaišties laikas - laiko trukmė, kuria pailgėja reakcijoos atsakas po pradinio susidūrimo su stimulu

4. Išlaikymas - trukmė nuo elgesio pradžios iki jo užbaigimo

5. Pasirinkimas - vieno reagavimo būdo pasirinkimas, kai pateikiam dvi ar daugiau galimybių

6. Reakcijos tikimybė - suteikiamos įvairios galimybės elgesiui atsirasti ir skaičiuojamas kiekis arva procentas, kai konkretus elgesys atsiranda

7. Veido išraiškos - fiksuojamos veido raumenų judėjimas, leidžiantis atpažinti tam tikrą emocinį patyrimą

8. Kūno gestai - poza, kūno masės perkėlimai, rankų gestai ar kojų judinimas gali atspindėti tam tikrą motyvaciją ar savijautą

Apibendrinimas: žmogus susikoncentravęs ties užduotimi, investuoja į veiklą daug pastangų, gaišties laikas yra nedidelis, veikla išlaikoma ilgai, motyvaciją patvirtina veidas ir gestai - tikėtina, kad asmuo labai motyvuotas.

Elgesio stebėjimo privalumai ir trūkumai:

Privalumai: kriterijai pakankamai standartizuoti, lengvai suprantami, lengvai pastebimi.

Trūkumai: stebėtojas gali praleisti kai kuriuos kriterijus - jų nepastebėti, stebėtojas gali pasidaryti neteisingas išvadas - neteisingai interpretuoti elgesį, stebimasis gali būti labai neekspresyvus todėl gali būt sunku pastebėti elgesį ar elgesys gali išvis nepasireikšti.

Įsitraukimas:

Apima elgesio intensyvumą, teigiamą emocinį patyrimą ir asmens pastangas į veiklą įtraukti kitus žmonės. Analizuojami komponentai:

1. Elgesio įsitraukimas parodo, kiek asmuo yra susikaupęs užduočiai, skiria jai pastangų ir kiek ilgai tęsia veiklą

2. Emocinis įsitraukimas parodo, kiek veikla žmogui teikia teigiamų emocijų, tokių kaip susidomėjimas, pasitenkinimas

3. Kognityvinis įsitraukimas parodo, kiek aktyviai asmuo stebi veiklos procesą, naudoja aktyvias mokymosi ir problemų sprendimo strategijas.

4. Išraiška balsu parodo, kiek asmuo išreiškia savo poreikius, polinkus ar troškimus, sekdamas keist ir gerinti gyvenimo aplinkybes

Įsitraukimo privalumai ir trūkumai:

Privalumai: standartizuoti kriterijai

Trūkumai: gali būti sunku įvertinti/pastebėti kriterijus (pvz., teigiamas emocinis patyrimas)

Fiziologiniai rodikliai:

Naudojami kraujo ir seilių mėginiai, psichofiziologinė įranga ir technika, kuri leidžia fiksuoti neuronų aktyvumą smegenyse (pvz., PET), fiksuojamas pulsas, kraujospūdis, kvėpavimo dažnis, vyzdžių skresmuo, odos varža, raumenų aktyvumas.

Fiziologinių rodiklių privalumai ir trūkumai:

Privalumai: standartizuoti matavimai, aiškūs matavimai, technologijos, skirtos pamavimui, patikrintos ir patikimos, pakankamai neivaziniai ir diskomforto nekeliantys būdai.

Trūkumai: asmens elgesys ir motyvacija gali pasikeisti, kai jis atsidurs visiškai kontroliuojamose sąlygose su įvairiais “aparatais”, dirbtinėse situacijose gauti rezultatai gali neatspindėti realiose situacijose potencialiai gaunamų rezultatų.

Savižina:

Tiesiog paklausiame asmens. Dažniausiai asmuo sugeba apibūdinti savo motyvaciją ar emocinę savijautą. Pasitelkiami interviu ir klausimynai.

Savižinos privalumai ir trūkumai:

Privalumai: lengvai administruojami, galima ištirti daug žmonių iškart, galima surinkti labai specifinę informaciją

Trūkumai: elgesys dažnai neatitinka savižinos metodais surinktos informacijos, neatitikimai yra ir tarp atsakymų ir fiziologinių rodiklių.

Pagrindinės specifinės hipotezės, kurios yra tikrinamos matyvacija besidominčių mokslininkų

1. Motyvacija yra naudinga adaptacijai

2. Motyvai nukreipia dėmesį ir padeda pasirengti elgesiui

3. Motyvai kinta ir veikia vykstančio elgesio tėkmę

4. Egzistuoja įvairūs motyvacijos tipai

5. Motyvacijoje yra tiek siekimo, tiek vengimo tendencijos

6. Motyvacijos tyrimai padeda atskleisti, ko žmonės nori

7. Tam, kad motyvacija vystytųsi ir klestėtų reikia palaikančių sąlygų

8. Nieko nėra praktiškiau nei gera teorija

Motyvacija yra naudinga adaptacijai

Motyvacija ir emocijos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių žmogui adaptuotis prie besikeičiančios aplinkos. Jei nebūtų motyvacijos, žmogus prarastų savo vitališkumą. Dauguma tyrimų patvirtina, kad mažėjant motyvacijai, asmens prisitaikymo galimybės taip pat mažėja.

Motyvai nukreipia dėmesį ir padeda pasirengti elgesiui:

Aplinka pastoviai reikalauja mūsų dėmesio, dėmesio lauke reikia išlaikyti daugybę užduočių. Kam konkrečiu momentu bus skiriama daugiausiai dėmesio, priklauso nuo motyvacijos. Dominuojantys motyvai nukreipia mūsų dėmesį nuo vienų aplinkos objektų į kitus. Motyvai padeda pasirengti elgesiui nukreipdami dėmesį ir padėdami pasirinkti elgesį ar veiksmų seką, padedančią pasiekti norimo tikslo. Kadangi motyvai skiriai savo intensyvumu, jų poveikis elgesiui ir dėmesiui taip pat skiriasi. Motyvai veikia mūsų elgesį atkreipdami mūsų dėmesį, nutraukdami veiklą, kuria mes tuo metu užsiimame, trukdydami užsiimti kita veikla ir skatindami apmąstyti, jausti ar elgtis juos patenkinančiu būdu.

Motyvai kinta ir veikia vykstančio elgesio tėkmę

Motyvacija yra dinaminis procesas,kuris pastoviai kinta, silpnėja ir stiprėja, o ne stabili būsena. Geriausia apie motyvaciją galvoti kaip apie pastoviai tekančią poreikių, kognicijų ir emocijų upę. Taip yra dėl to, kad žmonęs vienu metu visada turi daug motyvų, o motyvų svarba kinta. Stipriausias motyvas paprastai turi didžiausią įtaką elgesiui, bet kuris kitas antraeilis motyvas gali tapti dominuojančiu, jei situacija pasikeistų.

Egzistuoja įvairūs motyvacijos tipai

Visgi daugelis motyvacijos tyrinėtojų mano, kad egzistuoja įvairūs motyvacijos tipai. Suprasti motyvacijos tipus yra svarbu, nes kai kurie motyvacijos tipai yra efektyvesni ir labiau susiję su asmens gerove, nei kiti. Skirtingų tipų motyvacijas dažnai lydi ir labai skirtingas emocinis patyrimas.

Motyvacijoje yra tiek siekimo, tiek vengimo tendencijos

Praktikoje dažniausiai keliamas klausimas, kaip būtų galima motyvaciją padidinti. Neigiamos motyvacinės sistemo orientuojasi į nelaukiamus rezultatu ir motyvuoja elgesiui, kuris padeda jų išvengti. Taigi normaliai ir sveikai asmens adaptacijai reikia tiek negatyvių, tiek pozityvių sistemų.

Motyvacijos tyrima padeda atskleisti, ko žmonės nori.

Motyvacijos tyrimai siekia suprasti, kodėl žmonės nori to, ko nori. Tačiau ne mažiau svarbus klausimas, ko apskritai žmonės nori. Motyvacijos teorijos siekia atskleisti, kokie siekiai yra būdingi visiems žmonėms, nepaisant skirtingų kultūrų, gyvenimo patyrimo, amžiaus, istorinių laikmečių ar genetinio fondo. Motyvacijos teorijos taip pat padeda atskleisti, kurie mūsų poreikiai yra išmokti ar sąlygoti kultūros. Dalis motyvacijos yra universali visiems žmonėms, o dalis glaudžiai susijusi su aplinka ir kultūra, kurioje žmogus gyvena.

Tam, kad motyvacija vystytųsi ir klestėtų, reikia palaikančių sąlygų

Žmogaus motyvacija negali būti atskrta nuo konteksto, kuriame ji reiškiasi. Labai praktiška motyvacijos psichologijos dalis yra klausimas, o kokios sąlygos padeda sustiprinti motyvaciją konkrečia veikla.

Nieko nėra praktiškiau, nei gera teorija

Teorija yra kintamųjų ir jų tarpusavio ryšių rinkinys. Teorijos tikslas - paaiškinti ir interpretuoti stebimą elgesį Taig teorija yra tarsi tiltas, sujungiantis klausimus apie motyvaciją su tinkamais atsakymais ir sprendimais.

Kelios pagrindinės motyvacijos teorijos

1. Pasiekimų motyvacijos

2. Sužadinimo

3. Atribucijos

4. Kognityvinio disonanso

5. Kognityvino vertinimo

Motyvacijos schema

1. Pirminės ir anksčiau buvusios sąlygos - veikia dabartinę asmens motyvacinę būseną.

2. Kylantys poreikiai, emocijos ar kognicijos kuria norėjimo jausmą, kuris skatina žmogų siekti arba vengti.

3. Kilusi motyvacija elgesiui suteikia energijos ir kryptį

4. Galiausiai galime stebėti elgesį, vertinti motyvacijos intensyvumą pagal tai, kiek asmuo įsitraukia, stebėti fiziologinius pokyčius.

Platonas. Trinarės, hierarchiškai organizuotos sielos lygmenys:

1. Žemiausio lygmens potraukiai: kūno potraukiai ir troškimai (alkis ar seksas)

2. Konkuruojantis sielos aspektas yra susijęs su socialiniais aspektais (pagarbos ir gėdos jausmai)

3. Aukščiausiame sielos lygmeny slypi sprendimų priėmimo gebėjimai (apmąstymas ir pasirinkimas)

Aristotelis. Trinarės, hierarchiškai organizuotos sielos lygmenys:

1. Žemiausias lygmuo: maistinis. Impulsyviausias, iracionaliausias sielos komponentas (kūno poreikiai skirti gyvybei palaikyti)

2. Jautrusis sielos aspektas taip pat susijęs su kūnu, tačiau atsakinga už malonumo ir skausmo pojūčius

3. Racionalusis sielos aspektas susijęs su mąstymu, intelektu ir valia (būdingas tik žmogui)

Kuo Platono pasiūlytas trinaris sielos modelis panašus į Freudo asmenybės modelį?

• Plotono troškimų aspektas - Freud Id

• Plotono konkuruojantis aspektas - Freud Superego

• Apskaičiuojantis aspektas - Freud Ego

Kaip senovės mąstytojai aiškino valios kilmę?

• Aristotelis: valia yra dieviška ir nemirtinga

• T. Akvinietis: kūnas sukelia iracionalius, malonumu pagrįstus motyvacinius impulsus, tačiau iš proto kyla racionali ir valia pagrįsta motyvacija.

• R. Descartes: kyla iš įgimtų gebėjimų, aplinkos stimulų, gyvenimo patyrimo ir asmens savirefleksijos.

Kokios motyvacijos teorijos yra vadinamos didžiosiomis?

Terminas “Didžioji teorija” yra vartojamas apibūdinti motyvacijos teorijoms, kurios siekia paaiškinti ne vieną motyvacijos aspektą, o visą motyvacinių veiksnių spektrą.

Trys pagrindinės motyvacijos teorijos:

1. Valios

2. Instinktų

3. Skatulių

Valios teorija R. Desartes:

• Kūnas yra mechaninis ir motyvaciniu požiūriu pasyvus.

• Proto kilmė - dvasinė, kurianti į tikslą nukreiptą valią. Protas gali valdyti kūną ir jo troškimus.

• Esminė motyvacinė jėga yra valia. Jei suprastume valią - suprastume motyvaciją.

• Valią pavertė motyvacijos sinonimu.

• Valia yra nemateriali ir aktyvi. Ją sukuria protas. Valia motyvuoja visus veiksmus.

Valios teorija šiuolaikinis požiuris:

• Pripažįstama, kad valia egzistuoja, kad ji padeda mąstyti, planuoti, kuria ketinimus, kurie virsta veiksmais

• Tačiau po šiais procesais slypi ne abstrakti mistiška valios jėga, o konkretūs psichologiniai procesai, tokia kaip: strategijų kūrimas, planavimas.

Kas yra instinktas?

Ch. Darwin: įgimtos kūno reakcijos, kurios pasireiškia atsiradus tinkamam instinktui.

Ch. Darwin biologinio determinizmo teorija:

• Atkreipė dėmesį į genetinius ir mechaninius motyvacijos veiksnius

• Ištrynė ilgai gyvavusią žmogaus ir gyvūnų priešstatą

• Iškėlė idėją, jog adaptyvų elgesį lemia instinktai, kurie yra pavelldėti ir užkoduoti genuose

• Paskatino ieškoti bendrumų tarp žmonių ir gyvūnų motyvacijos

Kas laikomas instinkstų teorijos pradidinku?

William James.

W. James instinktų teorija:

Teigė, kad žmogus turi tam tikrą skaičių fizinių ir psichinių instinktų (Fiziniai: judėjimas, čiulpimas. Psichiniai: sociallumas, imitavimas). Atsiradus tinkamam stimului, instinktas paverčiamas tikslingu elgesiu (Katė gaudo pelę. Pasirodoo pelė (stimulas), aktyvuojamas katės paveldėtų refleksų rinkinys, kuris sukuria impulsus specifiniam elgesiui: gaudyti.)

W. McDougall teorija:

Apėme tyrinėjimo, kovos, motinystės ir t. t. instinktus. Instinkto dėka žmogus suvokia, nukreipia dėmesį į tam tikros rūšies objektus, suvokdamas objektus patiria tam tikras emocijas ir tam tikru būdu elgiasi arba nori elgtis. Instinktams priskyrė praktiškai radikalią galią reguliuojant žmogaus elgesį - be instinktų žmogus būtų tik inertiškas kūnas, be jokio stimulo veiklai. Visa žmogaus motyvacija glūdi genetiškai determinuotuose instinktuose.

Kokie yra pagrindiniai instinkstų teorijos trūkumai?

• Atsirado poreikis atsakyti į klausimą, kiek tų instinktų yra, tačiau šis uždavinys yra neišsprendžiamas.

• Kadangi žmogaus elgesys yra sudėtingas, reikėjo išradinėti vis naujus instinktus.

• Ciklinis samprotavimas - problema, nes siekia paaiškinti elgesį juo pačiu. Daroma prielaida, kad priežastis paaiškina elgesį, tačiau elgesy naudojamas kaip įrodymas, kad egzistuoja priežastis.

• Trūko nepriklausmų įrodymų, kad instinktai tikrai egzistuoja.

• Tyrimai parodė, kad daugeliu atveju gyvenimo patyrimas turi didesnę įtaką nei įgimti instinktai.

Kas laikomas skatulių teorijos pradininku?

R. S. Woodworth

Kas yra vadinama skatuliu?

R. S. Woodworth: iš prigimties biologiniai, skirti sukelti elgesiui, užtikrinančiam kūno poreikius.

Freud: savotiškas įspėjamasis signalas, kad reikia imtis veiksmų

C. L. Hull: suminis energijos šaltinis, sudarytas iš visų kūno patiriamų trūkumų ar trikdžių

Skatulys yra teorinė sąvoka, skirta apibūdinti psichologinio diskomforto būseną, kylančią iš nepatenkinto biologinio trūkumo.

R. S. Woodworth skatulių teorija:

Kai kūne sutrinka biologinė pusiausvyra, psichologiškai gyvūnas patiria skatulį. Skatulys motyvuoja elgesį, kuris gali šį kūno poreikį patenkinti.

Freud skatulių teorija:

Visas elgesys motyvuotas, skirtas patenkinti poreikiams. Biologinės reikmės yra stabilios ir neišvengiamai pasikartojančios sąlygos, kurios nervų sistemoje sukuria energijos lygio sužadinimą. Sužadinimas išbalansuoja nervų sistemos stabilųmą ir sukuria psichologinį diskomfortą. Sužadintas elgesy tęsiamas tol, kol skatulys arba poreikia nėra patenkinami. Elgesys tarnauja kūno poreikiams, o skatulys yra tarpininkas, kuris užtikrina, kad reikiamas elgesys tikrai įvyktų.

Freud keturi skatulių teorijos komponentai:

1. Šaltinis (slypi kūno fizologijoje. Trūkumo būsena. Pasiekiamas trūkumo slenkstinis lygmuo - kyla skatulys)

2. Impulsas (skatulys motyvuoja duodamas impulsą patenkinti tikslą)

3. Tikslas

4. Objektas

Freud teorijos kritika:

1. Pervertinama biologinių impulsų svarba motyvacijai, neskiriama dėmesio išmokimui ir patyrimui

2. Teorija sukurta remiantis atskirų atvejų studijomis

3. Daugumo teorijos idėjų niekaip negali būti patikrinta

Kokios yra pagrindinės C. L. Hull skatulių teorijos prielaidos?

1. Skatuliai kyla iš kūno poreikių

2. Skatulys suteikia energijos elgesiui

3. Skatulio sumažinimas veikia pastiprinačiai ir skatina išmokimą

Kuo C. L. Hull teorijos prielaidos skiriasi nuo prieš tai buvusių teorijų?

1. Motyvaciją galma nuspėti dar prieš tai, kai ji atsiranda. Skatulio intensyvumą galima nuspėti prieš tai buvusiomis aplinkos sąlygomis

2. Skatulys suteikia energijos, tačiau nenukreipia elgesio. Elgesį nukreipia įprotis, kuris atsiranda per išmokimą. Išmokimas įvyksta, nes sukeliamos tinkamos pasekmės pastiprina elgesį

Hull motyvacijos sekos formulė:

sEr = sHr x D

sEr - elgesio stiprumas (reakcijos, kuri kyla veikiant stimului, stiprumas)

sHr - įpročio stiprumas (tam tikro konkretaus elgesio tikimybė veikiant konkrečiam stimului)

D - skatulys (kyla iš paties žmogaus)

sEr = sHr x D x K

K - paskatos motyvacija (slypi išorėje)

Kokie pagrindiniai skatulių teorijos trūkumai?

1. Paaiškėjo, kad kai kurie motyvai kyla be jokių biologinių poreikių

2. Elgesį gali skatinti ir visiškai išoriniai faktoriai

3. Faktas, kad išmokimas gali vykti nepriklausomai nuo to ar skatulys sumažėjo

Kas būdinga šiuolaikiniam požiūriui į motyvaciją?

Siekia integruoti gausių motyvacijos tyrimų žinias. Remiantis šiuo požiūriu, elgesį lemia ar nukreipia ne vienas veiksnys, bet daugybė įvairiais lygmenimis tarpusavyje sąveikaujančių įtakų (pvz., neurologinių, kognityvinių, aplinkos, socialinių ir t. t.). Žinios kaupiamos iš įvairių psichologijos krypčių, medicininių tyrimų. Žinios jungiamos, kad į motyvacijos reiškinį būtų galima pažvelgti kompleksiškai

Pagrindinės biologinių motyvacijos ir emociijų procesų tyrimų kryptys:

1. Siekiama atskleisti, kuri specifinė smegenų sritis yra susijusi su konkrečia motyvacine būsena.

2. Siekiama atskleisti, kaip su specifine motyvacine būsena susijusi smegenų sritis yra aktyvuojama.

3. Siekiama suprasti, kaip kasdieniniaižmogaus gyvenimo įvykiai sukuria smegenų aktyvacijos procesą.

Kryptis: Siekiama atskleisti, kuri specifinė smegenų sritis yra susijusi su konkrečia motyvacine sistema.

Tyrimo klausimo pavyzdys. Kokie tyrimo metodai?

Stimuliuojant skirtingas smegenų sritis sukeliamos skirtingos motyvacinės būsenos. Todėl mokslininkai stengiasi atrasti ir kuo detaliau aprašyti, kuri smegenų sritis, už kokiią funkciją atsakinga. Toks požiūris primena smegenų žemėlapio sudarymą ir vadinamas topologiniu.

Pavyzdys: Kokia smegenų sritis atsakinga už alkio jausmą?

Metodas: fiziologinių rodiklių matavimas, funkcinio magnetinio rezonanso naudojimas.

Kryptis: Siekiama atskleisti, kaip su specifine motyvacine būsena susijusi smegenų sritis yra aktyvuojama.

Tyrimo klausimo pavyzdys. Kokie tyrimo metodai?

Smegenų sritis stimuliacija pasiekia per receptorius. Norint suprasti, kaip aktyvuojamos konkrečios smegenų sritys, svarbu suvokti neuromediatorių ir hormonų veikimo principus.

Pavyzdys: Kokie hormonai aktyvuoja pagumburio sritį?

Metodas: fiziologinių rodiklių matavimas, funkcinio magnetinio rezonanso naudojimas.

Kryptis: Siekiama suprasti, kaip kasdieniniai žmogys gyvenimo įvykiai sukuria smegenų aktyvacijos procesą.

Tyrimo klausimo pavyzdys. Kokie tyrimo metodai?

Laboratorinėmis sąlygomis mokslininkai gali dirbtinai sukelti tam tikras motyvacines būsenas.

Pavyzdys: Kokias smegenų sritis aktyvuoja miego deprivacija?

Metodas: fiziologinių rodiklių matavimas, funkcinio magnetinio rezonanso naudojimas.

Už kokią motyvaciją yra atsakingas pagumburis?

Pagumburis yra nedidukė smegenų struktūra. Pgumburį sudaro 20 tarpusavyje susijusių branduolių, atsakingų už atskiras funkcijas. Šios funkcijos realizuojamos sukuriant alkio/sotumo, troškulio ir sekso motyvaciją.

Kokiu būdu pagumburis reguliuoja žmogaus motyvacines būsenas ir reakcijas?

Pagumburis reguliuoja endokrininę sistemą ir autonominę nervų sistemą. Reguliuoja vidinę žmogaus kūno aplinką ir padeda optimaliai prisitaikyti prie aplinkos. Kai susiduriame su svarbiais aplinkos pokyčiais, pagumburis gali veikti kūno reakcijas dviem būdais:

1. Jis gali organizmą sužadinti (simpatinės NS aktyvacija) ar atpalaiduoti (parasimpatinės NS aktyvacija)

   1. Gali stimuliuoti endokrininę sistemą, duodamas signalus hipofizei, kuri į kraują išskiria tam tikrus hormonus, skatinančius aktyviai gintis arba trauktis.

Kokios smegenų sritys yra svarbiausios dėmesiui ir budrumui?

Tinklinis darinys yra labai svarbus sužadinimo procesams ir dalyvauja pabudinant motyvacinius ir emocinius smegenų procesus. Ši smegenų dalis atsakinga už budrumą ir dėmesį: atrenka sisgnalus, kurie siunčiami į aukštesnes smegenų dalis.

Kas vyksta stimuliuojant medialinius priekinių smegenų laidus?

Stimuliuojant šias smegenų sritis žmogui sukeliamas bendras teigiamas emocinis fonas, tačiau stiprūs pasitenkinimo ar ekstazės jausmai dažniausiai nekyla.

Kuri smegenų sritis yra svarbiausia atpažįstant ir reaguojant į emociškai reikšmingus stimulus?

Migdolinis kūnas atpažįsta ir reaguoja į emociškai reikšmingus įvykius, atskiri jo branduoliai yra atsakingi už skirtingas funkcijas. Branduolys atsakingas už savisaugai būtinas emocijas, o jo pažeidimas sukelia ryškius emocinius pokyčius, tokiu kaip emocinis blankumas, visiškas paklusimas ir t.t. Migdolinis kūnas dalyvauja mokymosi procese ir padeda kurti emocines asociacijas.

Kodėl neigiamos emocijos dažniausiai yra stipresnės nei racionalios mintys ir sprendimai?

Migdolinis kūns siunčia projekcijas į visas smegenų sritis, tačiau tik labai nedidelė šių projekcijų dalis gražina informaciją atgal į migdolinį kūną. Šis disbalansas padeda paaiškinti, kodėl stiprios emocijos, ypač neigiamos, visada dominuoja prieš mąstyma ir racionalumą.

Kokia smegenų sritis padeda patirti emocijas svajojant ir planuojant?

Limbinė sistema. Čia kyla jausmai, kai mes svajojame, planuojame, prisimename, mąstome.

Pažievio branduolys

Susijęs su malonumu, kylančiu iš betarpiškai patiriamos stimuliacijos ar narkotinių medžiagų. Kuri “mėgimo” reakcijas.

Kuri smegenų sritis yra atsakinga už gaunamos ir turimos informacijos palyginimą ir emocinį įvertinimą?

Hipokampas yra atsakingas už nuolatinį gaunamos stimuliacijos lyginimą su turima atmintyje. Jei gaunama stimuliacija atitinka tą, kurios galima tikėtis remiantis turima patirtimi atmintyje, hipokampas yra “ramioje” būsenoje. Tačiau jei gaunama stimuliacija nesutampa su ta, kurios buvo galima tikėtis, hipokampas aktyvuoja limbinėss sistemos žiesą ir sukuria nerimo motyvaciją, kuri ima dominuoti elgesyje.

Kuri smegenų sritis yra svarbiausia valingai veiklai ir sąmoningiems tikslams?

Galvos smegenų žievė atssakinga už sudėtingus psichologinius procesus, valingą veikllą ir motyvaciją, naujus kūrybiškus sprendimus.

Priekinė juostinė smegenų žievė dalyvauja renkantis ir priimant valingus veiksmus.

Prieškaktinė žievė yra glaudžiai susijusi su sąmoningais asmens tikslais.

Kaip skiriasi kairiojo ir dešiniojo galvos smegenų pusrutuliu emocinis fonas ir motyvacinis mechanizmas?

Dešinysis pusrutulis atsakingas už neigiamas emocijas. Mintys, kurios stimuliuoja dešiniąją prieškaktinę žievę, sukelia neigiamus jausmus ir į vengimą nukreiptuss jausmus. Kairysis pusrutulis už teigiamas. Mintys, kurios stimuliuoja kairiojo pusrutulio prieškaktinę žievę sukelia teigiamus jausmus ir orientuoja į aktyvią veiklą. Todėl pažeidus vieną pusrutulį ima dominuoti sveikojo pusrutulio jausmai.

Kaip biologinės motyvacinės sistemos struktūros susijusios su žmogaus asmenybe ir elgesiu?

Prieškaktinė žievė yra glaudžiai susijusi su mūsų asmenybe. Asmenybę tyrinėjantys psichologai iš esmės sutinka, jog yra dvi pagrindinės asmenybės dimensijos, padedančios aprašyt asmenybę:

1. Kiek asmuo yra jautrus teigiamam paskatinimui ir teigiamoms emocijoms;

   1. Kiek žmogus yra atsparus neigiamam patyrimui, nesėkmems, grėsmui ir neigiamiems jausmams

Elgesio aktyvavimo sistema BAS. Elgesio slopinimo sistema BIS

Biologinė sistema. Elgesio aktyvavimas ir slopinimas yra susijęs su prieškaktinės žievės veikla. Aktyvumo ar slopinimo dominavimas priklauso nuo kairiojo ir dešiniojo galvos smegenų pusrutulių prieškaktinės žievės aktyvumo asimetrijos.

Su kokiomis asmenybės savybėmis susijęs BAS?

Asmenys, pasižymintys didesniu kairiojo pusrutulio prieškaktinės žievės jautrumu, yra jautrūs pripažinimui ir apdovanojimui, dažniau patiria teigiamas emocijas ir renkasi aktyvų elgesį.

Su kokiomis asmenybės savybėmis susijęs BIS?

Asmenys, pasižymintys didesniu dešiniojo pusrutulio prieškaktinės žievės jautrumu yra jautresni bausmėms ir nesėkmėms, dažniau patiria neigiamas emocijasa, o susidūrę su sunkumais dažniau taiko vengimo strategijas

Kaip elgesio aktyvavimo (BAS) sistema susijusi su tabako, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimu?

Anot tyrimų, BAS teigiamai susijusi su įvairių psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Stipresnė BAS sistema padidina tikimybę vartoti šias medžiagas, taip pat padidina tikimybę, kad šias medžiagas vartos dažniau.

Kaip elgesio slopinimo (BIS) sistema susijusi su tabako, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimu?

Anot tyrimų, BIS daugiausiai neigiamai susijusi su įvairių psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Tačiau BIS dominavimas nepašalina tikimybės, kad šios medžiagos nebus vartojamos. Net jei dominuoja BIS - vis tiek šansas, kad šias medžiagas vartos, tačiau didesnė tikimybė, kad asmuo priims kitus žalą keliančius sprendimus (binge-eating, prasta dieta, fizinio aktyvumo trūkumas)

Kodėl didesnis vienos arba kitos sistemos aktyvumas siejamas su dažnesniu arba retesniu psichoaktyvių medžiagų vartojimu? Ką šios sąsajos reiškia?

BIS daugiau siejama su nerimu, todėl norima išvengti pagirių - bausmės. Jei veiksmas gali sukelti itin neigiamas pasekmes, kurias galima laikyti to veiksmo atlikimo bausmėmis - asmenys, kuriuose pastebimas BIS dominavimas, turėtų to veiksmo vengti.

Asmenys, kuriuose pastebimas BAS dominavimas, dažniau renkasi elgesį, kuris atneš įvairius apdovanojimus. Dėl psichoaktyvių medžiagų sukeliamo ekstazės, euforijos jausmo - BAS aktyvumas siejamas su dažnesniu tokių medžiagų vartojimu.

Kas yra neuromediatoriai?

Cheminiai informacijos perdavėjai centrinėje nervų sistemoje. Neuronai vienas su kitu komunikuoja išskirdami neuromediatorius - vienas išskiria, kitas surenka, tokiu būdu perimdamas informaciją.

Kas yra neuromediatoriniai takai?

Terminas nurodo, kad egzistuoja tam tikros neuronų sankaupos ir nervinių skaidulų projekcijo, kuriose neuronai komunikuoja išskirdami specifinius mediatorius.

Motyvacijai svarbūs neuromediatoriniai takai:

1. Dopamino kelia (generuojaa teigiamus jausmus, susijusius su apdovanojimu)

2. Serotonino kelias (susijęs su nuotaika ir emocijomis)

3. Norepinefrino kelias (reguliuoja sužadinimą ir budrumą)

   1. Endorfinų kelias (padeda mažinti skausmą, nerimą, baimes, generuoja teigiamus jausmus, padedančius įveikti neigiamas būsenas)

Pagrindinės dopamino funkcijos:

Dienis bėgyje vykstančių įvykių ir stimulų lauke smegenys atpažįsta ir atrenka įvykius, kurie yra biologški svarbūs ir išskiria dopaminą, kuris generuoja teigiamą emocinį foną ir siekimo elgesį. Teigiami jausmai, lydintys dopamino išskiskyrimą, padeda žmonėms išmokti, kure įvykiai yra naudingi, o kurie yra pavojingi, kelia stresą ir kurių geriau vengti. Dopamino išsiskyrimas yra nervinis mechanizmas, kurio dėka motyvacija virsta elgesiu.

Kaip formuojasi priklausomybė nuo narkotinių medžiagų?

Įvairios psichoaktyvios medžiagos stimuliuoja smegenų struktūras, susijusias su dopamino išskyrimu. Narkotikai padidina dopamino kiekį sinapsėse. Padidėjęs dopaminoo kiekis sukelia padidinto malonumoo jausmą, formuojasi teigiama patirtis, susijusi su medžiagos vartojiimu, vyksta sąlygojimo procesas. Iš pradžių narkotikai vartojami tam, kad išlaikytum aukštą malonumoo lygį, po to - kad nesijaustum blogai.

Koke yra pagrindiniai biologinių motyvaciijos tyrimų trūkumai?

Dauguma žinių apie smegenų veiklą ir svarbą motyvacijai yra gaunamos iš dirbtinių laboratorinių tyrimų, kuriuose specifinės sritys yra stimuliuojamos nedideliais elektros impulsais. Tačiau dažniausiai tokie tyrimai laba brangūs ir sunkiai prieinami.

Kokie pagrindiniai hormonai ir kaip yra susiję su žmogaus motyvacija ir emocijomis?

1. Kortizolis: streso hormonas. Kortizolis išskiriamas iš antinksčių liaukių kilus stresinei situacijai, nes reaguoja pagumburio-hipofizės-adrenokortiko sistema. Dažniausiai išskiriamas, kai kyla socialinės-įvertinimo grėsmės. Padidėjęs kortizolio kiekis yra susijęs su blogesniu intelektiniu funkcionavimu ir blogomis pasekmėmis sveikatai.

2. Testosteronas: susijęs su seksualine motyvacija ir dauginimosi elgesiu (varžymasis dėl būsimo partnerio, partnerio paieška). Susijęs su varžymosi elgesiu apskritai.

3. Oksitocinas: siejantis hormonas. Padeda žmonėms sunkiomis akimirkomis sietis su kitais ir ieškoti pagalbos socialinėse sąveikose. Svarbu motyvacinis hormonas moterims.

Kas yra vadinama poreikiu?

Poreikiu vadinama bet kuri būsena, kuri yra svarbi ir būtina asmens gyvenimui, augimu ir gerovei.

Kas vyksta, kai poreikiai yra patenkinami ar ignoruojami?

Kai poreikiai patenkinami - gerovės būsena yra palaikoma ir stiprinama.

Kai poreikiai ignoruojami (frustruojami) - negalėjimas jų patenkinti ima trukdyti biologinei ir psichologinei gerovei.

Motyvacinės būsenos įtaka:

Motyvacinės būsenos duoda impulsą veikti, dar prieš taai, kol padaroma žala biologinei ar psichologinei gerovei.

Trys pagrindinės poreikių grupės:

1. Fiziologiniai

2. Psichologiniai

   1. Socialiniai

Fiziologiniai poreikiai:

Skirti palaikyti kūno resursams (troškulys, alkis, seksas). Nepatenkinti poreikiai gali būti žalingi savasčiai. Paveldimi kartu su biologinėmis sistemomis.

Psichologiniai poreikiai

Motyvai kyla iš psichologinių poreikių tobulėti ir adaptuotis (autonomija, kompetencija, susietumas). Paveldimi ne tiesiogiai, o per žmogaus siekį tobulėti ir prisitaikyti.

Socialiniai poreikiai:

Motyvai kyla iš socialinių poreikių, kad nenukentėtų asmens santykiai su socialiniu pasauliu (pasiekimai, priėmimas, intymumas, galia). Internalizuoti arba išmokti per asmens emocinę ir socializacijos patirtį.

Kuo panašūs fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai poreikiai?

Psichologinių ir socialinių poreikių pagrindas yra centrinė nervų sistemos veikla.