Elektrinio lauko charakteristikos. Elektrinis dipolis.

kas yra aplink kiekvieną elektros krūvį

elektrinis laukas

kuo apibūdinamas elektrinis laukas

• stipriu

• potencialu

kuo vaizduojama elektrinio lauko forma

jegų linijomis ir/arba vienodo potencialo paviršiais

kas yra dipolis

sistema, sudaryta iš dviejų priešingo ženklo, bet vienodo dydžio krūvių arba polių, esančių tam tikru atstumu vienas nuo kito.

kas veikia vienalyčiame elektriniame lauke esantį dipolį

sukimo jėgos momentas M

ką daro sukimo jėgos momentas

orientuoja dipolį išilgai jėgų linijų

kaip neveinalyčiame elektr. lauke dipolį veikia sukimo jėgos momentas M

orientuojantis dipolį išilgai lauko jėgų linijų ir jėga, F, traukianti dipolį stipresnio lauko pusėn

kas yra pastobus elektrinis/ elektrostatinis laukas

vadinamas elektrinis laukas, kurio didumas ir kryptis nesikeičia laikui bėgant

kokie pirminiai (fizikiniai) reiškiniai vyksta gyvame audinyje, kai veikia pastovus (elektrostatinis) laukas

1. Elektrostatinė indukcija

2. Dielektrinė poliarizacija

3. Polinių dalelių orientacija išilgai lauko jėgų linijų ir jų

    įtraukimas stipresnio lauko pusėn, jeigu laukas nevienalytis

kas yra elektrinė indukcija

reiškinys, kai veikiant elektriniam laukui priešingi laidininko paviršiai įsielektrina priešingų ženklų krūviais

kas lemia elektrostatinė indukciją

laisvųjų elektringųjų dalelių judėjimas laidininke, veikiant elektriniam laukui

kam lygus elektrostatinio lauko stirpis laidininko viduje

0, nes laukas i laidininko vidu nepatenka

kas yra dielektrinė poliarizacija

reiškinys, kai veikiant elektriniam laukui priešingi dielektriko paviršiai įsielektrina skirtingų ženklų krūviais

kas lemia dielektrinė poliarizaciją

surištųjų elektringųjų dalelių poslinkis ir (arba) pasisukimas, t. y. atomų ir molekulių poliarizacija elektriniame lauke

kas atsiranda ant dielektriko pav., ką jie daro

• Ant dielektriko paviršiaus atsiranda paviršiniai krūviai qpavq_{pav}qpav​.

• Šie krūviai sukuria savo elektrinį lauką Eₚₐᵥ, kuris yra priešingos krypties nei išorinis laukas.

• Todėl laukas medžiagos viduje susilpnėja

kaip kinta elektrinis laukas dielektriko viduje

susilpnėja

ką parodo dielektrinė skvarba

kiek kartų elektrinis laukas medžiagoje yra silpnesnis už lauką išorėje

kaip pastovus elektrinis laukas veikia polines daleles

jos pasisuka pagal alektrinio lauko kryptį ir išsirikiuoja išilgai elektrinio lauko jėgų linijų

kaip dėstosi polinės dalelės, jeigu elektrinis laukas nevienalytis

• dipolinės dalelės ne tik orientuojasi,

• bet ir judės stipresnio elektrinio lauko kryptimi.

kaip vadinasi fizioterapinė procedūra, kuri pagrįsta elektrostatinio lauko veikimu

elektrostatiniu dušu

kaip veikia elektrostatinis dušas, kur naudojamas

sudaromas stiprus elektrinis laukas → elektrodo pav. adatuopse išplėšiami elektronai, kurie juda link žemės → O2 molekules sugauna elektronus, kurie aplimpa žmogaus kūne

gydant chroniškas kvėpavimo takų ir plaučių ligas – plaučių tuberkuliozę, lėtinį plaučių uždegimą, bronchitą, gerklės uždegimą, astmą

kas yra fizioterapinė procedūra UAD

veikimas ultraaukšto dažnio elektriniu lauku (kintamojo)

kas kuria magnetinį lauką

judantys elektros krūviai (elektros srovės)

kuo apibūdinamas magnetinis laukas

• indukcija B → parodo magnetinio lauko stiprumą ir kryptį konkrečiame taške

• stipriu H → parodo lauko „kūrimo intensyvumą“

kuo vaizduojama magnetinio lauko forma

jėgų linijomis

kas yra magnetinės jegų linijos

inijos, kurių liestinės kiekviename taške sutampa su kompaso rodyklės kryptimi

kas yra magnetinis momentas

fizikinis dydis, apibūdinantis kiek stipriai kūnas (pvz., srovės kilpa ar dalelė) sukuria magnetinį lauką ir kaip jis orientuojasi jame

į ką skirstomos mediagos pagal savo magnetines savybes

• diamagnetinės

• paramagnetinės

• feromagnetinės

kas yra diamagnetinės medž. + pvz

medžiagos, kurių dalelės (atomai arba molekulės) neturi magnetnio momento (nėra magnetukai).

H₂, N₂, H₂O, CO₂, Cu.

kas yra paramagnetinės medž. + pvz

medžiagos, kurių dalelės (atomai arba molekulės) turi magnetnį momentą (yra magnetukai).

O₂, Al, Mo, metalo fermentai.

kas yra feromagnetinės medž. + pvz

medžiagos, kurių dalelės (atomai arba molekulės) sudaro mažytes sritis, vadinamas domenais, turinčias labai didelį magnetinį momentą.

Tai geležis ir jos grupės elementai: nikelis, kobaltas

kas kiekybiškai apibūdina medžiagų magnetines savybes

magnetinė skvarba

ką parodo magnetinė skvarba

parodo, kiek kartų magnetinė indukcija medžiagoje yra didesnė arba mažesnė už magnetinę indukciją išorėje

kokia magnetinė skvarba diamagnetinių, paramagnetiniš ir feromagnetinių medž.

Diamagnetinėms medžiagoms  < 1,

Paramagnetinėms medžiagoms > 1,

Feromagnetinėms medžiagoms  >> 1

kas veikia magnetinį momentą vienalyčiame magnetiniame lauke

sukimo jėgos momentas M, orientuojantis jį išilgai lauko jėgų linijų

ar diamagnetines molekules veikia jegos vienalyciame magnt.l.

ne

kas lemia dalelės magnetinę energiją

paramagnetinės dalelės ir išorinio magnetinio lauko sąveika

kas veikia magnetinį lauką nevienalyčiame magnetiname lauke

• sukimo jėgos momentas

• jėga, kuri traukia paramagnetinę dalelė stipresnio lauko pusėn

ar diamagnetines molekules veikia jegos nevienalyciame magnt.l.

veikia F’ jėga, kuris stumia ją silpnesios lauko pusėn

ką veikia Lorenco jėga

judančias elektringąsias daleles magnetiniame lauke

kokia yra Lorenco jėga, kam ji lygi

• statmena magnetinio lauko jėgų linijoms ir dalelių greičio krypčiai

• lygi dalelės elektrinio krūvio, greičio ir magnetinio lauko indukcijos vektorinei sandaugai

ką veikia priešingos krypties Lorenco jėga

ta pačia kryptimi judančias teigiamas ir neigiamas daleles

kas yra pastovus magnetinis laukas

magnetinis laukas, kurio didumas ir kryptis nesikeičia laikui bėgant

kokie yra priminiai (fizikiniai) reiškiniai, kurie vyksta audinyje, veikiant pastoviam magnetiniui laukui

1. Paramagnetinių dalelių orientacija išilgai lauko jėgų linijų.

    Paramagnetinių dalelių įtraukimas stipresnio lauko pusėn ir

    diamagnetinių dalelių išstūmimas silpnesnio lauko pusėn, jeigu

    laukas nevienalytis.

2. Holo efektas tekančiuose elektrolituose.

kaip veikiamos bus paramagnetines ir dimagnetines daleles, kai veikia pastovus nevienalytis magnetinis laukas

• paramagnetinės daleles traukiamos stipresnio lauko pusėn

• diamagnetinės bus stumiamos silpnesnio lauko pusėn

kas yar Holo efektas

Tai reiškinys,  kai veikiant pastoviam magnetiniam laukui(statmenos jegų linijos), skersai elektrolito tėkmės atsiranda elektrinė įtampa.

vienas krastas teigiamas, kitas - neigiamas

kaip panaudojamas Holo efektas diagnostikoje

matuojamas kraujo tekmės greitis arteriolėse ir kapiliaruose

kas yra kintamas magnetinis laukas

magnetinis laukas, kurios didumas ir kryptis, ar tik didumas kinta laikui bėgant

Pirminiai (fizikiniai) reiškiniai, vykstantys gyvame audinyje, veikiant kintamajam magnetiniam laukui:

1. Paramagnetinių dalelių orientacijos kitimas.

    Paramagnetinių dalelių įtraukimas stipresnio lauko pusėn ir

    diamagnetinių dalelių išstūmimas silpnesnio lauko pusėn, jeigu

    laukas nevienalytis.

2. Elektromagnetinė indukcija.

3. Šiluminis poveikis.

jeigu kintamasis magnetinis laukas yra nevienalytis, tai paramagnetines ir diamagnetinės dalelės:

• paramagnetinės traukiamos stipresnio lauko pusėn

• diamagnetinės stumiamos silpnesinio lauko pusėn

kas yra elektromagnetinė indukcija

Tai reiškinys,  kai kintamasis magnetinis laukas kuria kintamąjį elektrinį lauką

faradėjaus elekyromagnetinės indukcijos dėsnis

Indukcinė elektrovara, E_ind, yra lygi magnetinio srauto, F, kitimo greičiui, paimtam su priešingu ženklu

remiantis Omo dėsniu, audinyje teka ……

indukcinė (sūkurinė) srovė

kas yra kintamojo magnetinio lauko šiluminis poveikis

Tai reiškinys,  kai veikiant kintamajam magnetiniam laukui, gyvieji audiniai įšyla.

kad yra induktotermija

gydymo metodas, kai audiniai veikiami aukšto dažnio kintamu magnetiniu lauku

kaip veikia induktotermija

1. Per ritę teka kintamoji srovė.

2. Ji sukuria kintamą magnetinį lauką.

3. Šis laukas audiniuose indukuoja sūkurines (Fuko) sroves.

4. Dėl audinių varžos šios srovės sukelia šilumos išsiskyrimą.

fizioterapinė procedūra – transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS), kas tai

tai metodas, kai kintamas magnetinis laukas veikia galvos smegenis per kaukolę → srovės sužadina arba slopina neuronų aktyvumą

Gyvojo audinio temperatūros priklausomybė nuo laiko jį šildant UAD elektriniu lauku, kintamuoju magnetiniu lauku, arba mikrobangomis

1. Audinys su normalia kraujotaka

• Temperatūra iš pradžių kyla

• Vėliau sulėtėja ir stabilizuojasi

2. Audinys su sutrikusia kraujotaka

• Temperatūra kyla greičiau ir labiau

• Pasiekia aukštesnę ribą