4 seminaras „Prievolių neįvykdymo teisiniai padariniai. Kreditoriaus interesų gynimas“

Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai

Individualiais požymiais ir rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų neperdavimo padariniai.

Prievolės atlikti darbą neįvykdymo padariniai.

Teisiniai padariniai, neįvykdžius prievolės pagal dvišalę sutartį.

Atvejai, kai skolininkas ar kreditorius laikomi pažeidusiais sutartį

Kreditoriaus interesų gynimas

Pauliano ieškinys

Nesąžiningumo prezumpcija

Netiesioginis ieškinys

Kokius padarinius sukelia atvejai, kai prievolė neįvykdoma ar įvykdoma netinkamai?

Kokiais atvejais laikoma, kad kreditorius/skolininkas pažeidė prievolę?

Kokie yra kreditoriaus interesų gynimo būdai ir kokia jų reikšmė?

Kokiais atvejais preziumuojama, kad skolininkas yra nesąžiningas? Kokias pasekmes tai

sukelia?

Kokios yra netiesioginio ieškinio taikymo sąlygos?

Kokie yra actio Pauliana ir netiesioginio ieškinio panašumai ir skirtumai?

1 uždavinys

2024 m. liepos 1 d. Jonas sudarė paskolos sutartį su Vytautu. Paskolos suma – 40 000 EUR.

Šalys susitarė, kad Vytautas mokės Jonui 3 proc. dydžio metines palūkanas, o visą paskolą iš karto

grąžins 2025 m. birželio 30 d. Jonas pasitikėjo Vytautu ir prievolės įvykdymo užtikrinimo nereikalavo

– jis žinojo, kad Vytautas turi butą, kurio vertė yra ne mažesnė nei 100 000 EUR ir akcijų už ne

mažesnę kaip 50 000 EUR sumą UAB „Startukas“.

2025 m. birželio 1 d. Jonas Verslo žiniose perskaitė straipsnį apie pokyčius UAB „Startukas“

bendrovėje. Straipsnyje buvo rašoma, kad prieš keletą dienų galutinai buvo baigti įmonės akcijų

pirkimo-pardavimo sandoriai ir įmonė su naujais akcininkais priešakyje yra pasirengusi naujiems

rinkos iššūkiams. Tą pačią dieną Jonas skelbimų portale pamatė, kad prieš dvi savaites į portalą buvo

įdėtas skelbimas dėl buto pardavimo, iš kurio matyti, kad tai Vytautui priklausantis butas. Skelbime

pažymėta, kad butas jau parduotas.

2025 m. birželio 5 d. Jonas kreipėsi į Vytautą su prašymu paaiškinti situaciją ir gavo atsakymą,

kad akcijas jis pardavė už 10 000 EUR savo brolio žmonai Dangirai (nors jų rinkos kaina yra dešimt

kartų didesnė), o butą – savo geram bičiuliui už 60 000 EUR.

2025 m. birželio 25 d. Jonas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais

UAB „Startukas“ akcijų perleidimo ir buto pirkimo-pardavimo sandorius kaip pažeidžiančius

kreditoriaus interesus, kadangi Vytauto turto vertė per labai trumpą laikotarpį sumažėjo daugiau nei

dvigubai.

Ar gali Jonas ginčyti šiuos sandorius? Kokią ginčo baigtį prognozuotumėte? Ar jūsų atsakymas

keistųsi, jei paaiškėtų, kad Vytautas akcijas padovanojo?

2 uždavinys

2024 m. kovo 1 d. eismo įvykio metu Zigmantas mirtinai sužalojo pėsčiąjį Joną. 2025 m. liepos

15 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria paliko galioti Vilniaus apygardos teismo

apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Zigmantas buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, o Jono žmonos

Janinos civilinis ieškinys dėl 50 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo visiškai patenkintas. Teismo

nutartis įsiteisėjo iškart, Zigmantas jo kasacine tvarka neskundė.

3

2025 m. liepos 30 d. antstolis, į kurį kreipėsi Janina, pranešė jai, kad Zigmantas neturi turto, iš

kurio galėtų būti patenkintas jos reikalavimas. Janina kreipėsi į advokatą, kuris išsiaiškino, kad

2024 m. kovo 5 d. Zigmantas padovanojo jam priklausantį butą Vilniuje su juo giminystės ryšiais

nesusijusiam, tačiau nuo vaikystės prižiūrėtam kaimynų sūnui. Be to, 2024 m. spalio 2 d. (praėjus

trims dienoms po to, kai Vilniaus apygardos teismas priėmė nuosprendį (N.B. pirmosios instancijos

teismo nuosprendis įsiteisėja ne iš karto) Zigmantas už 3 000 EUR pardavė savo broliui automobilį,

kurio rinkos vertė – 14 000 EUR.

Įvertinkite situaciją. Ar keistųsi jūsų atsakymas, jei Zigmantas butą Vilniuje butų pardavęs

nepažįstamam asmeniui už rinkos kainą / mažesnę nei rinkos kainą?

3 uždavinys

Jonas ir Vytautas 2014 m. vasario 1 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią Jonas įsipareigojo

Vytautui atlikti buto įrengimo darbus iki vasario 28 d., o Vytautas ne vėliau kaip per tris dienas po

darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo sumokėti 34 528 Lt. Jonas darbus atliko, Vytautas juos

priėmė ir jokių pretenzijų nereiškė, tačiau neatsiskaitė su Jonu ir paprašė leisti atsiskaityti vėliau.

Jonas, kuriam verslas puikiai sekėsi, neprieštaravo. Apie skolą jis prisiminė 2023 m. pabaigoje. Jonas

kreipėsi į Vytautą, kuris paprašė dar palaukti, nes su juo neatsiskaito jo buvęs darbdavys

UAB „Startukas“. Pats Vytautas šiuo metu yra išvykęs į Norvegiją ir artimiausiu metu grįžti

neplanuoja, tačiau nuolat rašo laiškus UAB „Startukas“ dėl 10 000 EUR atlyginimo po mokesčių

išmokėjimo.

2024 m. vasario 14 d. Jonas kreipėsi į teismą atsakovu patraukdamas UAB „Startukas“. Jono

teigimu, jis turi neabejotiną reikalavimo teisę į Vytautą, todėl gali reikšti ieškinį ir UAB „Startukas“.

Kokį ieškinį pareiškė Jonas? Ar Jonas turi tokią teisę? Kaip keistųsi situacija, jei būtų praėję

daugiau nei dešimt metų po to, kai Jonas pradėjo reikalauti skolos iš Vytauto?

4 uždavinys

UAB „Birštono namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo

UAB „Atostogos“ 10 000 EUR skolos. Ieškovas ir atsakovas sudarė klientų apgyvendinimo bei

maitinimo organizavimo paslaugų sutartį. Ieškovas savo prievoles pagal sutartį įvykdė, tačiau

atsakovas už suteiktas paslaugas neapmokėjo.

UAB „Atostogos“ teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovo priteisti 15 000 EUR

nuostolių negautų pajamų forma, atleisti nuo prievolės vykdymo ieškovui. Atsakovas nurodė, kad

sutartyje šalys buvo susitarusios, jog ieškovas paslaugas pradės teikti nuo birželio mėnesio, tačiau

realiai paslaugos buvo pradėtos teikti liepą. Be to, net ir pradėjus teikti paslaugas, ieškovas atsakovui

skyrė ne tokius kambarius, kokie buvo aptarti sutartyje, jie neatitiko nustatytų reikalavimų, o tai lėmė

atsakovo klientų nepasitenkinimą.

Išspręskite ginčą. Ar keistųsi situacija, jei paaiškėtų, kad pagal sutartį atsakovas turėjo sumokėti

ieškovui avansą, tačiau to nepadarė laiku?

5 uždavinys

Vytautas ir Zigmantas 2023 m. rugsėjo 4 d. sudarė taikos sutartį pagal kurią Zigmantas

įsipareigojo Vytautui sumokėti 5 000 EUR iki 2025 m. sausio 1 d. Tačiau Zigmantas iki nurodytos

datos sutartos sumos Vytautui negrąžino, kadangi Vytautas neatsiliepė į Zigmanto skambučius, o

Zigmantas nežinojo kur ir kaip sutartą sumą grąžinti. Galiausiai, Zigmantas vasario 1 d. gavo žinutę

iš nežinomo telefono numerio, kuriame buvo nurodytas banko sąskaitos numeris. Žinutę pasirašė

Vytautas. Zigmantas tą pačią dieną pervedė pinigus į nurodytą banko sąskaitą ir gavo patvirtinimą iš

to paties telefono numerio, jog pinigai gauti. Praėjus pusmečiui, Zigmantas sužinojo, jog prieš mėnesį

4

Vytautas mirė. Jo įpėdiniai pareiškė Zigmantui reikalavimą sumokėti jiems 5 000 EUR ir palūkanas,

kadangi nėra jokių įrodymų, jog Zigmantas prievolę įvykdė – nėra jokių duomenų, kad žinutę

Zigmantui tikrai rašė Vytautas, o banko sąskaita, į kurią neva pervesti pinigai, naudojasi ne Vytautas,

o gera Vytauto bičiulė, kuri atostogavo su juo 2025 m. sausio-vasario mėnesiais Turkijoje. Be to, net

jei įrodytų, kad prievolę įvykdė, jis tą padarė po termino, todėl bet kuriuo atveju turi jiems mokėti

netesybas.

Išspręskite ginčą

UAB „Fantazija“ ir bankas KREDITAS 2019 m. kovo 1 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią bankas

suteikė UAB „Fantazija“ 500 000 eurų dydžio paskolą terminui iki 2023 m. liepos 1 d. Vėliau, šalių

susitarimu paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2025 m. kovo 1 d. Šios paskolos grąžinimui

užtikrinti skolininkas UAB „Fantazija“ įkeitė bankui KREDITAS jam priklausančias gamybines patalpas,

kurių vertė 600 000 eurų.

UAB „Fantazija“ 2022 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė turėtas administracines

patalpas (kurių rinkos vertė 400 000 eurų), kurios nebuvo įkeistos bankui KREDITAS, pirkėjui

UAB „Priekaištas“ už 270 000 eurų. Pirkėjas UAB „Priekaištas“ nupirktų patalpų kainą sumokėjo

pardavėjo UAB „Fantazija“ nurodytam pastarojo kreditoriui skolai padengti. Šios pirkimo-pardavimo

sutarties sudarymo momentui UAB „Fantazija“ skola bankui su palūkanomis sudarė 530 000 eurų.

Bankas KREDITAS, patikrinęs viešojo registro duomenis, sužinojo apie skolininko UAB „Fantazija“

įvykdytą turto pardavimą, nieko nelaukdamas 2024 m. sausio 3 d. pareiškė teisme actio Pauliana ieškinį,

kuriuo prašė, remdamasis CK 6.66 straipsniu, pripažinti minėtą 2022 m. gruodžio 10 d. pirkimopardavimo sutartį tarp UAB „Fantazija“ ir UAB „Priekaištas“ negaliojančia. Nurodė, kad bankas

KREDITAS yra UAB „Fantazija“ kreditorius, skolininko UAB „Fantazija“ sudaryta pirkimo-pardavimo

sutartis pažeidžia banko kaip kreditoriaus teises, nes skolininkas tokiu būdu sumažino savo mokumą, be

to, nepagrįstai suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, kuriam buvo pervesti pinigai už parduotas patalpas.

Taip pat nurodė, kad patalpų pirkėjas UAB „Priekaištas“ yra nesąžiningas, jo nesąžiningumas

preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 7 ir 8 punktus, nes tiek UAB „Fantazija“, tiek

UAB „Priekaištas“ yra dukterinės įmonės, kurių abiejų motininė įmonė yra UAB „Koncernas“.

Skolininkas UAB „Fantazija“ prašo banko ieškinį atmesti, nurodydamas, kad bankas KREDITAS neturi

galiojančios reikalavimo teisės, nes dar nėra suėjęs paskolos grąžinimo terminas ir dėl to negali ginčyti

šio sandorio.

Remdamiesi statutine teise, teismų praktika ir teisės doktrina argumentuotai įvertinkite šią

situaciją

Užduotyje, kuri buvo pateikta 2017-2018 mokslo metų papildomo tarpinio atsiskaitymo metu, keliami su

actio Pauliana institutu susiję teisiniai klausimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos septynios sąlygos, kurių reikia, kad actio Pauliana

ieškinys galėtų būti tenkinamas (pvz., 3K-3-360/2012). Kaip matyti iš uždavinio fabulos, šiuo atveju kyla

klausimai dėl šių sąlygų: 1) ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ar

ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) ar ginčijamą sandorį sudariusios šalys buvo

nesąžiningos. Šių sąlygų buvimą užduotyje ir reikėjo aptarti.

Pirmiausia, UAB „Fantazija“ prašo ieškinį atmesti, nes kreditorius neturi galiojančios reikalavimo teisės

dėl to, kad dar nesuėjęs prievolės įvykdymo terminas.

CK 6.66 str. 1 d. numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pažeidžiančius

jo interesus. Iš šios teisės normos matyti, kad CK 6.66 str. 1 d. nekelia reikalavimo, jog kreditoriaus

turima reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y., būtų suėjęs prievolės vykdymo terminas. Tuo actio

Pauliana skiriasi nuo netiesioginio ieškinio, kurį reguliuojantis CK 6.68 str. ir jo 1 d. expressis verbis

nurodo, kad netiesioginį ieškinį gali pareikšti tik vykdytiną reikalavimo teisę turintis kreditorius. CK

6.66 str. 1 d. to nenumato. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tai patvirtina: „taikant actio Pauliana

institutą taip pat nereikalaujama, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę,

tačiau nereikalaujama, kad kreditoriaus teisė būtų vykdytina. Actio Pauliana atveju kreditorius turi teisę

ginti savo interesus – ginčyti skolininko turto perleidimo sandorį dar net nesuėjus prievolės vykdymo

terminui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo

teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apvžalga).

Taigi, UAB „Fantazija“ argumentas, kad kreditorius negali reikšti actio Pauliana, nes nėra suėjęs

prievolės vykdymo terminas, yra nepagrįstas.

Antra, kreditoriui ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu, neišvengiamai būtina patikrinti, ar sandoris

pažeidžia kreditoriaus teises.

Šiuo atveju skolininkas su trečiuoju asmeniu sudarė atlygintinį turto perleidimo sandorį, pagal kurį

skolininkas už 270 000 EUR perleido 400 000 EUR vertės patalpas, kai tuo tarpu kreditoriaus

reikalavimo teisės dydis – 500 000 EUR plius palūkanos.

CK 6.66 str. 1 d. nurodyta, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa

nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos

kreditoriaus teisės.

Kitaip tariant, actio Pauliana pagrindu sandoris gali būti ginčijamas tada, kai dėl tokio sandorio

sudarymo tampa nebeįmanoma arba labai pasunkėja kreditoriaus reikalavimo teisės įgyvendinimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti

neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, o pakanka įrodyti tai,

kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko (3K-3-

360/2012).

Šiuo atveju, tai, kad 400 000 EUR vertės nekilnojamasis daiktas perleistas už 270 000 EUR kelia

abejonių ir leidžia teigti, kad sandoris kreditoriaus teises galimai pažeidžia. Vis dėlto, būtina atkreipti

dėmesį, jog kreditoriaus teisių užtikrinimui skolininkas įkeitė kitą turtą, kurio vertė yra 600 000 EUR.

Tuo tarpu paskolos suma – 500 000 EUR, o 2022 m. gruodžio 10 d., kai buvo sudarytas ginčijamas

sandoris dar yra prisikaupę 80 000 EUR palūkanų.

Tai reiškia, kad nepaisant to, jog skolininkas pardavė nekilnojamąjį turtą, kreditoriui ir toliau išlieka

galimybė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, kurio vertė viršija paskolos su palūkanomis sumą.

Tokia situacija, kai nepaisant skolininko sudarytų sandorių, kreditoriaus reikalavimo teisės įgyvendinimas

nepasunkėja, netampa neįmanomu, nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus

interesus. Priešingu atveju, actio Pauliana institutas suteiktų prielaidas ginčyti bet kokius kiek

reikšmingesnius skolininko sandorius, neatsižvelgiant nei į bendrą skolininko mokumą, nei į kreditoriaus

reikalavimo teisės pobūdį ir įgyvendinimo galimybes. Tai neatitiktų actio Pauliana tikslų ir lemtų ypač

išplėstą jo taikymą, kuris apsunkintų komercinių santykių vystymąsi ir iškreiptų normalią verslo praktiką.

Galiausiai, net ir tuo atveju, jei ginčijamas sandoris pažeistų kreditoriaus teises, kreditorius turėtų įrodyti

skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą, nes sudarytas sandoris buvo atlygintinis.

Kreditorius nurodo, kad preziumuoja, jog sandorį sudariusios šalys buvo nesąžiningos CK 6.67 str. 7 ir

8 p. pagrindais. Todėl būtina įvertinti galimybes remtis šiomis nuostatomis.

CK 6.67 str. 7 p. nurodo, jog sandorį sudariusios šalys laikomos nesąžiningomis, jei skolininkas –

juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš

sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su

savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai

penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų

akcijų (pajų, įnašų ir pan.).

Tuo Tarpu CK 6.67 str. 8 p. numato, nesąžiningumo prezumpciją, kai skolininkas – juridinis asmuo

sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.

Šiuo atveju sandorį sudarė dvi UAB „Koncernas“ dukterinės bendrovės. Tai, jog bendrovės yra

dukterinės reiškia, kad CK 6.67 str. 8 p. negali būti taikomas, nes nei vienas iš šių asmenų nėra asociacija

ar kitoks susivienijimas, kuriam priklausytų kitas juridinis asmuo. Tuo tarpu CK 6.67 str. 8 p. reguliuoja

būtent tokias situacijas (pvz., kai statybos bendrovė parduoda turtą statybos bendroves vienijančiai

asociacijai).

Be to, nei UAB „Fantazija“, nei UAB „Priekaištas“ vienas kito nekontroliuoja, taip pat nenurodyta, ar

kurios nors bendrovės valdymo organo narys (taigi, fizinis asmuo) turi kitame juridiniame asmenyje

kontrolinį akcijų paketą.

Taigi, kreditorius nurodė netinkamus nesąžiningumo prezumpcijos pagrindus, o tai reiškia, kad jis turėtų

įrodyti, jog skolininkas ir trečiasis asmuo buvo nesąžiningi – jų nesąžiningumas nebūtų preziumuojamas.

Kita vertus, galima pastebėti, jog CK 6.67 str. 4 p. nesąžiningumo prezumpciją numato tais atvejais, kai

yra priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija. Šiuo atveju 400 000 EUR vertės turtas buvo perleistas už

270 000 EUR, t. y. 130 000 EUR mažiau nei jo rinkos vertė. Todėl galima teigti, kad kreditorius turėtų

remtis būtent šiuo pagrindu nesąžiningumo prezumpcijai pagrįsti