Organizmo mikroskopinė sandara: Ląstelės sandara ir funkcijos

Šios kortelės apima pagrindinius ląstelės sandaros, funkcijų ir sudėtinių dalių terminus bei apibrėžimus lietuvių kalba, remiantis pateiktomis paskaitos pastabomis.

Citologija

Mokslas apie ląstelių mikroskopinę ir submikroskopinę sandarą, funkcijas ir vystymąsi.

Histologija

Mokslas, tiriantis daugialąsčių gyvūnų ir žmogaus audinių formavimąsi, struktūrą bei funkcijas.

Ląstelė (cellula)

Visų gyvų organizmų mažiausias struktūrinis ir funkcinis vienetas, jų formavimosi ir gyvybinės veiklos pagrindas.

Audiniai

Formuojami ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos.

Organai

Formuojami keleto audinių, randami augaluose ir gyvūnuose.

Organizmas

Suformuojamas organų visumos.

Protoplazma

Eukariotinės ląstelės gyvoji medžiaga, sudaryta iš branduolio ir citoplazmos.

Plazmolema

Aktyvi membrana, gaubianti ląsteles.

Mikrometras (μm)

Matavimo vienetas gyvūninių ląstelių dydžiui (1 µm=10^-6 m).

Nanometras (nm)

Matavimo vienetas organelių ir ląstelės griaučių elementų dydžiui (1 nm=10^-9 m).

Ląstelės forma

Gali būti plokščia, kubiška, stulpiška, daugiašonė ir kitokia, sąlygojama funkcijos ir aplinkos.

Protoplazmos būsenos

Koloidinė sistema, galinti būti skystos (zolis) arba kietos (gelis) būsenos, priklausomai nuo aplinkos sąlygų.

Tarpląstelinės jungtys (junctiones intercellulares)

Plazmolemos dariniai lateraliniame paviršiuje, užtikrinantys ląstelių ryšius.

Endocitozinės pūslelės

Plazmolemos dariniai bazaliniame paviršiuje, dalyvaujantys medžiagų įsisavinime.

Mikrogaureliai (microvilli)

Labai plonos citoplazmos ataugos ląstelės užplazminiame paviršiuje, apgaubtos plazmolema su glikokaliksu.

Branduolio apvalkalas (caryolemma, nucleolemma)

Gaubia branduolį, atskiria jį nuo citoplazmos ir turi porų.

Branduolio poros (porus nuclearis)

Skylutės branduolio apvalkale, pro kurias vyksta medžiagų pernaša.

Chromatinas

Branduolio komponentas, sudarytas iš DNR ir baltymų.

Branduolėlis (nucleolus)

Branduolyje esantis darinys, atsakingas už ribosomų rRNR sintezę.

Citoplazma (cytoplasma)

Ląstelės dalis be branduolio, sudaro didžiąją ląstelės dalį, susideda iš plazmolemos, organelių, intarpų ir hialoplazmos.

Ląstelės membranos (membranae cellulares)

Sudaro eukariotinių ląstelių struktūros pagrindą, skirstomos į plazmolemą ir viduląstelines membranas.

Membranų sudėtis

Vidinę ir išorinę plokšteles sudaro periferiniai ir integraliniai baltymai, tarpinę — lipidai.

Integraliniai baltymai

Formuoja baltymų kanalus, kuriais juda vandenyje tirpios medžiagos, pavyzdžiui, jonai.

Plazmolemos barjerinė funkcija

Reguliuoja medžiagų apykaitą tarp ląstelės ir aplinkos ir palaiko jos vientisumą.

Plazmolemos transportinė funkcija

Aktyviai ir atrenkamai praleidžia įvairias medžiagas į abi puses, lemia jonų koncentracijos skirtumus.

Plazmolemos receptorinė funkcija

Suteikia ląstelei gebėjimą reaguoti į hormonų poveikį.

Blakstienos ir žiuželiai

Ląstelių struktūros, skirtos judėjimui.

Citoplazmos organoidai

Pastovios, diferencijuotos citoplazmos struktūros, atliekančios tam tikras ląstelės funkcijas, skirstomos į membranines ir nemembranines.

Endoplazminis tinklas (ET)

Membraninė organelė, sudaryta iš cisternų, plokštelių, maišelių ir vamzdelių, aptinkama visose eukariotinėse ląstelėse (išskyrus subrendusius eritrocitus).

Grūdėtasis endoplazminis tinklas (gET)

Endoplazminio tinklo rūšis, prie kurios membranų išorinio paviršiaus yra prisijungusios ribosomos.

Negrūdėtasis endoplazminis tinklas (nET)

Endoplazminio tinklo rūšis, ant kurios membranų išorinio paviršiaus nėra ribosomų.

Ribosomos (ribosomata)

Sferiškos, apie 25-30 nm skersmens, citoplazmos organelės, susidedančios iš baltymo ir rRNR, dalyvaujančios baltymų sintezėje.

Laisvosios ribosomos

Aptinkamos citoplazmoje ir mitochondrijose, sintetina baltymus ląstelės reikmėms.

Goldžio kompleksas (complexus golgiensis)

Aptinkamas visose eukariotinėse ląstelėse, sudarytas iš plokšteliškųjų maišelių ir pūslelių, dalyvauja sekreto ruošime ir išskyrimo (egzocitozės) procese.

Lizosomos (lysosomata)

Sferiškos ar ovalios, 0,2-0,8 µm dydžio membraninės pūslelės, pripildytos hidrolizinių fermentų, atsakingos už ląstelės virškinimą.

Peroksisoma (peroxysoma)

0,2-0,5 µm skersmens membraninės pūslelės, pripildytos oksidacijos fermentų, skaido vandenilio peroksidą.

Mitochondrijos (mitochondriae)

Įvairios formos ir dydžio membraninės organelės, atsakingos už ATP gamybą, gaubia dvi membranos.

Mitochondrijų kristos

Vidinės mitochondrijos membranos formos, įsiterpiančios į centrinę ertmę, didinančios paviršiaus plotą biocheminei reakcijai.

Ląstelės griaučiai (cytoskeleton)

Mikrosiūlelių, mikroskaidulėlių ir mikrovamzdelių kompleksas, suteikiantis ląstelei formą, jungianti darinius ir atliekanti viduląstelinės pernašos funkcijas.

Mikrosiūleliai (microfilamenti)

Ploniausios (6-8 nm skersmens) baltyminės kilmės siūliškos struktūros, užtikrinančios ląstelės dalių judėjimą.

Miofilamentai

Raumeninių ląstelių baltymai, skirti susitraukimui, skirstomi į plonuosius (aktinas) ir storuosius (miozinas).

Mikrovamzdeliai (microtubuli)

Tuščiavidurio cilindro formos (apie 24 nm skersmens) struktūros, dalyvaujančios ląstelės judėjime, chromosomų pasiskirstyme ir medžiagų pernašoje.

Ląstelės centras (cytocentrum)

Aptinkamas visose eukariotinėse ląstelėse, susideda iš dviejų centriolių, kurios sudaro mitozinį aparatą.

Diplosoma

Dviejų centriolių sudarytas ląstelės centras.

Centriolė

Cilindro formos darinys (150 nm skersmens, 500 nm ilgio), kurio sienelė susideda iš 9 trigubų mikrovamzdelių (tripleto).

Centrosfera

Sferiška gelio konsistencijos citoplazma, supanti ląstelės centrą.

Citoplazmos intarpai (Inclusiones cytoplasmaticae)

Nepastovūs citoplazmos dariniai, rodantys ląstelės medžiagų apykaitą, amžių ir aplinkos poveikį.

Trofiniai intarpai

Riebalų lašai, glikogeno ir baltymų granulės, kuriuos ląstelė asimiliuoja energijai ar kaupimui.

Sekreciniai intarpai

Granulių pavidalu aptinkami liaukinėse ląstelėse, gali būti baltyminės, polisacharidinės, lipoproteidinės ar lipidinės kilmės.

Pigmentiniai intarpai

Įvairios cheminės sudėties spalvotos medžiagos, suteikiančios ląstelėms ir audiniams spalvą (egzogeniniai ir endogeniniai).

Endogeniniai pigmentai

Melanino, hemoglobino, hemosiderino, bilirubino ir lipofuscino intarpai, susidarantys ląstelės viduje.

Hialoplazma (Hyaloplasma)

Užpildo viduląstelinius tarpus tarp organelių ir intarpų, joje vyksta medžiagų apykaitos reakcijos.

Egzoplazma (exoplasma)

Periferinė, skystesnė (zolis) hialoplazmos dalis.

Endoplazma (endoplasma)

Centrinė, tirštesnė (gelis) hialoplazmos dalis, supanti branduolį ir ląstelės centrą.

Branduolys (nucleus, caryon)

Turi didžiąją dalį ląstelės DNR su genetine informacija, aptinkamas daugumoje žinduolių ląstelių (išskyrus subrendusius eritrocitus).

Tarpmitozinis branduolys

Branduolys ramybės būsenoje, susidedantis iš branduolio apvalkalo ir branduolio plazmos.

Branduolio plazma (nucleoplasma)

Sudaryta iš griaučių, chromatino, branduolėlio, joje vyksta chromosomų mikroaplinka ir DNR dvigubėjimo procesas.

Chromosomos (chromosomata)

Ląstelės branduolio struktūriniai elementai, kuriuose sukaupta didžioji genetinės informacijos dalis.

Haploidinis chromosomų rinkinys (n)

Viengubas chromosomų rinkinys, randamas gametose.

Diploidinis chromosomų rinkinys (2n)

Dvigubas chromosomų rinkinys somatinėse ląstelėse, kur kiekviena chromosoma turi porinę – homologinę chromosomą.