Filosofija egzas

Filosofavimas

teorininiu klausimu kelimas, abejojimas, ideju siulymas, argumentu paieska ir aiskinimasis kaip funkcionuoja musu savokos

Filosofija

tiesos/isminties ieskotoja. Tiesos stebejimas/ieskojimas.

filo - meile

sofija - ismintis

Filosofijos kilme

atsirado graikijoje 600m pries kristu. Atsirado is mitologinio mastymo.

Mitologinis mastymas

I aktualius klausimus atsakoma mitais.

Mitologinio mastymo bruozai

mitas remiasi tradicija

mitas yra paprastas pasakojimas

mite veikia ivairus herojai, dievai, demonai, kurie tapatinami su reiskiniais ir valdo mirtinguju likima

mite naudojami ivaizdziai, metaforos

Filosofijos ir religijos santykis

Religija yra tikejimo, ne zinojimo dalykas, stengiasi atsakyti i filosofinius klausimus bet ataskymai is anskto aiskus.

bet kokia religija susijusi su sventu rastu, tradicija.

Mitologijos ir religijos skirtumai

Mitologija skiriasi nuo religijos, religijos turinys yra tikejimas

Mitologinio ir filosofinio mastymu skirtumas

Filosofinis mastymas - teorinis.

Teoriskai aiskinant naudojamos savokos, ne ivaizdziai, pasakojimus keicia teorija, teoriniu mastymu aiskinamasi protu, irodymu, argumentais o ne tradicijom ar tikejimu

Filosofijos pirminiai saltiniai

Zmoniu isitikinimai, kile is kasdienio patyrimo

Mitologines ir religines paziuros

Tyrimai mokslo srityje ir ju rezultatai

Parafilosofija

sutrikusi filosofija, kurioje daug ikifilosofinio (mitologija) ir nefilosofinio (magija,mistika) pradu

Pirmas pripazintas filosofas Vakaruose ir Europoje

Talis is Mileto

Pirmas filosofas suteikes prasme filosofijai

Platonas

Naujuju laiku/Trecio filosofijos etapo pradininkas

Rene Dekartas

Antropologija

zmogaus filosofija

Egzistencializmas

buties filosofija

Neopozityvizmas

analitine filosofija

Personalizmas

asmenybes filosofija

Neokantizmas

pazinimo filosofija

Filosofija skiriama i

teorine ir praktine

Teorine filosofija

buties, gamtos filosofija, antropologija, hermeneutika (pazinimo metodologija, pazinimas - esmine zmogaus ir socialines buties ypatybe)

Filosofijos struktura

Bendroji - apima buties. pazinimo, zmogaus, verybiu, praktines veiklos teorijas

Specifine - apima sociologija, etika, grozio teorija, estetika, mastymo desnius, logika, politika, istorija

Speciali - apima pasaulio supratimo, vaizdiniu, pasaulejautos apraiskas, fragmentus, komponentus, konkrecias matematikos, fizikos, biologijos filosofijas

Tradicines filosofijos struktuines dalys

Ontologija - aiskina ar daugiau nei viena butis. Stengiasi suvokti buties prigimti, jos savybes

Gnoseologija - pazinimo teorija. Nagrineja zmoniu santyki su tikrove, analizuoja pazinimo kilme, zmogaus kelia, galimybes.

Aksioliogija - vertybiu teorija. Tiria vertybiu prigimti, egzistavimo, realizmo salygas

Antropologija - Koncepcija pateikianti vientisa zmogaus samprata. Aiskina prigimties esme, visuomeniniame, gamtiniame pasaulyje.

Etika - doroves teorija, nagrineja elgesi, gera ir bloga poziurius, moralinio vertinimo normas

Estetika - filosofine disciplina nagrinejanti grozi, mena, kuryba

Socialine filosofija - visuomeninio gyvenimo klausimai, visuomenes funkcionavimas, vystymosi problemos

Filosofijos bruozai

Klausimo, kurio negali isspresti mokslas, iskelimas

Meginimai atskleisti amzina buties paslapti

Lasivas faktu interpretavimas

Ziniu laisvumas

Auksciausios savokos ir kategorijos

Surastu tiesu ilgaamziskumas

Pagrindines filosofijos funkcijos

Pazintine, praktine ir kritine

Pazintine filosofijos funkcija

apima bendriausiu ideju, vaizdiniu aiskinima, apibendrinima, koncepciju formulavima. Svarbia reiksme turi butis, materija, daiktas, resikinys, kitimas, priezastis, vystymasis.

Praktine filosofijos funkcija

susijusi su zmogaus ir visuomenes problemom. Apima pasauleziura, lemiama vaidmeni zmogaus elgesiui, praktiniams klausimams spresti. Atliekama per ideologija.

Kritine filosofijos funkcija

apmasto sukaupta socialini patyrima, randa atsakymus i esminius buties klausimus. Aiskindama buties esme parengia ir kritikos kriterijus. Svarbiausias socialinis siekimas - dabarties kritika. Formuoja naujas socialines vertybes, perteikia jas visuomenei. Visuomeneje ir kiekviename zmoguje sukelia vertybiniu nuostatu pasikeitima.

Filosofijos ir mokslo santykis

Mokslas - remiasi eksperimentu, duomenimis, formaliais irodymais

Filosofija - remiasi mastymo galia, subjektas laikomas zmogus

Filosofija ir moksla sieja

Noras atsakyti i tikroves iskeltus klausimus

Kas skiria filosofija ir moksla?

Mokslas aiskina kaip daiktai padaryti ir funkcionuoja, filosofijai rupi daiktu reiksme

Mokslas beasmenis/anoniminis, filosofija sieja pazinima su subjektu/zmogumi

Mokslui rupi kas vyksta, filosofijai kiek tie ivykiai svarbus

Mokslas - specializuotas zinojimas, filosofija bendrai apjungia supratima

Mokslas skaido tikrove i teorinius elementus, filosofija nukreipta i gyva reiksmiu tikrove

Trys pasaulio suvokimo lygmenys isryskinantys filosofijos ir mokslo skirtuma

Informacija (ja teikia ivairus ivykiai)

Pazinimas (apmasto gauta informacija, sistemina, rusiuoja)

Imsintis (pazinima sieja su asmenine patirtim ir vertybem)

Scientizmas

viso zmogiskojo pazinimo suvedimas tiktais i mokslini pazinima, suprasta vienu atskiru mokslu prasme

Antiscientizmas

poziuris, priesingas scientizmui.

Filosofija reikia grieztai skirti nuo specialiuju mokslu.

Mokslinio ir filosofinio pazinimo specializacija

Mokslinis pazinimas - daikto istatymas i dirbtinai sukurtas salygas ir atskleisti naujas nenaturalias savybes. Neturi nei ribu nei pabaigos.

Filosofinis pazinimas - daiktus apmasto kokie jie yra patys savaime, be salygu. Nukreipta i vientisa vaizda.

Filosofija kaip mokslas

vienintelis sprendzia kas yra mokslas, jo prigimtis.

specifinis zvilgsnis i pasauli, savitai nagrinejantis zmogiskojo buvimo budus, vertybes, vertinimus

Materialine kultura

apima gamybos budus, pagamintus daiktus, technika, technologija

Dvasine kultura

apima moksla, mena, politines, teisines teorijas, morale, religija

Filosofija ir kultura

analizuoja zmogiskosios kulturos pagrindus, principus, budus, darydama itaka per pasauleziura/tiesiogiai

Kultura

kyla is zmogaus kurybos.

Zmogus kuria savo gyvenima pasaulyje, iprasmina ji savo veikimu

Pazinimo subjektas

visuomene, bet masto, tiria, pazista zmogus

Pazinimo objektas

materiali tikrove

Pazinimo saltinis, patyrimas

empyrizmas

Pazinimo saltinis protas

racionalizmas

Pazinimo saltinis intuicija/instinktas

iracionalizmas

Empirizmas

zmogus pazinime remiasi regejimu, klausa, skoniu, uosle, lytejimu

Racionalizmo salininkai

R. Descartes, Benediktas Spinoza, Gottfriedas Leibnicas, Georgas Hegelis, F. Bacon

Iracionalizmo salininkai

Plotinas, Aurelijus Augustinas

Buties problema

kalbama apie zmogu, pasauli, tikrove

Butis

nepriklausomai nuo samones esantis objektyvus pasaulis, materija

Egzistencializmas

individas, individuali patirtis ir jos unikalumas - zmogaus egzistencijos supratimo pagrindas

Zymiausi 20a. egzistencialistai

Martinas Haidegeris, Kierkegardas, Karlas Jasperas, Jean Paul Sartras

Egzistencializmo pagrindiniai bruozai

tyrimo objektas - zmogaus asmuo, asmuo lemia egzistencija.

Egzistencija - zmogaus buvimas pasaulyje

Gali but krikscioniskas ir ateistinis egzistencializmas

Pirmasis/Netikrasis egzistavimo budas

kalba apie zmogaus nuskendima daiktu pasaulyje. Zmones vertinami kaip priemones savo tikslams pasiekti. Zmogus gyvena ne savo individualu gyvenima o taip kaip gyvena visi.

Antrasis/Tikrasis egzistavimo budas

bandymas atgauti kasdienybeje prasta zmogiskaja esme, savo vidine laisve, pakilti virs daiktu pasaulio

nukreiptumas i ateiti, mirti

Tikrasis egzistencializmo pradininkas

S. Kierkegardas. Iskele visas pagrindines filosofijos problemas. Paskirtis - nukreitpi zmones i subjektyvius dalykus, i tikejimo svarba

Tris zmogiskosios egzistencijos tipai (Kierkegardas)

Estetine - paprasta ir spontaniska, eilinio zmogaus kasdienybe

Etine - atrandama egzistencija, kai zmogus priesinasi minios poveikiui

Religine - pati tobuliausia, grindziama tikejimu

Martino Heideggerio filosofijos esme

Akcentavo zmogaus laisve, galimybe rinktis, kaip gyventi ir kokiu vertybiu siekti. Buti skiria i autentiska ir neautentiska

Neautentiska butis (Heidegeris)

zmogus yra minios dalis

Autentiska butis (Heidegeris)

zmogus lieka savimi

Karlo Jasperso filosofijos idejos

“kokia yra zmogaus buties prasme?” mane kad zmogus is principo yra kazkas daugiau, negu jis gali apie save zinoti. Zmogus turi galimybe buti toks kokiu nori tapti/buti

Alberto Camus filosofija

Aktualiausia gyvenimo prasmes problema. Kalba apie absurda. Demesys i savizudybe ir gyvenimo vertes klausimus.

Jean-Paul Sartre filosofija

teigia kad zmones gali gyventi dviem budais autentiskai ir vadovaudamiesi netikru tikejimu.

Zmones privalo pasirinkti savo likima, isplecia moralines ataskomybes jausma, pats zmogus yra vertybiu kurejas.

Franco Kafkos!!!! filosofija

atsigrezia i graiku mitologija ir svarsto “as” ir pasaulio santykius.