TVT egzaminui

tarptautinės teisės sąvoka pagal Lotus bylą:

tarptautinė teisė reguliuoja santykius tarp nerpiklausomų valstybių. Valstybes įpareigojančios teisės normos kyla iš jų laisvos valios, išreikštos konvencijose ar praktikoje, visuotinai pripažįstamose kaip įtvirtinančiose teisės principus ir nustatytose siekiant reguliuoti santykius tarp šių kartu egzistuojančių nepriklausomų bendrijų ar siekiant bendrų tikslų. Valstybių suvereniteto negalima preziumuoti

tarptautinės teisės ssąvoka:

teisės normų ir principų sistema, reguliuojanti valstybių ir kitų tarptautinės teisės subjektų santykius. Viešo pobūdžio

Specifiniai požymiai:

Horizontali, decentralizuota Įstatymų leidybos valdžios nebuvimas TT normų kūrimo ir privalomumo ypatybės Vykdomosios valdžios nebuvimas Privalomos jurisdikcijos teisminės valdžios nebuvimas TT normų laikymosi užtikrinimo specifika TT šaltiniai TT subjektai TT principai ir kt.

Iius cogens normos pagal 1969 m. Vienos konvenciją dėl tarptautinių sutarčių teisės:

Sutartis yra niekinė, jei jos sudarymo metu ji prieštarauja privalomo pobūdžio bendrosios tarptautinės teisės normoms. Šioje Konvencijoje privalomo pobūdžio bendrosios tarptautinės teisės normomis yra laikomos normos, kurias tarptautinė valstybių bendrija yra visa apimtimi priėmusi ir pripažinusi kaip normas, nuo kurių draudžiama nukrypti ir kurios gali būti keičiamos tik priimant kitą tokio pat pobūdžio bendrąją tarptautinės teisės normą.

Ius cogens normų požymiai:

Imperatyvumas, pakeitimo galimybė - tik kita tokio paties pobūdžio norma, specifinės pažeidimo pasekmės (tarptautiniai nusikaltimai, niekinės sutartys), pripažįstama tarptautinės bendrijos (kaip turinti šiuos požymius), nustatanti erga omnes įsipareigojimą (įsipareigojimas visai tarptautinei bendrijai; visuotinio jo laikymosi svarba).

Ius cogens normos: rūšys

jėgos ir grasinimo ja draudimas (agresijos draudimas); laisvo tautų apsisprendimo teisė (kolonizavimo, užsienio valdžios įgyvendinimo draudimas); pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės (genocido, kankinimų, diskriminacijos, piratavimo, vergovės ir prekybos žmonėmis draudimas); humanitarinės teisės principai (karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai draudimas); kitos (diplomatinė neliečiamybė, didelio masto aplinkos taršos draudimas ir kt.). (Branduolinio, cheminio, biologinio, bakteriologinio ginklų draudimas?)

Bendroji tarptautinė teisė:

valstybėms galiojantys principai ir normos paprotinės arba sutartinės teisės pagrindu.

Bendroji paprotinė TT:

visuotinai pripažintos normos - bendra valstybių praktika, leidžianti pavienius nukrypimus nuo normos (pvz., išlygas). GENERAL COSTUMARY LAW

kas sudaro bendrąją tarptautinės teisės dalį?

Pagrindiniai tarptautinės teisės principai (1970 m. JT GA Tarptautinės teisės principų deklaracija)Tarptautinės teisės subjektai (jų rūšys, specifika, pripažinimas, valstybių teisių perėmimas) (1933 m. Montevidėjo konvencija dėl valstybių teisių ir pareigų; 1978 m. Vienos konvencija dėl valstybių teisių perėmimo sutartims, 1983 m. Vienos konvencija dėl valstybių teisių perėmimo valstybės nuosavybei, archyvams ir skoloms)Žmogaus teisės (Tarptautinė žmogaus teisių chartija: 1948 m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 1966 m. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, 1966 m. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas ir jų protokolai)Tarptautinių sutarčių teisė (1969 m. Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės)Tarptautinė teisinė atsakomybė (2001 m. JT Tarptautinės teisės komisijos Valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus straipsnių projektas)

kas sudaro TT specialiąją dalį?

Diplomatinė ir konsulinė teisė (1961 m. Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, 1963 m. Vienos konvencija dėl konsulinių santykių) Tarptautinių organizacijų teisė (1946 m. Konvencija dėl JT privilegijų ir imunitetų, 1975 m. Vienos konvencija dėl valstybių atstovavimo jų santykiuose su universalaus pobūdžio tarptautinėmis organizacijomis) Tarptautinė humanitarinė teisė (1949 m. Ženevos konvencijos dėl karo aukų apsaugos) Tarptautinė baudžiamoji teisė (1998 m. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos Statutas) Tarptautinė jūrų teisė (1982 m. JT Jūrų teisės konvencija) Tarptautinė ekonominė (pasaulio prekybos) teisė (1947 m. Generalinis susitarimas dėl tarifų ir prekybos (GATT) ir kiti PPO susitarimai) Tarptautinė oro teisė (1944 m. Čikagos konvencija dėl tarptautinės civilinės aviacijos) Tarptautinė kosmoso teisė (1967 m. Sutartis dėl kosminės erdvės naudojimo) Tarptautinė ekologinė teisė (1992 m. Biologinės įvairovės, Klimato kaitos konvencijos ir daug kitų). i

klasikinė TT:

Teisė tarp valstybių (tautų) Karas - leistina priemonė Sutartys (dėl taikos, sąjungų, teritorijų, kt.) Paprotinė teisė Valstybių suverenitetas Principai, doktrinos, kiti požymiai

Šiuolaikinė TT:

...1928 m. Briando-Kelloggo paktas,1932 m. Stimsono doktrina, 1945 m. JT Chartija... Jėgos ir grasinimo jėga draudimas Tarptautinių organizacijų steigimas Tarptautinių sutarčių skaičiaus augimas ir TT kodifikacija TT humanizacija, demokratizacija Jurisdikcijos pokyčiai Tarptautiniai teismai, TT šaltiniai, kiti požymiai

TARPTAUTINĖS TEISĖS ŠALTINIAI:

Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 38 straipsnis Tarptautinės sutartys - tarptautiniai susitarimai, sudaryti raštu tarp TT subjektų ir reguliuojami tarptautinės teisės, nepriklausomai nuo to, kiek dokumentų sudaro tokį susitarimą ir koks yra jo pavadinimas Tarptautiniai papročiai - bendra (pasikartojanti ir neprieštaringa) elgesio praktika (objektyvus elementas), pripažinta teisės norma (valstybių opinio juris - subjektyvus elementas) Bendrieji teisės principai - pagrindinės teisės apskritai (ir nacionalinės, ir TT) idėjos (teisės kūrimo, teisės normų, įsipareigojimų šaltinis) Jurisprudencija - teismų ir arbitražų sprendimai Doktrina - TT mokslo žinios (JT TT komisijos darbų reikšmė)

TTT Statute nenurodyti šaltiniai:

Tarptautinių organizacijų rezoliucijos (institucijų sprendimai) Vienašaliai aktai - TT subjektų individualios valios aktai (įskaitant nacionalinės teisės aktus) Kiti: neįpareigojančioji teisė ("Soft Law") Pavyzdžiai: 1970 m. JT GA rezoliucija 2625 patvirtinta Tarptautinės teisės principų deklaracija; 1991 m. Islandija pripažino Lietuvos nepriklausomybę; 2001 m. ataskaita ,,Pareiga ginti (saugoti)" / Responsibility to Protect (R2P), Report of the International Commission on Intervention and State Sovereignty, 2001.

Šaltinių grupės (įtvirtina ar aiškina teisės normą):

Pagrindiniai šaltiniai - nustato ir įtvirtina TT normas Tarptautinės sutartys Tarptautiniai papročiai Bendrieji teisės principai Kiti (atskirais atvejais gali būti TO rezoliucijos; valstybių vienašaliai aktai). Pagalbiniai šaltiniai - aiškina įtvirtintų TT normų turinį: Jurisprudencija Doktrina Tarptautinių organizacijų rezoliucijos Valstybių vienašaliai aktai

"TARPTAUTINĖS SUTARTYS"""

Tarptautinė sutartis - valstybių (kitų TT subjektų) sudarytas susitarimas, pagal kurį šalys prisiima tarptautinius įsipareigojimus ir kuriam taikomos tarptautinės teisės normos. Reikšmė: Svarbiausios konvencijos (kodifikavimas) Įsipareigojimų prisiėmimo forma Tarptautinių santykių palaikymo instrumentas Kita (TO steigimo instrumentas, kt.) Rūšys: Pagal objektą/dalyką (žmogaus teisių, aplinkos apsaugos, kt.) Pagal pobūdį (politinės, ekonominės, kt.; teisę kuriančios) Pagal prisijungimo būdą (ratifikuotinos ir kitos) Pagal sąlygas dalyvavimui (atviros, uždaros) Kitos

Tarptautinio papročio sąvoka/samprata pagal Lotus bylą again:

1927 m. Lotus byla, NTTT Papročio egzistavimui svarbu, kad valstybės tam tikrą elgesio modelį suvoktų, kaip įpareigojančią teisės normą / elgesio taisyklę... ...savo teritorijoje valstybės gali įgyvendinti jurisdikciją dėl bet kurio dalyko, nebent tarptautinėje teisėje numatytas draudimas. Turkijos laivas prilygintas Turkijos teritorijai (avarijos pasekmės kilo jame). Prancūzija teigė, kad tokiais atvejais daugiausia tyrimas vykdomas laivo vėliavos valstybės principo pagrindu, o kitos valstybės labai retai įgyvendina savo jurisdikciją. Teismas tvirtino, kad tai tik parodytų, jog valstybės dažnai praktikoje susilaikydavo nuo baudžiamojo proceso pradėjimo, bet ne tai, kad jos laikė, jog privalo taip daryti; tik jeigu toks susilaikymas būtų pagrįstas jų žinojimu apie turėjimą pareigos susilaikyti, būtų galima kalbėti apie tarptautinį paprotį.

Ar vidurio linijos metodas delimituojant jūros erdves yra tarptautinė paprotinė norma (Šiaurės jūos kontinentinio šelfo byla)?

nėra tarptautinė paprotinė norma, o tik viena iš jūros erdvių atribojimo taisyklių

Papročio požymiai (elementai):

Objektyvus elementas - elgesio praktika: Trukmė (ratione temporis) Vieningumas (ratione materiae) Visuotinumas (bendrumas) (ratione loci) Subjektyvus elementas - valstybių opinio juris sive necessitatis: Tylus sutikimas (opinio juris generalis) Opinio juris conventionalis (tarptautinės sutartys) Kitoks pripažinimas teisės norma (jurisprudencija, doktrina, TO rezoliucijos, vienašaliai aktai)

TARPTAUTINĖS TEISĖS SUBJEKTAI:

TT subjektas - darinys, galintis turėti tarptautines teises ir pareigas, taip pat ginti savo teises pareikšdamas tarptautines pretenzijas (1949 m. Žalos JT tarnybai atlyginimo byla, konsultacinė išvada, TTT): Valstybės - pagrindiniai TT subjektai; Tarptautinės (tarpvyriausybinės) organizacijos - tarptautinį teisinį subjektiškumą ir institucinę struktūrą turintys valstybių susivienijimai, įsteigti tarptautine sutartimi nuolatinio pobūdžio tikslams siekti; Tautos, kovojančios dėl nepriklausomybės (Palestina / PIO, Rytų Timoras, kt.); Specifiniai (sui generis) valstybinio pobūdžio vienetai (tarptautinės teritorijos, laisvieji miestai, Šventasis Sostas, Suverenus Maltos Ordinas); Fiziniai ir juridiniai asmenys - galimas ribotas subjektiškumas (pvz. peticijos prieš valstybę EŽTT).

TT subjektai: Suverenus Maltos ordinas ir Šventasis Sostas

Maltos ordinas suverenus tarptautinės teisės subjektas, turintis savo konstituciją, pasus, antspaudus ir viešąsias įstaigas, palaikantis diplomatinius santykius su 104-iomis pasaulio valstybėmis (su Lietuvos Respublika nuo 1993 m.). http://maltieciai.lt/maltos-ordinas/ http://www.orderofmalta.int/ Šventasis Sostas Katalikų bažnyčios suverenus organas, TT subjektas, nuolatinis stebėtojas JT.

1933 m. Montevidėjo konvencija dėl valstybių teisių ir pareigų, valstybės požymiai:

Materialūs požymiai: Nuolatiniai gyventojai - teritorinė bendruomenė (pasekmė-pilietybė) Apibrėžta teritorija (pasekmė - delimitavimas (sutartimi) ir demarkavimas (fizinėje erdvėje)) Valdžia (vyriausybė) - efektyvi gyventojų ir teritorijos kontrolė Nematerialūs požymiai: Gebėjimas užmegzti santykius su kitomis valstybėmis Nepriklausomybė ir suverenitetas (vidinis suverenitetas - valdžios viršenybė ir išskirtinumas; išorinis - nepriklausomumas tarptautiniuose santykiuose); suvereniteto ribos, atsakomybė tarptautinei bendrijai.

PRIPAŽINIMAS TARPTAUTINĖJE TEISĖJE:

Pripažinimas vienašalis tarptautinės teisės subjekto aktas, kuriuo konstatuojama situacijos / fakto / objekto buvimas ir jo atitiktis tarptautinei teisei; savanoriškas vienašalis valstybės (dažniausiai) politinis aktas, sukuriantis teisines pasekmes. Pasekmės: konstatuojamas objekto buvimas ir jo teisėtumas, dažniausiai ketinant užmegzti santykius, kita (pvz. teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas, imunitetai). Forma: įgaliotos institucijos (pareigūno) aktas (rezoliucija ar kitas teisės aktas (pvz., Parlamento rezoliucija, Vyriausybės nutarimas), nota ar pareiškimas (pvz., Prezidento ar URM); nuostata dvišalėje sutartyje; numanomas pripažinimas (konkliudentiniai veiksmai, pvz., priėmimas į tarptautinę organizaciją, kt.).

PRIPAŽINIMAS TARPTAUTINĖJE TEISĖJE objektai ir rūšys:

Objektai: - valstybės pripažinimas - vyriausybės (valdžios) pripažinimas, vyriausybės emigracijoje pripažinimas - tautinio išsivadavimo judėjimo pripažinimas - teisės, pretenzijos, kito objekto pripažinimas Rūšys: Pagal objektą (valstybės, vyriausybės, teisės, kt.) Pagal pasekmes: - de jure (visiškas ir galutinis) - de facto (dalinis, negalutinis, neįpareigojantis fakto konstatavimas) -ad hoc (vienkarčiai fragmentiški kontaktai, iš esmės nereiškiantys pripažinimo) Išankstinis, numanomas, sąlyginis, kolektyvinis ir kt.

PRIPAŽINIMAS TARPTAUTINĖJE TEISĖJE: TEORIJOS

Konstitucinė teorija (klasikinė TT): Konstitucinė (konstitutyvinė) pripažinimo reikšmė: absoliutaus pobūdžio pasekmės - pripažinimas sukuria valstybę, kaip TT subjektą, ar vyriausybę (iki tol ji neegzistuoja) Deklaracinė teorija (šiuolaikinė TT): Deklaracinė (konstatuojamoji) pripažinimo reikšmė: riboto pobūdžio pasekmės - pripažinimas tik konstatuoja iki jo atsiradusį faktą (nesukuria valstybės ar vyriausybės, kuri atsiranda nuo tada, kai darinys įgyja valstybės požymius arba faktiškai pradeda vykdyti vyriausybės funkcijas) Pavyzdžiai: VDR/VFR, Palestina, Kosovas, kt. Bylos (TTT konsultacinės išvados): 2004 m. Sienos statymo okupuotoje Palestinos teritorijoje, 2010 m. Kosovo nepriklausomybės dekaracijos, kt.

PRIPAŽINIMAS TARPTAUTINĖJE TEISĖJE: KRITERIJAI

1933 m. Montevidėjo konvencijos 3 straipsnis: ,,Valstybė politiškai egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar ją pripažįsta kitos valstybės. Valstybė, net prieš ją pripažįstant, turi teisę ginti savo vientisumą ir nepriklausomybę ..." Papildomi kriterijai (1991 12 23 EB Tarybos Naujų Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos valstybių pripažinimo gairės): - JT Chartijos ir ESBK Helsinkio Baigiamojo akto principų laikymasis (sienų neliečiamybės, taikaus ginčų sprendimo, kt.); - pagarba žmogaus teisėms, įskaitant tautinių mažumų teises, ir kitų ESBK Žmogiškojo matmens dokumentų nuostatų pripažinimas bei įgyvendinimas; - kitų teisinės valstybės ir demokratijos principų pripažinimas bei įgyvendinimas; - nusiginklavimo, branduolinio ginklo neplatinimo ir kitų masinio naikinimo ginklų uždraudimo įsipareigojimų prisiėmimas; - įsipareigojimas taikiai spręsti su valstybių teisių perėmimu susijusius ir kitokius lokalinius ginčus; kt.

Valstybės pripažinimas

Vienašaliu valstybės aktu pripažįstama nauja valstybė (paprastai ir vyriausybė), kaip TT subjektas, atsiradęs teisėtai; konstatuojamas politiškai organizuotos žmonių bendrijos buvimas tam tikroje teritorijoje, jos gebėjimas laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir būti tarptautinės bendrijos nare.

Vyriausybės pripažinimas

Vienašaliu valstybės aktu pripažįstama valstybės (paprastai jau pripažintos) institucija, kaip galinti atstovauti valstybę (gyventojus) tarptautiniuose santykiuose; vyriausybės pripažinimo klausimas kyla išskirtiniu atveju, kai pažeidžiamas konstitucinis valdžios tęstinumas valstybėje ir dėl to neaišku, kas jai atstovauja tarptautiniuose santykiuose (pvz., nauja vyriausybė po valstybės perversmo ir pan.)

TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS apibrėžimas:

Organizacija, įsteigta tarptautine sutartimi ar kitu tarptautinės teisės reglamentuojamu aktu ir turinti savo tarptautinį teisinį subjektiškumą (JT TT komisijos 2009 m. Tarptautinių organizacijų atsakomybės straipsnių projektas, 2 straipsnis)

TO požymiai

Steigiamasis aktas (tarptautinė sutartis) Narystė (trys ir daugiau, pagr. - valstybės) Nuolatinio pobūdžio tikslai (tarptautinis bendradarbiavimas) Institucinė struktūra (aukščiausioji, vykdomoji, administracinė, kitos) Teisinis subjektiškumas (TT subjektas) Atitiktis teisei

TO subjektiškumas

•tarptautinių sutarčių sudarymas •atsakomybė už pažeidimus •pozicija tarptautiniuose teismuose •privilegijos ir imunitetai •atstovavimas ir kt. Įgaliojimų doktrinos •Deleguotų galių doktrina •Numanomų galių doktrina •Imanentinių galių doktrina

TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS: KLASIFIKACIJA

Tarpvyriausybinės (tarpvalstybinės); Nevyriausybinės (sąvoka - plačiąja prasme; įsteigtos pagal nacionalinę teisę, fizinių ir juridinių asmenų narystė, nacionalinės teisės subjektas) Pagal geografinę veiklos sferą, narystės pobūdį: Universalios organizacijos (JTO, kitos JT sistemos organizacijos) Regioninės organizacijos (ESBO, ET, ES, AS, AmVO, kt.) - subregioninės (lokalinės) organizacijos (BA, ŠMT, kt.) Pagal naujų narių priėmimo tvarką, narystės pobūdį: Atviros (JTO, dauguma universalių JT sistemos organizacijų) Uždaros (ES, NATO, kt.) ir pusiau uždaros (dauguma regioninių) Pagal kompetencijos pobūdį: Bendros kompetencijos (politinės) (JTO, ESBO, ES, ET, AmVO, kt.) Specializuotos (techninės) (JT specializuotosios agentūros, kt.) Kitos klasifikacijos (klasikinės, viršnacionalinės; kt.)

JT tikslai ir principai:

Tikslai §Palaikyti tarptautinę taiką bei saugumą; §Plėtoti valstybių draugiškus santykius (bendradarbiavimą); §Įgyvendinti tarptautinį bendradarbiavimą sprendžiant ekonominio, socialinio, kultūrinio ir humanitarinio pobūdžio problemas ir skatinant bei plėtojant pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; §Būti centru derinant valstybių veiksmus, siekiant minėtų bendrų tikslų. Principai §suvereni valstybių narių lygybė; §sąžiningas narystės įsipareigojimų vykdymas; §taikus tarptautinių ginčų sprendimas; §susilaikymas nuo jėgos panaudojimo ar grasinimo ja; §visapusiška pagalba JTO; §visuotinio JT principų laikymosi užtikrinimas; §nesikišimas į valstybių vidaus reikalus.

JT institucijos:

Institucijos: - Generalinė Asamblėja (GA); - Saugumo Taryba (ST / SC); - Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT / ICJ); - Ekonominė ir Socialinė Taryba (ECOSOC); - Sekretoriatas (GS); - (Globos Taryba).

EUROPOS TARYBA (Council of Europe) tikslai, pagrindinės veiklos sritys, priimami teisės aktai:

Tikslas Žmogaus teisės, demokratija, teisės viršenybė Šių vertybių, kaip bendro paveldo, apsauga ir įgyvendinimas Ekonominės ir socialinės pažangos skatinimas Įsteigta 1949 m.; 47 narės (27 - Europos Sąjungos valstybės) Pagrindinės veiklos sritys (pasiekimai) Mirties bausmės panaikinimas Nediskriminavimas, lygybė, kova prieš rasizmą Saviraiškos laisvė Vaiko teisių apsauga Kultūrinės įvairovės apsauga Lyčių lygybė, rinkimai, išsilavinimas, sveikatos apsauga Priimami teisės aktai Konvencijos, institucijų teisės aktai, kt.

EUROPOS TARYBA institucijos:

Ministrų komitetas - aukščiausioji ir sprendimų priėmimo institucija (valstybių užsienio reikalų ministrai ar nuolatiniai atstovai); Parlamentinė asamblėja - patariamoji parlamentinio bendradarbiavimo institucija (318 valstybių narių parlamentų atstovų); Europos vietos ir regionų valdžios kongresas - konsultacinė vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų institucija (636 nariai); Sekretoriatas - administracinė institucija; Europos Žmogaus Teisių Teismas - pagal EŽTK sukurta institucija, nagrinėjanti valstybių ir fizinių asmenų skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų. (Žmogaus teisių komisaras) Patariamoji institucija - Venecijos komisija (,,Demokratija per teisę").

ŠIAURĖS ATLANTO SUTARTIES ORGANIZACIJA (NATO)

Įsteigta 1949 m.; 30 valstybių Politinė saugumo ir karinė gynybos organizacija Paskirtis: laisvės ir kitų bendrų vertybių apsauga Tikslai: stabilumo ir gerovės Šiaurės Atlanto regione didinimas (politinis), kolektyvinė gynyba bei taikos ir saugumo užtikrinimas (karinis) Principai: bendrieji (ištikimybė JT tikslams ir principams, jėgos nenaudojimas ir taikus ginčų sprendimas) ir specialieji (kolektyvinė gynyba, solidarumas, konsensusas) Institucijos: Šiaurės Atlanto Taryba ir jos pagalbinės institucijos (civilinė struktūra); Karinis komitetas ir jam pavaldžios karinės institucijos (karinė struktūra)

Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straipsnis

Šalys susitaria, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu, ir todėl susitarė, kad tokio ginkluoto užpuolimo atveju kiekviena iš jų, įgyvendindama individualios ar kolektyvinės savigynos teisę, pripažintą Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje, nedelsdama suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms Šalims, individualiai ir kartu su kitomis Šalimis, imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, Šiaurės Atlanto regiono saugumui atkurti ir palaikyti. Apie kiekvieną tokį ginkluotą užpuolimą bei visas priemones, kurių buvo imtasi užpuolimo atveju, nedelsiant pranešama Saugumo Tarybai. Tos priemonės nutraukiamos po to, kai Saugumo Taryba imasi priemonių, būtinų atkurti ir palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą.

Valstybių teisių perėmimas

vienos valstybės tarptautinių teisių ir įsipareigojimų perėjimas kitai valstybei - vienos valstybės pakeitimas kita atsakant už tam tikros teritorijos tarptautinius santykius / suvereniteto teritorijai pasikeitimas. Valstybės tęstinumas - valstybė kaip TT subjektas neišnyksta ir tęsia savo teisių ir įsipareigojimų vykdymą nepaisant pasikeitimų. 1978 m. Vienos konvencija dėl valstybių teisių perėmimo sutartims 1983 m. Vienos konvencija dėl valstybių teisių perėmimo valstybinei nuosavybei, archyvams ir skoloms

Teisių perėmimas sutartims

Dviejų principų kolizija: - pacta sunt servanda - pacta tertiis nec nocent nec prosunt Kiti principai / doktrinos - uti possidetis juris - sutartys ,,juda" kartu su žeme - ,,švarių rankų" doktrina Dažniausiai perimamos sutartys: •dvišalės dėl sienos ir sienos režimo •daugiašalės, įtvirtinančios erga omnes įsipareigojimus ir jus cogens normas Neperimamos sutartys kurių taikymas atitinkamai teritorijai būtų nesuderinamas su sutarties objektu ir tikslu ar iš esmės pakeistų vykdymo sąlygas. Gali būti perimamos sutartys: dvišalės sutartys ir specialiosios sutartys (valstybės teisių perėmėjos sutartys dėl tolesnio perimamų sutarčių taikymo su kitomis perimamų sutarčių šalimis).

Teisių perėmimas skoloms, nuosavybei

Keli pagrindiniai principai Pirmenybė specialioms sutartims Pasekmių kreditoriams nebuvimas Proporcingumas (pvz. skolos perėjimas valstybei teisių perėmėjai teisinga dalimi) Nuosavybei: nuosavybės perėjimas be kompensacijos •nekilnojamasis turtas - pagal buvimo vietą pereina valstybei, kurioje jis yra; •kilnojamasis turtas, teisiškai susijęs su tam tikra teritorija (registravimo vieta) - valstybei, su kuria jis susijęs; •kitas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (trečiosiose šalyse esantis ir labiau nesusijęs su jokia teisių perėmime dalyvaujančia valstybe) - pereina valstybei teisių perėmėjai teisinga dalimi.

Teisių perėmimas archyvams

Pagrindiniai principai •Pirmenybė specialioms sutartims •Archyvų perėjimas be kompensacijos •Archyvų grupių integralumo užtikrinimas •Perduodamų archyvų saugumo užtikrinimas Pagrindinės taisyklės - visi archyvai pereina valstybėms / valstybei teisių perėmėjai (jei viena valstybė teisių perėmėja, valstybės pirmtakės nelieka); - įprastiniam teritorijos administravimui būtini archyvai pereina atitinkamai teisių perėmėjai, kuriai atitenka ta teritorija (kelios valstybės teisių perėmėjos arba lieka ir valstybė pirmtakė); - teisių perėmėjai suteikiamas priėjimas prie susijusios su ja neperimamos valstybės pirmtakės nacionalinių archyvų dalies (susijusių su teisių perėmėjos teritorija, sienomis, istoriniu ir kultūriniu paveldu, perimtų archyvų dokumentų turiniu ir pan.); ir kt.

VALSTYBĖS IMUNITETAS

Teisės normos ir principai, nustatantys sąlygas, pagal kurias užsienio šalis gali reikalauti laisvės nuo kitos valstybės jurisdikcijos. 1972 m. Europos konvencija dėl valstybės imuniteto 2004 m. JT konvencija dėl valstybių ir jų turto jurisdikcinių imunitetų Teisiškumo problema ir valstybių praktika Du požiūriai: de iure imperii veiksmai (pareiga) de iuris gestionis veiksmai (teisė)

TARPTAUTINĖ PRIVATINĖ TEISĖ

teisės normų ir principų sistema, reguliuojanti ginčus/situacijas, kuri(u)ose susiduria kelių valstybių nacionalinė teisė, privačių subjektų santykius, turinčius ,,užsienio elementą" vidaus (privatinės) teisės dalis, kurios normos reguliuoja civilinius, šeimos, darbo ir kitus santykius, turinčius tarptautinį (užsienio) elementą: •viena iš šalių - užsienio fizinis ar juridinis asmuo; •santykių objektas yra užsienyje; •juridinis faktas įvyko užsienyje;

TARPTAUTINĖ VIEŠOJI IR TARPTAUTINĖ PRIVATINĖ TEISĖ: PALYGINIMAS

Panašumai: •Paskirtis - tarptautinio bendradarbiavimo reglamentavimas; •Institutai (kai kurie, pvz. valstybės imunitetas); •Šaltiniai (kai kurie, pvz. tarptautinės sutartys). Skirtumai: •TPT reglamentuojami santykiai - privatiniai, TVT - viešo pobūdžio; •TPT subjektai - fiziniai ir juridiniai asmenys, TVT - valstybės ir tarptautinės organizacijos; •TPT yra nacionalinės teisės dalis, TVT - specifinė savarankiška teisės normų sistema; •Šaltiniai (iš dalies), principai, kt.

EST ir TVT palyginimas

ØReguliavimo dalykas: EST - tarptautiniai ir valstybės vidaus santykiai; TT - tarptautiniai (valstybių) santykiai; ØŠaltiniai: EST - pirminė ir antrinė ES teisė; TT - sutartys, papročiai, t.t. ØSubjektai: EST - ES narės, fiziniai, juridiniai asmenys; TT - valstybės, TO ir kt.; ØTeisinė galia (privalomumas): EST - viršnacionalinė, privaloma, taikoma tiesiogiai (priklauso nuo ES teisės akto rūšies); TT - privaloma, gali būti taikoma tiesiogiai; ØKiti požymiai.

Dualistinė doktrina

TT ir NT yra atskiros teisinės sistemos, kurios tiesiogiai nesąveikauja;

Monistinė doktrina

tiesioginė TT ir NT teisinių sistemų sąveiką, joms būnant vieningoje sistemoje (tarptautinės teisės viršenybė prieš nacionalinę teisę);

Koordinacinė (realistinė, mišrioji) doktrina

TT ir NT yra skirtingos ir nesubordinuotos teisinės sistemos, dėmesys tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimui pagal nacionalinę teisinę sistemą.

Tarptautinės teisės viršenybės (taikymo) tarptautiniuose santykiuose principas:

draudimas remtis nacionaline teise siekiant pateisinti tarptautinių įsipareigojimų nevykdymą; principų pacta sunt servanda, bona fide elementas; nacionalinės teisės nuostata yra tik faktas TT požiūriu.

LR Konstitucija 135 straipsnis, 138 straipsnio 3 dalis

135 straipsnis Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo. 138 straipsnio 3 dalis Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.

LR Tarptautinių sutarčių įstatymas

Ratifikavimas - LRS (7, 8 straipsniai) Tvirtinimas - LRV (9 straipsnis) 11 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių privalomumas 1. Įsigaliojusias, taip pat laikinai taikomas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti. 2. Jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.

LRKT 1995 01 24 išvada

,Šiuo metu Europoje bene labiausiai paplitusi vadinamoji paralelinė tarptautinės ir vidaus teisės derinimo sistema, kuri grindžiama taisykle, kad tarptautinės sutartys transformuojamos šalies teisės sistemoje (inkorporuojamos į ją). Toks tarptautinių sutarčių, taigi ir Konvencijos, realizavimo būdas įtvirtintas ir LRK." ,,Pažodinės (paraidžiui) nacionalinės teisės ir TT atitikties reikalavimo negali būti; tarptautinė sutartis galėtų prieštarauti Konstitucijai tada, kai 1) Konstitucija nustatytų išsamų ir baigtinį tam tikrų atvejų sąrašą, o sutartis papildomai nustatytų dar kokius nors atvejus; 2) Konstitucija draustų kokius nors veiksmus, o sutartis leistų; 3) jeigu sutarties nuostata pagal turinį nesutaptų su Konstitucijos nuostata."

LRKT 1995 10 17 nutarimas

,,Lietuvos Respublikoje pasirinkta tarptautinės ir vidaus teisės derinimo sistema yra grindžiama taisykle, kad tarptautinės sutartys transformuojamos šalies teisinėje sistemoje (inkorporuojamos į ją)." ,,...po Konstitucijos įsigaliojimo sudarytų ir įsigaliojusių, bet neratifikuotų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių teisinė galia nelieka neapibrėžta, kaip teigiama Vyriausybės prašyme. Jos turi kiekvienam teisės aktui būdingą teisinių santykių subjektams privalomąją galią. Tačiau jų juridinė galia nuo ratifikuotų sutarčių skiriasi tuo, kad jos neturi prieštarauti ne tik Konstitucijai, bet ir įstatymams."

LRKT 2006 03 14 nutarimas

,,Konstitucijoje ne tik yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinis teisės aktas nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis, bet ir - Europos Sąjungos teisės atžvilgiu - yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti Europos Sąjungos teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus pačią Konstituciją."

2012 09 05 nutarimas

,,...vidaus teisėje įgyvendinant tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus būtina atsižvelgti į Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą Konstitucijos viršenybės principą. <...> Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, kad Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys." ,,...pagarba tarptautinei teisei, t. y. sava valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis, pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams (taip pat ir principui pacta sunt servanda), yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas."

2014 03 18 nutarimas

,,...pagarba tarptautinei teisei yra neatskiriama konstitucinio teisinės valstybės principo, kurio esmė - teisės viešpatavimas, dalis. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šis konstitucinis principas įkūnija ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintus atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekius." ,,Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagarba tarptautinei teisei taip pat yra susijusi su konstitucinio teisinės valstybės principo išreiškiamu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekiu, kuris suponuoja inter alia atvirumą universalioms demokratinėms vertybėms, integraciją į šiomis vertybėmis grindžiamą tarptautinę bendriją."

2014 03 18 nutarimas (I)

Doktrininė nuostata, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią, negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu jos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis." ,,...esant Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties ir Konstitucijos nuostatų nesuderinamumui, iš Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalies Lietuvos Respublikai kyla pareiga tokį nesuderinamumą pašalinti inter alia atsisakant atitinkamų tarptautinėje sutartyje nustatytų tarptautinių įsipareigojimų vadovaujantis tarptautinės teisės normomis arba darant atitinkamas Konstitucijos pataisas."

RATIFIKUOTOS IR NERATIFIKUOTOS TARPTAUTINĖS SUTARTYS LR TEISINĖJE SISTEMOJE

Ratifikuotos •nacionalinės teisinės sistemos sudėtinė dalis; •negali prieštarauti Konstitucijai; •įstatymų galios, (tiesiogiai) taikomos kolizijos atveju; •taikymo pirmenybė prieš kitus Seimo priimtus įstatymus (įsk. konstitucinius); •vykdyti privaloma. Neratifikuotos •negali prieštarauti Konstitucijai ir įstatymams; •nacionalinės teisės dalis; •Vyriausybės (poįstatyminių) aktų galia(?); •taikymo pirmenybė prieš įstatymus (įstatymų nustatytais atvejais); •vykdyti privaloma.

PAGRINDINIAI TARPTAUTINĖS TEISĖS PRINCIPAI

Taikos ir saugumo: Jėgos ir grasinimo jėga draudimas Valstybių teritorinis vientisumas Valstybių sienų neliečiamybė Taikus tarptautinių ginčų sprendimas Tarptautinių santykių palaikymo: Valstybių bendradarbiavimas Valstybių suvereni lygybė Sąžiningas tarptautinių įsipareigojimų vykdymas Nesikišimas į valstybės vidaus reikalus Žmogaus teisių: Laisvas tautų apsisprendimas Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms

JĖGOS NENAUDOJIMO PRINCIPAS: ESMĖ

JT Chartija 2 straipsnio 4 dalis Visos narės tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jėga ir jos panaudojimo tiek prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę, tiek kuriuo kitu būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais. 1970 m. TT principų deklaracija, 1974 m. Rezoliucija dėl agresijos apibrėžimo, 1975 m. ESBK Helsinkio Baigiamasis aktas, JT ST (GA) rezoliucijos

JĖGOS NENAUDOJIMO PRINCIPAS esmė:

Sutartinė ir paprotinė norma, ius cogens principas. Taikymo sritis - tarptautiniai (tarptautinės bendrijos narių) santykiai. Jėga - tik ginkluota (karinė) jėga (sisteminis aiškinimas). Apsaugos objektai - valstybės teritorinis vientisumas ir politinė nepriklausomybė, JT tikslai. Absoliutus draudimas? Principo išimtys: 1. savigyna (Chartijos 51 str.); 2. JT ST sankcija (Chartijos VII skyrius, 42 str.); 3. Kiti atvejai: humanitarinė intervencija (Responsibility to Protect) (?), tautos savigyna (?), diplomatinė gynyba - ne (2006 m. TT komisija: tai - diplomatinės ar kitos taikios priemonės).

JĖGOS IR GRASINIMO JĖGA DRAUDIMAS

Draudžiama: ØJėgos naudojimas - agresija - kvalifikuotas atvejis, tarptautinis nusikaltimas, sunkus 2 str. 4 d. pažeidimas; - ginkluotas užpuolimas - platesnė sąvoka, apima lengvesnes užpuolimo formas; -kitoks jėgos naudojimas - lengvesnės nei ginkluotas užpuolimas formos: represalijos, opozicijos ginklavimas, ginkluotų grupių organizavimas, apsauginės sienos statyba, kt. ØGrasinimas jėga deklaruota parengtis naudoti jėgą; grasinimas neteisėtas, kai pats jėgos naudojimas tomis aplinkybėmis būtų neteisėtas.

AGRESIJOS SAMPRATA

1974 m. JT GA Rezoliucija dėl agresijos apibrėžimo: Agresija - valstybės ginkluotos jėgos panaudojimas prieš kitos valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą, politinę nepriklausomybę ar kitu, nesuderinamu su JT tikslais, būdu.

Agresijos aktai:

- ginkluotas įsiveržimas, užpuolimas, okupacija ir aneksija; - valstybės teritorijos bombardavimas ar ginklų naudojimas prieš ją; - uostų ar pakrančių (jūros) blokada; - ginkluotųjų pajėgų užpuolimas; - pagal susitarimą dislokuotų kitos valstybės pajėgų panaudojimas jį pažeidžiant ar buvimas ilgiau; - leidimas naudoti savo teritoriją kitos valstybės agresijos aktui; - ginkluotų gaujų siuntimas (jei pakankamai sunkaus pobūdžio ginkluoti veiksmai).

AGRESIJOS SAMPRATA LR TEISĖJE

Agresijos aktu laikomi šie užsienio valstybių veiksmai, keliantys rimtą grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui ar politinei nepriklausomybei: 1) užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į LR teritoriją arba jos užpuolimas, ... LR teritorijos arba jos dalies karinė okupacija, kuri yra tokio įsiveržimo ar užpuolimo rezultatas, kad ir kiek laiko ji truktų, arba LR teritorijos ar jos dalies aneksija, panaudojant ginkluotą jėgą ar grasinant ja; 2) užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų vykdomas LR teritorijos bombardavimas arba bet kokio kito ginklo panaudojimas prieš LR teritoriją; 3) LR jūrų uostų ar krantų blokada, ...sausumos teritorijos ar oro erdvės blokada; 4) LR sausumos, jūrų arba oro ginkluotųjų pajėgų užpuolimas, vykdomas užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų; 5) pagal LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą LR teritorijoje laikinai esančių ar judančių per ją tranzitu užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų panaudojimas, pažeidžiant LR nustatytas sąlygas; 6) užsienio valstybės veiksmai, leidžiantys trečiajai valstybei naudotis savo teritorija agresijos aktui prieš LR vykdyti; 7) užsienio valstybės veiksmai - rėmimas, siuntimas ar leidimas siųsti ginkluotas gaujas, grupes ir nereguliarias pajėgas arba samdinius, kurie vykdo ginkluotas operacijas prieš LR, jeigu šios operacijos yra pakankamai rimto pobūdžio, kad prilygtų šio straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose išvardytiems agresijos aktams, - taip pat užsienio valstybės dalyvavimas šiose operacijose.

AGRESIJOS SAMPRATA LR TEISĖJE II

Agresijos aktais taip pat laikomi užsienio valstybių veiksmai, keliantys rimtą grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui ar politinei nepriklausomybei, taip pat aktai, kuriuos Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Taryba pripažino agresija pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatus. Agresija nelaikomas - Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų, esančių užsienyje, užpuolimas, nekeliantis rimtos grėsmės Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui ar politinei nepriklausomybei; - vietinio pobūdžio ginkluoti incidentai ir valstybės sienos pažeidimai, pagal savo pobūdį neprilygstantys išvardytiems agresijos aktams. LR ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas

JT SAUGUMO TARYBOS SANKCIJA

Kiekvienas ginčas turi būti sprendžiamas taikiomis priemonėmis JT Chartijos VI skyrius (33 straipsnis: derybos, tyrimas, sutaikinimas, kreipimasis į TO, arbitražas/teismas) Jei jų nebepakanka... JT Chartijos VII skyrius 39 straipsnis: ST nustato grėsmės taikai, jos pažeidimo ar agresijos akto pavojų... 40 straipsnis: priemonės, siekiant išvengti situacijos pablogėjimo 41 straipsnis: priemonės, nesusijusios su ginkluotos jėgos naudojimu (ekonominės, prekybos sankcijos, susisiekimo, diplomatinių santykių nutraukimas ir pan.) Jei jų gali nepakakti arba jau nepakanka... 42 straipsnis: su karinės jėgos panaudojimu susijusios priemonės (JT intervencijos, ST sankcija) 43 straipsnis (44-47 straipsniai) karinių pajėgų siuntimas

JT SAUGUMO TARYBA

Politinė, ne teisinė institucija; pagrindinė (pirminė), bet ne išimtinė atsakomybė už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą; specifinė narystė (5 + 10 narių); sprendimų priėmimo tvarka; unikali atsakomybė - įgaliojimas veikti visų JT narių vardu (Chartijos 24 str.); įgaliojimų ribos - ne konkrečios Chartijos nuostatos, o JT tikslai. ST vykdant Chartijoje numatytas funkcijas dėl ginčo ar situacijos (įgyvendinant pagrindinę atsakomybę už taiką ir saugumą), GA negali teikti rekomendacijos, jei ST neprašo.

JT SAUGUMO TARYBOS IR GENERALINĖS ASAMBLĖJOS ĮGALIOJIMŲ SANTYKIS

GA gali rekomenduoti bet kurios situacijos taikaus sureguliavimo priemones; tokia GA rekomendacija galima be ST prašymo, esant šioms sąlygoms: •grėsmė taikai, taikos pažeidimas ar agresijos aktas; •ST neveikia; •klausimo nėra ST darbotvarkėje arba ST tuo metu nesprendžia atitinkamo darbotvarkės klausimo; •dėl nuolatinių narių vienybės stokos - veto panaudojimas balsuojant dėl klausimo iš esmės; •veto grėsmė (?) - neišvengiamas veto panaudojimas, jei dėl klausimo būtų balsuojama ST.

ST sankcija: Irakas-Kuveitas, 1990

1990 rugpjūčio 2 d. Irakas įsiveržė į Kuveitą ir jį okupavo. ST rezoliucijos S/RES/660 pasmerkė įsiveržimą ir pareikalavo, kad Irakas nedelsiant ir besąlygiškai patrauktų savo pajėgas iš užimtų Kuveito teritorijų. S/RES/661 ekonominės sankcijos Irakui. S/RES/678 sankcionuojamas karinės jėgos naudojimas (imtis visų būtinų priemonių siekiant priversti Iraką laikytis rezoliucijos 660 ir atkurti taiką ir saugumą regione). 1991 m. sausio 16 d. prasidėjo sąjungininkių kariniai veiksmai Irake. S/RES/687 nustatomos detalios ugnies nutraukimo sąlygos ir vykdymo užtikrinimo mechanizmas (demilitarizuotos zonos nustatymas, kt.) 686 UNIKOM misijos sukūrimas (veikė iki 2003 m

Irakas, 2003 ST sankcija?

"ST (Saugumo Taryba) ""12. Nusprendžia nedelsiant sušaukti posėdį gavus pranešimą pagal 4 arba 11 dalį, kad apsvarstytų padėtį ir būtinybę visiškai laikytis visų atitinkamų Tarybos rezoliucijų, siekiant užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą; 13. Šiomis aplinkybėmis primena, kad Taryba ne kartą įspėjo Iraką, kad dėl nuolatinių įsipareigojimų pažeidimų jis susidurs su rimtomis pasekmėmis; 14. Nusprendžia toliau nagrinėti šį klausimą."" Translated with www.DeepL.com/Translator (free version)"

JT Chartijos 51 str.:

Jokia Chartijos nuostata neriboja neatimamos (prigimtinės) teisės imtis individualios ar kolektyvinės savigynos, jeigu įvykdomas JT narės ginkluotas užpuolimas, tol, kol Saugumo Taryba nesiima būtinų priemonių tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti. Valstybės narės nedelsdamos praneša Saugumo Tarybai apie priemones, kurių jos ėmėsi, įgyvendindamos šią savigynos teisę, ir šios priemonės jokiu būdu nedaro įtakos ST įgaliojimams ir atsakomybei pagal Chartiją bet kuriuo metu imtis veiksmų, kurie būtini tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ar atkurti.

SAVIGYNA

Neatimama, prigimtinė kiekvienos valstybės teisė, paprotinės teisės norma, teisinis pagrindas kolektyvinės gynybos sutartims, pvz. NATO. Teisė naudoti jėgą ar grasinti ja - pradėtam ginkluotam užpuolimui atremti (ginkluoto užpuolimo pradžios neapibrėžtumas). - valstybės ginkluotas užpuolimas kitos valstybės pajėgomis; -į agresijos apibrėžimą nepatenkantis kitos valstybės (ar kito TT subjekto) jėgos panaudojimas; pagal mastą ir pasekmes prilygintinas ginkluotam užpuolimui (pasirengimas pulti branduoliniu ginklu, politiniais reikalavimais motyvuotas jėgos naudojimas prieš valstybės atstovus ar piliečius);

Savigynos formos:

•individuali - ginasi pati užpulta valstybė •kolektyvinė - užpultai valstybei padeda kitos (teisė suteikti pagalbą)

Savigynos trukmė:

kol ST nesiims efektyvių priemonių (paprastai sankcijos naudoti jėgą pgl. 42 str.) •būtinumas (ir neatidėliotinumas) - jėga yra vienintelė priemonė, taikoma nedelsiant (per protingą laiką) •proporcingumas - užpuolimui atremti būtina jėga (pgl. mastą ir trukmę)

Savigynos teisėtumo kriterijai / procedūriniai reikalavimai

•ginkluoto užpuolimo aukos pranešimas apie užpuolimą •ST informavimas apie savigynos priemones (Chartijos 51 str.) •Papildomas procedūrinis reikalavimas kolektyvinei savigynai - ginkluoto užpuolimo aukos kreipimasis pagalbos.

Terorizmas

socialinis reiškinys, pasižymintis neatrankinio pobūdžio kriminaliniais aktais (teroristinėmis veikomis), kurie pasižymi šiais bruožais: 1) paprastai yra susiję su politiniais motyvais ir tikslais, 2) jais siekiama įbauginti visą visuomenę, kad būtų sudarytos palankios sąlygos keliamiems reikalavimams tenkinti, 3) todėl be atrankos puolama kuo daugiau civilių - siekiama kuo didesnės žalos visuomenei (tiesiogiai nesusijusiems su keliamų reikalavimų tenkinimu žmonėms).

VALSTYBIŲ TERITORINIO VIENTISUMO PRINCIPAS

Pagarba kitų valstybių teritoriniam vientisumui (valstybių suverenios lygybės principo elementas) - paprotinis pobūdis - taikymo apimtis - tarpvalstybiniai santykiai (nėra tiesioginio aiškaus draudimo tautoms vienašališkai skelbti nepriklausomybę) Susilaikymas nuo veiksmų, ypač jėgos panaudojimo, prieš kitos valstybės teritorinį vientisumą, politinę nepriklausomybę ir vienybę (jėgos nenaudojimo principo elementas, sienų neliečiamybės principo užuomazga): - teritorija negali būti karinės okupacijos ir kitokio jėgos panaudojimo objektu; - okupacija ir teritorijos įgijimas jėga negali būti pripažintas teisėtu.

VALSTYBIŲ SIENŲ NELIEČIAMYBĖS PRINCIPAS

Susilaikymas nuo reikalavimų ar veiksmų, kuriais būtų siekiama užgrobti kitos valstybės teritoriją (valstybių teritorinio vientisumo principo elementas): - nesikėsinimas į esamas valstybių sienas (jėgos nenaudojimo principo elementas) Egzistuojančių sienų (Europoje) neliečiamybė: - teisėtų sienų neliečiamybė - principas taikomas tik pagal tarptautinę teisę nustatytoms sienoms (pareiga nepripažinti teritorijos įgijimo jėga); - galimybė keisti sienas teisėtu pagal tarptautinę teisę būdu (pvz., valstybių tarptautine sutartimi); - ypatinga sutarčių dėl sienos apsauga (draudimas denonsuoti sutartį, nutraukti sutartį dėl esminio aplinkybių pasikeitimo, sutarties privalomumas teisių perėmėjui); - taikymas pagal analogiją išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo delimitavimo linijoms.

Humanitarinė intervencija:

Apibrėžimas: jėgos panaudojimas kitoje valstybėje daugelio žmonių gyvybei ir pagrindinėms teisėms apsaugoti nuo jiems gresiančio pavojaus, kai tokios apsaugos negali ar nenori suteikti valstybė, kurios teritorijoje jie yra.

Humanitarinė intervencija (pareiga apsaugoti) tikslas:

Suverenitetas, kaip atsakomybė - valstybė, kurioje ginami asmenys yra, bet jei ji nevykdo iš jos suvereniteto kylančios pirminės atsakomybės teikti apsaugą savo žmonėms, antrinė atsakomybė tenka tarptautinei bendrijai. Tikslas - kitos valstybės jurisdikcijai priklausančių asmenų apsauga. ,,Teisingos priežasties slenkstis": apsauga nuo šiurkščių ir sistemingų jų pagrindinių teisių pažeidimų (genocidas, karo nusikaltimai, etninis valymas, nusikaltimai žmoniškumui).

Humanitarinė intervencija: sąlygos ir reikalavimai

Pagrindiniai principai Pagrindimas Elementai (prevencijos, reagavimo, atkūrimo ir kt.) Prioritetai (intervencija kaip paskutinė priemonė) Atsargumo reikalavimai (teisingas ketinimas, taikių ir visų kitų priemonių išsėmimo reikalavimas, proporcingumas ir kt.) ,,Teisingos priežasties slenkstis" (žmogaus teisių pažeidimų pobūdis ir mastas) Valdžios/įgaliojimų šaltinis - JT ST (GA?) Chartijos 2 str. 4 d. aiškinimas (iš dalies 51 ir 42 str.) Veikimo principai

Hibridinis karas. Kibernetinės atakos

Hibridinės grėsmės apima veiksmus, naudojant konvencines ir nekonvencines, karines ir nekarines priemones ir būdus (propaganda, kibernetinės atakos ir kt.), kuriuos gali naudoti valstybė ar nevalstybiniai subjektai siekdami tam tikrų strateginių politinių tikslų.

Kibernetinės atakos

Talino vadovas •Kibernetinė operacija, kuri prilygsta jėgos panaudojimui prieš bet kurios valstybės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę ar bet kuriuo kitu, su JT tikslais nesuderinamu būdu, yra neteisėta. •Valstybė, kuri yra ginkluotam užpuolimui prilygstančios kibernetinės operacijos objektas, gali įgyvendinti prigimtinę savigynos teisę. Ar kibernetinė operacija prilygsta ginkluotam užpuolimui, priklauso nuo jos masto ir padarinių. •Jei JT ST nusprendžia, kad veiksmas sudaro grėsmę taikai, taikos pažeidimą ar agresijos aktą, ji gali nurodyti su jėgos panaudojimu nesusijusias priemones, įskaitant kibernetines operacijas. Jei ST laiko tokias operacijas netinkamomis (nepakankamomis), ji gali nuspręsti dėl priemonių, susijusių su ginkluotos jėgos panaudojimu, įskaitant kibernetines priemones.

Valstybių bendradarbiavimo principas

Įvairių valstybių taikaus koegzistavimo deklaravimas: valstybių pareiga bendradarbiauti nepriklausomai nuo jų politinių, ekonominių, socialinių sistemų skirtumų (suvereni valstybių lygybė) Bendradarbiavimas siekiant bendrų visoms valstybėms JT tikslų: tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas, pagarba žmogaus teisėms, tarptautinė ekonominė pažanga, bendradarbiavimas su JTO pagal JT Chartiją

Sąžiningo tarptautinių įsipareigojimų vykdymo principas

Visų tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, nepriklausomai nuo jų šaltinio (paprotinė, sutartinė norma, konvencija ar kt.) JT Chartijos viršenybė prieš kitas tarptautines sutartis (JT Chartijos 103 str.) Sąžiningas ir visiškas įsipareigojimų vykdymas 1969 m. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės nuostatos Pacta sunt servanda ir bona fides - pagarba ir ištikimybė prisiimtiems įsipareigojimams; - tarptautinių įsipareigojimų tarpusavio suderinamumas; - teisėtų lūkesčių apsauga; - nepiktnaudžiavimas teisėmis; - abipusiškumas; - proporcingumas; - protingumas.

Valstybių suverenios lygybės principas

Esminis nepriklausomų valstybių tarptautinių santykių pagrindas; Lygybė teisės požiūriu (ne faktinė lygybė); lygiateisiškumas (lygios subjektinės teisės ir pareigos, nepaisant ekonominių, socialinių, politinių ir kitokių skirtumų); pagarba kitų valstybių suverenitetui, politinei nepriklausomybei ir teisiniam subjektiškumui (kitų TT principų elementai) - teisė laisvai pasirinkti ir plėtoti valstybės politinę, socialinę, ekonominę ir kultūrinę sistemą (nesikišimo principo elementas); intervencijos (jėgos politikos) neleistinumas - sąžiningas tarptautinių įsipareigojimų vykdymas - valstybės teritorinio vientisumo, įskaitant sienas, neliečiamybė Išimtys gali būti nustatomos valstybių sutikimu (nuolatinė narystė ir veto teisė JT ST; sveriamasis balsavimas kai kuriose tarptautinėse (pvz. finansų, viršnacionalinėse) organizacijose.

Nesikišimo į valstybės vidaus reikalus principas

Seka iš suverenios valstybių lygybės Turinys - kiekvienos valstybės teisė laisvai, be kišimosi iš išorės, tvarkyti išskirtinės vidaus kompetencijos (jurisdikcijos) reikalus (politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės sistemos pasirinkimas; (ribota) laisvė (?) rinktis valstybės režimą, ideologiją) Negatyvi pareiga - kitų valstybių pareiga susilaikyti nuo veiksmų: tiesiogiai ir netiesiogiai nesikišti į valstybės išskirtinės kompetencijos reikalus. Išskirtinės kompetencijos reikalų ribos - ten, kur prasideda TT normų reglamentuojami santykiai. Draudžiamas kišimasis: prievartos metodais trukdoma laisvai pasirinkti, kaip tvarkyti vidaus ir išorės reikalus Leidžiamas kišimasis: be prievartos elemento: valstybės (vyriausybės) prašymas; humanitarinė pagalba; JT ST sankcija, savigyna, humanitarinė intervencija.

Laisvo tautų apsisprendimo principas-samprata:

1966 m. TPP Teisių paktas ir 1966 m. TESK Teisių paktas 1 straipsnis 1. Visos tautos turi apsisprendimo teisę. Remdamosi šia teise, jos laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą. 2. Siekdamos savo tikslų, visos tautos gali laisvai naudotis savo gamtos turtais ir ištekliais, nepažeisdamos jokių įsipareigojimų, atsirandančių dėl tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo, grindžiamo abipusės naudos principu, ir iš tarptautinės teisės. Jokiais atvejais nė iš vienos tautos negalima atimti jai priklausančių pragyvenimo lėšų. 3. Valstybės, šio Pakto Šalys, įskaitant valstybes, atsakingas už nesavarankiškų ir globojamų teritorijų valdymą, skatina apsisprendimo teisės įgyvendinimą ir gerbia šią teisę pagal Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas.

Laisvo tautų apsisprendimo principas - elementai:

Kolektyvinė žmonių teisė - priklauso tautai, kaip žmonių visumai, o ne individualiems asmenims. Subjektas - visos tautos. Tauta - doktrininė sąvoka ir fakto klausimas žmonių grupė (politinė teritorinė bendruomenė: - objektyvusis elementas- išoriniai skirtumai nuo kitų žmonių grupių (1990 m. UNESCO ekspertų komitetas: bendra istorija, rasinė ar etninė kilmė, kultūrinis homogeniškumas, kalbinis, religinis, ideologinis bendrumas, bendra gyvenamoji teritorija ir ekonominis gyvenimas) - subjektyvusis elementas - tautos savimonė (žmonių grupės saviidentifikacija kaip atskiro tautinio vieneto)

laisvo tautų apsisprendimo principo reikšmė:

- universalus visų tautų apsisprendimas yra esminė sąlyga užtikrinti individualias žmogaus teises Jus cogens norma (TT komisija), sąlygojanti erga omnes įsipareigojimus (Pvz. Rytų Timoro byla, Palestinos byla).

Kiekviena tauta turi teisę laisvai, be kišimosi iš išorės:

1) nustatyti savo politinį statusą: - suverenios ir nepriklausomos valstybės sukūrimas; - laisvas susijungimas su kita nepriklausoma valstybe; - kitoks laisvai nustatytas politinis statusas (pvz., asociacija su valstybe). 2) pasirinkti ekonominės, socialinės ir kultūrinės raidos kelią. 3) Kiekvienos tautos teisė laisvai naudotis savo gamtos turtais ir ištekliais. Valstybių pareiga neatimti iš tautų pragyvenimo šaltinio ir pagrindo.

Apsisprendimo rūšys (ne kolonijų tautoms):

Vidinis - apsisprendimas dėl raidos egzistuojančios valstybės viduje Išorinis (secesija, galima tik išimtiniu atveju) - atsiskyrimas nuo esamos valstybės sukuriant savo valstybę

Laisvo tautų apsisprendimo principas - Atitinkamos valstybių pareigos (erga omnes pobūdžio):

•gerbti apsisprendimo teisę, skatinti jos įgyvendinimą ir jam teisėtomis priemonėmis padėti; •besąlygiškai sudaryti sąlygas kolonijų tautoms laisvai apsispręsti; •netrukdyti tautoms laisvai apsispręsti ir neatimti iš jų šios teisės. Draudžiamas trukdymas ir pažeidimai: naudojant jėgą (TT principų deklaracija); motyvuojant tautos politiniu, ekonominiu, socialiniu ir kultūriniu atsilikimu; reiškiant nepagrįstas suvereniteto pretenzijas į tautos teritoriją remiantis vasaliniais ar personalinės unijos ryšiais, žemės nuosavybės teisėmis (pvz. Vakarų Sacharos byla, Tibetas), taip pat vykdant tautos teritorijos de facto aneksiją ir keičiant joje gyventojų sudėtį (pvz. Palestinos byla, Rusijos okupuotos Gruzijos teritorijos).

Laisvo tautų apsisprendimo ir valstybių teritorinio vientisumo principų santykis

Kolonijų tautų apsisprendimo atveju, kolonijos tapimas nepriklausoma negali pažeisti metropolijos teritorijos vientisumo, nes kolonija nėra šios teritorijos dalis (TT principų deklaracija: kolonija turi kitokį statusą nei ją valdančios valstybės teritorijos statusas) Kitų tautų apsisprendimo atveju Tautų apsisprendimo principas neleidžia ir neskatina veiksmų, kuriais būtų skaidomas ar pažeidžiamas suverenios ir nepriklausomos valstybės teritorijos vientisumas ir politinė vienybė, jei ši valstybė gerbia ir laikosi tautų apsisprendimo principo bei dėl šios priežasties turi vyriausybę, atstovaujančią visiems valstybės teritorijos gyventojams be skirtumų dėl rasės, tikėjimo, odos, kt.

Laisvo tautų apsisprendimo ir valstybių teritorinio vientisumo principų derinimas:

•paprastai pirmenybė teikiama vidiniam apsisprendimui (jei valstybė gerbia tautų apsisprendimo teisę, yra reprezentatyvi vyriausybė) •teisė į išorinį apsisprendimą išimtiniu atveju - gynybinė (remedial) secesija (jei esama valstybė negerbia tautų apsisprendimo teisės ir neturi tokios reprezentatyvios vyriausybės) •teritorinis vientisumas - tarpvalstybinių santykių principas (Kosovo byla: tautos vienašalė nepriklausomybės deklaracija ipso facto nėra neteisėta (išskyrus užsienio jėgos ir etninio valymo atvejus), nors taip pat ipso facto nereiškia secesijos teisėtumo.

Gynybinė secesija:

... tokia [gynybinė] secesija galėtų būti teisėta nebent kaip kraštutinė priemonė tais atvejais, kai nuolat ir šiurkščiai pažeidžiama tautos teisė į vidinį apsisprendimą ir visos kitos priemonės išspręsti šią situaciją buvo neveiksmingos. Toks atsiskyrimas turėtų vykti laikantis laisvą tautos valios raišką užtikrinančių tarptautinių standartų. Jei esant nuolatiniams ir grubiems teisės į vidinį apsisprendimą pažeidimams tauta laisvu balsavimu nuspręstų atsiskirti nuo esamos valstybės ir prisijungti prie kitos valstybės, tokį darinį į savo teritoriją inkorporavusi valstybė nepažeistų tarptautinės teisės.

TAIKUS TARPTAUTINIŲ GINČŲ SPRENDIMAS esmė:

reikalavimas spręsti tarptautinius ginčus tik taikiomis priemonėmis, t. y. nesiimant jėgos ar grasinimo ja, ar kitokio neleistino prievartinio kišimosi. Santykis su kitais TVT principais.

Tarptautinis ginčas -

- TT subjektų nesutarimas dėl teisės ar fakto, kai nesutampa teisiniai požiūriai ar interesai, vienas subjektas pateikia reikalavimą (pretenziją) kitam, o šis visiškai ar iš dalies šį reikalavimą atsisako tenkinti (ginčo faktas objektyvus, TTT nustato jo buvimą pateikimo Teismui metu). Ginčo objektas: dėl tarptautinės sutarties aiškinimo; bet kurio kito tarptautinės teisės klausimo; fakto, kuris reikštų tarptautinio įsipareigojimo pažeidimą; reparacijos už tarptautinės teisės pažeidimą pobūdžio ir dydžio. Rūšys: keliantys grėsmę tarptautinei taikai/saugumui ir jos nekeliantys, kt. Ginčytina situacija - TT subjektų interesų nesutapimas, kai pretenzijos nėra pateikiamos, bet yra įtampa šalių santykiuose.