ES teise egzui

Tarptautinės organizacijos požymiai

· Steigiamasis dokumentas (įsteigta tarptautiniu susitarimu (kuris gali vadintis „konstitucija")

· Steigiamajame dokumente nurodyti TO tikslai veiklos kryptys

· Nuolatinis tarpvyriausybinio pobūdžio junginys (nuolatinis veiklos pobūdis)

· Nuolat veikianti TO institucinė sistema

· Lygiateisių subjektų savanorišką narystė

· Sprendimų priėmimas balsuojant ar sutarimu

· Sprendimai paprastai yra rekomendaciniai

Kompetenz-Kompetenz

pasakymas, kuris reiškia, jog pati institucija nusako savo institucinę galią (pvz. jeigu valstybė nori įsivesti mirties bausmę, tai gali, o ES - negali) . ES neturi tokios apibūdinamos kompetencijos kaip valstybė, jos kompetencija yra ribota, todėl negalima teigti, jog ES yra valstybė

ES yra unikalus darinys, nes

• Neįprasta Sąjungos pilietybė;

• Priimami privalomi teisės aktai, kurie turi pirmenybę / viršenybę prieš nacionalinę teisę, bet jie nevadinami įstatymais;

• Turi savo „žmogaus teisių katalogą"

• Turi normas, kurios yra „konstitucinio pobūdžio"

• Gali būti tarptautinių santykių subjektu ir pan.

Teisės aktų rūšys

• Deleguotieji teisės aktais (neturime Lietuvoje), bet tai būtų, jeigu Seimas leistų Vyriausybei pakeisti tam tikras įstatymo nuostatas.

o Komisijos įgaliojimams priimti deleguotuosius aktus taikomi griežti apribojimai:

deleguotuoju aktu negalima pakeisti esminių teisės akto elementų;

§ teisėkūros procedūra priimtame akte turi būti apibrėžti įgaliojimų delegavimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukmė;

§ Parlamentas ir Taryba gali atšaukti delegavimą arba pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto.

§ deleguotasis teisės aktas gali įsigalioti tik tada, jei per įstatymo galią turinčio teisės akto nustatytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nepareiškia prieštaravimo (2+2 mėn.).

• Įgyvendinami teisės aktai - srityse, kuriose būtinos vienodos įgyvendinimo sąlygos (mokesčių, žemės ūkio, vidaus rinkos, sveikatos, maisto saugos ir kt.), Komisija (arba išimtiniais atvejais Taryba) priima įgyvendinimo aktą.

Sprendimų priėmimas

1. Įprasta teisėkūros procedūra - procedūra, kai reglamentą, direktyvą ar sprendimą bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu (251 straipsnis, bendro sprendimo procedūra).

2. Speciali teisėkūros procedūra - procedūra, kai reglamentą, direktyvą ar sprendimą priima Europos Parlamentas,dalyvaujant Tarybai, arba Taryba, dalyvaujant Europos Parlamentui.

Šumano deklaracija

1. - 1950 m. gegužės 9 d. Šumano (Robert S.) deklaracija. Deklaracijos esmė - sutaikinti dėl anglies ir plieno kovojančias Prancūziją ir Vokietiją. Tad Prancūzijos vyriausybė siūlo visą Prancūzijos ir Vokietijos anglių ir plieno pramonę pavesti valdyti bendrai Aukštajai valdybai, kuri vadovautų organizacijai, atvirai kitoms Europos šalims.

a. Šumanas tikėjo, jog „įtvirtinus gamybos savitarpio priklausomybė, joks Prancūzijos ir Vokietijos karas ne tik neįsivaizduojamas, bet ir materialiai neįmanomas".

b. Šumano vardu pavadinti iniciatyva labiau priklausė Žanui Monė, Prancūzijos nacionalinės planavimo komisijos vadovui, per karus daugiausia nuveikusiam koordinuojant prieš Vokietiją nukreiptus sąjungininkų veiksmus.

Paryžiaus sutartis (EAPB steigimo sutartis)

1. 1951 metų balandį šešios valstybės (Prancūzija, Vokietija, Italija, Belgija, Liuksemburgas, Olandija) bijodamas Trečiojo pasaulinio karo, Paryžiuje pasirašė Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartį, kuri įsigaliojo 1952 metais. Buvo įsteigtos 4 institucijos EAPB veiklai:

a. Vyriausioji valdyba, balsų daugumos principu įgaliota priimti sprendimus

b. Teismas, kuris sprendžia apie Vyriausiosios valdybos sprendimų ir rekomendacijų teisėtumą.

c. Ministrų Taryba, kaip atskira tarpvalstybinė sprendimų priėmimo institucija.

d. Asamblėja, kuri kontroliavo Vyriausiąją valdybą bei 2/3 dauguma galėjo atstatydinti Ministrų Tarybą.

Romos sutartis

1. 1957 m. kovo 25 d. pasirašytos dvi sutartys: Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo sutartis ir Europos atominės energijos bendrijos (EAEB arba Euratomo) steigimo sutartis. Tikslas buvo skatinti glaudesnius ryšius ir paskatinti ekonomikos augimą didinant prekybą, įkuriant bendrą rinką, užtikrinant sąžiningą konkurenciją. Ja sukurta bendra rinka, pagrįsta:

· prekių;

· asmenų;

· paslaugų ir

· kapitalo laisvu judėjimu.

Sutartimi įkurtos institucijos ir sprendimų priėmimo mechanizmai, kurie leidžia išreikšti tiek nacionalinius interesus, tiek bendrą viziją. Pagrindinės institucijos buvo:

· Ministrų Taryba;

· Komisija;

· Parlamentinė asamblėja (vėliau tapusi Europos Parlamentu);

· Teisingumo Teismas.

Sprendimų priėmimo procese pirmosioms trims pataria Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.

Eurotam - plėtoti atominės energijos tyrimus ir veiklą taikiems tikslams.

Sujungimo sutartis

1. 1965 m. pasirašyta Sujungimo sutartimi sujungtos vykdomosios valdžios institucijos, įsteigiant bendrą Europos Bendrijų Tarybą ir bendrą Europos Bendrijų komisiją. Kaip sutarta 1957 m. Romoje pasirašytoje Konvencijoje dėl tam tikrų Europos Bendrijų bendrų institucijų, jau buvo įsteigta viena Parlamentinė Asamblėja ir vienas Teisingumo Teismas. Sujungus Europos anglių ir plieno bendrijos, Europos ekonominę bendriją ir Euratomo institucijas įsteigtos Europos Bendrijos bendra Taryba ir Komisija.

Suvestinis aktas

Europos Bendrijų valstybių narių sutartis, pasirašyta 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge. Akte iškeltas tikslas sukurti bendrą rinką iki 1993 m. sausio 1 d. ir sukurti Europos politinio bendradarbiavimo sistemą (BUSP pradininkę).

a. Europos vadovų tarybos įteisinimas

b. Bendradarbiavimo procedūros įvedimas

c. „Sprendimų" priėmimo kvalifikuota balsų dauguma išplėtimas

d. Įsteigiamas Pirmosios instancijos teismas

Mastrichto sutartis (Europos sąjungos sutartis)

1. 1992 02 07, įsigaliojo 1993 11 01, pati radikaliausia sutartis, joje numatyti tokie pokyčiai kaip ES pilietybė, žmogaus teisė, subsidiarumas, kvalifikuotų balsų dauguma, politika.

• Iki Mastrichto buvo Europos Ekonominė Bendrija (EEB), o po Europos Bendrija ir Europos Sąjunga.

• Naujai atsirado:

o Europos Sąjungos sukūrimas

o Trijų ramsčių struktūra - esmė

§ Bendra užsienio ir saugumo politika - BUSP

§ Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikaluose - TVR

§ EEB pavadinimo pakeitimas į EB (sudaryta pagrindu EB, Euratom, EAPB), ekonominė integracija, pinigų rinka ir pan.

o Žmogaus teisių ir laisvių gerbimo įtvirtinimas

o Ekonominė ir pinigų sąjunga

o Proporcingumo ir subsidiarumo principai

o ES pilietybė

§ Laivė judėti

§ Apsigyventi ES teritorijoje

o Naujos politikos sritys (švietimas, vartotojų apsauga, transeuropiniai tinklai, etc.)

o Socialinė politika ir jos išskirtinis statusas

o Bendro sprendimo procedūra įvesta

§ suvienodino Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Vadovų Tarybos galias priimant sprendimus penkiolikoje politikos sričių

o Ombudsmenas, regionų komitetas ir pan.

o Vadovų taryba tapo aukščiausia politine valdžia.

o Įsteigtas centrinis bankas.

Amsterdamo sutartis

a. Kai kuriuos bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse klausimus (prieglobsčio, vizų, imigracijos ir išorinių sienų kontrolės) perdavė Europos Sąjungos kompetencijai.

b. Įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai Šengeno sutartis tapo Europos Sąjungos teisinės sistemos sudėtine dalimi ir taikoma 13 valstybių narių.

c. Išplėstos Europos Parlamento teisės leidžiant Europos Sąjungos teisės aktus.

d. Pripažino ginti žmogaus teises (ES žmogaus teisių chartijos projektas)

e. Stiprina saugumo politika, nedarbo lygį.

f. Vidaus reikalai

g. Išaiškinti subsidiarumo ir proporcingumo principai

h. Pakeitimai BUSP (bendroji strategija, vyriausiasis įgaliotinis, konstruktyvus susilaikymas)

i. Išplėsta bendrojo sprendimo procedūra

j. Politinė atsakomybė nedemokratiškoms valstybėms

Nicos sutartis

1. 2001 02 26, įsigaliojo 2003 02 01 - nieko kardinalaus, bet kadangi planavo stoti 12 papildomų valstybių, tad Nicos sutartis pertvarkė ES plėtrai. Visų institucijų veiklos nustatymas.

a. įtvirtino reikalavimą, kad kuriai nors valstybei prašant būtų skaičiuojama, keliems procentams Europos Sąjungos gyventojų atstovauja už tam tikrą sprendimą balsuojančios valstybės.

b. papildytas Mastrichto sutarties straipsnis dėl Europos Sąjungos pagrindinių principų laikymosi - pripažinta galimybė suspenduoti tam tikras narystės teises, jei iškiltų rimtų pažeidimų pavojus.

c. Europos Parlamentas (politinės partijos, max 732 narių)

d. Taryba (30 naujų straipsnių kvalifikuotai daugumai, 62% gyventojų ir narių [kvalifikuota] dauguma)

e. Komisija (narių skaičiaus klausimas - 2005 m. ir 27 valstybės narės)

f. Europos Teisingumo Teismas

g. naujas PIT statusas, kompetencijos pasidalijimas, trys instancijos, erdvė reformoms

Lisabonos sutartis

1. pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d., įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1- tai yra federacijos konstitucija. Nustatė naujas politikos gaires ir kompetencijas, įteisino geriau žmogaus teises

a. Iki Lisabonos įsigaliojimo veikė ir EB, ir ES, o po jos - tik ES.

b. Sąjunga pakeičia Europos bendriją ir perima Europos bendrijos teises bei pareigas, įskaitant sutartis:

i. muitų sąjungos,

ii. vidaus rinkos veikimui būtinų konkurencijos taisyklių nustatymo,

iii. pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras,

iv. jūrų biologinių išteklių apsaugos pagal bendrąją žuvininkystės politiką,

v. bendrosios prekybos politikos.

c. Lisabonos sutarties įsigaliojimą vetavo Čekija tam, kad gautų nuolaidų.

d. ES Sutartis = Europos Sąjungos sutartis

e. EB (Romos) Sutartis = Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

f. Sąjunga yra juridinis asmuo.

i. Gali stoti į tarptautines organizacijas

ii. Gali savo vardu priimti teisės aktus - todėl ir atsiranda kompetencijos.

g. Iš esmės nelieka ramsčių sistemos, nors Išoriniai veiksmai ir bendra užsienio ir saugumo politika lieka ES sutartyje

h. Įtvirtinta kaip ES Konstitucija, nes Konstitucijos dėl pasipriešinimo 2004 m. nepavyko priimti.

i. Europos Parlameto narių skaičius negali būti didesnis už 751, kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė negali turėti mažiau kaip 6 ir daugiau kaip 96 Europos Parlamento narius.

j. Lisabonos sutartis numato Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos lygiateisiškumo.

Lisabonos sutartis (2)

i. Europos vadovų taryba numato bendrąsias politikos gaires ir prioritetus. Nevykdo teisėkūros.

b. principą priimant teisės aktus. Įsteigta nauja - Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininko - pareigybė (antonio costa - pirmininkas šiuo metu).

c. sprendimui turi pritarti 55 % Europos Sąjungos valstybių narių, kurios turės atstovauti 65 % Europos Sąjungos gyventojų.

d. kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė turi galimybę į Europos Komisiją deleguoti po 1 narį.

e. Centrinio banko pripažinimas.

f. Teismų sistema:

i. Teisingumo teismas;

ii. Bendrasis teismas;

iii. Specializuotieji teismai.

g. Įtvirtino žmogaus teisių chartiją

h. Pirmą kartą atsiranda šalims galimybė aiškiai išstoti.

i. Principai;

i. Demokratinės vienybės (nė vien narė nėra aukščiau kitą)

ii. Atstovaujamosios demokratijos (komisija yra atskaitinga prieš parlamentą)

Dalyvaujamosios demokratijos principas (ne mažiau kaip vienas milijonas ES piliečių gali pateikti raginimą Komisijai, kad ši imtųsi iniciatyvos).

ES kompetencija

1. Pagal 5 straipsnį visa Sutartimis Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybių narių kompetencijai.

Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės gerbia viena kitą ir viena kitai padeda vykdydamos iš Sutarčių kylančias užduotis.

Sąjungos kompetencijos principai

1. Sąjungos kompetencijos ribų nustatymas grindžiamas suteikimo principu. Sąjungos kompetencijos įgyvendinimas grindžiamas subsidiarumo ir proporcingumo principais.

2. Pagal suteikimo principą Sąjunga veikia tik neperžengdama ribų kompetencijos, kurią, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, jai šiose Sutartyse suteikė valstybės narės. Visa Sutartimis Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybėms narėms.

3. Pagal subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau.

a. Sąjungos institucijos subsidiarumo principą taiko pagal 2 Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Nacionaliniai parlamentai tame protokole nustatyta tvarka užtikrina, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo.

4. Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų.

Išimtinė kompetencija

1. Kai Sutartys konkrečioje srityje suteikia Sąjungai išimtinę kompetenciją, tik Sąjunga gali priimti teisiškai privalomus aktus, o valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai įgaliojus arba jei to reikia Sąjungos aktams įgyvendinti.

Sąjunga taip pat naudojasi išimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti, kai [1] jų sudarymas yra numatytas Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte arba [2] yra būtinas, kad Sąjunga galėtų naudotis savo vidaus kompetencija, arba [3] jei jų sudarymas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį.

SESV 3 straipsnis

1. Sąjunga turi išimtinę kompetenciją šiose srityse:

a. muitų sąjungos;

b. vidaus rinkos veikimui būtinų konkurencijos taisyklių nustatymo;

c. pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro;

d. biologinių jūrų išteklių apsaugos pagal bendrą žuvininkystės politiką;

e. bendros prekybos politikos.

Pasidalijamoji kompetencija

1. Kai Sutartys konkrečioje srityje suteikia Sąjungai kompetenciją, kurią ji dalijasi su valstybėmis narėmis, Sąjunga ir valstybės narės gali toje srityje priimti teisiškai privalomus aktus. Valstybės narės naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nepasinaudojo savo kompetencija. Valstybės narės vėl naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nusprendė nesinaudoti savo kompetencija.

a) vidaus rinka;

b) šioje Sutartyje apibrėžti socialinės politikos aspektai;

c) ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

d) žemės ūkis ir žuvininkystė, išskyrus biologinių jūrų išteklių apsaugą;

e) aplinkosauga;

f) vartotojų apsauga;

g) transportas;

h) transeuropiniai tinklai;

i) energetika;

Papildančioji kompetencija

SESV 6 straipsnis

1. Sąjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus. Europos lygiu tokių veiksmų sritys apima:

a. žmogaus sveikatos apsaugą ir gerinimą;

b. pramonę;

c. kultūrą;

d. turizmą;

e. švietimą, profesinį mokymą, jaunimą ir sportą;

f. civilinę saugą;

g. administracinį bendradarbiavimą.

Koordinuojančioji kompetencija

1. Valstybės narės koordinuoja savo ekonominę politiką Sąjungos viduje. Šiuo tikslu Taryba

patvirtina priemones, visų pirma šios politikos bendrąsias gaires.

2. Sąjunga imasi priemonių, užtikrinančių valstybių narių užimtumo politikos koordinavimą,

pirmiausia nubrėždama šios politikos gaires.

3. Sąjunga gali imtis iniciatyvos siekdama užtikrinti valstybių narių socialinės politikos koordinavimą.

Nacionalinių parlamentų vaidmuo principų laikymosi užtikrinime

2. Kai už pagrįstas nuomones, kad įstatymo galią turinčio akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, atiduota ne mažiau kaip vienas 1/3 visų nacionaliniams parlamentams, projektas turi būti persvarstomas (1/4 LTS atveju). Persvarsčiusi projektą, Komisija arba tam tikrais atvejais valstybių narių grupė, Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, jei jie siūlo įstatymo galią turinčio akto projektą, gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti. Turi būti nurodytos tokio sprendimo motyvai.

3. Jei atiduota ne mažiau kaip paprasta nacionaliniams parlamentams, pasiūlymas turi būti persvarstomas. Persvarsčiusi pasiūlymą, Komisija gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti. Pasirinkdama nekeisti pasiūlymo, Komisija pagrįstoje nuomonėje turės pagrįsti, kodėl, jos nuomone, pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. Ši pagrįsta nuomonė ir pagrįstos nacionalinių parlamentų nuomonės turės būti pateiktos ES teisės aktų leidėjui, kad į jas būtų atsižvelgta vykdant procedūrą:

a. prieš užbaigiant pirmąjį svarstymą teisės aktų leidėjas (Europos Parlamentas ir Taryba) išnagrinėja, ar pasiūlymas dėl teisės akto atitinka subsidiarumo principą, ypač atsižvelgdami į priežastis, kurias nurodė ir kurioms pritaria dauguma nacionalinių parlamentų, bei į pagrįstą Komisijos nuomonę;

b. jeigu 55 % Tarybos narių dauguma arba Europos Parlamente atiduotų balsų dauguma teisės aktų leidėjas mano, kad pasiūlymas neatitinka subsidiarumo principo, pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio akto nesvarstomas.

Aiškiai numatyta kompetencija

Išimtinės kompetencijos bei transporto klausimais

Numanoma kompetencija

Jei paaiškėtų, kad Sąjungai reikia imtis veiksmų vienam iš Sutartyse nurodytų tikslų pasiekti Sutartyse apibrėžtose srityse, o jos nesuteikia tam būtinų įgaliojimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, vieningai priima reikiamas nuostatas. Jei atitinkamas nuostatas priima Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji taip pat sprendžia vieningai,

remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą.

Bendroji kompetencija

Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, 26 straipsnyje iškeltiems tikslams pasiekti taikomos toliau dėstomos nuostatos. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti.

Išimtinė numanoma tarptautinė kompetencija (AETR (ERTA) byla)

Nuo tada ES (EEB) gali veikti tarptautiniu mastu net jei jos Sutartyse nėra aiškiai pasakyta, kad ji turi tokią galią — pakanka, kad ta sritis būtų reguliuojama vidaus teisės aktais.

Bendrija turi numanomas išorines kompetencijas, net jei jos nėra aiškiai numatytos Sutartyje. Jei Bendrija priima vidaus teisės aktus tam tikroje srityje, ji automatiškai įgyja išorinę kompetenciją veikti toje pačioje srityje tarptautiniu mastu. Kitaip tariant, vidinė kompetencija sukuria išorinę kompetenciją.

Išimtinė numanoma tarptautinė kompetencija (nuomonė 1/76)

• Bendrijos išimtinė išorės kompetencija neapsiriboja tais atvejais, kai vidaus kompetencija jau buvo pasinaudota patvirtinant priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti bendrą politiką. Komisijos nuomone, kai pagal Bendrijos teisę institucijoms suteikiama vidaus kompetencija įgyvendinti konkrečius tikslus, Bendrijos kompetencija tarptautiniu lygiu yra numanoma remiantis šiomis nuostatomis. Užtenka, kad Bendrijos dalyvavimas tarptautinėje sutartyje būtų būtinas vienam iš Bendrijos tikslų įgyvendinti.

• Bendrijos kompetencija sudaryti tokią sutartį nėra aiškiai nustatyta Sutartyje. Tačiau Teisingumo Teismas jau yra nurodęs, kad įgaliojimai prisiimti tarptautinius įsipareigojimus gali kilti ne tik tada, kai juos aiškiai numato Sutartis, bet taip pat netiesiogiai (implicitly) gali išplaukti iš jos nuostatų.

• Nepaisant to, kad Bendrijos vidaus priemonės turėtų būti priimtos tik po to, kai bus sudarytas ir įgyvendinamas tarptautinis susitarimas, [kaip yra šiuo atveju], Bendrijos kompetencija prisiimti įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu netiesiogiai išplaukia iš Sutarties nuostatų, kurios sukuria vidaus įgaliojimus ir jei Bendrijos dalyvavimas tarptautinėje sutartyje būtinas kuriam nors Bendrijos tikslui pasiekti.

Išimtinė numanoma tarptautinė kompetencija (nuomonė 1/03 Lugano konvencija)

Vis dėlto nebūtina, kad tarptautinio susitarimo ir Bendrijos teisės aktų reglamentuojamos sritys visiškai sutaptų. Kai reikia nustatyti, ar formuluotėje „sritis, kurią didžiąja dalimi reglamentuoja Bendrijos taisyklės" nurodytas kriterijus, numatytas Nuomonėje 2/91, yra patenkintas, turi būti analizuojama ne tik nagrinėjamų taisyklių apimtis, bet ir jų pobūdis bei turinys. Svarbu taip pat atsižvelgti ne tik į dabartinę Bendrijos teisės padėtį atitinkamoje srityje, bet ir į jos vystymosi perspektyvas, kai jos yra numatomos atliekant šią analizę. Galiausiai yra svarbu užtikrinti vienodą ir darnų Bendrijos taisyklių taikymą bei gerą jomis nustatytos sistemos veikimą.

ES tarptautinė kompetencija

SESV 216 straipsnis

ES tarptautinė kompetencija

• 1. Sąjunga gali sudaryti susitarimą su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis, kai tai

1) yra numatyta Sutartyse arba 2) kai susitarimo sudarymas yra būtinas norint Sąjungos politikos sričių ribose pasiekti vieną iš Sutartyse nurodytų tikslų, arba 3) kai jį numato Sąjungos teisiškai privalomas aktas, arba 4) kai jis gali turėti poveikį bendroms taisyklėms ar keisti jų apimtį.

Valstybių narių kompetencija ir ES teisės įtaka (Tas-Hagens sprendimas)

• Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad dabartinėje Bendrijos teisės vystymosi stadijoje tokia išmoka, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuri skirta atlyginti civilių karo aukų patirtą psichinę ar fizinę žalą, priklauso valstybių narių kompetencijai.

• Vis dėlto šia kompetencija pastarosios turėtų naudotis laikydamosi Bendrijos teisės, visų pirma Sutarties nuostatų dėl kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažįstamos teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.

Sąjungos institucijos

• Europos Parlamentas

• Europos Vadovų Taryba

• Taryba

• Europos Komisija

• Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

• Europos centrinis bankas

• Audito rūmai

Institucinės pusiausvyros principas

Kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų.

Institucijų autonomijos principas

Tiek ES institucijos, tiek valstybės narės turi laikytis Sutarties ir jos teisės normų. Visos institucijos ir narės valstybės, priimdamos sprendimus, turi veikti pagal teisę, o jų veiksmai gali būti peržiūrimi teisme. „Europos Bendrijų steigimo sutartyje yra įtvirtinta išsami teisinės gynybos priemonių ir procedūrų sistema, sudaranti Bendrijos teismams galimybę vykdyti institucijų priimamų teisės aktų teisėtumo kontrolę"

Lojalaus bendradarbiavimo principas

Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės gerbia viena kitą ir viena kitai padeda vykdydamos iš Sutarčių kylančias užduoti

Gero administravimo principas

Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Ši teisė apima:

a) kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę;

b) kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo;

c) administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus. Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjunga pagal valstybėms narėms bendrus teisės principus atlygintų jam žalą, kurią atlikdami savo pareigas padarė Sąjungos institucijos ar jų tarnautojai. Kiekvienas asmuo gali kreiptis į Sąjungos institucijas viena iš kalbų, kuria surašytos Sutartys, ir jam turi būti atsakyta ta pačia kalba

Skaidrumo ir galimybės susipažinti su dokumentais principas

Siekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą.

2. Europos Parlamento posėdžiai yra vieši, taip pat viešai posėdžiauja ir Taryba, kai svarsto teisėkūros procedūra priimamo akto projektą ir dėl jo balsuoja.

3. Visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais bet kokiu pavidalu.

pAGRINDINĖS PARLAMENTO FUNKCIJOS (ESS 14 str. 1 d.)

1. TEISĖKŪRA

Kartu su ES Taryba priima ES teisės aktus, grindžiamus Europos Komisijos pasiūlymais

Priima sprendimus dėl tarptautinių susitarimų

Priima sprendimus dėl ES plėtros

Peržiūri Komisijos darbo programą ir prašo ją teikti teisės aktų pasiūlymus

2. PRIEŽIŪRA (politinės kontrolės ir konsultavimo)

Atlieka demokratinę visų ES institucijų kontrolę

Išrenka Komisijos pirmininką ir patvirtina visą Komisijos narių kolegiją

Turi galimybę nubalsuoti už siūlymą pareikšti nepasitikėjimą Komisija ir ją atstatydinti

Patvirtina biudžeto įvykdymą, t. y. teigiamai įvertina ES lėšų panaudojimą

Nagrinėja piliečių peticijas ir inicijuoja tyrimus

Su ECB svarsto pinigų politikos klausimus

Užduoda klausimus Komisijai ir Tarybai

Stebi rinkimus

3. BIUDŽETO VALDYMAS

Kartu su Taryba sudaro ES biudžetą

Tvirtina ES ilgalaikį biudžetą - daugiametę finansinę programą

Parlamento struktūra

Europos Parlamentą sudaro 720 narių (negali viršyti 750). Rinkimai vyksta kas 5 metus, taikant mažėjančio proporcingumo principą (mažose šalyse renkama daugiau negu priklausytų proporcingai pagal jų gyventojų skaičių; nė viena šalis negali turėti mažiau negu 6 arba daugiau kaip 96 narius). Parlamento nariai susiskirstę į frakcijas pagal politines pažiūras ir pasidalinę į tam tikras sritis prižiūrinčius nuolatinius komitetus. Kiekviena frakcija turi vidaus organizacinę struktūrą ir skiria pirmininką (kai kurios frakcijos skiria po 2 pirmininkus), biurą bei sekretoriatą. Iš Lietuvos yra 11 EP narių

Parlamento darbas

Europos Parlamento būstinė yra Strasbūre, kur vyksta 12 mėnesinių plenarinių sesijų, įskaitant biudžeto sesiją. Papildomai plenarinės sesijos posėdžiai vyksta Briuselyje. Sesija trunka vienerius metus.

Mėnesinė plenarinė sesija yra Parlamento susirinkimas, paprastai vykstantis kiekvieną mėnesį (trunka kelias dienas, paprastai 3-5). Ji susideda iš kiekvieną dieną vykstančių plenarinių posėdžių (juose vyksta aptarimai, balsavimai, pranešimai). Prieš kiekvieną balsavimą plenariniame posėdyje, frakcijos išnagrinėja Parlamento komitetų (nedidelės darbo grupės, pvz., užsienio reikalų) parengtus pranešimus ir pateikia jų pakeitimus. Savo poziciją frakcija priima surengusi frakcijos vidaus diskusiją.

EVT funkcijos

Europos Vadovų Taryba deramai skatina Sąjungos vystymąsi ir nustato bendrąsias politikos gaires ir prioritetus.

JI NEVYKDO TEISĖKŪROS FUNKCIJŲ.

EVT sandara

Europos Vadovų Tarybą sudaro valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai ir jos pirmininkas bei Komisijos pirmininkas. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai dalyvauja jos darbe. (EVT sudaro 27 nariai).

EVT sprendimų priėmimas

Europos Vadovų Taryba susitinka du kartus per pusmetį, susitikimus sušaukia jos pirmininkas. Kai reikia pagal darbotvarkę, Europos Vadovų Tarybos nariai gali nuspręsti, kad kiekvienam jų padėtų ministras, o Komisijos pirmininkui Komisijos narys. Prireikus pirmininkas sušaukia neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą.

4. Jei Sutartyse nenumatyta kitaip, Europos Vadovų Taryba sprendimus priima bendru sutarimu.

Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai

1. Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma ir gavusi Komisijos pirmininko sutikimą paskiria Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai. Europos Vadovų Taryba gali nutraukti jo įgaliojimus pagal tą pačią procedūrą.

2. Vyriausiasis įgaliotinis vadovauja Sąjungos bendrai užsienio ir saugumo politikai. Savo pasiūlymais jis prisideda prie šios politikos plėtojimo ir ją vykdo pagal Tarybos suteiktą mandatą. Tas pats taikoma ir bendrai saugumo ir gynybos politikai.

EVT pirmininkas

5. Europos Vadovų Taryba savo pirmininką išsirenka kvalifikuota balsų dauguma 2,5 kadencijai; pirmininkas gali būti perrenkamas dar vienai kadencijai. Nenumatytų kliūčių arba sunkaus nusižengimo atvejais Europos Vadovų Taryba ta pačia tvarka gali panaikinti pirmininko mandatą.

6. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas:

a) pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai ir vadovauja jos darbui;

b) užtikrina pasirengimą Europos Vadovų Tarybos darbui ir jo tęstinumą bendradarbiaudamas su Komisijos pirmininku ir remdamasis Bendrųjų reikalų tarybos darbu;

c) siekia palengvinti sanglaudą ir bendrą sutarimą Europos Vadovų Taryboje;

d) po kiekvieno Europos Vadovų Tarybos susitikimo pateikia pranešimą Europos Parlamentui.

EVT pirmininkas - Antonio Costa

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas negali eiti pareigų atskiroje valstybėje.

EVT sprendimų priėmimo tvarka

235 straipsnis

1. Balsuojant kiekvienas Europos Vadovų Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam

Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam. Tais atvejai, kai Europos Vadovų Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, taikomos Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalis ir šios Sutarties 238 straipsnio 2 dalis. Europos Vadovų Taryboje jos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas nebalsuoja. Dalyvaujančių narių arba jų atstovų susilaikymas balsuojant neužkerta kelio Europos Vadovų Tarybai priimti sprendimus, kurie turi būti priimti vieningai.

2. Europos Vadovų Taryba gali kviesti Europos Parlamento pirmininką, kad jį išklausytų.

3. Sprendimus procedūriniais klausimais ir dėl savo Darbo tvarkos taisyklių priėmimo Europos Vadovų Taryba priima paprasta balsų dauguma.

4. Europos Vadovų Tarybai padeda Tarybos generalinis sekretoriatas.

236 straipsnis Europos Vadovų Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma:

a) priimdama sprendimą, nustatantį Tarybos sudėčių sąrašą, išskyrus Bendrųjų reikalų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos sudėtis, pagal Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 6 dalį;

b) priimdama sprendimą dėl įvairios sudėties Tarybos, išskyrus Užsienio reikalų tarybos sudėtį, pagal Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 9 dalį, pirmininkavimo.

EVT instituciniai įgaliojimai

- Siūlo kandidatą į EK pirmininkas ir skiria Komisiją

- Skiria Vyriausiąjį įgaliotinį

- Skiria ECB vykdomosios valdybos primininką, pavaduotoją ir keturis narius

ES tarybos struktūra

ES Taryba yra sudaryta iš valstybių narių vyriausybių atstovų.

Tarybos darbus rengia daug įvairių parengiamųjų organų (komitetų ir darbo grupių), kuriuos sudaro valstybių narių atstovai. Tarp šių parengiamųjų organų svarbiausias yra Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER I ir COREPER II), kuris paprastai posėdžiauja bent kartą per savaitę.

Tarybai padeda Generalinis sekretoriatas, už kurio veiklą yra atsakingas Tarybos paskirtas generalinis sekretorius.

Tarybos būstinė yra Briuselyje.

ES Taryba pirmininkavimas

ES valstybės narės rotacijos tvarka Tarybai pirmininkauja po šešis mėnesius.

Pirmininkavimo eilės tvarką vienbalsiai nustato Taryba. Pirmininkavimas keičiasi kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d.

Atsižvelgiant į palyginti dažną kaitą, pirmininkavimo laikotarpiu valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja grupėmis po tris šalis - tai vadinamasis grupinis pirmininkavimas.

ES Tarybos funkcijos

1. Teisėkūra

2. atsakomybė koordinuoti valstybių narių ekonominę politiką.

3. Taryba plėtoja BUSP.

4. Taryba atsako už ES ir ES nepriklausančių šalių arba tarptautinių organizacijų susitarimų sudarymą.

5. Taryba parengia biudžeto projektą; jį vėliau dar turi patvirtinti Parlamentas.

Tarybos sudėčių sąrašas

1. Bendrieji reikalai

2. Užsienio reikalai

3. Ekonomikos ir finansų reikalai

4. Teisingumo ir vidaus reikalai

5. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalai

6. Konkurencingumas (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas)

7. Transportas, telekomunikacijos ir energetika

8. Žemės ūkis ir žuvininkystė

9. Aplinka

10. Švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas

Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis usienio reikalams ir saugumo politikai

Vyriausiasis įgaliotinis susijęs ir su Taryba, kurioje jis pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai, ir su Komisija, kurioje jis yra Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už užsienio reikalus. Vyriausiąjį įgaliotinį skiria Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma ir gavusi Komisijos pirmininko sutikimą. Jam padeda Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).

Vyriausioji įgaliotinė - Kaja Kallas

ES Tarybos sprendimų priėmimas

Paprasta balsų dauguma

Kai kuriose srityse (ypač proceso teisės srityje) užtenka paprastos balsų daugumos, kai kiekvienas tarybos narys turi vieną balsą.

Kvalifikuota balsų dauguma

1. už pasiūlymą balsuoja 55 % ES šalių, t. y. 16-a iš 28-ių;

2. pasiūlymą remia šalys, kurios sudaro ne mažiau kaip 65 % visų ES gyventojų.

Blokuojanti mažuma - sudaryta bent iš 4 valstybių narių, atstovaujančių bent 35 proc. ES gyventojų.

Vieningas balsavimas

Sutartyse nustatytas balsavimo vieningumo reikalavimas dėl sprendimų ypač opiose politikos srityse. (Kiekviena šalis turi veto teisę)

Taip pat kiekviena šalis gali ginčyti teisėtumą ES TT per 2 mėn.

EK sudarymo struktūra

Komisijos kadencijos trukmė - penkeri metai.

Komisijos nariai parenkami pagal jų bendrą kompetenciją ir atsidavimą Europai, iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia jokių abejonių. Vykdydama savo įsipareigojimus, Komisija yra visiškai nepriklausoma.

4. Komisiją sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pilietį, įskaitant pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris yra vienas iš pirmininko pavaduotojų.

EK pirmininkas

Atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos Vadovų Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, siūlo Europos Parlamentui kandidatą į Komisijos pirmininkus. Šį kandidatą išrenka Europos Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma. Jei šis kandidatas nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma per vieną mėnesį pasiūlo naują kandidatą, kurį Europos Parlamentas renka pagal tą pačią procedūrą.

Komisijos pirmininkas:

a) nustato gaires, kuriomis Komisija turi vadovautis vykdydama savo užduotis;

b) priima sprendimą dėl Komisijos vidinės struktūros, užtikrindamas jos nuoseklų, veiksmingą ir kolegialų darbą;

c) iš Komisijos narių skiria pirmininko pavaduotojus, išskyrus Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai.

Komisijos narys atsistatydina, jei to reikalauja pirmininkas. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina pagal 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, jei to reikalauja pirmininkas.

EK funkcijos

- Ji vykdo biudžetą ir vadovauja programoms.

- Ji atlieka koordinavimo, vykdomąsias ir valdymo funkcijas Sutartyse nustatytomis sąlygomis.

- Ji užtikrina Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose

- Ji inicijuoja Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, kad būtų pasiekti susitarimai tarp institucijų.

- Sąjungos teisėkūros procedūra priimami aktai gali būti priimami tik remiantis Komisijos pasiūlymu. Kiti aktai priimami remiantis Komisijos pasiūlymu, kai tai numato Sutartys.

- Ji prižiūri Sąjungos teisės taikymą kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

- Ji užtikrina, kad Sutartys ir priemonės, kurių jomis vadovaudamosi imasi institucijos, būtų taikomos.

- KOMITOLOGIJA (teisės aktų įgyvendinimas)

Europos Komisijos narių nepriklausomumas

2006 m. liepos 11 d. Europos Bendrijų Komisija prieš Édith Cresson

Bendrijos bendram interesui Komisijos nariai, eidami savo pareigas, yra visiškai nepriklausomi. Eidami šias pareigas, jie nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės ar bet kurio kito subjekto nurodymų. Jie susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos.

Pažeidus šiuos įsipareigojimus, Teisingumo Teismas, Tarybai ar Komisijai kreipusis, gali nuspręsti, kad atitinkamas narys, atsižvelgiant į aplinkybes, arba atstatydinamas pagal 216 straipsnį, arba netenka teisės į pensiją ar kitas ją pakeičiančias išmokas.

(Europos Komisija kaltino savo buvusią narę Édith Cresson favoritizmu ir aplaidumu dėl R. Berthelot įdarbinimo kaip kviestinio mokslininko, nors jis faktiškai dirbo jos asmeniniu patarėju, nors neatitiko reikalavimų (pvz., buvo viršijęs leistiną amžiaus ribą.

Komisija prašė Teisingumo Teismo konstatuoti, kad toks elgesys pažeidė EB 213 straipsnio 2 dalyje numatytus Komisijos narių įsipareigojimus, ir atimti iš jos teisę į pensiją ar kitas išmokas.

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Komisijos nariai turi laikytis „griežčiausių elgesio normų" ir visada teikti pirmenybę Bendrijos interesui prieš asmeninius ar nacionalinius interesus.

Teisingumo Teismas nagrinėdamas šią bylą, pirmą kartą nagrinėjo ją būtent dėl jau buvusios Komisijos narės atsakomybės už jos pareigų pažeidimą, o pats ginčas parodė, kaip nepriklausomumo principas yra praktikoje susijęs su asmeninių interesų vengimu.)

Sprendimas Les Verts

ESTT pripažino, kad Parlamento aktai gali būti tikrinami; Nuo to laiko visi ES institucijų aktai, kurie turi teisinius padarinius, gali būti peržiūrimi ES TT. ESTT aiškiai įtvirtino principą, kad ES yra teisės bendrija. Tai sustiprino institucijų atsakomybę ir valdžių padalijimo principą ES teisinėje sistemoje.

b) Situacija: Politinė partija „Les Verts" (žalieji) užginčijo Europos Parlamento sprendimą, kuriuo buvo finansuojamos politinės partijos iš ES biudžeto. Jie teigė, kad šis sprendimas neturi teisinio pagrindo Sutartyse ir pažeidžia lygiateisiškumo principą, nes palankiau finansuoja jau įsitvirtinusias partijas. Europos Parlamentas atsakė, kad jo sprendimai nėra teismo kontroliuojami, nes Sutartyje aiškiai nenurodyta, jog Parlamentas gali būti bylos šalis pagal 173 (dabar 263) straipsnį.

c) ES TT išaiškinimas:

Sutartimi sukurta tarptautinio masto vidaus teisinė sistema, o Sutartis yra jos „pagrindinė konstitucinė chartija" (KONSTITUCINES CHARTIJOS TERMINAS)

Nors Parlamento formaliai nebuvo nurodyta Sutartyje kaip institucijos, prieš kurią galima pareikšti ieškinį dėl akto panaikinimo, jo priimti privalomi aktai turi būti teisiškai peržiūrimi, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisinės valstybės principas.

,,Europos Bendrija yra teisinė bendrija - nei jos valstybės narės, nei jos institucijos negali išvengti patikrinimo, ar jų priimti teisės aktai atitinka pagrindinę konstitucinę chartiją - Sutartį;

,,EB remiasi teisės viršenybės principu''

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas apima Teisingumo Teismą, Bendrąjį Teismą ir specializuotus teismus.

Teisingumo teismo sudėtis

Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės (28). Jam padeda generaliniai advokatai (11).

Teisingumo Teismo teisėjai ir generaliniai advokatai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių.

Steigiamas komitetas, kuris, prieš valstybių narių vyriausybėms skiriant, Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisėją ir generalinį advokatą, pateikia nuomonę dėl kandidatų tinkamumo eiti tas pareigas.

Teisingumo teismo teisėjai skiriami šešerių metų kadencijai pasikonsultavus su šiuo komitetu.

Kas treji metai yra keičiama dalis teisėjų ir generalinių advokatų.

Teisingumo Teismo pirmininką teisėjai renka iš savo narių trejų metų kadencijai. Jis gali būti perrenkamas kitai kadencijai.

Baigę kadenciją teisėjai ir generaliniai advokatai gali būti paskiriami kitai kadencijai.

ES TT funkcijos

Vadovaudamasis Sutartimis Europos Sąjungos Teisingumo Teismas:

priima sprendimus dėl valstybės narės, institucijos ar fizinio arba juridinio asmens pateiktų ieškinių;

valstybių narių teismų prašymu priima prejudicinius sprendimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimo arba institucijų priimtų aktų galiojimo;

priima sprendimus kitais Sutartyse nustatytais atvejais.

Jeigu ne pagal sutarti:

užtikrina ES teisės aiškinimo vienodumą visose ES šalyse, aiškina nuostatas kai dėl to kreipiasi nacionaliniai teismai įgyvendindami ES teisę, užtikrina sutarčių laikymąsi, sprendžia dėl galimo pažeidimo, dėl priimtų teisės aktų nevykdymo, dėl teisės aktų galiojimo.

Bendrojo teismo sudėtis

Bendrąjį Teismą sudaro ne mažiau kaip po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Šiuo metu sudėtyje yra 54 teisėjai - po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės, kuriuos 6 metų kadencijai bendru sutarimu skiria valstybių narių vyriausybės.

Bendrojo Teismo nariai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina aukštoms teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus. Sudėtis kas treji metai iš dalies atnaujinama. Baigę kadenciją nariai gali būti paskiriami kitai kadencijai.

Bendrojo Teismo pirmininką teisėjai renka iš savo narių trejų metų kadencijai. Jis gali būti perrenkamas kitai kadencijai. Bendrasis Teismas šešerių metų kadencijai paskiria Teismo kanclerį.

Generalinis advokatas: gali būti numatyta galimybė turėti; bet šiaip kaip ir nėra.

Bendrojo teismo funkcijos

i. Pirmąja instancija jo jurisdikcijai priklauso nagrinėti kurios nors ES institucijos atžvilgiu fizinių ir juridinių asmenų pareikštus ieškinius dėl panaikinimo ir neveikimo;

ii. valstybių narių skundus dėl Tarybos ir (arba) Komisijos veiksmų subsidijų, antidempingo ir įgyvendinimo įgaliojimų srityse;

iii. priimti sprendimus pagal bet kurią ES ar jos vardu sudarytos sutarties arbitražinę išlygą ir nagrinėti prieš ES

iv. nukreiptus ieškinius dėl žalos atlyginimo

Bendrojo Teismo jurisdikcijai tam tikrose srityse gali būti priskirta priimti prejudicinius sprendimus

ECB struktūra

ECB Valdančioji taryba = ECB Vykdomosios valdybos nariai + valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų valdytojų.

Vykdomoji valdyba = pirmininkas + pirmininko pavaduotojas + keturi kiti nariai.

Vykdomosios valdybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti nariai skiriami kvalifikuota balsų dauguma iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų Europos Vadovų Tarybos pagal Tarybos rekomendaciją, šiai pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir Europos centrinio banko Valdančiąja taryba.

VVN kadencija yra aštuoneri metai, ir jie negali būti paskirti kitai kadencijai.

Vykdomosios valdybos nariais gali būti tik valstybių narių piliečiai.

ECB tikslai

Pagrindinis ECBS tikslas - palaikyti kainų stabilumą. Nepažeisdama šio tikslo ji remia bendrą ekonominę politiką Sąjungoje, kad padėtų pasiekti jos tikslus.

Europos centrinis bankas parengia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, taip pat Europos Vadovų Tarybai metų pranešimą apie ECBS veiklą ir apie pinigų politiką praėjusiais bei einamaisiais metais.

Europos centrinio banko pirmininkas šį pranešimą pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui, kurie dėl jo gali surengti visuotinį svarstymą.

Europos centrinio banko pirmininkas ir kiti Vykdomosios valdybos nariai Europos Parlamento prašymu arba savo pačių iniciatyva gali būti išklausyti kompetentinguose Europos Parlamento komitetuose.

Europos Audito Rūmai sudėtis

Audito Rūmus sudaro po vieną pilietį iš kiekvienos valstybės narės. Eidami savo pareigas, jų nariai yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendrojo intereso labui.

1. Audito Rūmų nariai parenkami iš asmenų, savo valstybėse priklausančių ar priklausiusių nepriklausomo audito įstaigoms arba turinčių šioms pareigoms ypač tinkamą kvalifikaciją. Jų nepriklausomumas neturi kelti abejonių.

2. Audito Rūmų nariai skiriami šešerių metų kadencijai. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima pagal kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus sudarytą narių sąrašą. Audito Rūmų nariai gali būti paskiriami kitai kadencijai.

Iš savo tarpo trejų metų kadencijai jie išsirenka Audito Rūmų pirmininką. Pirmininkas gali būti perrenkamas kitai kadencijai.

Europos Audito Rūmai tikslai

Audito Rūmai atlieka Sąjungos auditą.

Audito Rūmai tikrina visų Sąjungos pajamų ir išlaidų sąskaitas. Jie taip pat tikrina visų Sąjungos įsteigtų įstaigų ar organų visų pajamų ir išlaidų sąskaitas, jei tokio tikrinimo nedraudžia atitinkamas steigimo dokumentas.

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Komitetą gali sudaryti ne daugiau kaip 350 (dabar 329) narių iš organizacijų, geriausiai reprezentuojančių valstybes nares.

Juos nominuoja nacionalinės vyriausybės, o ES Taryba paskiria penkerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta. Kiek kurios šalies atstovų yra komitete, priklauso nuo tos šalies gyventojų skaičiaus.

Iš savo narių dvejų su puse metų kadencijai komitetas išsirenka pirmininką ir biurą.

Į EESRK įvairiais klausimais kreipiasi Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija. Be to, jis rengia nuomones savo iniciatyva.

EESRK veikia šeši skyriai, kurie specializuojasi Europos Sąjungos piliečiams svarbiais konkrečiais klausimais ekonomikos, socialinių reikalų, energetikos, aplinkos, išorės santykių ir vidaus rinkos srityse. Nariai priklauso vienam ar keliems skyriams.

EESRK taip pat turi Pramonės permainų konsultacinę komisiją (CCMI), kuri padeda ES pramonei prognozuoti globalizacijos raidą ir prie jos prisitaikyti. Be to EESRK yra įsteigęs tris specializuotas ekspertų grupes (vadinamosios observatorijos) Jos stebi pažangą įgyvendinant ES strategijas.

Regionų komitetas tikslai ir sudėtis

Narių skaičius negali viršyti 350 (dabar 329). Nariai yra išrinkti vietos ar regioninių valdžios institucijų atstovai.

Kiekviena šalis nominuoja savo pasirinktus narius, o ES Taryba skiria juos penkerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta.

Tos pačios šalies atstovai sudaro nacionalinę delegaciją, atspindinčią tos šalies politinę, geografinę, regioninę ir vietos įvairovę.

Be to, kiekvienas narys gali nuspręsti prisijungti prie kurios nors Europos regionų komiteto politinės frakcijos. Šiuo metu yra šešios politinės frakcijos, atitinkančios įvairias politines pažiūras. Nariai gali nuspręsti ir nepriklausyti jokiai politinei partijai, jei to nenori (nepriklausomi nariai).

Europos regionų komitetas dvejiems su puse metų iš savo narių išsirenka pirmininką.

Europos Parlamentas, Taryba arba Komisija su Regionų komitetu konsultuojasi Sutartyse numatytais atvejais ir visais kitais atvejais, ypač susijusiais su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, kai viena iš šių institucijų mano, kad tai reikalinga.

<...>

Kadi byla

Tarptautinės teisės ir Bendrijos teisinės sistemos santykį reglamentuoja pati Bendrijos teisinė sistema ir tarptautinė teisė gali įsiskverbti į šią teisinę sistemą tik Bendrijos konstitucinių principų nustatytomis sąlygomis.

1) ... institucijos neišvengia jų teisės aktų atitikties pamatinei konstitucinei chartijai, tai yra EB sutarčiai, kontrolės...

2) Sąjungos ir Bendrijos kaip susijungusių, tačiau skirtingų teisinių sistemų koegzistavimas ir konstitucinė ramsčių struktūra...

3) ... įsipareigojimai pagal tarptautinę sutartį negali pažeisti konstitucinių EB sutarties principų...

4) ... tokia kontrolė yra iš pačių Bendrijos pagrindų kylanti konstitucinė garantija

5) Teisingumo Teismo vykdoma bet kurio Bendrijos teisės akto galiojimo pagrindinių teisių atžvilgiu kontrolė turi būti laikoma iš EB sutarties, kaip autonominės teisinės sistemos, kurios negali pažeisti tarptautinė sutartis, išplaukiančios konstitucinės garantijos išraiška teisės bendrijoje

Sutarčių keitimas (įprasta procedūra)

• Iniciatyva: VN vyriausybės, Europos Parlamentas arba Komisija

• Pasiūlymas teikiamas: Tarybai

• Procedūra (1): Taryba pateikia Europos Vadovų Tarybai ir nacionaliniams parlamentams

• Procedūra (2): EVT pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija (ECB), paprastąja balsų dauguma priima sprendimą nagrinėti pasiūlytus pakeitimus

• EVT pirmininkas sušaukia nacionalinių parlamentų atstovų, valstybių narių vadovų ar jų vyriausybių vadovų, Europos Parlamento ir Komisijos atstovų konventą

• Konventas bendru sutarimu priima valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijai skirtą rekomendaciją

• EVT, gavusi EP pritarimą, paprasta balsų dauguma gali nuspręsti nešaukti konvento, jei pasiūlytų pakeitimų apimtis neduoda tam pagrindo (nustato įgaliojimus konferencijai)

• Pakeitimai įsigalioja: patvirtinus VN pagal konstitucines nuostatas

• Jei praėjus dvejiems metams po Sutarties, iš dalies keičiančios Sutartis, pasirašymo, keturi penktadaliai valstybių narių yra ją ratifikavę, o viena ar daugiau valstybių narių yra susidūrusios su sunkumais ją ratifikuojant, šis klausimas perduodamas svarstyti Europos Vadovų Tarybai. (pvz. Čekijos vėlavimas perduoti ratifikavimo dokumentus)

Sutarčių keitimai supaprastinta procedūra

• Iniciatyva: VN vyriausybės, Europos Parlamentas arba Komisija

• Pasiūlymas teikiamas: EVT

• Tik dėl SESV trečios dalies nuostatų dėl Sąjungos vidaus politikos ir veiksmų arba jų dalies

• Procedūra (1): EVT konsultuojasi su EP ir Komisija (ECB)

• Sprendimą priima: EVT vieningai

• Pakeitimai įsigalioja: patvirtinus VN pagal konstitucines nuostatas

• Sprendimas negali padidinti Sutartimis ES suteiktos kompetencijos.

Pasarelės

• Skirtos dviem atvejais:

1) Kai SESV arba ESS V antraštinėje dalyje (IV ir BUSP) numatyta, kad Taryba sprendimus priima vieningai, EVT gali leisti Tarybai priimti sprendimą kvalifikuota balsų dauguma

2) Kai SESV numatyta, kad Taryba priima teisėkūros procedūra priimamus aktus pagal specialią teisėkūros procedūrą, EVT gali leisti tokius aktus priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą

• Jei per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo dienos nacionalinis parlamentas pareiškia nepritarimą, pirmoje arba antrojoje pastraipoje nurodytas sprendimas nėra priimamas.

• Jei nepritarimas nepareiškiamas, EVT gali priimti minėtą sprendimą.

• EVT, gavusi Europos Parlamento savo narių balsų dauguma patvirtintą pritarimą, sprendimus priima vieningai.

Tarptautinės teisės vieta ES teisėje (Low air išvada)

• Bendrija yra Monrealio konvencijos šalis ir todėl neabejotina, kad ši Konvencija Bendriją įpareigoja. ... Pagal EB 300 straipsnį sudaryti susitarimai yra privalomi Bendrijos institucijoms ir valstybėms narėms ir nuo įsigaliojimo momento yra Bendrijos teisės sistemos sudėtinė dalis. Tai, kad Reglamentas buvo priimtas prieš Monrealio konvencijai įsigaliojant Europos Bendrijoje, neturi įtakos Bendrijos institucijų pareigoms pagal tarptautinę teisę. Monrealio konvencija yra tarptautinis susitarimas, todėl yra privalomas šalims ir turi būti sąžiningai vykdomas. Todėl nors Bendrija dar nėra formaliai deponavusi ratifikavimo dokumentų, Bendrijos institucijos negali veikti tarptautiniams susitarimams prieštaraujančiu būdu. Nuo pasirašymo dienos, institucijos turėjo pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie pažeistų Konvencijos objektą ir tikslą. Taigi, jos turėjo pareigą susilaikyti ir nepriimti Bendrijos teisės aktų, kurie būtų nesuderinami su Monrealio konvencija.

Tarptautinės teisės vieta ES teisėje (KADI išvada)

• Reikia taip pat priminti, kad tarptautinis susitarimas negali pažeisti Sutartyse nustatyto kompetencijos paskirstymo, vadinasi, ir Bendrijos teisės sistemos autonomijos, kurios laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas <...>

• Iš visų šių teiginių išplaukia, kad įsipareigojimai pagal tarptautinę sutartį negali pažeisti konstitucinių EB sutarties principų, įskaitant principą, pagal kurį visuose Bendrijos aktuose reikia gerbti pagrindines teises, nes ši pagarba yra jų teisėtumo, kurį pagal Sutarties nustatytą išsamią teisių gynimo priemonių sistemą turi kontroliuoti Teisingumo Teismas, sąlyga.

Patvirtinta, kad pamatinės teisės yra aukščiausias ES teisės principas, net virš tarptautinių įsipareigojimų.

Tačiau ši viršenybė Bendrijos teisės kontekste netaikoma pirminei teisei ir būtent bendriesiems principams, kurių dalis yra pagrindinės teisės.

ES antrinės teisės aktų hierarchija

1.

TEISĖKŪROS AKTAI

Įprastinė - Taryba ir EP

Specialioji - Taryba arbaEP

Reglamentai Direktyvos Sprendimai

2.

DELEGUOTIEJI AKTAI

„plataus konsultavimosi"

Komisija

Reglamentai Direktyvos Sprendimai

3.

ĮGYVENDINIMO AKTAI

Komitologija

Komisija arba Taryba

Reglamentai Direktyvos Sprendimai

?.

Kiti aktai

Taryba Komisija ECB ESTT

Reglamentai Sprendimai Rekomendacijos, gairės

Antrinės teisės aktų rūšys

• Reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. • Reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

• Norminis teisės aktas

• Privalomas visa apimtimi,

• Tiesiogiai galioja kiekvienam ir kiekvienoje valstybėje

• Privalomi be jokių išlygų

• Draudžiama perkelti į nacionalinę teisę, nes

• nukeliama įsigaliojimo data

• perkėlimo metu galintys atsirasti netikslumai

• pakeičiama teisinė galia

• Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus.

• Įgyvendinančios institucijos paskyrimas

• Sankcijų už reglamento pažeidimus nustatymas

• Nacionalinės teisės normų, prieštaraujančių reglamentui, panaikinimas

• Procedūriniai klausimai

• Ginčų sprendimas

• Teisės derinimo priemonė

• Privaloma (tikslai / rezultatai)

• Valstybės narės gali pasirinkti įgyvendinimo formą bei metodus

• Skirtos (adresuotos) valstybėms narėm

Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad ne visada yra reikalaujama direktyvos nuostatas formaliai įtvirtinti aiškiame ir specialiame teisės akte, nes, atsižvelgiant į direktyvos turinį, jai įgyvendinti gali pakakti ir bendro teisinio konteksto.

• Sprendimas yra privalomas visas. Sprendimas, kuriame nurodomi jo adresatai, yra privalomas tik tiems adresatams.

• Rekomendacijos ir nuomonės neturi privalomosios galios.

Deleguotieji aktai

visuotinai taikomus ne teisėkūros procedūra priimamus aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines teisėkūros procedūra priimto akto nuostatas.

Esminės atitinkamos srities nuostatos nustatomos tik teisėkūros procedūra priimtu aktu, todėl negali būti įgaliojimų delegavimo objektu.

Įgyvendinamieji aktai

• Valstybės narės imasi visų nacionalinės teisės priemonių, būtinų įgyvendinti teisiškai privalomus Sąjungos aktus.

• Kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis, tie aktai suteikia įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai arba <...> Tarybai.

Rekomendacijos (Grimaldi)

• Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog nors

rekomendacijos ir neturi privalomosios galios poveikio ir nesukuria teisių, kuriomis privatūs asmenys gali remtis nacionaliniame teisme, jos nėra visiškai teisiškai nereikšmingos. Iš tiesų nacionaliniai teismai privalo į jas atsižvelgti spręsdami jiems pateiktas bylas, be kita ko, aiškindami jų įgyvendinimą užtikrinančias nacionalines nuostatas arba kai šiomis nuostatomis siekiama papildyti privalomojo pobūdžio Europos Sąjungos nuostatas

Komunikatai (Prancūzija prieš Komisiją)

Ieškinį dėl pripažinimo neteisėtu galima pateikti dėl bet kurių institucijų priimtų priemonių, nepaisant to, koks būtų jų pobūdis ar forma, kuriomis ketina sukurti teisines pasekmes. Tai pasakytina apie Komisijos komunikatus ... jei jais neapsiribojama paaiškinti Sutarties nuostatas

Nesant Sutartyje nuostatos, pagal kurią Komisijai būtų suteikta tokia teisė, ir atsižvelgiant į tai, kad tik Taryba pagal Sutarties 66 ir 57(2) straipsnį turi teisę priimti direktyvas, skirtas koordinuoti ... savarankiškai dirbančių asmenų veiklos pradžią ar vykdymą, Komisija neturi kompetencijos priimti teisės aktą, kuriuo valstybei narei būtų nustatyta Sutartyje ... nenumatytos pareigos.

Faktai: Prancūzija ginčijo Komisijos priimtą komunikatą, susijusį su Bendrijos laivybos politika.

Klausimas: Ar Komisijos komunikatai gali būti teisiškai privalomi ir ar jie gali būti ginčijami Teisingumo Teisme?

Sprendimas: ESTT nusprendė, kad Komisijos komunikatai paprastai nėra privalomi teisės aktai, todėl jų negalima ginčyti pagal SESV 263 str. (tuomet - EEB 173 str.).

Reikšmė: Komunikatai - tai politinio, informacinio pobūdžio dokumentai, neturintys teisinių pasekmių, nebent jie iš tikrųjų sukuria teisines teises ar pareigas.

Kas buvo pasakyta Slynn byloje dėl lyginamosios ES ir VN teisės

• „<...> kai Teismas aiškina arba papildo Bendrijos teisę lyginamosios teisės pagrindu, jis neprivalo savo sprendimo pagrindu laikyti minimalių nacionalinių sprendimų savybių, jų aritmetinio vidurkio ar daugumos teisinių sistemų sprendimo. Teismas turi pasverti ir įvertinti konkrečią problemą ir ieškoti „geriausio" ir „tinkamiausio" sprendimo. Geriausias galimas sprendimas yra tas, kuris labiausiai atitinka konkrečius Bendrijos tikslus ir pagrindinius principus <...>."

Van gend byla

• Bendrija sudaro naują tarptautinės teisės teisinę sistemą, kurios labui valstybės, nors ir tik tam tikrose nustatytose srityse, apribojo savo suverenias teises ir kurios subjektai yra ne tik valstybės narės, bet ir jų nacionaliniai subjektai.

• Vadinasi, Bendrijos teisė yra nepriklausoma nuo valstybių narių teisės, ir ji ne tik nustato pareigas asmenims, bet ir suteikia teises, kurios yra sudedamoji tų asmenų teisių ir pareigų visumos dalis.

• Šios teisės atsiranda ne tik tada, kai Sutartis aiškiai jas apibrėžia, bet taip pat ir dėl pareigų, kurias Sutartis labai konkrečiai nustato tiek asmenims, tiek valstybėms narėms, tiek Bendrijos institucijoms.

Costa v. ENEL byla

Kitaip negu paprastos tarptautinės sutartys, EEB sutartis nustatė savą teisinę sistemą, kuri, Sutarčiai įsigaliojus, buvo integruota į valstybių narių teisinę sistemą ir kurią privalo taikyti jų teismai.

Iš tiesų įkurdamos neribotam laikui Bendriją, turinčią savas institucijas, juridinio asmens teises, veiksnumą, tarptautinio atstovavimo teises, ir ypač dėl valstybių kompetencijos apribojimo arba dalies jų funkcijų perdavimo Bendrijai, realią valdžią, valstybės, nors ir nedaugelyje sričių, apribojo savo suverenias teises ir taip sukūrė teisę, taikomą jų nacionaliniams subjektams ir joms pačioms.

Ši besąlygiška nuostata taptų bereikšme, jeigu kuri nors valstybė galėtų vienašališkai panaikinti jos veikimą aukštesnės už Bendrijos teisę galios teisės aktu

Costa vs Van gend

1) 26/62: Bendrija sudaro naują tarptautinės teisės teisinę sistemą the Community constitutes a new legal order of international law

1) 6/64: Kitaip negu paprastos tarptautinės sutartys, EEB sutartis nustatė savą teisinę sistemą

By contrast with ordinary international treaties, the EEC Treaty has created its own legal system which

2) 26/62: Bendrijos teisė yra nepriklausoma nuo valstybių narių teisės Independently of the legislation of Member States

2) 6/64: integruota į valstybių narių teisinę sistemą

became an integral part of the legal systems of the Member States

Sprendimas Simmental II

EB sutarties nuostatų ir institucijų priimtų tiesiogiai taikomų teisės aktų poveikis valstybių narių teisės atžvilgiu yra toks, kad prieštaraujančios nuostatos ne tik tampa pagal nacionalinę teisę ipso jure netaikomos nuo pat jų įsigaliojimo dienos, bet taip pat neleidžia teisėtai priimti naujų nacionalinių teisės aktų, jei jie neatitinka Bendrijos teisės normų, kadangi tokios nuostatos ir aktai yra sudėtinė kiekvienos valstybės narės teritorijoje taikomos teisės sistemos dalis ir turi viršenybę šioje teisės sistemoje.

ignoruoti ir neįgyvendinti jokių prieštaraujančių nacionalinės teisės normų net ir tuo atveju, jei tokie teisės aktai yra priimti vėliau, nei Bendrijos teisės aktai; teisėjas neprivalo kreiptis dėl tokių teisės aktų panaikinimo ar laukti, kol jie bus panaikinti įstatymais arba kokia nors kita konstitucine tvarka

The Queen v. Factortame sprednimas

Būtų nesuderinama su Bendrijos teisės esminių reikalavimų pačia prigimtimi bet kokia nacionalinės teisės nuostata ar praktika: įstatymų leidimo, administracinė ar teisminė, kuri susilpnintų Bendrijos teisės veiksmingumą ir neleistų įgaliotam ją taikyti teisėjui daryti viską, kas būtina tam, kad jis paliktų netaikytas nacionalinės teisės normas, sudarančias net laikinas kliūtis Bendrijos normų veiksmingam įgyvendinimui

Melloni sprendimas

Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad pagal Sąjungos teisės viršenybės principą, kuris yra esminis Sąjungos teisinės sistemos požymis, tai, kad valstybė narė remiasi nacionalinės teisės nuostatomis, net jeigu jos konstitucinės, negali paveikti Sąjungos teisės veikimo šios valstybės teritorijoje (šiuo klausimu visų pirma žr. 1970 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Internationale Handelsgesellschaft).

• Chartijos 53 straipsniu patvirtinama, kad kai įgyvendinant Sąjungos teisės aktą reikalinga imtis nacionalinių įgyvendinimo priemonių, nacionalinėms valdžios ir teisminėms institucijoms leidžiama taikyti nacionalinius pagrindinių teisių apsaugos standartus, jeigu šis taikymas nepažeidžia chartijoje numatyto apsaugos lygio, kaip jį

aiškina Teisingumo Teismas, ir Sąjungos teisės viršenybės,

vientisumo ir veiksmingumo.

• valstybėms narėms nesuteikiama galimybė atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, kai suinteresuotasis asmuo yra vienoje iš keturių šioje nuostatoje numatytų situacijų.

Solange I ir Solande II

• Vokietijos Federalinis konstitucinis teismas atmetė ES teisės viršenybės principą, jei susiklostytų situacija, kad ES teisės aktas prieštarauja VFR Konstitucijoje įtvirtintoms pagrindinėms teisėms. Todėl dabartinėje Bendrijos raidos stadijoje jis neatsisako savo teisės užtikrinti Vokietijos pagrindines teises, jei kiltų jų ir Bendrijos teisės konfliktas

• Kadangi Bendrija užtikrina veiksmingą pagrindinių teisių apsaugą nuo jos institucijų veiksmų ir ši apsauga iš esmės tokia pati, kokią suteikia Vokietijos Konstitucija, Vokietijos FKT nesinaudos savo teise spręsti dėl Bendrijos antrinės teisės taikymo (bet nepasakė, kas jis nebeturi tokios teisės arba kad jis negali iš naujo ja naudotis)

ES teisės normos teisėtumas (Foto frost)

• kompetencijos trūkumas

• esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas

• Sutarties ar kokios nors su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimas

• piktnaudžiavimas įgaliojimais.

• Nacionaliniai teismai nėra kompetentingi patys pripažinti Bendrijos institucijų aktus neteisėtais Sprendimas „Foto-Frost", 314/85

• Nacionaliniai teismai priimti sprendimą, kad toks teisės aktas yra visiškai teisėtas.

Sutarties 189 straipsnį reikėtų aiškinti kaip nedraudžiantį nacionaliniams teismams nustatyti laikinąsias apsaugos priemones

Tiesioginio veikimo sąlygos

Sąlygos

• norma turi būti aiški ir tiksli

• norma turi būti besąlyginė, t.y. jos veikimui nėra būtina priimti vėlesnes įgyvendinančias priemones

- valstybių narių ar Sąjungos

• turi suteikti teises asmenims

Netiesioginis veikimas (adeneler)

• pavėluotai perkėlus direktyvą bendra nacionalinių teismų pareiga nacionalinę teisę aiškinti atitinkant direktyvą atsiranda tik pasibaigus direktyvos perkėlimo terminui;

• nuo direktyvos įsigaliojimo dienos valstybių narių teismai kuo labiau privalo susilaikyti nuo tokio nacionalinės teisės aiškinimo, kuris, pasibaigus terminui direktyvai perkelti, galėtų rimtai sutrukdyti pasiekti šia direktyva siekiamą tikslą

netiesioginis veikimas gali būti ir iki įgyvendinimo.

Frankovich principas

Sąlygos:

Francovich principas: sąlygos

a. Pažeista Bendrijos norma turi būti susijusi su teisių individui suteikimu;

b. Pažeidimas turi būti pakankamai rimtas - t.y., valstybė turi būti akivaizdžiai ir dideliu mastu peržengusi savo valdžios įgaliojimus;

c. Tarp valstybės įvykdyto pažeidimo ir žalos, kurią patiria asmuo, turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.

Ką van duyn pasake apie direktyvas

Direktyvos, nors jos dar neįgyvendintos nacionalinėje teisėje, gali suteikti tiesiogines teises individams, jei jos yra aiškios, tikslios ir neskiria papildomų sąlygų.

Ką Mangold byla pasake apie direktyvas

kai direktyva įgyvendina bendrą es teisės principą, šis principas gali būti taikomas net tarp privačių subjektų.

CNS konsultavimosi (su EP) procedūra, „Izogliukozės sprendimas"

Sutartyje numatytas konsultavimasis yra priemonė, leidžianti Parlamentui faktiškai dalyvauti Bendrijos teisės aktų leidimo procese. Ši kompetencija yra esminis Sutartimi siekiamos pusiausvyros tarp institucijų veiksnys. Ji, nors ir ribotai, Bendrijos lygmenyje atspindi esminį demokratijos principą, pagal kurį tauta dalyvauja valdžios vykdyme per tarpininką - atstovaujamąją asamblėją. Taigi tinkamas konsultavimasis su Parlamentu Sutartyje numatytais atvejais yra esminis formalumas, kurio nesilaikant atitinkamas aktas praranda teisinę galią.

• Šiuo atžvilgiu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šio reikalavimo įvykdymui būtina, jog Parlamentas pareikštų savo nuomonę. Negalima laikyti, kad toks reikalavimas jau įvykdytas tada, kai Taryba tik paprašo pateikti nuomonę.

AVC (Tarybos) pritarimo procedūra

Tarybos pritarimo reikia 3 atvejais:

•223 straipsnio 2 dalis

• Savo iniciatyva priimdamas reglamentus pagal specialią teisėkūros procedūrą Europos Parlamentas, paprašęs Komisijos nuomonės ir pritarus Tarybai, patvirtina nuostatus ir bendras sąlygas, reglamentuojančias jo narių pareigas.

• 226 straipsnio 3 dalis

• Išsamias naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančias nuostatas nustato Europos Parlamentas, priimdamas reglamentą savo iniciatyva pagal specialią teisėkūros procedūrą, gavęs Tarybos ir Komisijos pritarimą.

• 228 straipsnio 4 dalis

• Savo iniciatyva priimdamas reglamentus pagal specialią teisėkūros procedūrą Europos Parlamentas, pasiteiravęs Komisijos nuomonės ir gavęs Tarybos patvirtinimą, nustato ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančius nuostatus ir bendras sąlygas.

CNS (SPECIALIOJI): KONSULTAVIMOSI PROCEDŪRA

TITANO DIOKSIDO BYLA:

PASAKĖ, KAD TEISINIS PAGRINDAS PARENKAMAS PAGAL PAGRINDINĮ TIKSLĄ IR TURINĮ. IŠVYSYTAS DOMINUOJANČIO TIKSLO TESTAS.

EP DALYVAVIMAS ATSPINDI ESMINĮ DEMOKRATINĮ PRINCIPĄ, PAGAL KURĮ ŽMONĖS DALYVAUJA ĮGYVENDINANT VALDŽIĄ PER ATSTOVAUJAMĄJĄ ASAMBLĖJĄ KAIP TARPININKĄ

Tarptautinių sutarčių sudarymas

Taryba priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo:

• a) gavusi Europos Parlamento pritarimą šiais atvejais:

• i) asociacijos sutartims;

• ii) susitarimui dėl Sąjungos prisijungimo prie EŽTK;

• iii) susitarimams, nustatantiems konkrečią institucinę struktūrą organizuojant bendradarbiavimo procedūras;

• iv) susitarimams, turintiems svarbių padarinių Sąjungos biudžetui;

• v) susitarimams, apimantiems sritis, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra arba speciali teisėkūros procedūra, kai reikia Europos Parlamento pritarimo.

• Skubiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba gali susitarti dėl pritarimo termino;

• b) pasikonsultavusi su Europos Parlamentu kitais atvejais. Europos Parlamentas savo nuomonę pateikia per tokį laiką, kurį Taryba gali nustatyti atsižvelgdama į reikalo skubumą. Nepateikus nuomonės per tą laiką, Taryba gali spręsti.

8. Laikydamasi tos tvarkos Taryba visais atvejais sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

• Tačiau ji sprendžia vieningai, kai susitarimas priklauso sričiai, kurioje Sąjungos aktams priimti reikia balsų vieningumo, taip pat ir sudarant asociacijos susitarimus ir 212 straipsnyje nurodytus susitarimus su valstybėmis kandidatėmis. Taryba taip pat sprendžia vieningai dėl susitarimo dėl Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos; sprendimas dėl šio susitarimo sudarymo įsigalioja tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.

• 11. Valstybė narė, Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija gali gauti Teisingumo Teismo nuomonę dėl to, ar numatytas sudaryti susitarimas yra suderinamas su Sutarčių nuostatomis. Jei Teismo nuomonė yra neigiama, numatytas sudaryti susitarimas negali įsigalioti, jei jis nėra iš dalies keistas arba Sutarys nėra peržiūrėtos.

ES biudžeto tvirtinimas

• Parengia ir pateikia Komisija (ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.)

• Taryba (pirmoji) svarsto ir priima savo poziciją, kurią perduoda EP (iki spalio 1 d.)

• EP per 42 dienas:

• a) patvirtina Tarybos poziciją, biudžetas priimamas;

• b) nepriima sprendimo, biudžetas laikomas priimtu;

• c) savo narių balsų dauguma priima pakeitimus, iš dalies keistas projektas perduodamas Tarybai ir Komisijai. Europos Parlamento pirmininkas, sutikus Tarybos pirmininkui, nedelsdamas sušaukia Taikinimo komiteto posėdį. Tačiau, jei per dešimt dienų nuo projekto perdavimo Taryba informuoja Europos Parlamentą, kad ji patvirtino visus jo siūlomus pakeitimus, Taikinimo komitetas nesirenka.

• Taikinimo komitetas per 21 dieną turi pasiekti susitarimą

• Jei Taikinimo komitetas susitaria dėl bendro projekto, Europos Parlamentas ir Taryba per 14 nuo to susitarimo dienos turi kiekvienas atskirai patvirtinti bendrą projektą.

• Jei Taikinimo komitetas nesusitaria dėl bendro projekto, Komisija pateikia naują biudžeto projektą.

Tvirtesnis bendradarbiavimas

Tvirtesnis bendradarbiavimas - anksčiau glaudesnis bendradarbiavimas (enhanced cooperation / closer cooperation)

• Tik srityse, kurios nepriklauso ES išimtinei kompetencijai

• Bent 9 valstybės narės

• Naudojasi ES institucijomis (aktai priimami kaip institucijų)

• Turi būti siekiama prisidėti prie ES tikslų, stiprinti integracijos procesą

• Pateikia prašymą Komisijai, nurodydamos siūlomo tvirtesnio bendradarbiavimo apimtį ir tikslus. Dėl jo Komisija gali pateikti pasiūlymą Tarybai. Jeigu Komisija nepateikia pasiūlymo, apie priežastis ji praneša atitinkamoms valstybėms narėms. (BUSP srityje - Vyriausiajam įgaliotiniui)

• Leidimą pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą suteikia [vieningai] Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą.

• Visos valstybės gali dalyvauti svarstymuose, tačiau balsuoja tik Tarybos nariai, atstovaujantys tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančioms valstybėms narėms. Kitos valstybės bet kada gali įsitraukti - Komisija per keturis mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos patvirtina atitinkamos valstybės narės dalyvavimą.

• Aktai priimami pagal tas pačias taisykles (vieningai arba kvalifikuota balsų dauguma)

• Pagal tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatą priimti aktai privalomi tik jame dalyvaujančioms valstybėms narėms.