1/44
Išsamus praktinių kortelių (flashcards) rinkinys, apimantis žmogaus virškinamojo trakto organų sandarą ir funkcijas, virškinimo liaukų veiklą ir fermentus, maisto medžiagų skaidymą bei įsiurbimą, sveikatai palankios mitybos taisykles, vitaminus, mineralines medžiagas ir dažniausius virškinimo sistemos sutrikimus.
Virškinamasis traktas
Nuosekliai išsidėsčiusių ertminių organų – burnos, ryklės, stemplės, skrandžio, plonosios ir storosios žarnų – kompleksas, kuriame maistas mechaniškai susmulkinamas, chemiškai suskaidomas, įsiurbiamas, o nesuvirškintos liekanos pašalinamos.
Mucinas
Seilių baltymas, kuris suvilgo maistą, padaro kąsnį glitų ir padeda jį lengviau nuryti.
Lizocimas
Seilėse esantis fermentas, kuris ardo su maistu patekusių bakterijų sieneles ir saugo organizmą nuo infekcijų.
Peristaltika
Virškinamojo trakto organų sienelių lygiųjų raumenų ritmiški susitraukimai ir atsipalaidavimai, nevalingai maišantys maistą su fermentais ir stumiantys virškinamąjį turinį tolyn.
Apatinis stemplės raukas
Stemplės gale esantis sustorėjusių žiedinių raumeninių skaidulų darinys, kuris atsiveria maistui patenkant į skrandį ir užsiveria, neleisdamas skrandžio turiniui grįžti atgal į stemplę.
Skrandžio sultys
Skrandžio liaukų išskiriamas rūgštus skystis (pH≈1,0–2,5), sudarytas iš gleivių, druskos rūgšties ir virškinimo fermentų.
Dvylikapirštė žarna
Pradinė plonosios žarnos dalis (20–30cm ilgio), į kurią atsiveria kasos ir tulžies latakai, neutralizuojama druskos rūgštis (pH≈7,2–8,0) ir intensyviausiai virškinamos maisto medžiagos.
Žarnyno gaureliai
Plonosios žarnos gleivinės išaugos, padengtos vienasluoksniu epiteliu ir persipynusios kraujo bei limfos kapiliarais, kartu su raukšlėmis ir mikrogaureliais padidinančios siurbiamojo paviršiaus plotą apie 600 kartų (iki 290m2).
Celiakija
Autoimuninė liga, kuria sergantis žmogus netoleruoja grūduose esančio baltymo glitimo; dėl jos pažeidžiami plonosios žarnos gleivinės gaureliai ir sumažėja maisto medžiagų įsiurbimas.
Liaukinis epitelis
Specializuotas audinys, sudarytas iš ląstelių su gausiomis mitochondrijomis, gerai išvystytu šiurkščiuoju endoplazminiu tinklu ir Goldžio kompleksu, gaminantis ir išskiriantis virškinimo fermentus bei sekretą.
Egzokrininės liaukos
Išorės sekrecijos liaukos, turinčios ištekamuosius latakus, per kuriuos sekretą išskiria į kūno dangos ar ertminių organų paviršių (pvz., seilių, skrandžio liaukos).
Endokrininės liaukos
Vidaus sekrecijos liaukos, neturinčios ištekamųjų latakų ir gaminančios hormonus, kurie išskiriami tiesiai į kraują.
Seilių amilazė
Seilių liaukų gaminamas fermentas, skaidantis angliavandenius (krakmolą) burnos ertmėje neutralioje ar silpnai šarminėje terpėje (pH≈6,5–7,5).
Pepsinas
Skrandžio liaukų fermentas, susidarantis iš neaktyvaus pepsinogeno veikiant druskos rūgščiai, skaidantis baltymus iki trumpesnių peptidų rūgščioje terpėje (pH≈1,0–2,5).
Tripsinas
Kasos gaminamas virškinimo fermentas, skaidantis baltymus ir peptidus plonojoje žarnoje šarminėje terpėje (pH≈7,2–8,0).
Lipazė
Virškinimo fermentas (gaminamas kasos), skaidantis susmulkintus riebalus iki glicerolio ir riebalų rūgščių šarminėje terpėje (pH≈7,2–8,0).
Tulžis
Kepenyse gaminamas ir tulžies pūslėje kaupiamas gelsvas šarminis skystis, kurio druskos mechaniškai susmulkina (emulsina) didelius riebalų lašus iki mažų lašelių ir didina lipazės sąlyčio plotą.
Subalansuota mityba
Mityba, kurios metu gaunamas energijos kiekis atitinka išeikvojamą energiją, o angliavandeniai sudaro 50–60%, riebalai – 25–35%, baltymai – 10–15% paros maisto davinio energinės vertės.
Sotieji riebalai
Iš sočiųjų riebalų rūgščių sudaryti gyvūniniai riebalai (sviestas, taukai, riebi mėsa) bei kai kurie augaliniai aliejai (palmių, kokosų), skatinantys MTL susidarymą ir turintys sudaryti ne daugiau kaip 10% paros energinės vertės.
Nesotieji riebalai
Iš nesočiųjų riebalų rūgščių sudaryti augaliniai aliejai ir žuvų taukai, turintys nepakeičiamųjų omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, kurios padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį.
Cholesterolis
Vandenyje netirpus lipidas, įeinantis į ląstelių membranų sudėtį, būtinas vitamino D, tulžies rūgščių bei lytinių hormonų sintezei; apie 80% jo pasigamina kepenyse, o apie 20% gaunama su maistu.
Mažo tankio lipoproteinai (MTL)
Lipoproteinai, turintys daug lipidų ir mažai baltymų („blogasis cholesterolis“), galintys kauptis arterijų sienelėse ir sudaryti aterosklerozines plokšteles.
Didelio tankio lipoproteinai (DTL)
Lipoproteinai, turintys daugiau baltymų ir mažiau lipidų („gerasis cholesterolis“), surenkantys perteklinį cholesterolį iš arterijų ir pernešantys jį į kepenis, kur jis paverčiamas tulžies rūgštimis.
Laisvieji radikalai
Nestabilios dalelės, susidarančios ląstelių apykaitos metu ar veikiant žalingiems aplinkos veiksniams, pažeidžiančios ląstelių membranas, DNR ir baltymus bei skatinančios ląstelių senėjimą.
Vitaminas A
Riebaluose tirpus vitaminas ir antioksidantas, būtinas normaliai regai (ypač prieblandoje), odos ir gleivinių atsinaujinimui; trūkstant vystosi vištakumas ir sausėja oda.
Vitaminas D
Riebaluose tirpus vitaminas, padedantis plonojoje žarnoje pasisavinti kalcį ir fosforą kaulų bei dantų mineralizacijai; trūkstant vaikams išsivysto rachitas, o suaugusiesiems minkštėja ir retėja kaulai.
Vitaminas C
Vandenyje tirpus vitaminas ir antioksidantas, būtinas baltymo kolageno sintezei, kraujagyslių bei dantenų būklei ir geležies įsisavinimui; trūkstant vystosi skorbutas.
Vitaminas B12
Vandenyje tirpus B grupės vitaminas, būtinas kraujodarai (hemoglobino susidarymui), greitai besidalijančių ląstelių DNR sintezei ir neuronų mielininiam dangalui; trūkumas sukelia anemiją.
Makroelementai
Cheminiai elementai, kurių žmogaus organizmui reikia dideliais kiekiais (daugiau nei 0,01% kūno masės): kalcis, fosforas, natris, kalis.
Mikroelementai
Cheminiai elementai, kurių organizmui reikia labai mažais kiekiais (mažiau nei 0,01% kūno masės): geležis ir jodas.
Kalcis (Ca)
Gausiausias žmogaus kūno makroelementas (1,0–1,5kg, iš kurio 99% yra kauluose ir dantyse), užtikrinantis skeleto tvirtumą, raumenų susitraukimą, kraujo krešėjimą ir nervinių impulsų sklidimą.
Fosforas (P)
Makroelementas, sudarantis apie 1% kūno masės, įeinantis į kaulų kalcio fosfato, ląstelių membranų fosfolipidų bei nukleorūgščių (DNR, RNR) ir energijos molekulės ATP sudėtį.
Geležis (Fe)
Mikroelementas, įeinantis į eritrocitų baltymo hemoglobino sudėtį ir dalyvaujantis deguonies bei anglies dioksido pernašoje; jos stoka sukelia anemiją.
Jodas (I)
Mikroelementas, būtinas skydliaukės hormonų sintezei, kurie reguliuoja organizmo medžiagų apykaitos greitį, augimą ir fizinį bei protinį vystymąsi.
Skaidulinės medžiagos
Augalinių ląstelių angliavandeniai (pvz., celiuliozė, pektinas), kurių neskaido žmogaus virškinimo fermentai, gerinantys peristaltiką ir padedantys šalinti nesuvirškintas medžiagas (paros norma – 25–30g).
Tirpiosios skaidulinės medžiagos
Vandenyje tirpstančios ir gelio pavidalo masę formuojančios augalinės skaidulos (pvz., pektinas), kurios suriša tulžies rūgštis, mažina cholesterolio kiekį ir lėtina gliukozės įsiurbimą.
Netirpiosios skaidulinės medžiagos
Vandenyje netirpstančios augalų ląstelių sienelių skaidulos (pvz., celiuliozė), didinančios žarnyno turinio tūrį, skatinančios peristaltiką ir saugančios nuo vidurių užkietėjimo.
Gastritas
Skrandžio gleivinės uždegimas, kylantis sutrikus apsauginių gleivių ir rūgščių skrandžio sulčių pusiausvyrai arba dėl bakterijos Helicobacter pylori poveikio.
Opaligė
Lėtinė virškinimo sistemos liga, kuriai būdingas skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės pažeidimas ir gilių žaizdų (opų) susidarymas, kai rūgštys pradeda ardyti sienelės audinius.
Kepenų cirozė
Lėtinė liga, kurios metu funkcionuojantį kepenų audinį palaipsniui pakeičia jungiamasis audinys, sukeliantis kepenų nepakankamumą ir geltą.
Kūno masės indeksas (KMI)
Rodiklis, kuriuo įvertinama žmogaus kūno masė pagal ūgį, apskaičiuojamas pagal formulę: KMI=(uˉgis (m))2kuˉno mase˙ (kg).
Nutukimas
Liguistas kūno masės padidėjimas dėl riebalinio audinio pertekliaus, kai KMI siekia 30,0kg/m2 ir daugiau.
Bulimija
Valgymo ir psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamais persivalgymo priepuoliais ir liguista baime priaugti svorio, po kurių dirbtinai sukeliamas vėmimas arba badaujama.
Nervinė anoreksija
Valgymo ir psichikos sutrikimas, kuriam būdinga liguista apetito stoka ir savanoriškas badavimas dėl iškreipto kūno vertinimo bei noro sulieknėti.
Achalazija
Stemplės motorikos liga, atsirandanti sutrikus stemplės raumenų funkcijai, dėl kurios ligonis sunkiai ryja maistą, jį atpila ir rizikuoja užspringti.