3.3.1 Oksidai

Oksidai skirtomi

Baziniai oksidai, rūgštiniai oksidai, amfoteriniai oksidai, indiferentiniai oksidai

Baziniai oksidai-

Metalų oksidai

Rūgštiniai oksidai-

Nemetalų oksidai

Amfoteriniai oksidai-

oksidai kurie pasižymi tiek bazinių tiek rūgštinių oksidų savybėmis

amfoteriniai oksidai-

Al2O3 ir ZnO

Indiferentiniai oksidai-

oksidai nesudarantys druskų

Indiferentiniai oksidai-

CO,NO,N2O

Tai druskų nesudaratys oksidai
Pvz CO, NO, SiO, N2O
Jie nereaguoja su rūgštimis ar metalų hidroksidais

Indifirentiniai oksidai

SO2 - H2SO3
SO3 H2SO4
CO2 H2CO3
SIO2 H2SIO3
N2O5 HNO3
P2O5 H3PO4

Nurodyti rūgštiniu oksidų tapsma rūgštimis

1. Raaugoja su tirpiais hidroksidais ir sudaro druskas
CO2 + Ca(OH) 2 = CaCO3 + H2O
2CO2 + Ca(OH) 2 = Ca(HCO3) 2
2NaOH + 2NO2 = NaNO2 +NaNO3 + H2O
2. Su baziniais oksidais ir sudaro druskas
CaO + SO2 = CaCO3
3. Su vandeniu ir sudaro rūgštis IŠSKYRUS SIO2
SO2 + H20 = H2CO3 GRIZTAMOJI
4. Su amfoteriniai oksidais
Al2O3 + 3SO3 = Al2(SO4) 3

Rūgštiniu oksidų cheminės savybės

1. tiesiogiai metalams at ne metalams reaguojant su deguonimi
2Mg + O2 = 2MgO
2. Deginant sudėtines medžiagas
Deginant metana
Deginant vandenilio sulfida (ganaumas SO2)
3. Dehidratuijant bazes ar rūgštis
4. Koncentruotai sieros ar azoto rūgščiai veikiant metalus

Oksidų gavimas

Cu(OH)2
CuOH
Fe(OH)2

Kokiais hidroksidais virsta CuO, Cu2O ir FeO?

1. Reaguoja su rūgštimis ir sudaro druskas ir vandenį
2. Su rūgštiniais oksidais ir sudaro druskas
3. I ir II A gr metalais reaguoja su vandeniu ir sudaro tirpus hidroksidus
4. Su amfoteriniais oksidais
Al2O3 + Li2O = 2LiAlO2

Bazinių oksidų cheminės savybės

ZnO Zn (OH) 2
Al2O3 Al(OH)3

Amfoteriniai oksidai ir amfoteriniai hidroksidai

1. Su rūgštimis sudaro druskas ir vandenį
2. Su tirpiais hidroksidais sudaro druskas
ZnO + 2NaOH + H20 = Na2[Zn(OH)4]
Al2O3 + 2NaOH + H2O = 2Na[Al(OH) 4]

Amfoteriniu oksidų cheminės savybės

Oksidai

sudėtinės medžiagos sudarytos iš dvieju elementu ,iš kuriu vienas yra deguonis

Metalu oksidai

tai kietos medžiagos

Nemetalu oksidai

normaliomis salygomis jie yra dujos

Rūgštiniai

oksidai,kuriuos atitinka rūgštis,jie yra nemetalu oksidai

baziniai

oksidai, kuriuos atitinka hidroksidai,jie yra metalu oksidai

Oksidai

yra sudėtinės medžiagos, sudarytos iš dviejų elementų, iš kurių vienas yra deguonis (O₂)

Oksidai gali būti įvairių būsenų:

Vandenilio oksidas H₂O - vanduo (s)
Silicio oksidas SiO₂ - smėlis, kvarcas i jo atmainos (brangakmeniai): ametistas,opalas (k)
Hematitas (geležies (III) oksidas Fe₂O₃), uranitas (UO₂ urano (IV) oksidas), rutilas (TiO₂ titano (IV) oksidas) (k).
T.p. dujinė - SO₂ (sieros(IV)oksidas), SO₃, NO, CO₂ (d).

Mineralas

Žemės plutos cheminis junginys ar laisvasis elementas. Tai metalai gaminami iš naudingųjų iškasenų (metalų rūdų).

Oksidai skirstomi į :

Rūgštinius- oksidai reaguojantys su bazinės prigimties medžiagomis. Atitinka rūgštis.
ir
Bazinius - oksidai reaguojantys su rūgštimis. Atitinka hidroksidus.

Rūgštiniai oksidai

Bazė ⁺ rūgštinis oksidas → druska ⁺ vanduo
Ca(OH)₂(aq) ⁺ CO₂(d) → CaCO₃(k) ⁺ H₂O(s)
Oksidai reaguojantys su bazinės prigimties medžiagomis.

Baziniai oksidai

Rūgštis ⁺ bazinis oksidas → druska ⁺ vanduo
H₂SO₄(aq)⁺CuO(k) → CuSO₄(aq) ⁺ H₂O(s)
Oksidai reaguojantys su rūgštimis.

Rūgštinių ir bazinių oksidų tarpusavio reakcijos

Bazinis oksidas ⁺ rūgštinis oksidas →druska
CaO(k) ⁺ CO₂(d) → CaCO₃ (k)

Metalų oksidai

yra joniniai junginiai, turintys O²⁻ joną, pvz:. LiO₂, CaO, CuO, Fe₂O₃ ir kt. Tai kietos bazinių savybių turinčios medžiagos.

Nemetalų oksidai

Molekuliniai junginiai, turintys rūgštinių savybių, CO₂, SO₂, SO₃, NO₂ ir kt. Normaliomis sąlygomis jie yra dujos.

SO₂ / SO₂⁺H₂O→

sieros (IV) oksidas / H₂SO₃ (sulfito rūgštis)

SO₃ / SO₃⁺H₂O→

sieros (VI) oksidas /H₂SO₄ (sieros rūgštis)

CO₂ / CO₂⁺H₂O→

anglies (IV) oksidas / H₂CO₃ (anglies rūgštis)

N₂O₅ / N₂O₅⁺H₂O→

azoto (V) oksidas / HNO₃ (azoto rūgštis)

P₂O₅ / P₂O₅ ⁺ H₂O→

fosforo (V) oksidas / H₃PO₄ (fosforo rūgštis)

SiO₂ / SiO₂ ⁺H₂O→

silicio (IV) oksidas (netirpus) / H₂SiO₃ (silicio rūgštis)

Na₂O/ N₂O⁺H₂O→

natrio oksidas (k)/ NaOH

K₂O/ K₂O⁺H₂O→

kalio oksidas (k)/ KOH

CaO / CaO⁺H₂O→

kalcio oksidas (k)/ Ca(OH)₂

MgO/ Mg⁺H₂O→

magnio oksidas (k)/ Mg(OH)₂

CuO

vario(II) oksidas (k)

FeO

geležies (II) oksidas (k)

Fe₂O₃

geležies (III) oksidas (k)

oksidacija

medžiagų reakcija su deguonimi

degimas

oksidacija, kurios metu išsiskiria šviesa ir šiluma

oksidų gavimas: 1.

metalams arba nemetalams reaguojant su deguonimi

oksidų gavimas: 2.

oksiduojantis sudėtinėms medžiagoms susidaro kiekvieno elemnto oksidas

oksidų klasifikacija

rūgštiniai oksidai, baziniai oksidai amfoteriniai oksidai

baziniai oksidai

metalų oksidai, kuriuose metalo oksidacijos l. iki +4

bazinių oksidų būsena

kieti

bazinių oksidų spalvos

balti, juodi, rausvi, žali

bazių anhidridai

oksidas (CaO) yra hidroksido (Ca(OH)2) anhidridas

bazinių oksidų cheminės savybės: 1.

reaguoja su rūgštimis, susidaro druska ir vanduo

bazinių oksidų savybės: 2.

IA ir IIA grupių metalų oksidai reaguoja su vandeniu, susidaro šarmai

bazinių oksidų savybės: 3.

baziniai oksidai reaguoja su rūgštiniais oksidais, susidaro tik druska

rūgštiniai oksidai

dažniausiai nemetalų oksidai

rūgštinių oksidų cheminės savybės: 1.

reaguoja su šarmais, susidaro druska ir vanduo

rūgštinių oksidų cheminės savybės: 2.

rūgštiniai oksidai reaguoja su vandeniu, susidaro rūgštys

rūgštinių oksidų cheminės savybės: 3.

rūgštiniai oksidai reaguoja su baziniais oksidais, susidaro druskos

amfoteriniai oksidai

pasižymi rūgštinėmis ir bazinėmis savybėmis

Oksidai

Tai metalų ar nemetalų dvinariai junginiai su deguonimi, kurio oksidacijos laipsnis yra -2

Li2O, BaO, CO2,P2O5

Rūgštiniai oksidai

tai dažniausiai nemetalai, bet gali būti ir aukšto oksidacijos laipsnio metalų(OL>4)oksidai
*Jie pasižymi aukštu nemetalo/metalo oksidacijos laipsniu
Si +4 O2, As +5 2O5, S +6 O3, Cr +6 O3, Cl +7 2O7
*tai kovalentiniai molekuliniai junginiai
*šie oksidai gali būti įvairių agregatinių būsenų
*gali būti bekvapiai arba nemalonaus kvapo
*bespalviai arba spalvoti
*nepraleidžia elektros srovės ir netirpsta vandenyje

SO2, SO3

dujos

Cl2O7, Mn2O7

skysčiai

As2O5, CrO3

kieti

Kodėl rūgštiniai oksidai?

Rūgštiniai oksidai yra neorganinių medžiagų anhidritai

Rūgšties anhidritas

tai junginys, kuris yra netekęs vandens molekulių lyginant su ta rūgštimi

lyginis protonų skaičius

Jei rūgštis turi lyginį skaičių protonų, tai iš jos atmetus tiek vandens molekulių, kad pasibaigtų visi protonai, gausim jos anhidritą-rūgštinį oksidą

H2SO4 atmetus H2O lieka SO3
H2SO3 atmetus H2O lieka SO2
H4SiO4 atmetus 2H2O lieka SiO2

nelyginis skaičius protonų

o jei rūgštis turi nelyginį skaičių protonų, tai iš dviejų rūgšties molekulių atmetus tiek vandens molekulių, kad pasibaigtų visi protonai, lieka jos anhidritas-rūgštinis oksidas

Iš 2 HNO3 atmetus H2O lieka N2O5
Iš H3PO4 atmetus 3 H2O lieka P2O5
Iš 2 H5IO6 atmetus H2O lieka I2O7

Baziniai oksidai

Tai metalų oksidai, kuriuose metalas turi neakštą (iki +3) oksidacijos laipsnį
K2+O, Ca+2O, Fe+3 2O3
*Tai yra joniniai junginiai, kurie sudaro kristalus
*Paprastai yra kietos kristalinės medžiagos
*Pereinamųjų metalų oksidai gali būti spalvoti
*Nepraleidžia elektros srovės, netirpsta vandenyje

Kodėl baziniai oksidai?

Baziniai oksidai yra jų hidroksidų anhidritai

Lyginis protonų skaičius

Jei hidroksidų kiekis junginyje lyginis,tai iš vieneto atmetam atitinkamą vandens molekulių kiekį, kad neliktų vandenilių

Fe(OH)2 atmetam H2O leika FeO
Ti(OH)4 atmetam 2H2O lieka TiO2

nelyginis protonų skaičius

Jei hidroksido kiekis nelyginis, tai atmetam iš dviejų vienetų hidroksido

NaOH atmetam H2O lieka Na2O
Iš 2 Co(OH)3 atmetam 3 H2O lieka CO2O3

Amfoteriniai oksidai

Al, Ga, Zn, Be oksidau
Al2O3, Ga2O3, ZnO, BeO

Amfoteriniai oksidai

*reaguoja su rūgštimis ir bazėmis
*kieti kristaliniai joniniai junginiai
*baltos spalvos
*netirpūs vandenyje
*nepraleidžia elektros srovės

Al2O3 atitinka ir Al(OH)3 ir HAlO2, nes juose visuose aliuminio oksidacijos laipsnis yra +3
ZnO atitinka ir Zn(OH)2 ir H2ZnO2, nes juose visuose oksidacijos laipsnis yra +2

Indiferentiniai oksidai

*Yra keletas nemetalų oksidų, kurie neturi atitinkančių rūgščių
Pvz: NO, nes nėra tokių rūgščių, kurios turėtų tokį oksidacijos laipsnį +2 su azotu
CO,nes nėra tokių rūgščių,kurios turėtų tokį oksidacijos laipsnį +2 su anglimi

BekvapėsNepraleidžia elektros srovės
*netirpsta
*CO kitaip vadinamas smalkėmis