Socialinis suvokimas soc

Socialinis suvokimas

Kaip mes suprantame kitus žmones

Socialinis pazinimas

Kaip žmonės galvoja apie save ir socialinį pasaulį

Kaip mes nesąmoningai formuojame įspūdį apie kitus ir apie save? (socialinio suvokimo tyrimai)

• Nežodinis elgesys – kūno kalba, gestai, mimika.

• Pirmasis įspūdis – pirmas susitikimas stipriai veikia nuomonę.

• Pirmumo efektas – pirmoji informacija apie žmogų daro didžiausią įtaką.

Kaip mes darome sprendimus apie kitus zmones ir save? socialinio pazinimo tyrimai

– Socialinis palyginimas

– Savęs vertinimas (procesas)

– Atribucijos

Schema

tai mūsų galvoje sukurtas „vadovas“ arba „scenarijus“, kaip mes tikimės, kad viskas vyks. tai pvz kitus zmones mus pacius ar socialinius vaidmenis

Socialinis vaidmuo

elgesio taisyklės pagal tavo „poziciją“ visuomenėje.

Schemos funkcijos

Strukturuoti zinias- leidzia tvarkingai laikyti info galvoje

Interpretuoti naujas situacijas- schemos leidžia greičiau suprasti, kas vyksta, nes lyginame naują situaciją su tuo, ką jau žinome.

Korsakovo sindromas

Tai neurologinis sutrikimas, kai žmogus negali susiformuoti naujų prisiminimų.

Dėl to kiekviena situacija jam/jai atrodo visiškai nauja, nes smegenys negali panaudoti schemų iš patirties.

Išsipildanti pranašystė

tai situacija, kai mūsų lūkesčiai apie kitą žmogų pradeda veikti jo elgesį, ir dėl to lūkesčiai iš tiesų išsipildo.

Išsipildanti pranašystė pvz:

Jei vadovas mano, kad darbuotojas tingi, jis elgiasi su juo atsargiai ar kritiškai, ir darbuotojas iš tiesų pradeda mažiau stengtis – lūkesčiai išsipildo.

Kas atsitinka, kai schemos taikomos tam tikros socialinės grupės nariams?

Tada tos schemos vadinamos stereotipais – jos apibrėžia lūkesčius apie grupės narius, pvz., pagal lytį ar rasę.

Atribuciju teorija Fritzas Heideris

tai bandymas paaiškinti, kodėl žmogus elgiasi tam tikru būdu, priskiriant elgesiui priežastį ar motyvą.

Atribucijos skirstomos į dvi pagrindines grupes:

• Vidinė (dispozicinė atribucija) – manome, kad elgesys kyla iš žmogaus vidinių savybių, pvz., charakterio, nuostatų ar asmenybės. Pvz.: „Jis vėluoja, nes yra neorganizuotas.“

• Išorinė (situacinė atribucija) – manome, kad elgesys kyla iš aplinkybių, kurios yra už žmogaus kontrolės ribų. Pvz.: „Jis vėluoja, nes buvo kamštis kelyje.“

Kas yra pagrindinė atribucijos klaida?

Tai tendencija neteisingai aiškinti priežastis, kodėl žmonės elgiasi taip, o ne kitaip:

pervertiname kitų vidines savybes ir nuvertiname aplinkybes, o su savimi – dažniausiai priešingai.

Kaip mes linkę aiškinti savo nesėkmes?

Dažniausiai priskiriame išorines priežastis ir nuvertiname vidinių savybių vaidmenį.
Pvz.: „Nepavyko testas, nes klausimai buvo sunkūs“.

Kaip mes linkę aiškinti savo sėkmes?

Dažniausiai priskiriame vidines savybes ir nuvertiname situacijos įtaką.
Pvz.: „Išlaikiau egzaminą, nes esu protingas“, nors klausimai galėjo būti lengvi.

Atribucijos (priskyrimai) laimingoje santuokoje

Teigiamas partnerio elgesys – vidiniai priskyrimai ("Jis man padėjo, nes yra toks dosnus žmogus”)

Neigiamas partnerio elgesys – išoriniai priskyrimai („Jis taip bjauriai kalbėjo todėl, kad šią savaitę darbe patyrė didelį stresą.")

Atribucijos nelaimingoje santuokoje

Partnerio teigiamas elgesys – Išorinės atribucijos („Ji man padėjo, nes norėjo padaryti įspūdį mūsų draugams.“)

Partnerio neigiamas elgesys – Vidinės atribucijos („Jis taip bjauriai kalbėjo; jis tiesiog toks jau yra – nepakenčiamas žmogus“.)

Suvokimo atrenkamumo vaidmuo

mes labiau matome žmogų nei situaciją, todėl dažnai neteisingai interpretuojame jo elgesį. ji aiskina kodel mes darome pagrindine atribucijos klaida. 

Perceptual salience (asmens iškilumo efektas)

tai reiškia, kad informacija, į kurią sutelkiame dėmesį, atrodo svarbesnė, net jei kitos aplinkybės turi didesnę įtaką.