3 paskaita etiopija

Kas yra psichikos sutrikimas?

Minčių, emocijų ar elgesio sutrikimas, sukeliantis didelį diskomfortą arba trukdantis kasdieniam funkcionavimui.

Kokiais kriterijais remiantis nustatomas psichikos sutrikimas?

• Statistinis retumas

• Nukrypimas nuo socialinių normų

• Asmeninis diskomfortas

• Sutrikęs funkcionavimas (negalia)

• Netikėtumas

Kas yra liga

Biologiniai pokyciai, nukrypimas nuo normos

Kodėl psichikos sutrikimus sunkiau nustatyti nei kai kurias fizines ligas?

Nes ne visada galima nustatyti aiškius objektyvius biologinius pokyčius, todėl vertinami žmogaus simptomai, savijauta, elgesys ir funkcionavimas.

Statistinio retumo kriterijus

Jeigu elgesys yra labai retas, jis gali būti laikomas nukrypusiu nuo normos. Taciau Retas ≠ sutrikimas. Todėl vien retumo neužtenka nustatyti psichikos sutrikimui.

RETAS AR DAZNAS

Nukrypimas nuo socialinių normų

Elgesys laikomas nukrypusiu, jeigu jis labai neatitinka visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir gali kelti nerimą ar grėsmę kitiems

ne viskas, kas žmonėms atrodo keista ar kelia nerimą, yra psichikos sutrikimas.

Priimta ar nepriimta visuomeneje

Asmeninio diskomforto kriterijus

Jeigu žmogus dėl savo būsenos pats labai kenčia ar jaučia diskomfortą, tai gali būti psichikos sutrikimo požym

Bet yra problema

Kartais žmogus pats nesupranta arba nepripažįsta, kad jo būsena yra problemiška.

Pvz., manijos metu žmogus gali būti labai pakilios nuotaikos, turėti labai daug energijos,

Negalios ar sutrikusio elgesio kriterijus

Negalia = žmogui dėl psichologinių sunkumų tampa sunku normaliai atlikti svarbius gyvenimo dalykus.

Pvz.:

• negali dirbti;

• negali mokytis;

• sunku palaikyti santykius;

• negali tinkamai pasirūpinti savimi

Kai kurie psichikos sutrikimai nesukelia didelės negalios. Žmogus gali turėti tam tikrų simptomų, bet vis tiek normaliai dirbti, mokytis ir gyventi.

3 kriterijus – „Ar man pačiam blogai?“
4 kriterijus – „Ar dėl to nebegaliu normaliai gyventi?“

Netikėtumo kriterijus

Reakcija laikoma sutrikusia, jei ji neatitinka situacijos arba atrodo netikėta.

Kartais reakcija yra visiškai suprantama ir tikėtina, tačiau ji gali būti per stipri arba per ilgai trunkanti.

Kas padeda apsidrausti nuo perdeto sutrikimu diagnozavimo

klinikinėje praktikoje stengiamasi sudaryti požymių rinkinius,Kadangi mes negalime spręsti pagal vieną požymį,

Kas yra simptomas?

Psichinės funkcijos sutrikimo požymis, pvz., prislėgta nuotaika.

Kas yra sindromas?

Kelių susijusių simptomų derinys, pvz., depresinis sindromas.

Kas yra anamnezė?

Informacija apie žmogaus ligos ir gyvenimo istoriją, padedanti nustatyti diagnozę.

Ką galima nustatyti žinant simptomus?

Simptomai → sindromas → diagnozė. Žinant simptomus, galima nustatyti sindromą, o įvertinus sindromą ir kitą informaciją – diagnozę.

Ar klinikiniam psichologui yra svarbu žinoti paciento/kliento

diagnozę?

Taip, nes diagnozė padeda suprasti paciento būklę, komunikuoti su kitais specialistais ir parinkti tinkamą gydymą.

Kaip diagnozės padeda specialistams?

Jos leidžia trumpai ir aiškiai perduoti pagrindinę informaciją apie paciento būklę.

Kaip diagnozės padeda moksliniams tyrimams?

Leidžia grupuoti panašius pacientus ir kaupti tyrimų duomenis

Kaip diagnozės padeda gydymui?

Padeda parinkti tinkamiausius gydymo būdus.

Etiologija

Ligos atsiradimo priezastys

Neigiamos puses diagnozes

• Klaidų problema → diagnozė gali būti netiksli.

• Diagnozė kaip „liga“ → diagnozė tik apibūdina simptomų rinkinį.

• Pasyvumas ir vaistai → žmogus gali tapti pasyvus ir manyti, kad nieko negali pakeisti.

• Stigmatizacija → žmogus gali būti atstumtas dėl diagnozės.

• Ribotas santykis su klientu → diagnozė gali sukelti išankstines nuostatas ir trukdyti psichologui matyti žmogų individualiai.

Triju komponentu ligos modelis

Sutrikimą galima suprasti per 3 lygmenis:

1. Biologinis 🧬 – kas vyksta organizme.
   → Objektyvūs patologiniai pokyčiai.

2. Psichologinis 🧠 – ką žmogus pats jaučia ir išgyvena.
   → Simptomai, diskomfortas, emocijos.

3. Socialinis 👥 – kaip sutrikimas pakeičia žmogaus gyvenimą.
   → Sunkumai darbe, moksluose, santykiuose, kasdienėse veiklose.

👉 Lengvai įsiminti:
Biologinis = kūnas → Psichologinis = savijauta → Socialinis = gyvenimas.

Psichikos ir elgesio sutrikimas

sutrinka mąstymas, elgesys ir/ar jausmai nuo biologinių, psichologinių, socialinių veiksnių ar

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo

Psichikos sveikata

Tai kai žmogus:

• jaučiasi pakankamai gerai,

• gali realizuoti savo gebėjimus,

• gali susidoroti su įprastais gyvenimo sunkumais,

• gali dirbti ir dalyvauti visuomenėje.

Psichikos sutrikimus sąlygojantys veiksniai (dalykai, kurie žmogų padaro labiau pažeidžiamą psichikos sutrikimui.)

Predisponuojantys, pamatiniai veiksniai

Provokuojantys, „užvedantys“ veiksniai

Palaikantys veiksniai

Vienos šių veiksnių grupės nepakanka, kad kiltų psichikos sutrikimai– tam vienu metu turi

veikti visų trijų grupių veiksniai

Predisponuojantys veiksniai

kas žmogų padarė pažeidžiamą.
Tai dar ne liga, o polinkis į ją.

• genetinis polinkis;

• sunkios vaikystės patirtys;

• prenataliniai poveikiai.

Provokuojantys veiksniai

kas konkrečiai išprovokavo sutrikimo pradžią.

Pvz.:

• artimo žmogaus mirtis;

• skyrybos;

• didelis konfliktas;

• galvos trauma;

• narkotikų ar alkoholio poveikis.

Palaikantys veiksniai

Tai veiksniai, kurie palaiko jau prasidėjusią problemą ir neleidžia jai praeiti.
Pvz., konfliktai šeimoje, problemos darbe, alkoholis, lėtinės ligos.

Laužo metafora

• 🪵 Malkos → predisponuojantys veiksniai

• 🔥 Degtukas → provokuojantys veiksniai

• 💨 Oras → palaikantys veiksniai

Medicininis modelis

Medicininis modelis psichikos sutrikimus aiškina panašiai kaip fizines ligas. Manoma, kad sutrikimai turi savo priežastis, simptomus ir eigą. Todėl siekiama išsiaiškinti, kas sukėlė sutrikimą.

Psichikos sutrikimai skirstomi į:

Egzogeninius – atsiranda dėl išorinių veiksnių, pavyzdžiui, streso, psichologinių traumų ar socialinių problemų.

Endogeninius – atsiranda dėl vidinių, dažniausiai biologinių, priežasčių, pavyzdžiui, genetikos ar smegenų veiklos pokyčių.

Psichikos sutrikimai pagal jų pobūdį gali būti skirstomi į…

Psichozinius– kai atitrūkstama nuo realybės, reiškiasi haliucinacijos, kliedesiai (šizofrenija)

Neurozinius– kurie išsivysto po stresų, dėl ilgalaikio pervargimo. Tačiau neatitrūkstama nuo

realybės, liga suvokiama (obsesijos, kompulsijos, fobijos)

Organinius– kylančius dėl smegenų struktūros ir jų funkcijų pažeidimo (delyras, demencija