Fenoliniai glikozidai

Miltinė meškauogė

Daugiametis, visada žaliuojantis krūmokšnis. Pagrindinė šaknis liemeninė, iki kelių m. Šakos šliaužiančios, tvirtos, labai išsiraizgiusios. Jaunų šakelių ūgliai driekiasi žeme.  Lapai standūs, pleištiški, kartais lancetiški, priklausomai nuo vešlumo, buka arba nežymiai įlenkta viršūne, į apačią užsilenkusiais kraštais, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė – šviesesnė, su įdubusiomis tinkliškomis gyslomis.  Viduryje krūmokšnio lapai smulkesni nei pakraščiuose. Lapo lakštelis susiaurėja į trumpą, 0,2-0,5 cm ilgio, švelniai plaukuotą lapkotį.  Žiedai po 3-12 susitelkę kekėse ant trumpų šakelių galų, daugiausia – krūmo viduryje. Vainikėlis rausvas, kartais – baltas, išsipūtęs, kiaušiniškai apvalus.  vaisius – iš galų suplota raudona arba oranžinė blizganti uoga (miltingas kaulavaisis). Sėklos 5, rudos, kietos, dažnai suaugusios.

Miltinė meškauogė

 6-18 proc. (7-9 proc.) hidrochinonų darinių, daugiausiai arbutino, mažiau metilarbutino (iki 4 proc) bei laisvų aglikonų hidrohinono ir metilhidrochinono;  6-20 proc. polifenolinių taninų (galo ir elago rūgšties dariniai),  katechinų ir antocianidinų,  fenolinių rūgščių (maždaug 0,25 proc.) Pkumaro ir siringo rūgščių;  flavanoidų (hiperozido, kvercetino, kemferolio ir miricetino);  0.4-0.8 proc. triterpenų, daugiausia ursolo rūgšties,  vaško.

Miltinė meškauogė

Antiseptinis veikimas, antibakteriškas, uždegiminėms šlapimo takų infekcijoms

Vaccinium vitis ideaea

5-30 cm aukščio visada žaliuojantis krūmokšnis, turintis šliaužiantį šakniastiebį ir stačius, šakotus stiebus.  Šakelės apvalios.  Lapai atvirkščiai kiaušiniški arba elipsės formos, lygiakraščiai arba nedaug karpuoti, buki, stori, odiški, gausiai taškuota apatine puse, užsirietusiais žemyn kraštais.  Žiedai rožinės spalvos, sukrauti kekės formos žiedynuose.  Vaisius – daugiasėklė, apvalios formos, ryškiai raudona uoga.

Vaccinium vitis ideaea

Lapuose nustatyta 6-9 proc. fenolinių glikozidų (arbutino, hidrochinono);  flavonoidų (hiperozidas, kvercitrinas, izokvercitrinas, rutinas, kemferolis);  iki 15 proc. kondensuoto tipo rauginių medžiagų (galo, elago rūgštys).

Vaccinium vitis ideaea

naudojami gaminti užpilams bei nuovirams, jie veikia dezinfekuojamai šlapimtakius ir šlapimo pūslę, skatina šlapimo išsiskyrimą.

Salix Alba

 6-10 (20) m aukščio ir 0,75 m skersmens krūmas arba medis. Laja gana plati.  Jaunų medžių kamienų bei šakų žievė iš pradžių lygi, pilkai žalsva, senesnių pasidaro tamsesnė ir suaižėja.  Ūgliai pliki, žalsvi, arba rusvi. Pumpurai labai stambūs, ypač žiediniai, rudi, iki 5 mm ilgio, 3 mm pločio, pliki, kiaušinio formos, pridengti vienu žvyneliu, suplotomis viršūnėmis.  Prielapiai dažniausiai inksto formos, nukrintantieji.  Lapai kotuoti, įvairaus dydžio ir formos. Lapalakštis pailgas arba plačiai kiaušiniškas, plačiai elipsinis, 5- 18 cm ilgio ir 3-8 cm pločio, lygiais arba karpuotais, nevienodai dantytais kraštais.  Jauni lapai plaukuoti; senų lapų viršutinė pusė pilkai žalia, apatinė – negausiai plaukuota arba veltiniška, balsva.Žirginiai išauga prieš skleidžiantis lapams. Vyriškieji žirginiai kiaušiniški, moteriškieji – trumpakočiai, cilindriški.

Salix Alba

iki 10,2 proc. salicilo glikozidų; salicilas, salikortinas, tremulacinas, siringinas, purpreinas ir kt.);  20% rauginių medžiagių (katechinai, taninai, galotaninai, procianidinai);  1-4% flavanoidų: izokvercetinas, naringinas ir jo glikozidai.  1,5-12 proc. paprastų fenolinių glikozidų.

Salix Alba

Priešuždegiminis, analgetinis, antiseptinis, lengvi peršalimai ir infekcinės ligos, reumatinių skausmų slopinimas

Salix Alba

Vartojama lengvam sąnarių skausmui malšinti.  Vartojama esant galvos skausmui.  Vartojama karščiavimo, susijusio su peršalimu, mažinimui.  Trumpalaikiam nugaros skausmo gydymui.

Filipendula ulmaria

Daugiametis, 60-150 cm aukščio žolinis augalas.  Stiebas stačias, paprastas arba šakotas, briaunotas, plikas, gausiai lapuotas.  Lapai pertrauktai plunksniški arba kiaušiniškai lancetiški, viršūniniai – su 3-5 skiltimis.  Žiedynas – iki 20 cm ilgio, tanki viršūninė šluotelė; žiedų daug, jie maži (6-8 mm skersmens), balti arba neryškiai rožiniai, kvapūs.  Vaisius – sudėtinis lukštavaisis; vaisiukai 5-9, pliki, spirališkai susisukę.

Filipendula ulmaria

Žaliavoje nustatyta 0,5-1,0  flavanoidų (hiperozidas, spireozidas, kemferolis, kvercetinas ir jų dariniai);  0,3-0,5 fenolinių glikozidų ( izosalicinas, metilsalicilatas, salicinas, salicilo rūgštis ir spireinas);  10-15 rauginių medžiagų;  0,2 eterinių aliejų (dominuoja salicilaldehidas).  Kitos sudėtinės dalys:  kumarinai,  gleivės,  askorbo rūgštis.

Filipendula ulmaria

Priešuždegiminis, malšina temperatūrą, sąnarių skausmą, palaikomoji priemonė peršalimui gydyti

Populus alba

Medis iki 35 m aukščio. Plačiai išsikerojusi laja, šviesi, žalsvai pilka žievė.  Trumpųjų ūglių lapai beveik apvalūs, šiek tiek skiautėti, pliki;  ilgųjų ūglių – su 3-5 skiautėmis, viršutinė pusė plika, žalia, apatinė – baltais plaukeliais, vatota;  Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm ilgio,.  Piesteliniai žirginiai 10-12 cm ilgio,

Populus alba

fenoliniai glikozidai (salicilas, salikortinas, populinas, tremulacinas);  2% eterinio aliejaus (kadinenas, cineolis, humulenas ir kt);  rauginės medžiagos;  flavonoidai (apigeninas, kvercetinas, kemferolis ir kt).

Populus alba

veikia antibakteriškai. turi atsikosėjimą gerinamųjų savybių, antiseptinį ir antiuždegiminį poveikį, analgetinį, bei antiuždegiminį poveikį.  Eteriniai aliejai naudojami parfumerijoje, tualetinio muilo gamyboje.

Dryopteris filix-mas

 Daugiametis, turintis trumpą ir storą šakniastiebį, sporinis augalas.  Iš šakniastiebio išauga daug lapų, kurie sudaro piltuvo formos puokštę iki 1 m aukščio, o kartais ir aukštesnę.  Lapo lakštas pailgas, palaipsniui nusmailėjusia viršūne ir susiaurėjusiu pagrindu, vieną kartą plunksniškas, giliai, dažnai iki pat gyslos, plunksniškai iškarpytas taip, jog dažnai jis atrodo dukart plunksniškas.  Paskutiniosios eilės segmentų kraštai bukai dantyti. Apatinėje lapų pusėje sporangės susitelkusios į krūveles – sorus.

Dryopteris filix-mas

florogliucidai (filiksinė ir flavaspidino rūgštys, aspidinolis, kurie yra mono-, di- , ir trimeriniai florogliucino dariniai.  4-5 proc. mineralinių medžiagų, krakmolas,  7-8 proc. rauginių medžiagų,  6 proc. riebalinio aliejaus,  flavanoidai,  kartumynai.

Dryopteris filix-mas

buvo naudojami kaspinuočiams, plokščiosioms kirmėlėms išvaryti iš organizmo, sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti