1/23
Looks like no tags are added yet.
Kokia kraujotaka yra vainikinese arterijose?
Fazine (faziskai kinta sistoles ir diastoles metu, kitaip nei kiti organai)
Kieno spaudimas stumia krauja i vainikines arterijas?
aortos
Kaip kinta kairiosios vainikines atterijos kraujotaka sistoles ir diastoles metu?
Sistoles metu: sumazeja, o ptadzioje kraujotaka trumpam nutruksta, nes ivyksta izovoliumetrinis susitraukimas (spaudimas susilygina arterijos isoreje su spaudimu aortoje, suspaudziamos miokardo kraujagysles)
Diastoles metu: dideja karujotaka, nes miokardas atsipalaiduoja ir aortos diastolinis spaudimas buna didesnis uz kairiosios vainikines arterijos
kairioji vainikinė arterija miokardą daugiausia aprūpina krauju diastolės metu

Kaip kinta desiniosios vainikines atterijos kraujotaka sistoles ir diastoles metu?
Kraujotaka atitinka aortos kraujospudzio kitimus, gauna kraujo tiek sistolės metu, tiek diastolės metu, nes desinysis skilvelis susitraukdamas sukuria daug mazesni spaudima ir dau maziau spaudzia vainiknes kraujagysles

Kaip yra patenkinamas padidejes miokardo O2 poreikis?
Tik padidejus kraujotakai vainikinese arterijose
Kaip regukiuojama vainikine kraujotaka?
Metaboline reguliacija/ vazodilatacija (svarbiausia)
↓ pO₂ (hipoksija) → endotelis išskiria vazodilatatorius (pvz., NO) → kraujagyslės plečiasi → ↑ vainikinė kraujotaka.
↑ pCO₂ → slopinami Ca²⁺ kanalai lygiuosiuose raumenyse → kraujagyslės atsipalaiduoja → vazodilatacija.
Adenozinas (ATP skilimo produktas) → veikia A₂ receptorius → ↓ Ca²⁺ koncentracija lygiųjų raumenų ląstelėse → stipri arteriolių vazodilatacija → ↑ vainikinė kraujotaka.
↑ K⁺ koncentracija → membranos hiperpoliarizacija → kraujagyslių lygiųjų raumenų atsipalaidavimas → vazodilatacija.
Nervine reguliacija (ja nustelbia metaboliniai veiksniai)
simpatine nervu sistema - norsdrenalinas veikia α receptorius → vazokonstrikcija
Bet kartu:
↑ širdies darbas → ↑ metabolitų susidarymas (adenozinas ir kt.) → stipresnė vazodilatacija
Miokardo isemija -
sumažėjęs širdies raumens aprūpinimas arteriniu krauju.
Aprūpinimas deguonimi neatitinka metabolinių širdies raumens poreikių
Kokios yra pgr priezasciu grupes sukeliancios miokardo isemija?
Koronarogenines priezastys - susije su vainikines kraujotakos sutrikimais
Nekoronarogenines priezastys - nesusijusios su vainikiniu arteriju pazeidimu
Koronarogeninės išemijos priežastys:
▪ Vainikinių arterijų (VA) aterosklerozė
▪ VA trombozė
▪ VA spazmas
Nekoronarogeninės išemijos priežastys:
▪ Simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimas - Padidėjęs katecholaminų kiekis skatina medžiagų apykaitą ir didina deguonies poreikį miokarde. Taip pat katecholaminai didina ŠSD, dėl to trumpėja diastolė, kurios metu vainikinių arterijų kraujotaka intensyviausia.
▪ Hipoksemija– sumažėjęs cirkuliuojančio kraujo deguonies kiekis dėl plaučių ligų, anemijos.
▪ Arterinio kraujospūdžio sumažėjimas, aortos vožtuvo nepakankamumas ar ryški stenozė- jų metu blogėja vainikinių kraujagyslių kraujotaka
Išeminė širdies liga (IŠL) -
ūminė ar lėtinė miokardo disfunkcija, kuri atsiranda sumažėjus miokardo aprūpinimui arteriniu krauju ir pasireiškia ūminiais ar lėtiniais išeminiais sindromai
IŠL rizikos veiksniai:
▪ Amžius
▪ Vyriškoji lytis
▪ Paveldimumas
▪ Dislipidemija
▪ Arterinė hipertenzija
▪ Rūkymas
▪ Cukrinis diabetas, atsparumas insulinui
▪ Nutukimas
▪ Mažas fizinis aktyvumas
▪ Nervinė įtampa
▪ Biocheminiai kraujo pokyčiai – padidėjusi lipoproteino(a) , homocisteino, CRB, interleukino, fibrinogeno koncentracija
Letines isemines sirdies ligos pozymiai
▪ Stabilioji krūtinės angina
▪ Tylioji (beskausmė) išemija
▪ Variantinė (Prinzmetalio) krūtinės angina
Kas yra krutines angina?
klinikinis sindromas, kurį sukelia trumpalaikė miokardo išemija.
Kaip pasireiskia krutines angina?
priepuoliniu skausmu.
Skausmas kyla dėl: acidozės, padidėjusios K, bradikinino koncentracijos dirginamų koronarų ir miokardo receptorių
Kas sukelia variantine krutines angina?
kyla dėl vainikinių kraujagyslių spazmo.
Spazmą sukelia:
▪simpatinės nervų sistemos aktyvumo padidėjimas
▪Ca apykaitos sutrikimas kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelėse
▪NO produkcijos pakitimas ar endotelio išskiriamų vazodilatuojančių ir vazokonstrikcinių medžiagų disbalansa
Ūminiai išeminiai sindromai
❑Nestabilioji krūtinės angina
❑Ūminis miokardo infarktas
Miokardo infarkto dvi galimos patogenezes
▪ Progresuoja VA aterosklerozė → Aterosklerozinės plokštelės plyšimas → Trombo susidarymas → Kraujagyslės spindžio okliuzija
▪ Aktyvėja anaerobinė medžiagų apykaita → Kaupiasi pieno rūgštis → Didėja ląstelių membranų pralaidumas → Aktyvinami lizosominiai fermentai → Suardomi kardiomiocitai
Miokardo infarkto pažeistoje vietoje galima išskirti 3 zonas
▪ nekrozės sritis – čia visiškai nevyksta kraujotaka, pakitimai negrįžtami. Šioje vietoje formuosis jungiamojo audinio randas.
▪ pažeidimo sritis – dalies ląstelių pakitimai grįžtami
▪ išemijos sritis – jei kraujotaka bus atkurta ląstelės išliks gyvybingos
Kaip miokardo infarkto pazeistos zonos keicia EKG?
Isemijos zona - T dantelis neigiamas, nes pirmiausia kinta repoliarizacija
Pazeidimo sritis - ST segmentonpakitimas - ST vektorius nukreiptas link epikardo, registruojamas ST pakilimas. Kai pažeistas subendokardinis sluoksnis – ST vektorius nukreiptas link endokardo, registruojamas ST nusileidimas žemiau izolinijos
Nekrozes zonoje - gilus Q dandelis, nes sioje zonoje nevyksta depoliarizacija

Pagrindiniai MI klinikiniai požymiai
❑ Labai stiprus angininis skausmas, nepraeinantis nuo nitroglicerino (dažniausiai reikia narkotinių analgetikų)
❑ Pykinimas, vėmimas – n.vagus dirginimas, vėmimo centro refleksinė stimuliacija
❑ Blyškumas, prakaitavimas – simpatinė stimuliacija ir katecholaminų išsiskyrimas skatina periferinę vazokonstrikciją
❑ AKS pradžioje gali sumažėti, vėliau dėl simpatinės stimuliacijos gali būti tachikardija ir AKS pakilimas
Kokie serumo zymenys atsiranda kraujo serume ivykus miokardo infarktui?
Daugeja:
Kreatinkinazes MB frakcija
Laktatdehidrogenazes
Mioglobinas
Troponinas
Kaip nustatyti miokardo infarkta?
Charakteringi EKG pakitimai:
pakenkimas
nekrozė
antrinė išemija
Angininis skausmas, užtrukęs 30 min. nepalengvėjantis nuo nitroglicerino
Seruminių žymenų padidėjimas:
pirmiausia – CK-MB, mioglobinas
vėliau – LDH, troponinas
Miokardo infarkto komplikacijos
▪ Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai - dėl vietinės acidozės ir ekstraląstelinės hiperkalemijos infarkto zonoje vienos ląstelės praranda automatizmą ir sutrinka laidumas, vystosi blokados, kitos - įgyja automatizmo funkciją, susidaro ektopiniai židiniai, sukeliantys ritmo sutrikimus.
▪ Hemodinamikos sutrikimai – ūminė plaučių edema ir kardiogeninis šokas – prasideda kai nekrozės plotas siekia daugiau 30-40 proc. miokardo masės.
▪ Mechaninės komplikacijos – širdies raumens plyšimas.
▪ KS remodeliavimas – nekrozės sritį pakeičia randinis audinys, nedalyvaujantis kontrakcijoje, gretimos dalys kompensuodamos susitraukinėja stipriau, hipertrofuoja, vėliau jos pertempiamos, skilvelio ertmė išsiplečia