Finansinės apskaitos ir audito teisinis reguliavimas

Praktinės kortelės, apimančios finansinės apskaitos ir audito teisinio reguliavimo pagrindus, standartus (TVSAS, TFAS, VAS), bendruosius apskaitos principus, įmonių kategorijas bei finansinių ataskaitų rinkinį.

Finansinės apskaitos ir audito teisinis reguliavimas kaip institutas

Teisinis institutas, išsiskiriantis 4 požymiais: reguliuoja specifinius visuomeninius santykius vedant apskaitą ir atliekant auditą; socialinis svarbumas pasireiškia vartotojų teise žinoti subjekto finansinę būklę; kitų teisės šakų normos jam netaikytinos; vyrauja dispozityvus metodas (teisė pasirinkti apskaitos metodus), nors yra ir imperatyvių normų.

Tarptautiniai finansinės apskaitos standartai

Standartai, užtikrinantys finansinių rezultatų vienodumą ir palyginamumą tarp skirtingų šalių subjektų, kadangi atskiros valstybės taiko skirtingus apskaitos standartus bei metodus.

Tarptautiniai viešojo sektoriaus apskaitos standartai (TVSAS)

Tarptautinės buhalterių federacijos pagal privačius standartus rengiami apskaitos standartai, taikomi viešojo sektoriaus subjektams; jie nepanaikina nacionalinių standartų, o jų pagrindu Lietuvoje yra sukurti VSAFAS (pvz., 1-asis TVSAS reglamentuoja finansinės atskaitomybės pateikimą, 2-asis – pinigų srautų ataskaitą).

Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS)

Privataus sektoriaus standartai, apimantys anksčiau skelbtus TAS, šiuo metu leidžiamus TFAS bei aiškinimo komiteto parengtus išaiškinimus; Europos Sąjungoje patvirtinti reglamentu, todėl turi tiesioginio taikymo galią.

Nacionalinis finansinės apskaitos teisinis reguliavimas

Labiau detalizuotas reguliavimas, užtikrinantis apskaitos vedimą ir ataskaitų sudarymą atsižvelgiant į konkrečios valstybės teisinius, ekonominius bei politinius aspektus; Lietuvoje bendrą metodinį vadovavimą atlieka Finansų ministerija.

Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas

Pagrindinis Lietuvos viešojo sektoriaus apskaitos teisės aktas, kurį įgyvendinant buvo parengti 28 viešojo sektoriaus apskaitos standartai (VSAFAS), tvirtinami finansų ministro įsakymu.

Privataus sektoriaus apskaitos įstatymai Lietuvoje

Trys pagrindiniai įstatymai, reguliuojantys privataus sektoriaus apskaitą: 1) Finansinės apskaitos (Buhalterinės apskaitos) įstatymas; 2) Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas; 3) Įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas.

Verslo apskaitos standartai (VAS)

Standartai, kuriuos rengia Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) prie Finansų ministerijos, o tvirtina finansų ministras.

TFAS privalomai taikantys subjektai

Draudimo, perdraudimo, finansų maklerių įmonės, kredito įstaigos (bankai, išskyrus kredito unijas) bei biržinės AB, sudarančios konsoliduotas ataskaitas.

Finansinės apskaitos politika

Ūkio subjekto vadovo įsakymu (lokaliu teisės aktu) patvirtinti apskaitos principai, metodai ir taisyklės.

Apskaitos reguliavimo lygiai

Trys apskaitos teisinio reguliavimo lygiai: 1) tarptautinis, 2) nacionalinis ir 3) lokalinis (paties ūkio subjekto).

Subjekto principas

Bendrasis finansinės apskaitos principas, pagal kurį kiekvienas ataskaitų rinkinį sudarantis subjektas laikomas atskiru vienetu, todėl į ataskaitas įtraukiamas tik jo paties nuosavas turtas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos (atskiriant nuo akcininkų turto bei išsinuomoto turto pagal paprastą nuomą).

Veiklos tęstinumo principas

Bendrasis finansinės apskaitos principas, darantis prielaidą, kad subjekto veiklos laikotarpis yra neribotas ir jo nenumatoma likviduoti (netaikomas tik priėmus sprendimą likviduoti arba įsteigus įmonę ribotam laikotarpiui).

Periodiškumo principas

Bendrasis finansinės apskaitos principas, pagal kurį subjekto veikla vedant apskaitą suskirstoma į finansinius metus (dažniausiai kalendorinius) arba kitos trukmės laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromas finansinių ataskaitų rinkinys.

Pastovumo principas

Bendrasis finansinės apskaitos principas, reikalaujantis pasirinktą apskaitos metodą ir politiką taikyti nuolat bei stabiliai; keisti leidžiama tik siekiant teisingiau parodyti finansinę būklę ar dėl reikšmingų įvykių (siekiant išvengti manipuliavimo pelnu ir mokesčiais keičiant FIFO ir LIFO metodus).

Piniginio mato principas

Bendrasis finansinės apskaitos principas, reikalaujantis visą įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas ataskaitose pateikti pinigine išraiška (prestižas apskaitomas kaip nematerialusis turtas, o pinigais neįvertinami faktai aprašomi aiškinamajame rašte).

Kaupimo principas

Bendrasis finansinės apskaitos principas, pagal kurį pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos (perduodamos prekės ar suteikiamos paslaugos), o sąnaudos – tada, kai jos faktiškai patiriamos uždirbant tas pajamas, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo momentą.

Įplaukos

Gauti pinigai (pavyzdžiui, avansas), kurie tampa pajamomis tik perdavus prekes ar suteikus paslaugas.

Išlaidos

Išleisti pinigai neuždirbant pajamų, kurie tampa sąnaudomis tik tada, kai padeda uždirbti ataskaitinio laikotarpio pajamas ir mažina apskaitinį pelną.

Palyginimo principas

Bendrasis finansinės apskaitos principas, pagal kurį per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos siejamos su tų pajamų uždirbimui patirtomis sąnaudomis, o ataskaitose pateikiami mažiausiai ataskaitinių ir praėjusių vienerių metų duomenys palyginimui.

Atsargumo principas

Bendrasis finansinės apskaitos principas, reikalaujantis, kad turtas ir pajamos nebūtų nepagrįstai padidinti, o įsipareigojimai ir sąnaudos – sumažinti (būtina pagrįsti atidėjinius ir skolas).

Neutralumo principas

Bendrasis finansinės apskaitos principas, reikalaujantis, kad apskaitos informacija būtų objektyvi, nešališka ir nesiekianti iš anksto numatyto rezultato.

Turinio viršenybės prieš formą principas

Bendrasis finansinės apskaitos principas, nurodantis ūkines operacijas registruoti pagal jų realų ekonominį turinį ir prasmę, o ne vien pagal formalią teisinę formą (pvz., jei veiklos nuomos sutarties terminas ir įmokos atitinka visą automobilio vertę bei tarnavimo laiką, apskaitoje tai registruojama kaip lizingas).

Finansinių ataskaitų rinkinys

Pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos duomenis sudaromas ataskaitų paketas, parodantis subjekto finansinę būklę bei rezultatus; susideda iš 5 ataskaitų: Balanso, Pelno (nuostolių) ataskaitos, Pinigų srautų ataskaitos, Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir Aiškinamojo rašto.

Privataus sektoriaus įmonių kategorijų kriterijai

Trys rodikliai, pagal kuriuos įmonės skirstomos į labai mažas, mažas, vidutines ir dideles, vertinant, ar paskutinę finansinių metų dieną bent 2 rodikliai neviršija nustatytų dydžių: 1) balanse nurodyto turto vertė, 2) pardavimo grynosios pajamos, 3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius.

Labai mažos įmonės finansinių ataskaitų rinkinys

Ataskaitų rinkinys, kurį sudaro tik trumpas balansas ir trumpa pelno (nuostolių) ataskaita (rengiama be aiškinamojo rašto).

Mažos įmonės finansinių ataskaitų rinkinys

Ataskaitų rinkinys, kurį sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas.

Vidutinės ir didelės įmonės finansinių ataskaitų rinkinys

Pilnas finansinių ataskaitų rinkinys, apimantis visas 5 finansines ataskaitas.

Fundamentinė apskaitos lygybė

$$\text{Ilgalaikis turtas} + \text{Trumpalaikis turtas} = \text{Nuosavas kapitalas} + \text{Įsipareigojimai} + \text{Pajamos} - \text{Sąnaudos}$$

Debetas ir kreditas sąskaitų klasėse

Taisyklė, pagal kurią turto (1 ir 2 kl.) bei sąnaudų (6 kl.) padidėjimai rašomi debete, o sumažėjimai – kredite; nuosavo kapitalo (3 kl.), įsipareigojimų (4 kl.) ir pajamų (5 kl.) padidėjimai rašomi kredite, o sumažėjimai – debete.

Balansas (Finansinės būklės ataskaita)

Finansinė ataskaita, parodanti subjekto turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Pelno (nuostolių) ataskaita (Veiklos rezultatų ataskaita)

Finansinė ataskaita, parodanti pajamas, sąnaudas, bendrąjį pelną, pelną prieš apmokestinimą ir grynąjį pelną.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (Grynojo turto pokyčių ataskaita)

Finansinė ataskaita, parodanti subjekto įstatinio kapitalo ir rezervų pokyčius per ataskaitinį laikotarpį.

Pinigų srautų ataskaita

Finansinė ataskaita, parodanti pinigų pokyčius iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos.

Aiškinamasis raštas

Finansinių ataskaitų rinkinio dalis, susidedanti iš bendrosios dalies, apskaitos politikos ir pastabų, kurioje paaiškinamos reikšmingos sumos bei pateikiama nefinansinė informacija.