geo

Pasaulio ūkis

Visų pasaulio valstybių ūkių visuma, kurioje nuolat vyksta gamyba, prekyba ir vartojimas.

Pasaulio ūkio raidą lėmę istoriniai įvykiai

Didieji geografiniai atradimai, kolonijų kūrimasis, pramonės perversmas, pasauliniai karai, technologijų pažanga, internetas, krizės ir pandemijos.

Rinkos ir planinės ekonomikos skirtumai

Rinkos sistemoje kainas ir gamybą reguliuoja paklausa, pasiūla, konkurencija ir privati nuosavybė; planinėje – viską centralizuotai planuoja valstybė, trūksta konkurencijos bei prekių.

Pramonės perversmo poveikis pasaulio rinkai

Mechanizavus gamybą ir įdiegus konvejerius išaugo gamybos mastai, atpigo produkcija, išsiplėtė eksportas ir suintensyvėjo tarptautinė prekyba.

Tarptautinis veiklos pasidalijimas

Gamybos ir paslaugų pasidalijimas tarp valstybių, kai atskiros šalys specializuojasi tam tikrose ūkio srityse.

Veiksniai, lemiantys tarptautinį veiklos pasidalijimą

Gamtos ištekliai, geografinė padėtis ir klimatas, darbo jėgos kvalifikacija, konkurencija, istorinė raida bei kultūra ir religija.

Paklausa

Pirkėjų noras ir finansinė galimybė įsigyti prekių ar paslaugų.

Pasiūla

Rinkoje pardavėjų siūlomas prekių ir paslaugų kiekis.

Metropolija

Valstybė, turinti priklausomų užjūrio teritorijų (istoriniu požiūriu – kolonijų).

Keturi pasaulio ūkio sektoriai

I – žemės ūkis ir gavyba; II – pramonė ir statyba; III – paslaugos ir valdymas; IV – informacinės technologijos, moksliniai tyrimai ir finansai.

Agrarinių, pramoninių ir popramoninių valstybių skirtumai

Skiriasi gyventojų užimtumu ir vyraujančia veikla: agrarinėse dominuoja I sektorius, pramoninėse – II, o popramoninėse – III ir IV paslaugų bei žinių sektoriai.

Neoficialusis darbo sektorius

Šešėlinė ekonomika ir neapskaitytas darbas, kai pajamos slepiamos ir nemokami mokesčiai (pvz., atlyginimas „vokelyje“).

Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI)

Socialinis ir ekonominis rodiklis (nuo 0 iki 1), atspindintis valstybės išsivystymą ir gyvenimo kokybę; kuo arčiau 1, tuo lygis aukštesnis.

ŽSRI sudarantys rodikliai

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, vidutinė mokymosi trukmė ir bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui.

Priežastis, kodėl ŽSRI yra objektyvesnis už grynai ekonominius rodiklius

Apima kelias svarbias sritis vienu metu: sveikatą, švietimą ir pajamas, todėl visuomenės raidą atspindi visapusiškiau.

Valstybių skirstymas pagal ekonominį pajėgumą

Išsivysčiusios (pvz., Švedija, Vokietija) ir besivystančios – kylančios, vidutinės ar silpnos ekonomikos šalys (pvz., Indija, Nigeris).

Įsiskolinimo poveikis valstybės ekonomikai

Didelės skolos ir palūkanos riboja ūkio augimą; netinkamai panaudotos ar dėl korupcijos prarastos lėšos nekuria vertės, todėl jas sunku grąžinti.

Priežastys, kodėl teikiama tarptautinė parama besivystančioms šalims

Moralinė atsakomybė, geopolitiniai bei ekonominiai interesai ir istoriniai ryšiai; teikiama lėšomis, maistu, technika ir specialistais.