Turizmas- tai žmonių kelionės ir laikinas buvimas vietose, kur jie negyvena, siekiant pažinimo, poilsio ar kitų tikslų.
Turizmo augimą lemia šios pagrindinės priežastys:
Ekonominės: Augant pajamoms ir gerėjant pragyvenimo lygiui, žmonės gali skirti daugiau lėšų kelionėms; pigesnis transportas ir konkurencija turizmo sektoriuje didina paslaugų prieinamumą.
Politinės: Stabilios šalys pritraukia daugiau turistų, nes saugumas yra svarbus veiksnys; vyriausybių investicijos į turizmo infrastruktūrą ir vizų palengvinimai skatina atvykstančius srautus.
Socialinės: Augantis laisvalaikio poreikis, globalizacija ir socialinių tinklų įtaka skatina keliautojus ieškoti naujų patirčių bei pažinti skirtingas kultūras.
technologijos, transporto infrastruktura
darbostogos- soc priezastis, atostogos kuriu metu dirbi, bet gyveni ne savo namuose, savo ar kitoje salyje-dazniausiai kurortai. imoniu virsininkai taip skatina darbuotoju motyvacija
Aplinkos tarša: Transporto, apgyvendinimo ir turistinių veiklų metu didėja atmosferos, vandens ir dirvožemio užterštumas, o tai kenkia ekosistemoms, naikina gyvūnų buveines ir mažina biologinę įvairovę.
Klimato kaita: Turizmo sektorius didina CO₂ emisijas – daugiausia dėl transporto (lėktuvai, automobiliai, laivai), taip pat dėl energijos naudojimo viešbučiuose (šaldytuvai, kondicionieriai), prisidėdamas prie klimato kaitos.
Ekonominė nelygybė: Silpnos ekonomikos šalys gauna tik nedidelę dalį turizmo pajamų, nes didžiąją dalį pelno pasiima tarptautinės turizmo agentūros, viešbučių tinklai ir didžiosios korporacijos, palikdamos vietos verslams mažai galimybių pasipelnyti.
Perteklinis turizmas: Populiarios vietovės patiria per didelį turistų srautą, o tai kenkia vietos infrastruktūrai, sukelia kainų augimą vietiniams gyventojams ir blogina gyvenimo kokybę.
Gamtos išteklių eikvojimas: Turizmas smarkiai didina vandens, elektros ir kitų išteklių naudojimą, ypač ten, kur jų jau trūksta, pavyzdžiui, salose ar sausringose vietovėse.
Atliekų problema: Dėl intensyvaus turizmo auga plastiko ir kitų atliekų kiekis, o netinkamas jų tvarkymas teršia aplinką ir kelia pavojų gamtai.
Kultūriniai pokyčiai: Masinis turizmas gali daryti spaudimą vietinėms bendruomenėms, keisti jų gyvenimo būdą ir skatinti autentiškų tradicijų nykimą prisitaikant prie turistų poreikių.
Naujos darbo vietos: Turizmas skatina užimtumą, sukuriant darbo vietas įvairiuose sektoriuose – nuo viešbučių ir restoranų iki transporto ir pramogų industrijos.
Gyvenimo kokybės gerinimas: Turizmas skatina valstybes ir vietos valdžią investuoti į infrastruktūrą – gerinami keliai, statomos viešosios erdvės, modernizuojami miestai ir kurortai, kas naudinga tiek turistams, tiek vietos gyventojams.
Gamtinio ir istorinio paveldo išsaugojimas: Turizmas skatina investicijas į kultūros ir gamtos objektų apsaugą, jų restauraciją ir priežiūrą, taip užtikrinant jų išlikimą ateities kartoms.
Kaimų modernizacija: Dėl turizmo kaimiškos vietovės gauna daugiau investicijų į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir verslo plėtrą, kas padeda mažinti gyventojų migraciją į miestus ir stiprina vietos ekonomiką.
Ekonomikos augimas: Turistų srautai atneša pajamas į vietines bendruomenes, skatina smulkiuosius verslus (amatininkus, restoranus, viešbučius) ir padeda šalims stiprinti savo ekonomiką.
Kultūriniai mainai: Turizmas skatina skirtingų tautų ir kultūrų bendravimą, didina toleranciją, padeda išlaikyti tradicijas ir skatina pasaulio pažinimą.
masinis turizmas jo problemos, jo sprendimai budai
istekliu naudojimas, misku naikinimas, tarsa,
tai gerai salies ekonomikai
ivedami apribojimai
Nišinis turizmas – orientuotas į specifinius interesus (pvz., ekologinis, gastronominis, ekstremalus turizmas). Privalumai: unikalios patirtys, mažesnis poveikis aplinkai. Trūkumai: brangesnis, ribota pasiūla.
Masinis turizmas – dideli turistų srautai populiariose vietovėse. Privalumai: lengvai prieinamos paslaugos, mažesnė kaina. Trūkumai: perteklinis turizmas, aplinkos ir kultūros žalojimas.
Poilsinis turizmas – kelionės, skirtos atsipalaidavimui (paplūdimiai, SPA, sanatorijos). Privalumai: fizinė ir emocinė nauda, ekonominė nauda kurortams. Trūkumai: sezoniškumas, ekologinė tarša.
Pažintinis turizmas – kelionės, skirtos kultūriniam pažinimui (muziejai, istorinės vietos). Privalumai: ugdo žinias, saugo paveldą. Trūkumai: gali būti fiziškai varginantis, kai kuriems mažiau įdomus.
Pramoginis turizmas – kelionės dėl linksmybių (pramogų parkai, kazino, festivalių lankymas). Privalumai:patrauklus įvairioms amžiaus grupėms, skatina vietinę ekonomiką. Trūkumai: gali skatinti perteklinį vartojimą.
Sportinis turizmas – kelionės dėl sporto renginių ar aktyvaus laisvalaikio (slidinėjimas, banglenčių sportas). Privalumai: sveikatingumo skatinimas, populiarina sporto šakas. Trūkumai: brangus inventorius, gali kenkti gamtai (pvz., slidinėjimo trasos).
Dalykinis turizmas – verslo kelionės, konferencijos, seminarai. Privalumai: skatina tarptautinį bendradarbiavimą, kuria naujas darbo galimybes. Trūkumai: dažnai susijęs su dideliu anglies pėdsaku (daug skrydžių, prabangių viešbučių naudojimas).
Apibrėžimas: Kelionės į vietas, susijusias su tragedijomis, mirtimi ar istorinėmis katastrofomis (pvz., Aušvicas, Černobylis, 9/11 memorialas).
Privalumai:
Ugdo istorinį sąmoningumą
Skatina edukaciją
Prisideda prie vietos ekonomikos
Trūkumai:
Gali būti neetiškas, jei lankomas tik dėl pramogos
Gali žeisti aukų artimuosius
Per didelis turistų srautas gali pakenkti autentiškumui
Tvarusis turizmas siekia suderinti turizmo plėtrą su aplinkos, kultūros ir vietos bendruomenių apsauga. Jo augimą lemia:
Aplinkosauga – plečiami dviračių ir pėsčiųjų takai, ribojamas automobilių eismas.
Klimato kaita – mažinamas CO₂ pėdsakas, populiarėja ekologiškos apgyvendinimo vietos.
Vietos bendruomenių stiprinimas – skatinamas vietinių verslų ir tradicijų palaikymas.
Turistų sąmoningumas – vis daugiau keliautojų renkasi atsakingą, mažiau žalingą keliavimą.