EMI 2-3.docx
Kas yra ekonomika?
• Ekonomika yra mokslas, padedantis analizuoti situacijas, kuriose žmonės turi rinktis iš ribotų išteklių ir galimybių.
Kas yra EMI?
- Sisteminis mokslas apie ekonomijos minties suvokimą, apie ekonomikos teorijas nuo senovės pasaulio iki šių dienų
- Ekonomika nebuvo laikoma atskira disciplina iki 18-19’to a.
Iki tol, ekonomika buvo laikoma Moralės filosofija
Besikartojančios temos EMI:
- Kaip sukurti turtą? - Pvz., fiziokratai prieš klasikinė mokykla
- Kas yra kapitalas? - Pvz., merkantalistai prieš klasikinė mokykla
- Kokia darbo vertė?
Kodėl naudinga išmokti apie ekonominės minties istoriją?
- Labiau suprantama ekonomika, kaip mokslas.
- Padeda kritiškai įvertinti ekonominę teoriją.
- Padės nekartoti praeities klaidų
- Padės ekonomistams pasiruošti kitai krizei
Mokslo “ratas” ir iš kur atsiranda EMI
Teorija – Hipotezės – Stebėjimai – Empirinis Apibendrinimas - Teorija
Dedukcija Indukcija
Indukcija - tai yra mokslinis metodas, kuriuo ekonomistai remiasi, renkant ir analizuojant empirinius duomenis, siekdami išvesti arba pasitvirtinti ekonominius teiginius apie bendrąsias ekonomines tendencijas ir reiškinius. Tai svarbi priemonė ekonomikos teorijų kūrimui ir politikos rekomendacijoms formuluoti.
Nedarbas ir jo rūšys
- Stagnacinis nedarbas: žmonės “gali” dirbti, bet neieško darbo…
- Struktūrinis nedarbas: sugebėjimų nepakanka egzistuojančioms darbo vietoms
- Ciklinis
Ekonomijų istorija Ekonominės minties istorija; Ekonomijų istorija: Pvz., istoriškai didžiausios ekonomijos.
EMI: mokslininkų paaiškinimai APIE ekonomines teorijas.
Lietuvos ekonomija. BVP pagal sektorius: Žemės ūkis: 3.2% - Pramonė: 28.4% - Paslaugos: 68.4%
Ekonominės revoliucijos:
- Neolito revoliucija (Antikos požiūriai); Pvz.: Fiziokratizmas.
- Pramonės revoliucija (Klasikinė mokykla); Pvz.: Klasikinė mokykla.
- “Žinių” revoliucija (Neoklasikinė mokykla) Pvz.: Keynes, Monetarizmas.
EMI nėra tik europinis mokslas:
- Kinai: Qin Shi Huang (~200 pr. Kr.)
- Graikai: Aristotle, Plato (~350 pr. Kr.)
- Musulmonai: Ibn Khaldun (~ 14 a.)
- Europiečiai: Quesnay, A. Smith, Malthus, Marx (18 - 19 a.)
- "Amerikiečiai": Veblen, Friedman, Schumpeter (20 a.)
• Ibn Khaldun (1332 - 1406) • Afrikos musulmonas • Laferio kreivės "kūrėjas"; Už darbo pasidalinimą; Civilizacijos gyvybės ciklas susijęs su jų ekonomijomis
Mokyklos ir požiūriai:
- Merkantilizmas - apibūdina valstybės kontrolės ir protekcionizmo politika siekiant didinti tautinę gerovę
- Fiziokratai - būdinga natūralios ekonomikos ir žemės ūkio svarba siekiant ekonomikos augimo ir gerovės.
- Klasikinė mokykla - būdingas laisvos rinkos kapitalizmas ir teiginys, kad laisva konkurencija ir individuali iniciatyva yra geriausias būdas pasiekti ekonomikos augimą ir gerovę.
- Keynes - idėjos yra susijusios su ekonomikos krizių valdymu, kai valstybė turi imtis aktyvios ekonomikos politikos.
- Monetarizmas - pagrindinis teiginys yra, kad pinigų kiekio kontrolė ir stabilumas yra svarbiausias veiksnys valdant ekonomiką.
- Neo-merkantilizmas - būdinga protekcionizmo ir eksporto skatinimo politika siekiant užtikrinti tautinę gerovę.
- Neo-keynesizmas - grindžiama keynesistinėmis idėjomis, tačiau atsižvelgia ir į klasikinės ekonomikos principus. Ji teigia, kad valstybės ekonominė politika turėtų būti pasirinkta atsižvelgiant į situaciją.
- Heterodoksinė ekonomika - būdinga alternatyvių ekonomikos teorijų ir koncepcijų naudojimas.
Antikos ekonominės minties istorija
Ekonomijos pradžia buvo klajokliai.
Civilizacijos pradžia; derlingas pusmėnulis; ~10000 m. pr. Kr. Neolito revoliucija
Valdžia ir ekonomija: kas, kaip, kam? Vyko jau nuo pat Senovės Egipto laikotarpio. Pvz.: Faraonas, Kareiviai, Vergai.
Hamurabio kodas: ekonomija darosi sistemiškesnė ~ 1754 m. pr. Kr. (282 įstatymai ~1/3 apie ekonomiją)
Antikos EM (iki 500 m.)
- Hesiodas (~750 - 650 m. pr. Kr.): graikas, pirmasis rašė apie ekonominę mintį. Dirbsi ir praturtėsi!
- Išteklių trūkumas, konkurencija, nedarbas.
Fan Li (Tao Zhu Gong) (~ 500 m. pr. Kr.): kinas, verslo “auksinės taisyklės” ir (Kinijos) verslo vadybos pradininkas.
• Kinija: Konfucijus (551 - 479 pr. Kr)
- Mažiau valdžios įtakos versle
• Qin Shi Huang (260 - 210 pr. Kr.)
- Suvienijo ir sustiprino Kinijos biurokratiją
Standartizavo Kinijos pinigus
Platonas (428 - 348 pr. Kr.)
- Respublika (~375 pr. Kr.):
- Ekonomiją valdo “filosofai-karaliai”
- Ištekliai turėtų visiems priklausyti po lygiai
- Pinigai gali būti naudojami kaip kreditas skoloms
Aristotelis (384 - 322 pr. Kr.)
Politika:
- Nagrinėjo skirtingų politinių sistemų vertę.
- Žmonių prigimtis yra savanaudiška ir geriau, kai turtas yra privatus.
- Nesutiko su Platono požiūriu į pinigus. Pinigai – tik metalas!
- Oeconomica = natūralu, tvarkinga
- Chrematistike (Kremastika) = “nenatūralu” (ir nesąžininga) pelnas ir skolinti pinigus
Pavojinga bendruomenei, nes pinigų kaupimas be ribų.
- Panašu į šiandienos "ekonomikos" supratimą
Indija: Chanakya (350 - 275 pr. Kr.)
- Politinių mokslų profesorius ir ministras pirmininkas.
- Už autokratiją, kad valdytų ekonomiją teisingai.
- Už gerovės ekonomiją, pvz., sąžiningai padalinti maistą per badą.
Viduramžiai…(500 - 1500 m.)
Tomas Akvinietis (1225 - 1274)
• Sekė “filosofu” … Aristoteliu.
Summa Thelogika (1265 - 1274)
• Mažai pinigo (metalo) Europoje iki apie 900 m.
• Kokia yra sąžininga kaina? Turi užtekti išlaikyti darbininką ir jo šeimą.
• Prieš kremastiką, negalima siekti pelno.
Duns’as Scotus’as (1265 - 1308)
• Iš Škotijos, dėstė Oksforde, Paryžiuje
• Sententiae (1295)
• Kritikavo T. Akvinietį. Per daug moralės…
• Galima aiškiau kainas skaičiuoti
• Jeigu du nusprestų kainą esant nesąžiningą, jie nepriekiautų ir niekas nebūtų nuskriaustas.
Jean’as Buridan’as (1300 - 1358)
• Prancūzų dvasininkas
• Žmonės visada racionaliai pasirenka.
Šv. Antanas iš Florencijos (1389 - 1459)
• Valdžia privalo reguliuoti ekonomiją dėl bendruomenės gerovės.
• Pvz., valdžia privalo padėti vargšams.
• Prekės objektyvi nauda (patenkina būtinus poreikius) prieš jos subjektyvią naudą (nėra būtina).