Pramonės revoliucija ir aplinkosauga

Pramonės revoliucija

  • E. Dieneris ir vakcinos: E. Dieneris susižavėjo L. Pastero metodu kurti vakcinas nuo pavojingų infekcinių ligų.
  • XIX a. pab. - XX a. pr.: Vakcinos nuo maro sukūrimas.
  • Technologijos, žmogus, gamta: XIX-XX a. sandūroje.
  • Pramonės revoliucija: Laikotarpis, kai atsiradus išradimams, žmogaus darbą pakeitė mašinos.
    • Džeimsas Vatas (James Watt): 1769 m. išrado garo variklį, laikoma pramonės revoliucijos pradžia (vandens pumpavimui).
    • XVIII a. antra pusė - XX a. pr.: Pramonės revoliucija Anglijoje.
    • Garo variklis: Prietaisas, kuriame deginant kurą, vandens garas paverčiamas mechaniniu darbu.
    • Svarba: Garo variklio ir geležinkelio išradimas leido greičiau gabenti žaliavas ir gaminius, pigiau.
  • Geležinkeliai: Džordžas Stefensonas (George Stephenson) sukonstravo garvežį, pamatęs sėkmę.
    • 1830 m.: Atidarytas pirmasis tarpmiestinis geležinkelis (garo varomi traukiniai), jungė Anglijos miestus - Mančesterį ir Liverpulį.
    • Geležinkelių tinklų plėtra: Intensyvus geležinkelių tinklų kūrimas.
  • Pramonės perversmo rezultatai: Daug fabrikų ir gamyklų.
    • Masinė produkcija: Galimybė gaminti didelius produkcijos kiekius.
    • Mokslo ir technikos pažanga: Naujų mokslų ir technologijų atsiradimas skatinamas.
    • Valstybių veidas: Keičiasi valstybių veidas.
  • Geležinkelių tinklai:
    • Transporto infrastruktūra: Palengvino išteklių, prekių gabenimą ir žmonių keliones.
    • Gyvenimo sąlygos: Stipriai veikė žmonių gyvenimo sąlygas, įpročius, kultūrą ir laisvalaikį.
  • Garlaivis: Pakeitė tolimas keliones per vandenynus.
    • Sueco kanalas: Atidarytas 1869 m., sujungė Viduržemio jūrą ir Raudonąją, išvengiant Afrikos apiplaukimo.
  • Vidaus degimo variklis: Pramonėje garo variklius keitė turbinos, vidaus degimo varikliai (XIX a. antroje pusėje, Karlas Frydrikas Bencas).
    • Karlas Bencas: Sukonstravo pirmąjį vidaus degimo variklio triratį automobilį.
  • Energijos šaltiniai: Iki XVIII a. pagrindinis energijos šaltinis: mediena, anglys, vėjas.
    • Akmens anglys: XVIII a. medieną ėmė keisti akmens anglys.
    • Garo varikliai: Leido išpumpuoti vandenį iš anglių šachtų, o geležinkeliai – patogiau ir greičiau jas transportuoti.
  • Elektros energija: Atsirado XIX a. pab., įtakojo antrąją pramonės revoliuciją (1870-1914 m.).

Pramonės revoliucijos etapai

  • Pirmoji pramonės revoliucija (1769-1870 m.): Rankų darbą keitė mechaninis.
  • Antroji pramonės revoliucija (1870-1914 m.): Elektra, vidaus degimo variklis, automobiliai.
  • Naftos era: XIX a. viduryje prasidėjo naftos era.
    • Naftos panaudojimas: Nafta kaip žibalas, vidaus degimo varikliams.
    • JAV plėtra: Prasidėjus masinei naftos gavybai JAV, sparčiau kūrėsi nauji miestai.
    • Naftos telkiniai: Išsekus naftos telkiniams, visi staiga išvykdavo.
    • Mediena: Naudota pastatams ir naftos gręžinių bokštams.
  • Urbanizacija: Gyvenviečių plėtimasis ir miestų augimas.

Pramonės perversmo pasekmės

  • Aplinkosauga: Oro, vandens, dirvožemio tarša.
  • Ligų plitimas: Plito ligos (cholera).
  • Perpildyti miestai: Kilo pavojus sveikatai.
  • Siekiant suvaldyti situacija: Pradėta tiesti kanalizacija, vandentiekis.
  • Džonas D. Rokfeleris (John D. Rockefeller): Užsiėmė naftos perdirbimu ir prekyba, tapo pirmuoju pasaulio milijardieriumi, vėliau – monopolistu.
    • Verslo imperija: Sukūrė verslo imperiją, daug aukojo medicinai, mokslo tyrimams ir mokslo institucijoms.
  • Idealizuota gamta: Skeptiškas vertinimas.
    • Gamta ir žmogus: Įkvėpė mąstyti apie gamtą, jos svarbą žmogui.
  • Aktyvistai: Rašė ir publikavo savo mintis.
    • Henris Deividas Toro (Henry David Thoreau): Knygoje „Voldenas, arba Gyvenimas miške“ (Walden; or, Life in the Woods) aprašė 2 metus atliktus aplinkos stebėjimus, gyvenant atsiskyrėliškai gamtos apsuptyje.
    • Rolandas Pavilionis: Rašė, kad knyga virsta aistringu pokalbiu apie egzistencijos prasmę, teisingą gyvenimo būdą, netikras vertybes ir gamtos svarbą žmogui.
  • Jeloustouno nacionalinis parkas: Įkurtas 1872 m. siekiant išsaugoti natūralų grožį.
    • Žmogaus veikla: Ribojama žmogaus veikla, galimybės apsigyventi, vykdyti pramoninę veiklą, žūklė, medžioklė.
  • Naujos technologijos: Garlaivių, geležinkelių ir kitų technologijų atsiradimas spartino kolonizaciją.
    • Vakarų Amerikos kolonizavimas: Gyvūnų (bizonų) nykimas.
    • Gamtos apsaugos draugijos: Pradėjo kurtis gamtos apsaugos draugijos, siekdamos išsaugoti nepaliestą gamtą ir rūpinosi gyvūnijos likimu.
  • Aplinkosaugos judėjimas: Pramonės plėtra, poveikis aplinkai ir aplinkosaugos judėjimo susiformavimas XX a. antroje pusėje.

Trečioji pramonės banga

  • Skaitmeninė era: Perėjimas į skaitmeninę erą (po II pasaulinio karo).
    • Technologijos: Atsiranda telefonai, kompiuteriai, internetas, atominė energija (panaudojama ne tik karui, bet ir civiliniams tikslams).
    • Medicina: Padėjo išgydyti anksčiau mirtinas ligas, galimybė persodinti organus.
    • Žalioji revoliucija: Mechanizmų įdiegimas, technologijų ir mokslo naujovių taikymas – leido užauginti daugiau maisto.
  • Teigiamos pasekmės: Vanduo per 3 pramonės bangas.
    • Populiacijos augimas: Saugo populiaciją.
    • Gyvenimo trukmė: Pailgėjo gyvenimo trukmė.
    • Ekonomikos augimas: Didelis ekonomikos ir prekybos pakilimas.

Neigiamos pasekmės

  • Ekologinės katastrofos: Gamta, patekus chemikalams arba dėl žmogaus veiklos, būdavo kitaip suprantama ekosistema.
  • Atliekos: Dideli kiekiai atliekų.
  • Išteklių gavybos vietovės: Tarša išteklių gavybos vietovėse.
  • Avarijų daugėjimas: Daugėja avarijų.
  • Černobylio katastrofa: Didžiausia katastrofa – 1986 m. Černobylio atominėje elektrinėje.
    • Saugumo testas: Atliekant saugumo testą, neįvertintos reaktoriaus būklės ir į aplinką pateko radioaktyviosios dalelės.
    • Pasekmės: Onkologinės ligos, apsigimimai.
  • Atominė energetika: Elektros energija, gaminama naudojant branduolinę reakciją specialiai tam pastatytose atominėse elektrinėse.
    • Atsiradimas: Po II pasaulinio karo.
    • Saugi energetika: Laikyta saugia, bet su išlygomis.

Aplinkosaugos judėjimas

  • Tikslas: Judėjimas, siekiantis parodyti žmogaus veiklos žalą gamtai, stabdyti gamtai kenkiančius ar pavojingus objektus ir rūpintis gyvūnams iškilusia grėsme.
  • Reičelė Karson (Rachel Carson): Knygoje „Tylusis pavasaris“ (Silent Spring) atkreipė dėmesį į pesticidų poveikį gamtai ir gyvybei.
  • Žemės diena: Pirma karta paminėta 1970 m. balandžio 22 d. (paskatino naftos išsiliejimas Kalifornijoje).
    • Tikslas: Atkreipti dėmesį į aplinkosaugos ir ekologijos problemas.
  • Aplinkos apsaugos agentūra (JAV): Įkurta 1970 m.
  • NASA: 1968 m. gruodį astronautas nufotografavo Žemę iš kosmoso.
  • Birutė Galdikas: Nuo 1971 m. tyrinėjo orangutanus Indonezijoje (tai padėjo viešinti problemas ir ieškoti sprendimų).
    • Tarptautinis orangutanų fondas: 1986 m. su bendraminčiais įkūrė Tarptautinį orangutanų fondą.

Visuotinė klimato kaita

  • Pasaulinė problema: Pasaulinė politinė problema XX-XXI a. sandūroje.
  • Romos imperijos žlugimas: Romos imperija žlugo, nes neatlaikė barbarų puolimo.
    • Klimato kaita: Nuo II a. prasideda klimato kaita Romoje.
    • Derlius: Mažėjo derlius.
    • Mokesčiai: Sunkiau surinkti mokesčius, reikalingus valstybei ir kariuomenei.
    • Epidemijos: Epidemijos mažino populiaciją.
    • Invazijos: Gotų invazija – veiksnys, prisidėjęs prie imperijos žlugimo.
  • Klimato kaitos analizė: Mokslininkai analizuoja medžių kamienų rieves, ledo mėginius.
  • Pramonės revoliucija: Nebūtų įvykusi be didelio energijos kiekio, reikalingo geležies gamybai.
    • Energijos šaltiniai: Energija buvo gaunama iš anglies, vėliau – iš naftos.
    • Naftos naudojimas: Pramonėje, plastiko gamyboje.
    • Demografinis sprogimas: Didesnis išsilavinimas.
  • Gyventojų skaičius: 1951 m. Žemėje gyveno apie 2,5 mlrd. gyventojų, 2023 m. – 8 mlrd.
    • Populiacijos augimo priežastys: Laimėjimai medicinoje, mažėjantis kūdikių mirtingumas, ilgesnė gyvenimo trukmė.
    • 2000 m.: Daugiau nei 6 mlrd. gyventojų.
    • Augančios populiacijos iššūkiai: Iššūkiai užtikrinti poreikius, plėsti infrastruktūrą.
  • Iškastinis kuras: Kenksmingas, nes išskiria anglies dioksidą, metaną, kurie skatina šiltnamio efektą.
    • Šiltnamio efektas: Sulaiko šilumą ir skatina klimato kaitą.
    • Natūralūs procesai: Ugnikalnių išsiveržimai ir atmosferos išmetamos dujos taip pat prisideda prie šiltnamio efekto.
    • Mauna Loa ugnikalnis: 1957-1958 m. Havajų saloje esančio Mauna Loa ugnikalnio pradėta rinkti informacija apie CO2CO_2 kiekį atmosferoje.

Klimato kaita ir tarptautiniai susitarimai

  • Ledynų tirpimas: Kylant temperatūrai, tirpsta ledynai, dėl to dar greičiau keičiasi klimatas.
  • Visuotinė klimato kaita: Temperatūros kilimas, ledynų tirpimas (sukeltas žmogaus veiklos ir anglies dioksido kiekio atmosferoje didėjimo).
  • Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija: 1992 m. priimta Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija.
    • Tikslas: Kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje stabilizuotųsi ir mažėtų poveikis klimatui.
    • Alternatyvi energetika: Stabilizuoti turėtų saulės ir vėjo energija.
  • Kioto protokolas: 1997 m. gruodį Japonijoje priimtas Kioto protokolas.
    • Tikslas: Numatytos tikslios priemonės, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
    • JAV pozicija: Nurodė, kad šio tikslo per maža (nebuvo įleista vienos didžiausių CO2CO_2 idėjų).
    • Nepratvirtinimas: Kioto protokolo nepatvirtino JAV ir kitos valstybės, nes tai ribojo ir brangino pramonę.
    • Lobizmas: Stambių pramonės šakų atstovai užsiima lobizmu – veikla, siekianti paveikti politinius valstybės veiksmus.
  • Paryžiaus susitarimas: 2015 m. Paryžiuje pasirašytas susitarimas, kuriuo užsibrėžtas tikslas, kad visuotinė temperatūra nepakiltų daugiau nei 2°C2°C, geriausia – 1,5°C1,5°C.
  • Žiedinė ekonomika: Prioritetas teikiamas taisymui, o ne naujų produktų pirkimui.
    • Ekologiška gamyba: Siekti gaminti ir auginti ekologiškai.
    • Nulinė emisija: Siekis, kad anglies dioksido išmetimas būtų sumažintas iki nulio.
  • Biomasė: Žmonių amžių.
  • Finansavimas: Daugiau išteklių skiriama įmonių plėtrai. Mažiau lieka natūraliam gamtiniam atsinaujinimui.