Galinių smegenų funkcinė anatomija

Galinių Smegenų Funkcinė Anatomija

Išilginis Smegenų Plyšys (Fissura Longitudinalis Cerebri)

• Skiria abu galinių smegenų pusrutulius (hemispheria).
• Plyšio dugne yra didžioji smegenų jungtis (corpus callosum), jungianti abu pusrutulius.

Skersinis Smegenų Plyšys (Fissura Transversa Cerebri)

• Atskria pusrutulius nuo smegenėlių.

Pirminės Vagos

• Trys pagrindinės pirmos eilės vagos dalija abu pusrutulius į keturias skiltis.

Šoninė Smegenų Vaga (Sulcus Lateralis Cerebri)

• Prasideda apatiniame paviršiuje šonine smegenų duobe (fossa lateralis cerebri).
• Eina viršutiniu šoniniu paviršiumi į viršų ir atgal.
• Yra smilkininės skilties (lobus temporalis) priekinė ir viršutinė riba.

Centrinė Vaga (Sulcus Centralis)

• Dalija pusrutulių viršutinį šoninį paviršių beveik į dvi dalis.
• Prasideda nuo pusrutulių viršutinio šoninio paviršiaus viršutinio krašto, nepertrūkdama leidžiasi žemyn ir pasibaigia nepasiekusi šoninės vagos.
• Skiria kaktinę skiltį nuo momeninės skilties.

Momeninė Pakaušio Vaga (Sulcus Parietooccipitalis)

• Yra pusrutulių vidinio paviršiaus užpakaliniame gale.
• Tai ryški riba, skirianti pakaušinę skiltį nuo momeninės.

Skiltys

Kaktinė Skiltis (Lobus Frontalis)

• Išplitusi apatiniame paviršiuje (priekyje šoninės smegenų vagos), viršutiniame šoniniame paviršiuje (priekyje centrinės vagos) ir vidiniame paviršiuje.
• Priešcentrinė vaga (sulcus precentralis):
  • Eina lygiagrečiai su centrine vaga, prieš ją.
  • Dažnai viduryje nutrūkusi.
• Kaktinės vagos:
  • Viršutinė (sulcus frontalis superior).
  • Apatinė (sulcus frontalis inferior).
  • Prasideda nuo priešcentrinės vagos ir eina į priekį.
  • Dalina kaktinės skilties paviršių į vingius.
• Priešcentrinis vingis (gyrus precentralis):
  • Tarp centrinės ir priešcentrinės vagų.
• Kaktiniai vingiai:
  • Viršutinis (gyrus frontalis superior).
  • Vidurinis (gyrus frontalis medius).
  • Apatinis (gyrus frontalis inferior).
  • Likusį plotą padalina kaktinės vagos.

Momeninė Skiltis (Lobus Parietalis)

• Yra pusrutulių centre.
  • Viršutiniame šoniniame paviršiuje: sritis tarp centrinės vagos, šoninės smilkininės vagos ir įsivaizduojamos momeninės pakaušio vagos tąsos.
  • Vidiniame paviršiuje: sritis tarp momeninės pakaušio vagos tąsos ir centrinės vagos menamosios tąsos.
• Užcentrinė vaga (sulcus postcentralis):
  • Viršutiniame šoniniame paviršiuje eina lygiagrečiai su centrine vaga.
• Vidinė momeninė vaga (sulcus intraparietalis):
  • Prasideda nuo užcentrinės vagos ir maždaug išilgai atgal eina vingiuota.
• Užcentrinis vingis (gyrus postcentralis):
  • Tarp centrinės ir užcentrinės vagų.
• Viršutinė momeninė skiltelė (lobulus parietalis superior):
  • Apsiausto dalis virš vidinės momeninės vagos.
• Apatinė momeninė skiltelė:
  • Žemiau vidinės momeninės vagos.
• Kampinis vingis (gyrus angularis):
  • Apatinėje momeninėje skityje.
  • Į kurį remiasi viršutinė smilkininė vaga.
• Antkraštinis vingis (gyrus supramarginalis):
  • Uždarantis šoninę smegenų vagą.

Pakaušinė Skiltis (Lobus Occipitalis)

• Jai priklauso:
  • Vidinio paviršiaus dalis už momeninės pakaušio vagos.
  • Viršutinio šoninio paviršiaus užpakalinė dalis už įsivaizduojamos šio plyšio tąsos.
  • Apatinio pusrutulio paviršiaus užpakalinės dalies.
• Ši skiltis užima mažiausią plotą.
• Skersinė pakaušinė vaga (sulcus occipitalis transversus):
  • Vidinės momeninės vagos galas, nusitęsiantis į šią skiltį.
• Kitos vagos ir jų ribojami vingiai nepastovūs ir labai įvairūs.

Smilkininė Skiltis (Lobus Temporalis)

• Užima apatinio (užpakalyje smegenų šoninės vagos) ir viršutinio šoninio paviršių sritis.
• Turi pastovesnes ir lengvai matomas vagas, vingius.
• Smilkininės vagos:
  • Viršutinė (sulcus temporalis superior).
  • Apatinė (sulcus temporalis inferior):
    • Labiau kintanti.
    • Eina maždaug viduriu viršutinės vagos ir apatinio skilties krašto.
• Smilkininiai vingiai:
  • Viršutinis (gyrus temporalis superior).
  • Vidurinis (gyrus temporalis medius).
  • Apatinis (gyrus temporalis inferior):
    • Eina išilgai apatinio smilkininės skilties krašto.
    • Tarp vidurinės ir apatinės smilkininės vagos.

Sala (Insula)

• Glūdi šoninės smegenų duobės dugne.
• Galima apžiūrėti praskleidus ar pašalinus šią duobę bei vagą ribojančius vingius.
• Primena kūgį, kurio pagrindas apsuptas gilios žiedinės vagos (sulcus circularis insulae).
• Centrinė salos vaga (sulcus centralis insulae) dalija salos paviršių į priekinę ir užpakalinę dalis.
• Užpakalinėje dalyje yra tik vienas ilgas vingis (gyrus langus insulae).
• Priekyje – keletas trumpų vingių (gyri breves insulae).

Limbinė Skiltis (Lobus Limbicus)

• Senojo apsiausto (paleopallium) dalis.
• Didėjant žmogaus smegenyse naujajam apsiaustui (neopallium) pasislinko į pusrutulių vidinį bei apatinį paviršius.
• Prie limbinės skilties priskirtos visos skliautinio vingio dalys: juostinis vingis, juostinio vingio sąsmauka, hipokampo pusės vingis su kabliu.
• Juostinis vingis (gyrus cinguli).
• Hipokampo pusės vingis (gyrus parahyppocampalis).
• Kablys (uncus).
• Asociacinių skaidulų pluoštas, vadinamas juosta (cingulum) jungia limbinės skilties vingius.

Hipokampas (Hippocampus)

• Seniausias apsiaustas (archipallidium), giliausiai nugrimzdusi dalis.
• Kompleksą sudaro: tikrasis hipokampas, ramstis, dantytasis vingis ir hipokampo spurga.
• Tikrasis hipokampas /amonio ragas (hippocampus proprius/ cornu amonis):
  • Apsiausto pilkosios medžiagos darinys šoninio skilvelio apatinio rago užpakalinėje sienoje, sudarantis apie 5 cm ilgio lanko formos talpyklą.
  • Jos gale yra nedidelis sustorėjimas – hipokampo koja.
• Ramstis (subiculum):
  • Į apačią, vidine kryptimi hipokampas pereina į ramstį (subiculum) – tai apsiausto dalis, lanku jungianti amonio ragą su hipokampo pusės vingiu.
  • Šioje jungtyje seniausioji žievė pereina į senąją žievę.
• Dantytasis vingis (gyrus dentatus):
  • Platoka dantyta apsiausto žievės plokštelė, kuri apačioje išorine kryptimi yra suaugusi su hipokampu.
  • Šio vingio vidinis dantytasis kraštas kaip siaura juostelė tęsiasi hipokampo vagos gilumoje.
• Hipokampo spurga (fimbria hyppocampi):
  • Baltosios medžiagos darinys, skliauto kojyčių suplokštėjęs artimasis galas, kuris šoniniu kraštu yra suaugęs su hipokampu ir dantytuoju vingiu.

Vidinės Sandaros Ypatybės

Pusrutulių Baltoji Medžiaga (Substantia Alba)

• Sudaro pagrindinę masės dalį.
• Sudaryta iš žievės aferentinių (ateinančių į žievę) ir eferentinių (išeinančių iš žievės) skaidulų.
• Pagal nervinių skaidulų pradžios ir pabaigos vietas, jų padėtimi baltojoje medžiagoje ir funkcine paskirtimi, galima suskirstyti į komisūrines, asociacines ir projekcines.

Asociacinės Skaidulos (Fibrae Associationis Telencephali)

• Sujungia skirtingus žievės laukus tik vieno pusrutulio ribose ir yra arčiau žievės.
• Trumpos asociacinės skaidulos jungia savo skilties vingius, o ilgos – jungia skirtingų skilčių vingius.
• Šios skaidulos sudaro pluoštelius.

Projekcinės Skaidulos (Fibrae Projectionis Telencephali)

• Sudaro aferentinius ir eferentinius laidus, kuriais žievė jungiasi su tarpinėmis smegenimis, pamato mazgais, smegenų kamienu ir nugaros smegenimis.

Vidinė Kapsulė (Capsula Interna)

• Projekcinių skaidulų telkinys, baltosios medžiagos sluoksnyje.
• Ji yra tarp tarpinių smegenų gumburo ir uodeguotojo branduolio galvos iš vidinės pusės ir lęšinio branduolio iš išorinės pusės.
• Priekinė kojytė (crus anterius):
  • Tarp uodeguotojo branduolio galvos ir lęšinio branduolio.
• Užpakalinė kojytė (crus posterius):
  • Įsiterpusi tarp gumburo ir lęšinio branduolio.
• Vidinės kapsulės alkūnė (genu capsulae internae):
  • Abi kojytės susijungia buku kampu, kurio viršūnė pasuka į vidinę pusę.
• Gumburo spindulynas (radiatio tahlami anterior, centralis et posterior).
  • Apačioje vidinė kapsulė pereina į vidurinių smegenų pamatą, o viršuje eidama į žievę išsiskleidžia tarsi vėduoklė ir sudaro priekinį, centrinį bei užpakalinį.

Komisūrinės Skaidulos (Fibrae Commissurales Telencephali)

• Sujungia abiejų pusrutulių naujojo apsiausto žievę.
• Jos sudaro gerai akimis matomas komisūrinių laidų jungtis.

Didžioji Smegenų Jungtis (Corpus Callosum)

*Stambiausias komisūrinių skaidulų darinys.
*Jos sudėtinės dalys gerai matomos sagitaliniame galvos smegenų pjūvyje.
*Kamienas (truncus): Didžiosios smegenų jungties vidurinė dalis, jungianti momenines skiltis
*Alkūnė (genu): Priekinis galas, jungiantis kaktines skiltis
*Snapas (rastrum): Alkūnė užlinksta žemyn ir pereina į snapą (rastrum), kuris galinės plokštelės pavidalu (lamina terminalis) nusileidžia į kaktinių skilčių pamatą.
*Stormuo (splenium): Užpakalyje didžioji smegenų jungtis baigiasi stormeniu (splenium).

Priekinė Jungtis (Commissura Anterior)

*Sudaryta iš dviejų lankų, susijungusių per vidurį, o galais išsiskiriančių į priešingas dalis.
*Vidurinė jungties dalis eina skersai priekyje skliauto šulų.
*Jungties priekinė dalis yra nedidelis komisūrinių skaidulų pluoštas, kurio galai nugrimzda į uodžiamąjį trikampį.
*Užpakalinę dalį sudaro storas pluoštas, kurio galai eina į smilkininių skilčių priekinius galus ir sujungia tas pusrutulių sritis, kurių nesiekia didžiosios smegenų jungties komisūrinės skaidulos.

Skliautas (Fornix)

*Limbinės sistemos projekcinių, asociacinių ir komisūrinių skaidulų darinys, jungiantis hipokampo kompleksą, limbinę skiltį ir tarpines smegenis.
*Kūnas (corpus fornicis): Vidurinė dalis – kūnas (corpus fornicis) guli po didžiąja smegenų jungtimi ir yra suaugęs su apatiniu paviršiumi.
*Šulai (columna fornicis): Kūnas priekyje išsiskiria ir pereina į porinius šulus (columna fornicis), kurie baigiasi speniniuose kūnuose.
*Kojytės (crura fornicus): Užpakalyje skliauto kūnas pereina į kojytes (crura fornicus) – į užpakalį jos labai išsiriečia ribodamos trikampį.

Galinių Smegenų Branduoliai

Uodeguotasis Branduolys (Nucleus Caudatus)

*Lanko pavidalo pilkosios medžiagos darinys, iškiliąja puse atsisukęs į momeninę skiltį, o įgaubtąja – į pamatą.
*Galva (caput nuclei caudati): Jo priekinis galas yra kaktinėje skiltyje, sustorėjęs, užlinkęs į apačią ir vadinamas uodeguotojo branduolio galva (caput nuclei caudati)
*Kūnas (corpus nuclei caudati): Vidurinė dalis, esanti momeninėje skiltyje – kūnas (corpus nuclei caudati)
*Uodega (cauda nuclei caudati): Užpakalinis galas palengva plonėja, užlinksta į apačią ir baigiasi smilkininės sklities baltojoje medžiagoje – uodega (cauda nuclei caudati)

Lęšinis Branduolys (Nucleus Lentiformis)

*Šiek tiek į apačią ir į šoną nuo uodeguotojo branduolio kūno. Jo vidinio paviršiaus priekinė dalis atsisukusi į uodeguotojo branduolio galvos pusę, o užpakalinė dalis į tarpinių smegenų gumburą.
*Vidinis paviršius atskirtas vidine kapsule.
*Viršutinis priekinis lęšinio branduolio galas yra ties priekine akytąja medžiaga.
*Pjūviuose nesunku įžiūrėti, jog šio branduolio šoninė dalis yra tamsesnė – ji vadinama kiautu (putamen)
*Likusioji dalis šviesesnė – blyškusis kamuolys (globus pallidus)

Dryžuotasis Kūnas (Corpus Striatum)

*Baltosios ir pilkosios medžiagų juostelių kaitaliojimasis uodeguotojo ir lęšinio branduolių pjūviuose suteikia jiems dryžuotojo kūno (corpus striatum) pavadinimą.

Migdolinis Kūnas (Corpus Amygdaloideum)

*Pilkosios medžiagos telkinys, priklausantis galinių smegenų pamatinei daliai.