Lietuvos Istorija: Antroji Sovietų Okupacija ir Nepriklausomybės Atkūrimas

• Antrojų sovietų okupacija Lietuvoje

  • Prasidėjo 1944 m., užterminus 1990-03-11, kai paskelbtas nepriklausomybės atkūrimo aktas.

  • Sovietų valdžia įtvirtino totalitarinį režimą, represijas, bandė sunaikinti tautinę tapatybę.

  • Lietuviai priešinosi okupacijai; nepriklausomybė galiausiai atkurta.

• Antanas Snečkys

  • Vadovavo nuo 1944 iki 1974 m.; įvedė partinę sistemą, griežtą cenzūrą.

  • Pokario laiškas turėjo propagandinės literatūros, periodinės spaudos.

  • Nacionalizuotas buožių turtas, steigiami kolūkiai.

• Ginklota rezistencija

  • Aktyvus pasipriešinimas nuo 1944 iki 1953 m.

  • Partizaninė kova, siekiant atkurti nepriklausomybę; partizanai - "miško broliai".

  • Didelės netektys: žuvo apie 30 tūkst. partizanų ir rėmėjų.

• Sovietų sąjungos vadovai

  • Josifas Stalinas (1924-1953): totalitarizmas, represijos, kolektyvizacija.

  • Nikita Hruščiovas (1953-1964): destalinizacija, reformos, chaotiškas valdymas.

  • Leonidas Brežnevas (1964-1982): stabilumas, ekonomika stagnuoja, politinė centralizacija.

  • Mihailas Garbačiovas (1985-1991): pertvarka, viešumo politika, prisidėjo prie SSRS žlugimo.

• Disidentinis judėjimas

  • Kovos už žmogaus teises, Lietuvoje disidentai ėmė veikti šeštojo dešimtmečio pabaigoje.

  • 1978 m. įkurta Lietuvos Laisvės lyga, siekiantieji atkurtą nepriklausomybę.

  • Žymūs disidentai: Antanas Strelieckas, Nijolė Sadūnaitė.

• Lietuvos persitvarkymo sąjūdis

  • Įkurtas 1988 m., kritika valdžiai, „Atgimimo“ laikraščio leidimas ir televizijos transliacijos.

  • Lietuvos kalba gavo valstybinę statusą, legalizuota trispalvė.

• Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas

  • 1989 m. rinkimuose susirungė LPS ir LKP.

  • LKP tapo socialdemokratine partija, atskyrus nuo SSKP.

Antrojų sovietų okupacija Lietuvoje
Prasidėjo 1944 m., užterminus 1990-03-11, kai paskelbtas nepriklausomybės atkūrimo aktas. Sovietų valdžia įtvirtino totalitarinį režimą, represijas, bandė sunaikinti tautinę tapatybę per ideologinę kontrolę, švietimo sistemą ir kultūrinę asimiliaciją. Lietuviai priešinosi okupacijai; ginkluota rezistencija ir pacifistiniai judėjimai buvo svarbus nepriklausomybės atkūrimo proceso aspektas, galiausiai atkurta nepriklausomybė.

Antanas Snečkys
Vadovavo nuo 1944 iki 1974 m.; įvedė partinę sistemą, griežtą cenzūrą, ribojančią bet kokią opozicinę veiklą. Pokario laiškas turėjo propagandinės literatūros, periodinės spaudos, kurioje buvo beveik visiškai ignoruojamos antiokupacinės nuotaikos. Nacionalizuotas buožių turtas, steigiami kolūkiai, priverstinai centralizuojant žemės ūkį, kas sukėlė daug socialinių ir ekonominių problemų.

Ginklota rezistencija
Aktyvus pasipriešinimas nuo 1944 iki 1953 m. - partizaninė kova, siekiant atkurti nepriklausomybę; partizanai - "miško broliai", kurie organizavo ginkluotus išpuolius prieš okupacinę valdžią ir jos jėgas. Didelės netektys: žuvo apie 30 tūkst. partizanų ir rėmėjų, o jų šeimos patyrė represijų ir persekiojimų.

Sovietų sąjungos vadovai
Josifas Stalinas (1924-1953): totalitarizmas, represijos, kolektyvizacija, masiniai sušaudymai ir deportacijos, ypač į lagerius.

Nikita Hruščiovas (1953-1964): destalinizacija, reformos, chaotiškas valdymas, siekiant sumažinti represijas, bet ir stiprinant partinę kontrolę.

Leonidas Brežnevas (1964-1982): stabilumas, tačiau ekonomika stagnuoja, politinė centralizacija ir represijų didinimas.

Mihailas Garbačiovas (1985-1991): pertvarka (perestroika), viešumo politika (glasnost), kas prisidėjo prie SSRS žlugimo; 1987 m. buvo priimta pirmoji laikraščio „Atgimimas“ leidykla, pažyminti intensyvų visuomenės atgimimą.

Disidentinis judėjimas
Kovos už žmogaus teises, Lietuvoje disidentai ėmė veikti šeštojo dešimtmečio pabaigoje, atskleisdamas sovietinių represijų baisumus. 1978 m. įkurta Lietuvos Laisvės lyga, siekiantieji atkurtą nepriklausomybę, rašę protesto laiškus, rengę mitingus. Žymūs disidentai: Antanas Strelieckas, Nijolė Sadūnaitė, rašę knygas ir straipsnius, skatindami nepriklausomybės idėjas.

Lietuvos persitvarkymo sąjūdis
Įkurtas 1988 m., kritika valdžiai, „Atgimimo“ laikraščio leidimas ir televizijos transliacijos, kurios tapo alternatyva oficialiai propagandai. Lietuvos kalba gavo valstybinę statusą, legalizuota trispalvė, kas simbolizavo kultūrinę ir politinę tapatybę.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas
1989 m. rinkimuose susirungė LPS (Lietuvos persitvarkymo sąjūdis) ir LKP (Lietuvos komunistų partija), kuri prarado legitimumą. LKP tapo socialdemokratine partija, atskyrus nuo SSKP, reaguodama į visuomenės lūkesčius ir siekius.