Antika, Viduramžiai, Renesansas ir Lietuvių literatūra

Antikos laikotarpis (1250 m. pr. Kr. – 476 m.)

• Pasaulio sukūrimas:

  • Iš pradžių egzistavo Chaosas.

  • Iš Chaoso atsirado Gaja (Žemė), Tartaras (požeminė bedugnė), Eros (Meilė), Niksė (Naktis) ir Erebas (Tamsa).

• Dievų kartos:

  • Titanai: Urano (Dangaus) ir Gajos (Žemės) vaikai (Kronas, Rėja, Okeanas, Tėja, Hiperionas). Kronas nuvertė savo tėvą Uraną, bet vėliau pats buvo nuverstas savo sūnaus Dzeuso.

  • Olimpiniai dievai: Dzeusas, Hera, Poseidonas, Hadas, Atėnė, Artemidė, Apolonas, Afroditė, Hermis, Aresas, Hefaistas, Demetra.

Homeras ,,Iliada”

• Trojos karas:

  • Deivė Eridė, nepakviesta į vestuves, įmetė auksinį obuolį su užrašu „pačiai gražiausiai“.

  • Afroditė, Atėnė ir Hera ginčijosi dėl obuolio. Trojos princas Paris pasirinko Afroditę, kuri jam pažadėjo gražiausią pasaulio moterį – Heleną.

  • Paris pagrobė arba įkalbėjo Heleną, Spartos karaliaus Menelajo žmoną, vykti su juo į Troją. Menelajas kreipėsi pagalbos į kitus graikų valdovus.

  • Karas truko dešimt metų, abi pusės patyrė didelių nuostolių.

  • Achilas nužudė Hektorą, kai žuvo Achilo artimiausias draugas Patroklas.

  • Trojos likimas buvo nuspręstas ne mūšyje, o klasta. Odisėjas sugalvojo sukonstruoti milžinišką medinį arklį, kuriame pasislėpė graikų kariai. Trojėnai įsitempė arklį į miestą, o naktį graikai išlipo ir užpuolė Troją.

• Idėjos:

  • Garbė ir šlovė senovės herojams buvo svarbiausia, jie nebijojo paaukoti savo gyvenimo.

  • Kalokagatija – graži žmogaus išorė ir gražus asmenybės vidus.

  • Ištikimybė šeimai ir tėvynei yra aukščiausia vertybė – Odisėjas pasiryžęs viskam, kad sugrįžtų namo.

  • Valdžios užsispyrimas veda į pražūtį – Kreonto sprendimai pražudo jo šeimą.

• Klausimai:

  • Ar karas gali būti pateisinamas kilniu tikslu?

  • Ar verta kovoti dėl meilės/keršto?

  • Ar žmogui svarbu būti pripažintam?

,,Odisėja”

• Pasakojama apie karalių Odisėją ir jo ilgą kelionę namo į Itakę po Trojos karo. Kelionė užtruko 10 metų.

• Odisėjas susiduria su mitiniais padarais, dievų rūstybe ir daugybe išbandymų.

• Žymiausi įvykiai: susitikimas su Kiklopu Polifemu, susidūrimas su burtininke, kuri pavertė jo vyrus kiaulėmis, nusileidimas į mirusiųjų pasaulį pas Hadą.

• Tenka plaukti pro sirenų salą, Skilijos ir Charibdės tarpeklį.

• Idėjos:

  • Odisėjo kelionė - daug iššūkių patyrė, bet pasiekė tikslą.

  • Penelopė - moteriškosios ištikimybės, namų židinio simbolis.

• Klausimai:

  • Ar protingumas svarbesnis už jėgą?

  • Kodėl verta būti ištikimam?

Sofoklis ,,Antigonė”

• Veiksmas vyksta po karo, kai Antigonės broliai – Eteoklis ir Polineikas – žūva kovodami vienas prieš kitą.

• Naujuoju valdovu tampa Kreontas, kuris įsako Eteoklį palaidoti garbingai, o Polineikui – uždrausti laidotuves.

• Antigonė palaidoja Polineiką, nepaisydama įsakymo, nes tiki, kad dievų įstatymai svarbesni už žmogaus įsakymus. Už tai Kreontas įsako ją įkalinti, Antigonė nusižudo.

• Po jos mirties nusižudo ir jos sužadėtinis Haimonas, Kreonto sūnus, bei Kreonto žmona Euridikė.

• Idėjos:

  • Edipo istorija - nežinojimas yra laimė.

  • Antigonė nubausta mirties bausme, užmūryta oloje, ji pasikorė.

• Klausimai:

  • Kada žmogus gali nepaklusti valdžiai?

  • Ar verta aukotis dėl tiesos/šeimos/vertybių?

Kiti mitai ir idėjos

• Minotauro labirintas Kretos saloje (kaip ir Ikaras).

• Ariadnės siūlas - netikėta pagalba.

• Graikai tikėjo, jog žmogus apanka fiziškai, bet atsimerkia dvasiškai.

• Stoicizmo filosofija (3 a. pr. Kr.): žmogus turi ištverti, priimti ir ištverti pasaulio iššūkius, nemaištauti, stiprybė susitaikyme. Protas labiausiai gali padėti žmogui. Seneka – stoikas.

• Įveikti kūniškumo tvarką, kad žmogus taptų laimingas.

• Antika - kultūros pamatas. Šiuolaikinis pasaulis viską pasisėmė iš antikos.

• Olimpinių žaidynių metu ir kai reikėjo laidoti žuvusius, visi karai buvo sustoję.

• Principai: Kalokagatija – pusiausvyra, Harmonija, Vengti hubrio - puikybės, Saiko principas, Paklusnumas dievams ir įstatymams.

• Mitai: Prometėjas, 3 sferų pasidalijimas, Stikso upę pereiti į požemių pasaulį, mirusieji pateko į Letos upę (užmaršties).
  *Aliuzija: Laidojimo papročiai. Eliziejaus laukuose didvyriai. Narcizo mitas. Savimyla, Ikaras ir Dedalas. Svajonių siekimas, reikia klausyti tėvų, reikia priimti iššūkius siekiant svajonių, reikia žinoti pasekmes geriau mirti nei pasiduoti, išdrįsti pakilti aukščiau negu visi žinodamas pasekmes. Orfėjas ir Euridikė - meno galia, negebėjimas valdyti impulsų. Sizifo mitas. Prokrusto lova - įkišti į rėmą. Pandoros skrynia - nelaimių šaltinis, viltis dugne liko. Achilo kulnas – silpnoji vieta. Heraklis.

Viduramžiai (V-XV a.)

• Žmogus nuodėmingas, nešvarus, tik dulkė.

• Apšvietos priespauda, Riterizmas (Don Kichotas, kryžiaus žygiai), Asketizmas – iliuzija.

• Biblija:

  • Senasis testamentas: Dievas sukuria pasaulį per 6 dienas, 7-ąją ilsisi. Pirmieji žmonės – Adomas ir Ieva. Pažinimo medis. Edeno sode Dievas davė Adomui ir Ievai teisę rinktis – paklusti Jam arba ne. Pasirinkimas valgyti vaisių baigiasi mirtimi.

    • Adomas ir Ieva – neatskiriamas ryšys tarp vyro ir moters. Vaisiai – tai, kas gera ir kas bloga. Teisė rinktis, moralinis suvokimas. Dievas baudėjas.

    • Laisva valia, Pagrindinis moralės įstatymas. Tikėjimas, Drąsa, pasitikėjimas Dievu.

    • Ar verta žinoti?

  • Jobo knyga.

  • Dešimt Dievo įsakymų - dekalogas.

  • Dovydas ir Galijotas: Dovydas atsisako ginklų – jis eina su piemenio lazda, penkiais akmenimis, laidyne ir Viešpaties vardu, Galijotas su šarvais, kalaviju, ietimi ir skydu. Dovydas paleidžia vieną akmenį, kuris smogia Galijotui į kaktą – milžinas miršta.

  • Babelio bokštas.

  • Nojaus laivas. Tvanas.

  • Naujasis testamentas: Gimsta Kristus, kad šis atpirktų kaltę. Pamokslai ant alyvų kalno. Paleistuvė mėtoma akmenimis, Kristus sako jai atsukt antrą žandą. Himnas meilei.

• Dantės ,,Dieviškoji komedija” - Kentėti devintame pragaro rate.

• Dabartinė kova vyksta ne tarp religijų, bet fanatikų.

• Geras žmogus tas, kuris kovoja už gėrį, o ne tas, kuris nedaro nieko blogo (Mahatma Gandis).

Viljamas Šekspyras (1564–1616 m.)

• Gimė Stratforde prie Eivono, Anglijoje. Buvo trečias iš aštuonių vaikų. Manoma, kad lankė vietinę gramatikos mokyklą.

• Apie 1590 m. persikėlė į Londoną, kur pradėjo rašyti ir vaidinti teatre.

• Kūryba: tragedijos (,,Hamletas”, ,,Karalius Lyras”, ,,Makbetas”), komedijos (,,Vasarvidžio nakties sapnas”, ,,Dvyliktoji naktis”), istorines dramas (,,Henrikas V”), 154 sonetai.

• Šekspyras laikomas vienu įtakingiausių pasaulio literatūros kūrėjų.

• ,,Hamletas”:

  • Princas Hamletas grįžta į Daniją po tėvo mirties ir sužino, kad jo motina ištekėjo už dėdės Klaudijaus, kuris nužudė jo tėvą.

  • Hamletas abejoja, keršyti ar ne, jo vidinė kova veda į tragiškus padarinius.

  • Kerštas ir moralinės dilemos, tapatybės krizė, sąžinės balsas, egzistenciniai klausimai, mirties ir gyvenimo prasmė.

  • Klausimai:

    • Ar kerštas veda į teisingumą?

    • Ar dvejonė – silpnumas?

    • Kaip elgtis, kai sąžinė prieštarauja pasaulio tvarkai?

• ,,Romeo ir Džuljeta”:

  • Romeo ir Džuljeta – dviem priešiškoms šeimoms priklausantys jaunuoliai – įsimyli vienas kitą. Slapta susituokę, jie patenka į tragiškų aplinkybių verpetą ir žūsta.

  • Meilės ir neapykantos konfliktas, likimo neišvengiamumas, jaunatviškas idealizmas, socialinių normų spaudimas.

  • Klausimai:

    • Ar meilė stipresnė už neapykantą?

    • Ar jausmai pateisina veiksmus?

    • Ar galima įveikti visuomenės normas?

• ,,Sonetas 66”:

  • Lyrinis subjektas išsako gilų nusivylimą pasauliu, kuriame vertybės iškreiptos. Jį sulaiko tik meilė.

  • Nusivylimas pasauliu, vertybių žlugimas, meilė kaip paskutinė atrama, egzistencinė krizė.

  • Klausimai:

    • Kodėl žmogus nusivilia pasauliu?

    • Ar meilė gali išgydyti dvasinės krizės apimtą žmogų?

    • Kaip išlaikyti moralę neteisybėje?
      *Biblija – gėrio ir blogio priešprieša. Antikinė filosofija – stoicizmas. Žmogaus būties klausimas : „Būti ar nebūti…“ Biblija – meilės auka. Mitologija – likimo motyvai. Likimo ironija:„Mano vienintelis priešas – mano vienintelė meilė“. Biblija – moralinis sąžinės motyvas. Renesansas – žmogaus ir visuomenės konfliktas.
      *Meilė: „Tik dėl tavęs aš dar neatsisakiau gyventi“.

Kristijonas Donelaitis (1714–1780 m.)

• Lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Gimė Mažojoje Lietuvoje, laisvųjų valstiečių šeimoje. Mirė Tolminkiemyje.

• Buvo asketas, pietizmo šalininkas, darbštus, kruopštus, meistras, vertino draugystę.

• ,,Metai”:

  • Vaizduojamas XVIII amžiaus vidurio Rytų Prūsijos lietuvių baudžiauninkų (būrų) – lietuvninkų – gyvenimas. Vaizduojami jų darbai pagal metų laikus, tarpusavio santykiai, charakteriai, vokiečių dvarininkų priespauda.

  • Sudarytas iš keturių dalių: Pavasario linksmybės, Vasaros darbai, Rudenio gėrybės ir Žiemos rūpesčiai. Kiekviena dalis, išskyrus ,,Vasaros darbus”, pradedama gamtos vaizdu.

  • Gamta, darbas, kasdienybė, tautiškumas, moraliniai pamokymai.

  • Parašytas hegzametru, kuris buvo būdingas senovės graikų ir lotynų poezijai.
    *Pietizmas - religinio atsinaujinimo judėjimas Evangelikų Liuteronų Bažnyčioje.

  • Klausimai:

    • Ar darbas yra svarbiausias žmogaus gyvenime?

    • Ko žmogus gali pasimokyti iš gamtos?

    • Tautiškumo išsaugojimo svarba.

Adomas Mickevičius (1798–1855 m.)

• Gimė netoli Naugarduko (dabartinėje Baltarusijoje). Studijavo Vilniaus universitete. 1817 m. įkūrė slaptą Filomatų draugiją. 1823 m. už veiklą draugijoje buvo suimtas, o 1824 m. ištremtas. Mirė Konstantinopolyje.

• ,,Odė jaunystei”:

  • Jauni žmonės turi pakeisti pasaulį. Gausu kontrastų tarp jaunosios bei senosios kartų.

  • Jaunimo vertybės: vienybė, brolybė, pasiaukojimas, atkaklumas, drąsa, narsa, tobulėjimas.

• ,,Krymo sonetai”:

  • Sonetų ciklas, kuriame atskleidžiamas gilus tėvynės ilgesys (,,Akermano stepės”).

  • Ciklas sukurtas grįžus iš kelionės į Krymą 1825 m.

• ,,Konradas Valenrodas”:

  • Istorinė drama. Konradas Valenrodas (tikrasis vardas - Valteris Alfas) - Ordino magistras, slapta siekiantis pakenkti Ordinui – nori atkeršyti už Lietuvos skriaudas.

  • Konradas – nelaimingas, vienišas, nusivylęs gyvenimu, atsisako asmeninės laimės dėl tautos.

  • Žmonės turi kovoti už savo tėvynę.

  • Prometėjas (maištas), Antigonė ir Hamletas (pasiaukojimas).

  • Klausimai:

  • Meilė tėvynei (ar asmeninės laimės paaukojimo?)

Jonas Biliūnas (1879–1907 m.)

• Gimė Anykščiuose, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Gimnazijoje įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą. 1900 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Dorpato universiteto Medicinos fakultetą. Už dalyvavimą anticarinėse studentų demonstracijose 1901 m. buvo pašalintas iš universiteto. 1902 m. persikėlė į Panevėžį, ten subūrė Lietuvos socialdemokratų partijos grupę. Leipcige susirgęs džiova, 1904 m. vasarą perstojo į Ciuricho universitetą studijuoti literatūrą. Ligai paaštrėjus, 1905 m. grįžo į Lietuvą. Kūryba - realizmas.

• ,,Kliudžiau”:

  • Suaugęs apsakymo veikėjas pasakoja apie įvykį vaikystėje. Berniukas žaidžia su lanku ir strėlėmis, vaidindamas „Amerikos tyrlaukių gyventoją”. Jis pamato suvargusią katytę ir į ją paleidžia strėlę, mirtinai sužeisdamas gyvūną. Matydamas katytės kančias, berniukas persimaino – entuziazmą keičia gailestis ir kaltės jausmas, todėl metęs lanką parbėga atgal namo. Sulaužo savo strėles, bet strėlės, kuria kliudė, ištraukti iš katės kūnelio neišdrįsta.

  • Pasakojimas užsibaigia gilų kaltės jausmą nusakančiais žodžiais: „Tai buvo vienatinis mano šūvis. Bet laimingas. Aš jį ir dabar tebenešioju savo krūtinėje.“

  • Idėjos: Žmonės bręsta širdimi.

  • Kontekstai: Pagrindinis veikėjas įkvėptas JAV rašytojo J. F. Kuperio istorijų įsivaizduoja, jog esąs indėnas.

  • Temos: Sąžinės ir atsakomybės tema. Neteisybės, skriaudos, kaltės motyvai. Vaizduotės, atsiribojimo nuo realybės tema. Berniuko veiksmas nebuvo sąmoningas, jam buvo žaidimas, nesusiejo veiksmo su pasekmėmis. Iš realybės reikšmės pabėgo į savo saugią erdvę - namo.

• ,,Brisiaus galas”:

  • Brisius – senas, žilas, apžabalęs šuo, kuris jaučiasi nereikalingas, tačiau stengiasi būti naudingu. Namiškiai veja Brisių iš trobos, šaukia ant jo. Liūdna dabartis priverčia Brisių atsigręžti į idealią praeitį, kai buvo mylimas. Tačiau ateina šeimininkas ir nuveda Brisių iki pamiškės ir ten nušauna.

  • Idėjos: Biliūnas sužmogina šunį, žmogų nužmogina iki šeimininko. Šeimininkas nėra toks žiaurus dėl nuosprendžio, nušauna šunį, nes gailisi jo.

  • Kontekstai: Šį kūrinį rašė paskutiniaisiais savo gyvenimo metais. ,,Brisiaus galas” Stiprus mirties motyvas.

  • Temos: Skriaudos, nereikalingumo tema. Meilės ir pasigailėjimo tema?

• ,,Vagis”:

  • Jokūbas naktį išeina ir mato, jog vagis įsibrovė į tvartą. Jis nusprendžia su kūlė (medinis kūjis) nutrenkti vagį, kuris žilas, senas, rusas. Sodžiuje suprantama, jog žmogus buvo vagis, nes buvo apsiginklavęs, todėl kaimas nusprendžiama, jog vagis vertas tokio likimo. Jokūbas apie žmogžudystę pasipasakoja žmonai, kunigui per išpažintį. Jokūbas prieš mirtį pergyvena, ar Dievas supras, kodėl taip pasielgė.

  • Idėjos: Žmogaus griežčiausias teisėjas - jis pats, sąžinės balsas. Laimei žūsta kiti. Vagis pavogė ramybę, bet ne kumelį (pavadinimo dvilypumas). Jokūbas pavogė arkli vagio gyvybę. Jokūbas dorus žmogus, nes visą gyvenimą atgailauja. Išpažintis artimiesiems.

  • Kontekstai: Linčo teismas – teismas, kuriame bendruomenė teisia ir įveda teisingumą. Tikėjimas.

  • Temos: Teisingo pasirinkimo tema. Nusikaltimas ir jo bausmė. Atsakomybės klausimas. Kaip reiktų humaniškiau elgtis. Moralinis konfliktas.

• ,,Lazda”:

  • Pagrindinė novelės figūra – tėvas, kuris baudžiavos laikais, išliko doras, geras žmogus sugebantis atleisti už jam padarytas skriaudas. Tėvas pasakoja vaikams istoriją, kuomet dirbdamas laukuose buvo lazda sumuštas darbuotojų prižiūrėtojo Dumbrausko. Vėliau net priėmė priešą į namus. Tėvas padovanojo lazdą, kuri susijusi su jo skausmu, vaikams, nes ji pasakoja šeimos istoriją.

  • Idėjos: krikščioniškasis humanizmas, atlaidumas. Žmogus turi turėti daug dvasinės stiprybės, kad galėtų atleisti savo skriaudėjui. Dovanojo lazdą, kad vaikai išmoktų atleisti. L- azdos simbolis – atlaidumas, šeimos relikvija.

  • Temos: Skriaudos ir patyčių motyvai. Nuskriaustas ir įskaudintas žmogus. Atlaidumo tema. Fizinė ir emocinė skriauda. Vaiko nuoskriauda, jog buvo neteisingai apkaltintas? Kaip išsaugoti savo orumą. Tėvas išliko orus, kai nekeršijo. Buitinis konfliktas šeimoje - išsiskiria požiūriai. Socialinis konfliktas - baudžiava.

• ,,Ubagas”:

  • Petras Sabaliūnas buvo turtingas žmogus, kuris atidavęs viską savo vaikams, tampa elgeta. Jis liūdnas, bet ne piktas.

  • Idėjos: Bitė - šeimos, darbštumo simbolis, bendruomenės ženklas. Tėvas - materialinis ,,ubagas”. Sūnus - dvasinis ,,ubagas”. Sabaliūnio paveikslas atspindi Rūpintojėlį, kuris sujungia krikščionišką Dievą su senuoju lietuvių mitologijos dievu. Sabaliūnas atlaidžiai žiūri, pateisina vaikus.

  • Temos: Tėvų ir vaikų santykiai. Šeimos tarpusavio santykio tema. Pagarba tėvams. Pagarba senam žmogui. Atlaidumo, užuojautos tema. Empatijos vertybė. Dosnumas. Petras Sabaliūnas neatsisako pavaišinti vaikus medumi.

• ,,Laimės žiburys”:

  • Ant aukšto kalno pasirodo stebuklingas žiburys, apsuptas J. Biliūnas parašė alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Žmonės, norėdami pasiekti šią šviesą, pradeda lipti į kalną, tačiau nesugebėdami įveikti kliūčių, pavirsta akmenimis. Pasiekę žiburį, žmonės suvokia, kad tik per bendrą auką ir pasiaukojimą galima pasiekti tikrąją laimę.

  • Idėjos:Žiburys, šviesa, akmuo – amžinybės ir stiprybės simbolis. Gyvenimą jprasmima laimės siekimas kitiems žmonėms. Visuomeninę laimę pasiekti turi prisidėti visi? Pasiekti laimės žiburį, turi atsikratyti savo laimės, reikia drąsos pasiryžti mirti dėl kitų

  • Aukos vertė. Pasaulio keitimas. Meilės tema

• ,,Liūdna pasaka”:

  • Juozapotos istorija, kuri apima viso pasaulio nelaimes. Sapnas - pranašystė. Universali istorija – tai galėjo nutikti bet kam.

  • Idėjos: Tobulas pasaulis, kuriame nėra liūdesio. Į šią laimingą erdvę įsiterpia moteris, kuri įkūnija viso pasaulio nelaimes – kontrastas. Tai galėjo nutikti bet kam. Žvaigždės - akių metafora, atspindi dvasinę būklę. Sapnas - pranašystė.

  • Baltasis šešėlis- tai buvo meilės laiškas žmonai? Tekstą ir biografiją sieja nelaimingos meilės istorija, kurią nutraukė išorinės aplinkybės. 1863-1864 m. sukilimas, tautinė kova.

  • Temos: Išėjimo nuojauta Kaip istorinės aplinkybės pražudo, sulaužo žmogaus gyvenimą.

• ,,Joniukas”:

  • Joniukas gauna užduotį ganyti svetimas žąsis. Dėl to dingsta dvi žąsys, ir šeimininkė, įpykusi, išvaro berniuką ieškoti jų. Joniukas nesugeba rasti žąsų ir sužino, kad jo tėvas mirė.

  • Idėjos:Gyvenimas yra neteisingas, net ir vaikams. Mažas berniukas patiria suaugusiųjų pasaulio žiaurumą.

  • Temos: Vaikų išnaudojimas. Žiaurumo tema.

Jurgis Savickis (1890–1952 m.)

• Gimė netoli Ariogalos, ūkininkų šeimoje. Mokėsi ir dirbo įvairiose pasaulio šalyse. Prasidėjus II pasauliniam karui Ženevoje atstovavo Lietuvai Tautų Sąjungos organizacijoje. Moderni proza, artimiausia ekspresionizmui. Labai naujoviškas rašytojas. Būdinga žmogaus psichologijos tema.
  *J. Savickio kūriniuose vyrauja komizmas ir absurdas.

• ,,Vagis”: Vaikas per klaidą išlaisvina vagį. Vaikas išgyvena vidinį konfliktą. Jis pasielgia žmogiškai ir tampa žmogumi. Pasaulis yra žiaurus, bet kiekvienas gali pasielgti tinkamai ir truputį jį pagerinti- Dažnas kūrinių veikėjas – vaikas. Pasaulis yra žiaurus, bet kiekvienas gali pasielgti tinkamai ir truputį jį pagerinti.

• ,,Fleita”: Muzikantas Ziogas susirgo plaučių liga, todėl turėjo ieškoti kito darbo. Jį priglaudžia ūkininkai. Ziogui labai sunku ir jis miršta. - Žiogas neišsižadėjo savo fleitos. Žiogui lemta būti menininku. Mažo žmogaus tragedija- Dalba daug žiauresnis, ne tik bando nužudyti šunį, bet ir žiūri jam tiesiai į akis. Biūliuno veikėjui per daug skaudu žiūrėti.

• ,,Ad astra”:Ūkininkas Dalba nori pakeisti savo gyvenimą, todėl nusprendžia nužudyti šunį- Žmogus labai ribotas. ironiškai vaizduoja žmogų, kuris nori pakeisti savo gyvenimą. Jis elgiasi ,,blogiau nei šuo”. ,,Ad astra’’ ir ,,Brisiaus galas” , noras turėti mylinčius tėvus, verčia vaiką iki galo kovoti už savo šeimą. Žiaurumo tema. Žmogaus dvasinio brendimo tema.

Antanas Baranauskas (1835–1902 m.)

• Gimė Anykščiuose. Romantizmo poetas.

• ,,Dainų dainelė”: eilėraštyje poetas aprašo Lietuvos istoriją nuo mitinių laikų iki gyvenamojo meto. Žavisi senove.

• ,,Anykščių šilelis”: pirma romantinė poema, kai buvo rašoma, šilelio jau nebebuvo. Žmogaus atminties tvarumas, vaizduotės galia yra naikinimo priešprieša. Žmogus miške patiria būties paslaptį, begalybę. Miško ramybė, grožis nutildo kasdienius rūpesčius ir pažadina kūrybines galias. Tautos atmintyje saugomas miškas yra tėvynės nemirtingumo simbolis. ,,Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?”Lietuviai ir miškas sugyvena bendrystėje.
  *Parodoma žmonių ir miško istorijos išgyvenimų paralelė. Istorinės aplinkybės. 1863 m. sukilimas. Uždrausta spauda, uždarytas Vilniaus universitetas, rusifikacija.
  *Žmogaus ryšys su gamta. Gamtos svarba – ramina, įkvepia žmogų. Tauta istorijoje. Vincas Mykolaitis.
  *S Daukantas irgi žavėjosi Lietuvos istorija.

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967 m.)

• Gimė Pilotiškių kaime. Simbolistas. Artimas santykis su motina. Mokėsi Seinių kunigų seminarijoje. 1915 m. išventintas į kunigus. Studijavo filosofiją bei filosofijos ir meno istoriją Šveicarijoje. 1935 m. oficialiai atsisakė kunigystės, 1936 m. ekskomunikuotas.

• “Vivos plango mortuos voco”: „Teisiuosius smerkia žmogžudžiai”, Teisieji būna nuteisti. Žmonės yra nepalaimos herojai, priversti žudyti vieni kitus Lyrinis subjektas pasirenka išeiti į tylumą (mirtį) dėl maištavimo .Poeto pareiga šaukti veikti. Tiesa numalšinama. Pasaulio keitimas reikalauja aukų.

• “Margi sakalai”:sakalai palieka tamsią ir nykią žemę, išskrenda skleisti šviesą, keisti pasaulį, bet negrįžta. Jie negrįžo nors saulė pradeda šviesti. Tie, kurie pasiryžta keisti pasaulį, ne visada išgyvena tai pamatyti

• “Altorių šešėly”: filosofinis romanas apie Liudą Vasarį, kuris mokosi seminarijoje tik nes jį ten įleido, nes norėjo išnaudoti.Jam geriau sekėsi kurit apie jausmu, nei kunigystės idealus. . Jis jaučia pašaukimą kunigo. Bet jo kūrįba gimsta iš kančios. Liudas renkasi kaip jam būti kunigu ar poetu.
  *Ir sūnūs nebeverkia. Kai mirti motiną pasmerkia. Nereikalinga ir tuščia
  *Žmogaus paniekinta kančia”- Žmogiškų vertybių praradimas .

• Sovietų okupacija, vertybių griūtis.
  *Aukos