Literatūros sąvokų žodynėlis

Mitas: Senovinis pasakojimas apie dievus ir pasaulio sukūrimą.
Lyrika: Literatūros rūšis, perteikianti jausmus, nuotaikas, vidinius išgyvenimus.
Žanras: Kūrinio rūšis pagal turinį ir formą (pvz., eilėraštis, romanas, drama).
Eilėraštis: Trumpas lyrinis kūrinys, dažnai su rimu ir ritmu.
Baladė: Lyrinis epinis eilėraštis apie dramatiškus, dažnai tragiškus įvykius.
Absurdas: Beprasmiška, nelogiška situacija arba reiškinys.
Frazeologizmas: Žodžių junginys su perkeltine reikšme (pvz., „lipti sienomis“ = labai nervintis).
Groteskas: Perdėjimas, keistas, iškraipytas vaizdavimas.
Ironija: Pasakoma vienaip, bet turima omenyje priešingai (dažnai švelni pašaipa).
Lyrinis subjektas: Žmogus, kurio jausmai ir mintys perteikiami lyriniame kūrinyje (nebūtinai autorius).
Metafora: Perkeltinė reikšmė be žodžio „kaip“ („gyvenimas – kelionė“).
Palyginimas: Vieno dalyko gretinimas su kitu, vartojant žodžius „kaip“, „lyg“ („švelnus kaip vėjas“).
Pagrindinė mintis: Svarbiausia kūrinio idėja, ką autorius nori pasakyti.
Paradoksas: Prieštaraujantis, bet gilesnę tiesą atskleidžiantis teiginys.
Problema: Klausimas ar sunkumas, keliamas kūrinyje (pvz., meilės, tapatybės).
Tema: Apie ką kalbama kūrinyje (pvz., draugystė, gamta, karas).
Literatūros rūšys: Trys pagrindinės: lyrika, epika, drama.
Epas: Ilgas pasakojamasis kūrinys apie svarbius įvykius ar didvyrius (pvz., „Iliada“).
Epika: Literatūros rūšis, kuri pasakoja istorijas (romanai, apsakymai).
Romanas: Didelės apimties pasakojamasis kūrinys su daug veikėjų ir siužetų.
Memuarai: Prisiminimų knyga apie tikrus įvykius ir žmones.
Novelė: Trumpas pasakojimas su netikėta pabaiga.
Apsakymas: Trumpas kūrinys apie vieną įvykį ar veikėją.
Apysaka: Vidutinės apimties kūrinys tarp apsakymo ir romano.
Apybraiža: Dokumentinis ar meninis aprašymas apie žmogų, vietą ar reiškinį.
Poetinis romanas: Romanas parašytas eilėmis, jungiantis epiką ir lyriką.
Fabula: Įvykių seka chronologine tvarka.
Ekspozicija: Kūrinio pradžia, pristatomi veikėjai, vieta, situacija.
Veiksmo užuomazga: Įvykis, kuris pradeda pagrindinį konfliktą.
Veiksmo plėtotė: Įvykių raida, konfliktų vystymasis.
Kulminacija: Įtampos viršūnė, svarbiausias įvykis.
Atomazga: Konflikto išsprendimas, pabaiga.
Epilogas: Papildoma pabaigos dalis po pagrindinės istorijos.
Laikas: Kada vyksta veiksmas (istorinis laikotarpis, metų laikas ir pan.).
Erdvė: Kur vyksta veiksmas (miestas, gamta, kambarys ir t. t.).
Perspektyvos vaizdavimas: Kaip perteikiamas veikėjų ar pasakotojo požiūris į įvykius.
Pasakotojas: Balsas, kuris pasakoja istoriją (gali būti veikėjas arba stebėtojas).
Metonimija: Reikšmės perkėlimas pagal artumą (pvz., „skaityti Maironį“ = jo kūrinius).
Drama: Literatūros rūšis, skirta vaidinti, veiksmas vyksta per dialogus ir scenas.
Farsas: Komiškas, perdėtas, dažnai absurdiškas vaidinimas ar situacija.