Istorija

1. Rytų despotijos ir jų bruožai

  • Despotinės valstybės bruožai ir funkcionavimo sąlygos:

    • Valdžios pobūdis: Valdovas (faraonas, karalius) turėjo absoliučią, neribotą ir dažnai sudievintą valdžią. Valstybės valdymas rėmėsi centralizuotu biurokratiniu aparatu.

    • Visuomenės funkcionavimas: Visuomenė buvo griežtai hierarchinė. Pagrindinės valstybės funkcijos apėmė irigacinių sistemų priežiūrą, mokesčių rinkimą, didingų statinių statybą ir kariuomenės išlaikymą.

  • Svarbiausios sąvokos:

    • Despotija: Valdymo forma, kai vienas valdovas turi neribotą, nekontroliuojamą valdžią.

    • Faraonas: Senovės Egipto valdovas, laikytas gyvu dievu žemėje ir aukščiausiuoju žyniu.

    • Viziris: Aukščiausias valdovo padėjėjas ir biurokratinio aparato vadovas Senovės Egipte.

    • Satrapas: Senovės Persijos provincijos (satrapijos) valdytojas, atsakingas už mokesčių rinkimą ir tvarką.

  • Istorinis asmenybių vaidmuo:

    • Darijus I: Persijos imperijos valdovas, sustiprinęs valstybę: padalijo ją į satrapijas, įvedė vieningą pinigų sistemą (darikus) ir nutiesė Karališkąjį kelią.

    • Nabuchodonosaras II: Naujosios Babilonijos karalius, išplėtęs valstybės ribas, užkariavęs Jeruzalę bei pavertęs Babiloną didingu kultūros ir architektūros centru.

2. Antikinė demokratija ir jos recepcija

  • Atėnų demokratijos bruožai ir sistema:

    • Tiesioginė demokratija: Visi piliečiai (vyrai nuo 20 m., turintys atėniečių tėvų kilmę) tiesiogiai priėmė sprendimus Liaudies susirinkime (eklesijoje).

    • Pilietybės ribojimai: Moterys, metekai (ateiviai) ir vergai pilietinių teisių neturėjo.

    • Recepcija: Atėnų demokratijos idėjos tapo moderniosios Vakarų pilietinės visuomenės, teisinės valstybės ir demokratinių vertybių pagrindu.

  • Svarbiausios sąvokos:

    • Polis: Senovės Graikijos miestas-valstybė, sudarytas iš miesto ir aplinkinių kaimų.

    • Demokratija: Valdymo forma, kai aukščiausioji valdžia priklauso liaudžiai (piliečiams).

    • Aristokratija: Kilmingųjų ir turtingųjų valdžia.

    • Oligarchija: Valdymo forma, kai valdžia priklauso nedidelei privilegijuotų asmenų grupei.

    • Tironija: Vienvaldystė, įgyta neteisėtu būdu (užgrobiant valdžią jėga).

  • Istorinis asmenybių vaidmuo:

    • Solonas: Atėnų archontas ir įstatymų leidėjas, panaikinęs valstiečių skolas bei vergovę už skolas, paklojęs pamatus demokratijai.

    • Periklis: Atėnų demokratijos klestėjimo epochos („Aukso amžiaus“) vadovas, įvedęs atlygį už valstybines pareigas ir išplėtęs vargingesnių piliečių teises.

3. Senovės Romos valstybingumo raida

  • Struktūriniai bruožai, galios ribos ir įvykiai:

    • 27 m. pr. Kr. – Principato įvedimas: Romos respublika peraugo į imperiją. Valdžią sutelkė Oktavianas Augustas, išlaikydamas respublikinių institucijų regimybę.

    • Dominato įvedimas (III a. pabaiga): Dioklecianas atsisakė respublikos pėdsakų ir įvedė atvirą absoliutinę monarchiją (dominatą).

  • Svarbiausios sąvokos:

    • Respublika: Valdymo forma, kurioje valdžios institucijos yra renkamos piliečių nustatytam laikui.

    • Patricijai: Senosios Romos giminės, turėjusios visas pilietines teises ir valdžios monopolį respublikos pradžioje.

    • Plebėjai: Laisvieji Romos gyventojai, neturėję kilmingos kilmės, palaipsniui išsikovoję lygias teises.

    • Konsulas: Aukščiausias renkamas Romos respublikos magistratas (buvo renkami du konsulai vieneriems metams).

    • Senatas: Romos valstybės taryba, turėjusi didžiulę įtaką užsienio ir vidaus politikai.

    • Diktatūra: Laikinas (iki 6 mėn.) absoliučių įgaliojimų suteikimas vienam asmeniui valstybės krizės atveju.

    • Principatas: Ankstyvosios Romos imperijos valdymo forma, kai valdovas (princepsas) valdo prisidengdamas respublikos institucijomis.

    • Imperatorius: Aukščiausiasis kariuomenės vadas, vėliau – monarchas Romos imperijoje.

    • Provincija: Už Italijos ribų esanti užkariauta teritorija, valdoma Romos skirto valdytojo.

    • Dominatas: Vėlyvosios Romos imperijos valdymo forma, kai imperatorius tapo absoliučiu valdovu („viešpačiu ir dievu“).

  • Istorinis asmenybių vaidmuo:

    • Oktavianas Augustas: Pirmasis Romos imperatorius, principato sistemos kūrėjas, užtikrinęs ilgalaikę vidaus taiką (Pax Romana).

    • Dioklecianas: Romos imperatorius, įvedęs dominatą ir tetrarchiją (keturių valdovų sistemą), reorganizavęs valstybės administravimą ir kariuomenę.







Civilizacijos bruožai:

Valdžia, pastovūs gyventojai, valstybingumas, miesto atsiradimas, rašto atsiradimas.


SENOVĖS EGIPTAS

Valstybė nilo upės slėnyje. 3100 m. pr. kr. faraonas Menas suvienija Egiptą su pirmąja sostine Memfiu. Valdymas - teokratinė despotija. Susiformavo vergovė.

Visuomenė: valdininkai faraonai. Žyniai bendravo su dievais. Didikai tarnavo faraonui. Viziris vadovavo vyriausybėj. Valstiečiai dirbdavo žemę. Vergai dažniausiai buvo belaisviai. Egiptietės moterys galėjo valdyti turtą, rašyti testamentą, bet negalėjo tapti raštininkėmis, žynėmis, pareigūnėmis.


MESOPOTAMIJA

Valstybė palei Tigrą ir Eufratą IV tūkst. m. pr. Kr. Pradininkai - šumerai. Karalius - religinis vadas (despotija). Miestai - valstybės suvienytos 4 kartus.


BABILONAS

Hamurabis - Babilonijos valdovas. Išleido įstatymus savo vardu. Jo valdymo laikais Babilonija suklėstėjo. Jo valdymo laikotarpiu šalis suvienyta 2 kartą.

Nabuchodonosaras II - išpletė teritoriją nuo Persijos įlankos iki Viduržemio ir Raudonosios jūros. Babilono klestėjimo laikotarpis. Šalis suvienyta 4 kartą.


PERSIJA:

Darijus I - persijos karalius. Suskirstė valstybę į 20 karinių administracinių valstybių - satrapijų. Kiekvienai jai paskyrė po 1 satrapą.

Persijos imperija išsipletė nuo dabartinės Graikijos iki Indijos. Sostinė - Persopolis.

330 m. pr. Kr. pirmoji visuotinė imperija atitenka Aleksandrui Makedoniečiui.


Despotinės valstybės bruožai:

  1. Politinės santvarkos centras yra dievas-karalius.

  2. Visuomenė gyveno vergavaldystės sąlygomis.

  3. Patriarchalinė visuomenė.

  4. Valdymo forma - despotinė monarchija. Valdžia priklauso vienam asmeniui.



ATĖNŲ DEMOKRATIJA

  • Svarbiausias įnašas: valdžios - monarchija, aristrokatija, oligarchija, tironija, demokratija.

  • Pradininkas - Solonas. Pradėjo timokratija (ne pagal kilmę, bet pagal turtą) VI a. pr. Kr.

  • Panaikino skolą ir skoline vergiją.

  • V a. pr. Kr. demokratiją įtvirtina Periklis. Įvedė atlyginimus politininkams.


ATĖNŲ DEMOKRATIJOS BRUOŽAI:

  • kiekvienoje piliečio lygiomis teisėmis dalyvavimas tautos susirinkime.

  • valdžios padalijimas įstatymų laidžiamąją, vykdomąją ir teisminę.

  • kolegialų, piliečiams atskaitingų ur reguliariai keičiamų valdžios organų egzistavimas.


SOLONO REFORMOS:

  • Sisakfija (skolų panaikinimas)

  • Turtinis cenzas (timokratija)

  • Valdymo institucijos (Bulė, Heliaja)


PERIKLIO REFORMOS:

  • Užmokestis už valstybinę tarnybą

  • Burtų traukimas

  • Pilietybės įstatymas

  • Tautos susirinkimo (eklezijos) stiprinimas


Politinis senovės graikų palikimas: demokratiškumas; pilietiškumas; supratimas, jog vieno asmens interesas turi būti aukojamas bendram piliečių labui.

Atėnų idealas - laisvas pilietis laisvoje valstybėje.

Panašumai tarp antikinės ir šiuolaikinės demokratijų: valdžia priklauso piliečiams ir jie dalyvauja valstybės valdyme.

Skirtumai tarp antikinės ir šiuolaikinės demokratijų: Atėnų demokratijoje sprendimus priimdavo tiesiogiai, o dabar dažniausiai renka atstovus, kurie priima sprendimus jų vardu.



ROMOS IMPERIJOS BRUOŽAI IR GALIOS RIBOS:

RESPUBLIKOS LAIKOTARPIS (509-27 M. PR. KR.):

  • Svarbiausia valdžios institucija - senatas.

  • Kasmet renkami du konsulai

  • Komicijos - tautos susirinkimai

  • Magistratai - aukščiausioji vykdomoji valdžia.

  • Iki III a. iki Kr. Roma tapo demokratinė, vėliau - oligarchinė respublika.


RESPUBLIKOS ŽLUGIMO PRIEŽASTYS:

  • Atsirado provincijos

  • Provincijų gyventojai privalėjo mokėti mokesčius

  • "Skaldyk ir valdyk” principas

  • Visuomenės socialiniai skirtumai. PIlietiniai karai tarp patricijų ir plebėjų

  • Karvedžiai ėmė siekti valdžios



  • ROMĖNŲ VISUOMENĖ:
    Patricijai - įžymiausi, turtingiausi
    Plebėjai - laisvi, tačiau turi ribotas pilietines teises
    Vergai - neturintys jokių teisių, turto ar laisvės


  • Gajus Julijus Cezaris įveda diktatūrą.

  • Valdant Trajanui (II a.), Romos imperijos teritorija tapo didžiausia

  • Dvylikos lentelių įstatymai - teisės normos, iškaltos 12 bronzinių plokščių.

  • Principato įvedimas 27 m. pr. Kr.

  • Principatas - santvarka, kurioje formaliai nebuvo vienvaldžio valdovo.

  • 27 m. pr. Kr. Oktavianas Augustas tapo imperatoriumi, o jo valdoma valstybė - imperija.


  • Imperijos krizė ir dominato įvedimas 284 m.:
    III a. krizės požymiai:

  • Dioklecinas įvedė dominatą - neribotą imperatoriaus valdymą.

  • Imperiją padalijo į Vakarinę ir Rytinę.

  • Tetrachija - keturių valdymas (valdė du imperatoriai ir du jų padejėjai - cezariai)

  • 395 m. Romos valstybė skilo į dvi: Vakarų Romos imperiją ir Rytų Romos imperiją (Bizantiją).

  • 476 m. barbarams nuvertus paskutinį imperatorių, Vakarų Romos imperija žlugo, kartu baigėsi ir Senovės pasaulio laikotarpis.


ROMĖNŲ POLITINIS PALIKIMAS:

  • Dėmesys įstatymo tvarkai

  • Teisės samprata

  • Senovės graikų kultūros palikimas

  • Pamatai, ant kurių formavosi šiuolaikinė Europos civilizacija.