Matematika

1 veiksmas: Pagrindinės sąvokos

Reiškiniai gali būti klasifikuojami pagal jų struktūrą ir skaitines reikšmes:

  • Algebrinis reiškinys: Reiškinys, sudarytas iš skaičių, kintamųjų ir algebrinių operacijų (sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba, kelimas laipsniu, šaknies traukimas).

  • Racionalusis reiškinys: Algebrinis reiškinys, kuriame kintamieji yra tik su sveikaisiais laipsniais (teigiamais ar neigiamais) ir be kintamųjų po šaknies ženklu. Jį galima užrašyti kaip dviejų daugianarių santykį. Pavyzdys: x2+1x−3\frac{x^2+1}{x-3}.

  • Iracionalusis reiškinys: Algebrinis reiškinys, kuriame yra kintamųjų po šaknies ženklu arba su trupmeniniais laipsniais. Pavyzdys: x+y\sqrt{x}+y arba x1/2x^{1/2}.

  • Sveikas reiškinys: Racionalusis reiškinys, kuriame nėra kintamųjų vardiklyje. Tai yra daugianaris. Pavyzdys: 3x2−5x+23x^2 - 5x + 2.

  • Trupmeninis (racionalusis) reiškinys: Racionalusis reiškinys, kuriame yra kintamųjų vardiklyje. Pavyzdys: x+1x2−4\frac{x+1}{x^2-4}.

2 veiksmas: Laipsnių savybės ir jų įrodymai

Laipsnių savybės apibrėžiamos remiantis daugybos ir dalybos apibrėžimais:

  1. am⋅an=am+na^m \cdot a^n = a^{m+n} (Kai dauginame tų pačių pagrindų laipsnius, rodiklius sudedame).

  2. aman=am−n\frac{a^m}{a^n} = a^{m-n} (Kai daliname tų pačių pagrindų laipsnius, rodiklius atimame).

  3. (am)n=am⋅n(a^m)^n = a^{m \cdot n} (Kai keliame laipsnį laipsniu, rodiklius dauginame).

  4. (a⋅b)n=an⋅bn(a \cdot b)^n = a^n \cdot b^n (Kai keliame sandaugą laipsniu, kiekvieną dauginamąjį keliame tuo pačiu laipsniu).

  5. (ab)n=anbn\left(\frac{a}{b}\right)^n = \frac{a^n}{b^n} (Kai keliame santykį laipsniu, skaitiklį ir vardiklį keliame tuo pačiu laipsniu).

  6. a0=1a^0 = 1 (Kai a≠0a \neq 0). (Bet koks nelygus nuliui pagrindas pakeltas nuliniu laipsniu yra 11).

  7. a−n=1ana^{-n} = \frac{1}{a^n} (Kai a≠0a \neq 0). (Neigiamas rodiklis reiškia atvirkštinį skaičių).

3 veiksmas: Vienanariai ir jų savybės
  • Vienanaris: Tai yra skaičius, kintamasis arba jų sandauga. Vienanaris neturi sudėties ar atimties simbolių. Pavyzdys: 5x2y5x^2y.

  • Vienanario koeficientas: Tai skaitinė dalis vienanaryje. Pavyzdyje 5x2y5x^2y, koeficientas yra 55.

  • Vienanario laipsnis: Tai visų kintamųjų rodiklių suma. Pavyzdyje 5x2y5x^2y (kur y=y1y=y^1), laipsnis yra 2+1=32+1=3.

4 veiksmas: Veiksmai su vienanariais ir daugianariais
  • Sudėtis ir atimtis su vienanariais: Galima atlikti tik su panašiais vienanariais (turi tuos pačius kintamuosius su tais pačiais laipsniais). Koeficientai sudedami arba atimami. Pavyzdys: 3x2+5x2=(3+5)x2=8x23x^2 + 5x^2 = (3+5)x^2 = 8x^2.

  • Daugyba su vienanariais: Vienanariai dauginami dauginant koeficientus ir sudedant kintamųjų rodiklius. Pavyzdys: (2x3)⋅(4x2)=(2⋅4)x3+2=8x5(2x^3) \cdot (4x^2) = (2 \cdot 4)x^{3+2} = 8x^5.

  • Daugyba su daugianariais: Kiekvienas daugianario narys dauginamas su kiekvienu kito daugianario nariu. Pavyzdys: (x+2)(x+3)=x(x+3)+2(x+3)=x2+3x+2x+6=x2+5x+6(x+2)(x+3) = x(x+3) + 2(x+3) = x^2 + 3x + 2x + 6 = x^2 + 5x + 6.

5 veiksmas: Kvadratinės ir kubinės greitosios daugybos formulės bei jų įrodymai

Šios formulės leidžia greitai atlikti tam tikrus daugybos veiksmus:

  1. Skirtumo kvadratas: (a−b)2=a2−2ab+b2(a-b)^2 = a^2 - 2ab + b^2.

    • Įrodymas: (a−b)2=(a−b)(a−b)=a(a−b)−b(a−b)=a2−ab−ba+b2=a2−2ab+b2(a-b)^2 = (a-b)(a-b) = a(a-b) - b(a-b) = a^2 - ab - ba + b^2 = a^2 - 2ab + b^2.

  2. Sumos kvadratas: (a+b)2=a2+2ab+b2(a+b)^2 = a^2 + 2ab + b^2.

    • Įrodymas: (a+b)2=(a+b)(a+b)=a(a+b)+b(a+b)=a2+ab+ba+b2=a2+2ab+b2(a+b)^2 = (a+b)(a+b) = a(a+b) + b(a+b) = a^2 + ab + ba + b^2 = a^2 + 2ab + b^2.

  3. Kvadratų skirtumas: a2−b2=(a−b)(a+b)a^2 - b^2 = (a-b)(a+b).

    • Įrodymas: (a−b)(a+b)=a(a+b)−b(a+b)=a2+ab−ba−b2=a2−b2(a-b)(a+b) = a(a+b) - b(a+b) = a^2 + ab - ba - b^2 = a^2 - b^2.

  4. Kubų suma: a3+b3=(a+b)(a2−ab+b2)a^3 + b^3 = (a+b)(a^2 - ab + b^2).

    • Įrodymas: (a+b)(a2−ab+b2)=a(a2−ab+b2)+b(a2−ab+b2)=a3−a2b+ab2+ba2−ab2+b3=a3+b3(a+b)(a^2 - ab + b^2) = a(a^2 - ab + b^2) + b(a^2 - ab + b^2) = a^3 - a^2b + ab^2 + ba^2 - ab^2 + b^3 = a^3 + b^3.

  5. Kubų skirtumas: a3−b3=(a−b)(a2+ab+b2)a^3 - b^3 = (a-b)(a^2 + ab + b^2).

    • Įrodymas: (a−b)(a2+ab+b2)=a(a2+ab+b2)−b(a2+ab+b2)=a3+a2b+ab2−ba2−ab2−b3=a3−b3(a-b)(a^2 + ab + b^2) = a(a^2 + ab + b^2) - b(a^2 + ab + b^2) = a^3 + a^2b + ab^2 - ba^2 - ab^2 - b^3 = a^3 - b^3.

  6. Sumos kubas: (a+b)3=a3+3a2b+3ab2+b3(a+b)^3 = a^3 + 3a^2b + 3ab^2 + b^3.

    • Įrodymas: (a+b)3=(a+b)(a+b)2=(a+b)(a2+2ab+b2)=a(a2+2ab+b2)+b(a2+2ab+b2)=a3+2a2b+ab2+a2b+2ab2+b3=a3+3a2b+3ab2+b3(a+b)^3 = (a+b)(a+b)^2 = (a+b)(a^2 + 2ab + b^2) = a(a^2 + 2ab + b^2) + b(a^2 + 2ab + b^2) = a^3 + 2a^2b + ab^2 + a^2b + 2ab^2 + b^3 = a^3 + 3a^2b + 3ab^2 + b^3.

  7. Skirtumo kubas: (a−b)3=a3−3a2b+3ab2−b3(a-b)^3 = a^3 - 3a^2b + 3ab^2 - b^3.

    • Įrodymas: (a−b)3=(a−b)(a−b)2=(a−b)(a2−2ab+b2)=a(a2−2ab+b2)−b(a2−2ab+b2)=a3−2a2b+ab2−a2b+2ab2−b3=a3−3a2b+3ab2−b3(a-b)^3 = (a-b)(a-b)^2 = (a-b)(a^2 - 2ab + b^2) = a(a^2 - 2ab + b^2) - b(a^2 - 2ab + b^2) = a^3 - 2a^2b + ab^2 - a^2b + 2ab^2 - b^3 = a^3 - 3a^2b + 3ab^2 - b^3.

6 veiksmas: Pilnojo kvadrato išskyrimas

Pilnojo kvadrato išskyrimas daugianaryje yra procesas, kai daugianaris pertvarkomas į tokią formą, kad dalis jo atitiktų (a±b)2(a \pm b)^2 formulę. Tai ypač naudinga sprendžiant kvadratines lygtis ar nagrinėjant funkcijas.

Pavyzdys: Išskirti pilnąjį kvadratą iš x2+6x+10x^2 + 6x + 10.

  • Norime gauti formą (x+a)2+c(x+a)^2 + c.

  • Žinome, kad (x+a)2=x2+2ax+a2(x+a)^2 = x^2 + 2ax + a^2.

  • Lyginant x2+6xx^2 + 6x su x2+2axx^2 + 2ax, matome, kad 2a=62a = 6, todėl a=3a = 3.

  • Taigi, (x+3)2=x2+6x+9(x+3)^2 = x^2 + 6x + 9.

  • Originalus reiškinys yra x2+6x+10x^2 + 6x + 10.

  • Galime jį perrašyti kaip (x2+6x+9)+1(x^2 + 6x + 9) + 1.

  • Taigi, x2+6x+10=(x+3)2+1x^2 + 6x + 10 = (x+3)^2 + 1.

Šiuo atveju (x+3)2(x+3)^2 yra pilnas kvadratas.

7 veiksmas: Kvadratinio daugianario ekstremalių reikšmių nustatymas

Kvadratinio daugianario, užrašyto standartine forma f(x)=ax2+bx+cf(x) = ax^2 + bx + c, didžiausią ar mažiausią reikšmę galima nustatyti pagal koeficientą aa ir viršūnės koordinates.

  • Jei a>0a > 0 (parabolė eina į viršų), funkcija turi mažiausią reikšmę viršūnėje.

  • Jei a<0a < 0 (parabolė eina žemyn), funkcija turi didžiausią reikšmę viršūnėje.

Viršūnės x-koordinatė randama pagal formulę: xv=−b2ax_v = -\frac{b}{2a}.

Viršūnės y-koordinatė (ekstremali reikšmė) randama įstatant x<em>vx<em>v į funkciją: y</em>v=f(xv)y</em>v = f(x_v).

Pavyzdys: Rasti f(x)=2x2−8x+11f(x) = 2x^2 - 8x + 11 didžiausią/mažiausią reikšmę.

  • Čia a=2a = 2 (teigiamas), todėl funkcija turi mažiausią reikšmę.

  • Viršūnės x-koordinatė: xv=−−82⋅2=−−84=2x_v = -\frac{-8}{2 \cdot 2} = -\frac{-8}{4} = 2.

  • Viršūnės y-koordinatė (mažiausia reikšmė): f(2)=2(2)2−8(2)+11=2(4)−16+11=8−16+11=3f(2) = 2(2)^2 - 8(2) + 11 = 2(4) - 16 + 11 = 8 - 16 + 11 = 3.

Taigi, mažiausia reikšmė yra 33 ir ji pasiekiama, kai x=2x = 2.