Išsamios Asmenybės Psichologijos Teorijų Konspektyvos: Bandura, Kelly, Maslow, Frankl ir Lewin ir kt. Studijų Konspektas

Albert Bandura ir Socialinė-kognityvinė asmenybės teorija

• Biografinis kontekstas: Albert Bandura – kanadiečių ir amerikiečių psichologas, augęs imigrantų šeimoje (tėvas iš Lenkijos, motina iš Ukrainos). Jis buvo jauniausias vaikas, gyveno mažame miestelyje. Baigė bakalauro, magistro ir daktaro studijas, dirbo Stenfordo universitete. Psichologiją pasirinko atsitiktinai, nes tai tiko jo tvarkaraščiui, tačiau sritis jam itin patiko.

• Pagrindiniai principai:     * Plastiškumas: Elgesys išmokstamas per sąlygojimą ir modeliavimą.     * Kontrolė: Elgesį kontroliuoja tiek išoriniai faktoriai (aplinka), tiek vidiniai faktoriai (mintys).     * Triadinis priežastingumo modelis: Žmogus kontroliuoja savo gyvenimą per elgesio, aplinkos ir asmenybės (kognityvinių) faktorių sąveiką. Žmogus gali rinktis savo elgesį ir aplinką.     * Savęs efektyvumas (Self-efficacy): Pasitikėjimas savo gebėjimais atlikti veiksmą, kuris sukels pageidaujamas pasekmes specifinėje situacijoje.     * Gamtos kontrolė: Žmogus geba mokytis kontroliuoti savo prigimtį ir keisti gyvenimo kokybę.     * Moraliniai sprendimai dviprasmiškose situacijose: Pasikliaunama tokiais mechanizmais kaip elgesio pervertinimas, pasekmių ignoravimas ar iškraipymas, atsakomybės neprisiėmimas bei aukos kaltinimas.

• Klasikinio eksperimento su lėle „Bobo“ etapai:     1. Pirma grupė (vaikai nuo $3$ iki $6$ metų) per veidrodinį stiklą stebėjo suaugusįjį, kuris po nesėkmės daužė lėlę „Bobo“.     2. Antra grupė stebėjo tą patį elgesį, tačiau vaizdo įraše.     3. Trečia grupė stebėjo agresyvų elgesį animacinio filmuko pavidalu.     4. Ketvirta grupė (kontrolinė) nestebėjo jokio agresyvaus elgesio.     5. Visų grupių vaikai vėliau žaidė tame pačiame kambaryje.     6. Eksperimentatoriai sukėlė vaikams nepasitenkinimą atimdami žaislus.     7. Rezultatai: Vaikai, matę agresyvų elgesį (visais formatais), elgėsi gerokai agresyviau nei tie, kurie jo nematė.

• Mokymasis stebint: Tai netiesioginis išmokimas, įgytas stebint kitus. Asmeninis paskatinimas nebūtinas. Žmogus yra lankstus mokytis įgūdžių ir požiūrių.

• Mokymosi stebint sąlygos:     * Dėmesys: Nepastebėjus objekto, išmokimas neįvyksta.     * Atmintis: Kognityvinės funkcijos turi būti pakankamos informacijai išsaugoti.     * Fizinės galimybės: Gebėjimas fiziškai atlikti stebimą elgesį.     * Motyvacija: Noras atlikti veiksmą.

• Faktoriai, lemiantys modeliavimą:     * Objekto charakteristikos: Dažniau modeliuojami aukštesnio statuso, sėkmingi, stiprūs, puikių įgūdžių turintys žmonės.     * Stebėtojo charakteristikos: Dažniau modeliuoti linkę žemesnio statuso, neįgudę, silpnesni asmenys.     * Pasekmės: Dažniau modeliuojamas elgesys, kuris yra teigiamai vertinamas objekto arba sulaukia pastiprinimo.

• Kognityviniai procesai modeliavime: Tai ne tik imitacija, bet ir informacijos suvokimas simboliais, veiksmų susiejimas ir išsaugojimas ateičiai.

Triadinis elgesio priežastingumo modelis ir Savęs efektyvumas

• Asmenybės ir aplinkos sąveika:     * Skirtingi žmonės renkasi skirtingą aplinką, kuri juos formuoja.     * Asmenybė interpretuoja reiškinius ir formuoja reakcijas į juos.     * Asmenybė padeda kurti situacijas, į kurias vėliau pati reaguoja.

• Abipusis determinizmas: Asmenybė, aplinka ir elgesys veikia kaip susiję, vienas kitą lemiantys veiksniai.

• Atsitiktinumas: Kasdienybę veikia neplanuoti įvykiai ir susitikimai. Nors jie nekontroliuojami, žmogus gali padidinti jų tikimybę ruošdamasis. L. Pasteur mintis: „Papildomos galimybės aplanko tuos, kurie joms rengiasi“.

• Savęs efektyvumo stiprinimo būdai:     1. Patirties įgijimas (sėkmingas veiksmų atlikimas).     2. Socialinis modeliavimas (matant kitų sėkmę).     3. Socialinis įteigimas ir aplinkinių palaikymas.     4. Emocinės būsenos (silpnesnės, ramios emocijos padeda geriau vertinti savo galimybes).

• Elgesio savireguliacija: Žmogus kontroliuoja save stebėdamas savo veiksmus, juos vertindamas ir planuodamas apdovanojimus sau.

Julian Rotter ir Walter Mischel teorijos

• J. Rotter socialinio išmokimo teorija:     * Sąveika: Elgesys mokomasi sąveikaujant su aplinka ir kitais žmonėmis.     * Kognityvinis faktorius: Elgesį lemia suvokimas, vertybės ir lūkesčiai.     * Prielaidos: Asmenybė turi stabilių struktūrų, elgesys yra nukreiptas į tikslą, žmonės geba numatyti įvykius.

• Kontrolės lokusas:     * Vidinis: Įsitikinimas, kad pasekmės priklauso nuo paties pastangų (pvz., „neišlaikiau, nes nesimokiau“).     * Išorinis: Įsitikinimas, kad viską lemia likimas, sėkmė ar išoriniai trukdžiai (pvz., „neišlaikiau, nes kompiuteris užstrigo“).     * Pavyzdžiai:         - Sėkmė gyvenime: A (tik sėkmė) vs B (pats kuria).         - Oras: A (galima prisišaukti) vs B (nepriklauso nuo norų).         - Pažymiai: A (sėkmės dalykas) vs B (darbo rezultatas).         - Tarša: A (nieko nepakeisi) vs B (dirbdami kartu sustabdysime).         - Saugumas: A (atėjo laikas mirti) vs B (saugos priemonės padeda).

• Poreikio komponentai: Poreikio potencialas, poreikio vertė ir veikimo laisvė (lūkestis, kad elgesys suteiks pastiprinimą).

• W. Mischel teorija:     * Nuoseklumo paradoksas: Bruožai pastovūs, bet elgesys kinta priklausomai nuo situacijos.     * Individo-situacijos sąveika: Elgesio numatymas remiasi formule: „Jei situacija A, tai elgesys X; jei situacija B, tai elgesys Y“.

• Kognityviniai-afektiniai asmenybės vienetai:     1. Kodavimo strategijos: Informacijos grupavimo būdas.     2. Kompetencijos ir savireguliacija: Intelektas ir paties išsikelti tikslai.     3. Lūkesčiai ir įsitikinimai: Spėjimai apie pasekmes.     4. Subjektyvūs tikslai ir vertybės.     5. Emocinės reakcijos: Jausmai ir fiziologinės reakcijos.

G. A. Kelly: Asmenybės konstruktų teorija

• Principai:     * Svarbiausias motyvas – ateities įvykių numatymas.     * Individas kaip mokslininkas: Kelia hipotezes, jas tikrina ir prognozuoja.     * Konstruktų alternatyvumas: Įvykiai neturi vienos prasmės, ji priklauso nuo individualios interpretacijos (konstrukto).

• Asmenybės konstruktas: Tai būdas suvokti objektų panašumus ir skirtumus. Pagal Kelly, asmenybės procesai yra „psichikos kanalai“, kuriais žmogus žengia siekdamas numatyti ateitį.

• Pagrindinio postulato išvados:     1. Konstrukcija: Numatome ateitį per įvykių atkartojamumą.     2. Individualumas: Žmonių konstruktai skiriasi dėl skirtingų patirčių.     3. Organizacija: Konstruktai sudaro hierarchinę sistemą.     4. Dichotomija: Konstruktų sistema susideda iš priešingų polių (iki galutinio skaičiaus).     5. Pasirinkimas: Renkamės tą pusę, kuri labiau plečia mūsų supratimą.     6. Pritaikomumas: Konstruktai tinka tik apibrėžtiems įvykiams.     7. Patirtis: Sistema kinta tikslinant numatymus.     8. Moduliacija: Pokyčiai priklauso nuo konstruktų pralaidumo.     9. Fragmentacija: Galima turėti prieštaringų konstruktų.     10. Bendrumas: Panašios konstruktų sistemos lemia panašų elgesį.     11. Socialumas: Prisidedame prie kitų asmenų konstruktų kūrimo.

• Psichoterapijos metodai: Fiksuoto vaidmens metodas (elgesys per kitą vaidmenį) ir repertuaro metodas (svarbių asmenų interpretacija).

Asmenybės bruožų teorijos: Allport, Cattell, Eysenck

• G. Allport principai:     * Kiekvienas individas yra unikalus.     * Elgesį lemia sąmoningi motyvai.     * Asmenybė – tai „psichofizinių sistemų dinamiška organizacija“.

• Bruožų klasifikacija:     * Bendrieji: Būdingi kultūrai.     * Individualūs:         - Pagrindiniai: Matomi visose situacijose (pvz., rami, kukli).         - Šalutiniai: Pasireiškia tik specifinėmis aplinkybėmis.         - Šerdiniai: Persmelkia visą būdą.     * Propriumas: Savybės, kurios yra svarbios pačiam „aš“.

• Elgesio motyvacija:     * Motyvaciniai bruožai: Inicijuoja elgesį (poreikis jaustis šiltai).     * Stilistiniai bruožai: Nukreipia veiksmus (kaip konkrečiai rengiamasi).     * Funkcinė autonomija: Motyvai gali keistis, bet elgesys išlikti.     * Kas nėra funkciškai autonomiška: Fiziologiniai poreikiai, refleksai, temperamentas, įpročiai, neurotiniai simptomai.

• Asmenybės raidos etapai (Allport):     1. Kūniškasis „aš“ ($0$-$1$ m.).     2. Identiškumas ($1$-$2$ m.).     3. Savivertė ($2$-$3$ m.): pasididžiavimas/gėda.     4. Savęs plėtimas ($3$-$4$ m.): tapatinimasis su daiktais.     5. Savęs vaizdas ($4$-$6$ m.): vaidmenų lūkesčiai.     6. Racionalumas ($6$-$12$ m.): loginis mąstymas.     7. Propriumo stiprinimas (paauglystė): tikslai.     8. Žinojimas (suaugystė): asmenybės vienovė.

• R. B. Cattell: Išskyrė $16$ asmenybės faktorių, kurios vėliau tapo „Didžiuoju penketu“. Naudojo tris duomenų tipus: L (gyvenimo įvykiai), Q (klausimynai), T (objektyvūs testai).

• H. J. Eysenck: Išskyrė superfaktorius (tipus). Elgesio lygmenys: specifiniai veiksmai -> įpročiai -> bruožai -> tipai.

Humanistinė asmenybės teorija (A. Maslow ir C. Rogers)

• A. Maslow: Holistinė-dinaminė teorija:     * Visas žmogus yra motyvuotas.     * Egzistuoja poreikių hierarchija.     * Poreikių rūšys: Fiziologiniai (atsinaujinantys), saugumo, socialiniai, savigarbos/reputacijos, saviaaktualizacijos.     * Kiti poreikiai: Estetiniai, kognityviniai (žinojimo), neurotiniai (vedantys į patologiją).     * Savęs aktualizavimas: Puoselėja B (Being) vertybes: tiesą, grožį, teisingumą. Neturi psichopatologijų.     * Jonah kompleksas: Sėkmės baimė dėl baimės neatlaikyti intensyvių emocijų ar lyginimo su kitais.

• C. Rogers: Į asmenį orientuota teorija:     * Aktualizuojanti tendencija: Vienintelė elgesį motyvuojanti jėga – judėjimas link potencialo atskleidimo.     * Savastis: Skiriamas realusis „Aš“ ir idealusis „Aš“. Fenomenologinis laukas apima visas patirtis.     * Sąlyginė vertė: Kai žmogus jaučiasi vertinamas tik tada, kai pateisina kitų lūkesčius, tai veda į nesuderinamumą.     * Psichologiškai sveika asmenybė: Pasitiki savo organizmu, yra atvira naujai patirčiai, gyvena čia ir dabar, jaučia vidinę laisvę.

Egzistencinės teorijos: Frankl, Binswanger, Boss

• V. E. Frankl: Logoterapija:     * Pagrindas: Prasmės ieškojimo motyvas.     * Logoterapijos trikampis: Valios laisvė, siekis atrasti prasmę, gyvenimo prasmė (prasmingas bet kokiomis sąlygomis).     * Dvasia (noetinis komponentas): Atsakingumas, autentiškumas, vertybės.     * Prasmės radimo būdai: Kūryba (ką duodame), patyrimas (ką imame), požiūris į likimą (kančia).     * Egzistencinis vakuumas: Nuobodulys ir apatija, kai prasmė nerandama.

• L. Binswanger ir M. Boss:     * Dasein (Būtis pasaulyje): Žmogus nuolat kuria kiekvieną akimirką.     * Pasaulio projektas: Individualus būdas būti pasaulyje.     * Egzistencialai (M. Boss): Erdviškumas, laikiškumas, kūniškumas, dalinimasis, nusiteikimas, mirtingumas.

Personologija (H. A. Murray) ir Lauko teorija (K. Z. Lewin)

• H. A. Murray:     * Asmenybė slypi smegenyse.     * Elgesio tikslas – įtampos mažinimas.     * Išskyrė $20$ poreikių (savigarbos, pasiekimo, artumo, agresijos ir kt.).     * Presai: Aplinkos faktoriai, kurie padeda ($\alpha$ presai) arba trukdo ($\beta$ presai) pasiekti tikslą.

• K. Z. Lewin: Lauko teorija:     * Elgesys yra asmenybės ir psichologinės erdvės funkcija: $B = f(P, E)$.     * Dinaminiai procesai: Įtampa, poreikis, valentingumas (objekto patrauklumas/atstūmimas), vektoriai (jėgos).     * Zeigarnik efektas: Geriau įsimenamos nebaigtos užduotys dėl išlikusios įtampos.     * Elgesio keitimo modelis: Atšilimas ($unfreezing$) -> Pokytis ($change$) -> Užsišaldymas ($refreezing$).     * Vadovavimo stiliai: Autoritarinis, demokratinis, nedirektyvus ($laissez-faire$).