Tempiamas akies ertmės slėgio (akispūdžio), palaiko akies obuolio formą.
Paviršius baltas ir lygus, panašus į kiaušinio baltymą/ baltyminis dangalas arba baltymas.
Nedaug kraujagyslių, kapiliarai maži ir retai išsidėstę.
Odeną priekyje dengia junginė.
Užpakalyje odena plona, puri, per išporėjusias angutes įeina akies arterijos ir nervai.
Užpakalyje odeną perveria regos nervas, odena sudaro išorinį jo dangalą, pereinantį į kietąjį smegenų dangalą.
Ragenos perėjimas į odeną vadinamas ragenos kraštu, limbus corneae.
Toje vietoje yra apskritas endotelinis kanalas, veninis odenos antis, sinus venosus sclerae, Schlemm‘o kanalas – į jį nuteka akies skystis, gaminamas krumplyno.
Ragena, Cornea
1/6 skaidulinio dangalo.
Skaidri, permatoma, joje nėra nei kraujagyslių, nei limfagyslių.
Labiausiai išgaubta į priekį, plonesnė centre (0,5-0,8 mm).
Veikia kaip fiksuotas lęšis – laužia spindulius ir fokusuoja juos į tinklainę.
Rageną histologiškai sudaro 5 sluoksniai.
Įnervuoja akinis nervas, n. ophtalmicus, pasibaigiantis polimodalinės funkcijos receptoriais, kurių dirginimas → mirkčiojimas ir gausi ašarų sekrecija.
Kraujagyslinis Dangalas, Tunica Vasculosa Bulbi
Beveik išimtinai sudarytas iš akies obuolio kraujagyslių
Minkštos konsistencijos, tamsus nuo pigmento
3 struktūriškai ir funkciškai skirtingos dalys:
Rainelė, iris – priekinė dalis
Krumplynas, corpus ciliare – vidurinė dalis
Gyslainė, chorioidea – užpakalinė dalis
Rainelė, Iris
Reguliuojama diafragma apie centrinę angą, vyzdį, pupilla
Vyzdžio skersmuo gali kisti nuo 1 iki 8 mm, (veikiant vaistams – dar labiau)
Kontroliuojamas į akį patenkančios šviesos srautas, kuris gali būti padidinamas ar sumažinamas net 32 kartus.
Užpakalinis paviršius, facies posterior, prigludęs prie lęšio, jame yra pigmentinės ląstelės, melanocitai, lemiantys rainelės spalvą.
Priekinis paviršius neturi epitelio
Vyzdžio sutraukiamasis raumuo, m. sphincter pupillae
Vyzdžio plečiamasis raumuo, m. dilatator pupillae
Šviesos srauto patekimo reguliavimas:
Ryški šviesa
Normali šviesa
Blausi šviesa
Krumplynas, Corpus Ciliare
Nenutrūkstamas gyslainės tęsinys, priekyje pereinantis į rainelę
Susijęs su lęšio pakabinimu ir jo akomodacija
Krumplynas gamina akies skystį
Užpakalyje liečiasi su stiklakūniu
Dalyvauja aprūpinant rainelę krauju, yra gausiai vaskuliarizuotas
Skiriamos 3 dalys:
Krumplyno ratas, orbiculus ciliaris – prie kurio priekinio paviršiaus prisitvirtina krumplyninis raištis, zonula ciliaris; visų skaidulų visuma vadinama lęšio pakabinamuoju raiščiu, lig. suspensorium lentis
Krumplyno vainikas, corona ciliaris – sudarytas iš kraujagyslinių ataugų, proc. ciliaris, gaminančių akies skystį, užpildantį akies kamerų ertmes
Krumplyno raumuo, m. ciliaris – užpakalinėje krumplyno dalyje, jo pagrindas
Regos nervo ganglinis sluoksnis, stratum ganglionare n. optici:
Iš ganglinių ląstelių, kurių aksonai sudaro regos nervą
Ganglinė ląstelė jungiasi su keliom II eilės bipolinėm ląstelėm
II eilės bipolinės ląstelės - su keliom I eilės bipolinėm ląstelėm
I eilės bipolinės ląstelės – su grupe lazdelių ir kolbelių
Receptorinis laukas - vienos ganglinės ląstelės aptarnaujama zona
Fotoreceptoriai
Verčia šviesos bangų dirgiklius nerviniais impulsais.
Viso tinklainėje apie 130 milijonų fotoreceptorių:
Lazdelės, bacilli:
Lazdelių yra daugiau, jos išsisklaidę po visą tinklainę.
Lazdelėse yra fotojautraus pigmento rodopsino.
Lazdelės pritaikytos matyti tamsoje, jomis spalvų neskiriame, bet įžiūrime objekto formą. Tamsoje spalvų nematome.
Kolbelės, coni:
Kolbelių yra mažiau, jos susitelkę centrinėje tinklainės dalyje.
Kolbelės suvokia tik ryškią šviesą, padeda skirti smulkias detales ir spalvas.
Kolbelėse yra fotojautraus pigmento jodopsino.
Mūsų spalvinis matymas priklauso nuo visumos nervinių impulsų iš trijų tipų kolbelių (trichromatinis matymas), geriausiai fiksuojančių skirtingo ilgio šviesos bangas:
Apie 420nm – mėlyna spalva; 5-10% visų kolbelių
Apie 530nm - žalia spalva;
Apie 560nm – raudona; jų daugiausia
Dėl kolbelių veiklos sutrikimo žmogus gali neskirti vienos ar kelių spalvų (dažniausiai raudonos arba žalios). Tai paveldima liga – daltonizmas.
Reginė tinklainės dalis, pars optica retinae
Arti tinklainės geometrinio centro yra šviesus apskritas iškilimas – regos nervo diskas, discus nervi optici – tai regos nervo pradžia
Disko centre yra disko įduba, excavatio disci – pro ją ateina/išeina tinklainės kraujagyslės
Diskas dar vadinamas akląja dėme, nes jame nėra šviesai jautrių receptorių
3-4 mm į šoną nuo regos nervo disko yra jautriausia tinklainės vieta – geltonoji dėmė, macula lutea – apskritas/ovalus įdubimas, rausvai rudo atspalvio.
Geltonoji dėmė – jautriausia tinklainės vieta, sudaryta vien tik iš kolbelių, čia didžiausia tinklainės skiriamoji geba, daiktai matomi ryškiausiai.
Akies optinė ašis nukreipiama taip, kad stebimo objekto atvaizdas atsidurtų geltonojoje dėmėje.
Geltonosios dėmės centre yra centrinė įduba, fovea centralis – neturi jokių kraujagyslių, tinklainė čia labai suplonėjusi, neturi tam tikrų sluoksnių.
Amžinė Geltonosios Dėmės Degeneracija
Tai amžiaus nulemta centrinę tinklainės dalį, būtent geltonąją dėmę, pažeidžianti degeneracinė liga.
Ji pasireiškia ryškiu centrinio regėjimo pablogėjimu.
Rizikos faktoriai:
Amžius
Paveldimumas
Šviesi akių rainelės spalva
Rūkymas – 2 kartus padidina ligos išsivystymo riziką