Lietuva Rusijos Imperijos Sudėtyje 1795-1863 m.

Lietuva Rusijos Imperijos Sudėtyje (1795-1863 m.)

Napoleono Invazija ir Pasekmės

  • 1812 m. Napoleonas įsiveržė į Rusijos imperiją. Lietuviai tikėjosi išsilaisvinti.

  • Napoleono kariuomenė pralaimėjo, Rusija vėl įtvirtino valdžią, prasidėjo represijos.

Lietuvos Bajorijos Politiniai Siekiai

  • LDK Autonomija (Nepriklausomybė): Siekis atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

  • LDK Tradicijų ir Teisių Išsaugojimas:- Lietuvos Statutas (galiojo iki 1840 m.).

    • Bajorų savivalda.

    • Seimeliai.

    • Seniūnijų sistema.

    • Lenkų kalba administracijoje ir mokyklose.

    • Romos katalikų tikėjimo privilegijos.

  • Sukilimai: Dalis bajorų tikėjo, kad sukilimais galima atkurti Lietuvos-Lenkijos valstybę.

  • Aktyvumas Sukilimuose: Dalyvavimas 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose.

  • Priklausymo Elitui Išsaugojimas: Siekis išlaikyti privilegijas.

Napoleono Politika Lietuvoje (1812 m.)

  • Birželio 28 d. Vilniuje įkurta Laikinoji Lietuvos Vyriausybės komisija.

  • Leido formuoti lietuviškus karinius dalinius.

  • Leido vietiniams bajorams rinkti pavietų pareigūnus ir organizuoti savivaldą pagal senąsias tradicijas.

Rusijos Valdžios Veiksmai

  • Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, Lietuva galutinai pateko Rusijos imperijos žinion.

  • Palaipsniui pašalino senosios tvarkos likučius.

  • Siekė suformuoti lojalius piliečius.

  • Lietuvos elitas (bajorija ir kiti sluoksniai) priešinosi nelaisvei.

  • Bajorija išlaikė dvigubą savimonę (lenkai ir lietuviai).

  • Elitas, negalėdamas veikti politikoje, jėgas nukreipė į švietimą.

  • XIX a. I-oje pusėje suklestėjo intelektualinis ir kultūrinis gyvenimas.

  • Konservatyvi caro valdžios politika stabdė socialinį ir ekonominį modernėjimą.

  • XIX a. viduryje panaikino baudžiavą ir kitus luominius apribojimus (priverstinai).

  • Po 1863 m. aktyvus rusinimas, tačiau patyrė pasipriešinimą (katalikų bažnyčia, valstiečiai, inteligentai).

Administraciniai Pokyčiai

  • XIX a. Lietuvos (LDK) kaip atskiro vieneto nebuvo (išskyrus Užnemunę).

  • Užnemunė po 1795 m. priklausė Prūsijai (iki 1807 m.), vėliau Varšuvos kunigaikštystei.

  • 1815 m. Vienos kongreso nutarimu Užnemunė tapo autonomiškos Lenkijos karalystės dalimi.

  • 1794 m. antirusiškas sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje.

  • Rusijos imperija prijungė Lietuvą 1795-1796 m. (Jekaterina II).

Administraciniai Vienetai

  • Įsteigė naujus administracinius vienetus (1795 m. Vilniaus gubernija).

  • Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijos.

  • Nauja administracinė sistema.

  • Lietuvoje Rusija paliko galioti senąją teismų tvarką.

  • Valstybiniai dvarai buvo atiduodami rusų bajorams.

  • 1796 m. Pavlas I amnestavo sukilėlius, grąžino dvarus, beveik nekeitė švietimo sistemos, padidino mokesčius ir įvedė rekrūtų prievolę (25 tarnybos metai).

Pasipriešinimas Okupacijai (1795-1831 m.)

  • Išsivadavimo kovos prasidėjo 1794 m. T. Kosciuškos sukilimo metu.

  • Susiformavo politiniai orientyrai:- Siekis išlaikyti savarankiškumą nuo Lenkijos sukilėlių.

    • Į sukilimą siekta įtraukti lietuvius valstiečius.

    • Pralaimėti sukilimai lėmė lietuvių emigracijos bangą.

  • Lietuvių ir lenkų emigrantai kūrė radikalius išsivadavimo kovų planus.

Sukilimai ir Įvykiai

  1. Kosciuškos sukilimas. Pirmasis didesnis pasipriešinimas.

  2. 1807 m. Tilžės taika ir Varšuvos kunigaikštystės įkūrimas.

  3. Užnemunėje (Varšuvos kunigaikštystė) Napoleonas įvedė Konstituciją, kuri panaikino baudžiavą ir paskelbė visus gyventojus įstatymiškai lygiais.

Tautinis Sąjūdis

  • Pradininkai: S.T. Stanevičius, S. Daukantas, K. Nezabitauskas-Zabitis („Šlovė Žemaičių“).

  • Tikslai:- Lietuvių kalbos ir kultūros atkūrimas.

    • Švietimo plėtra lietuvių kalba (slaptos mokyklos, knygnešiai).

    • Kova prieš rusinimą ir spaudos draudimą.

    • Siekti valstiečių išsilavinimo ir politinio aktyvumo.

    • Kurti lietuvių tautinę inteligentiją.

    • Nepriklausomybė.

Simono Daukanto ir Motiejaus Valančiaus Veikla

  1. Skatino lietuvių tautinį sąmoningumą per istoriją.

  2. Įkūrė ir organizavo slaptąsias lietuviškas mokyklas.

  3. Rašė religines ir moralines knygas lietuviškai.

  4. Slaptai priešinosi spaudos draudimui.

1830-1831 m. Sukilimas
Priežastys

A) Vidinės:

  1. Valstiečiai nepatenkinti klasių nelygybe ir baudžiava.

  2. Valstiečiai nepatenkinti rekrutų ėmimu.

  3. Rusijos imperijoje vyravo absoliutizmas.

B) Išorinės:

  1. 1830 m. liepos 27-29 d. Prancūzų revoliucija.

  2. Vakarų Europoje kilusios revoliucijos paskatino tautų išsivadavimo kovą.

  3. Belgijos atsiskyrimas nuo Nyderlandų ir neramumai Italijoje bei Vakarų Vokietijoje.

Sukilėlių tikslai

  • Valstiečiai siekė gauti žemės ir laisvės.

  • Smulkieji bajorai siekė atkurti Lietuvos ir Lenkijos valstybę.

  • Dvarininkai siekė išlaikyti baudžiavinius santykius.

  • Sukilėlių vadai siekė įtraukti Lietuvą į Lenkijos sudėtį.

Eiga

  • Prasidėjo po Prancūzijos revoliucijos.

  • 1830 m. pab. Lietuvoje pastebimi neramumai, ypač tarp jaunimo.

  • Augustavo gubernijoje (Užnemunėje) ėmė veikti pirmieji sukilėlių būriai.

  • Sukilėliai aktyviau pradėjo veikti 1831 m. pavasarį.- Lenkijoje į sukilimą įsitraukė Lenkijos karalystės armija.

    • Caro valdžia stengėsi užkirsti kelią sukilimui Vilniaus gubernijoje.

  • Lietuvos sukilėliai neturėjo bendros vadovybės.

  • 1831 m. sausio mėn. pabaigoje Vilniuje įkurtas Vyriausiasis sukilimo komitetas (reikšmė nedidelė).

  • Pirmasis sukilimas prasidėjo Raseinių apskrityje 1831 m. kovo mėnesį ir truko iki birželio pradžios.

  • 1831 m. pavasarį sukilėliai trumpam išlaisvino beveik visą Lietuvą.

  • Nepavyko užimti Kauno ir Vilniaus.

  • Carui pasiuntus didesnius kariuomenės dalinius, sukilėliai patyrė daug pralaimėjimų.

  • Antrasis sukilimo etapas prasidėjo birželio pradžioje, kai į Lietuvą atžygiavo Lenkijos vyriausybės siųsta kariuomenė.

  • Lietuvos sukilėliai neturėjo vieningos kovos programos ar aiškios būsimos valstybės vizijos.

  • Nesiekiant panaikinti baudžiavos, į sukilimą nebuvo įtraukti visi valstiečiai.

Lietuvos Valdymas Po Sukilimo

  • Gubernatoriai ir carinė administracija.

  • Bajorų luominės politinės teisės buvo apribotos (1908 m. smulkieji bajorai jas prarado visiškai).

  • Bajorai išsaugojo ekonominį ir kultūrinį vyravimą.

  • Teisėjus, apskričių bajorų vadovus ir bajorų savivaldos pareigūnus rinko bajorų seimeliai.

  • Bajorų luominės įstaigos veikė greta valstybinių (iki 1863 m.).

  • Apribotas Lietuvos Statuto veikimas.

  • Dauguma mažų miestų ir apie pusę apskričių centrų laikinai priskirti miestelių kategorijai ir atiduoti dvarininkų nuosavybėn.

Napoleono Kariuomenės Okupacija (1812 m.)

  • 1812 m. birželio 12 d. Lietuvą okupavo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I kariuomenė.

  • Liepos mėn. sudaryta marionetinė Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija.

Lenkijos Karalystės Įkūrimas

  • Po 1815 m. Vienos kongreso Rusijos imperijoje buvo sukurta Lenkijos karalystė, kuriai priklausė ir Užnemunė.

1830-1831 m. Sukilimo Pralaimėjimo Priežastys

  1. Nevieningas vadovavimas.

  2. Sukilimo vadovų konservatizmas.

  3. Dalis bajorų pasitraukė ir prisiekė ištikimybę carui.

  4. Pranašesnės Rusijos jėgos.

Priežastys

  • 1815 m. po Vienos kongreso Lietuva ir Lenkija tapo Rusijos imperijos dalimi.

  • Rusijos imperijos įvesta cenzūra ir politinė kontrolė.

  • Žemdirbių išnaudojimas.

  • Katalikų bažnyčios įtaka.

  • Nelygybė tarp bajorų ir kitų sluoksnių.

  • Rusijos valdžia įvedė griežtas reformas, kurios dažnai nesuderinamos su vietos tradicijomis.

Pasekmės

  • Vilniuje uždarytas universitetas.

  • Uždarytas Varšuvos universitetas.

  • Sustiprinta cenzūra.

  • Varšuvos karalystė neteko savo turėtosios autonomijos.

  • Rusija sustabdė pasipriešinimą.

  • 1840 m. galutinai panaikintas Lietuvos Statutas ir įvesti Rusijos įstatymai.

  • Represijos katalikų bažnyčiai.

  • Įvesta rusų kalba.

  • Slopino lenkų ir lietuvių kultūrą.

  • Likviduota 1815 m. Lenkijos karalystės konstitucija (Lenkija neteko autonomijos).

  • Konfiskuoti dvarai, o į ištremtų dvarininkų vietas atkelti rusai.

Bruožai

  • Tikslai:- Autonomijos atkūrimas – Lenkijos ir Lietuvos susijungimas kaip nepriklausoma valstybė.

    • Socialinių reformų įgyvendinimas – siekis sumažinti nelygybę ir pagerinti žemės ūkio sektorių.

    • Nacionalinė nepriklausomybė – siekis atkurti nacionalinę laisvę ir pasipriešinti užsienio (Rusijos) valdymui.

Užnemunės Likimas

  1. 1795 m. – Trečiasis ATR padalijimas -> Prūsijos karalystei.

  2. 1807 m. – Tilžės taika -> Varšuvos kunigaikštystė.

  3. 1815 m. – Vienos kongresas -> Rusijos imperija (netiesiogiai) -> tapo Lenkijos karalyste (priklausanti nuo Rusijos).

1863-1864 m. Sukilimas

  • Vilniaus generalgubernatorius pradėjo nuožmią šalies rusifikaciją (pramintas Koriku).

  • Valdžios įstaigose vietiniai pareigūnai keisti rusais.

  • Panaikinta vietos bajorų luominė savivalda.

  • Vietos gyventojams katalikams uždrausta be valdžios leidimo pirkti žemę.

  • Steigiamos rusiškos (liaudies) pradinės mokyklos, jų mokytojais skiriami rusai.

  • Mokoma tik rusiškai (išskyrus Užnemunę).

  • Lietuviams uždrausta gauti valstybines valdininkų ir tarnautojų pareigas.

  • Pagrindinis sukilimo tikslas - išsilaisvinimas iš Rusijos imperijos

  • Vadai: Zigmantas Sierakauskas, Konstantinas Kalinauskas, Antanas Mackevičius.

Pasekmės po 1864 m.

  • Nuo 1864 iki 1904 m. buvo įgyvendinamas lietuvių spaudos draudimas.

  • Imta smarkiau varžyti Katalikų Bažnyčią.

  • 1864 m. kovo 2 d. Užnemunės piliečiams buvo suteikta žemės nuosavybės teisė be išpirkos.

Priežastys

  • Sustiprintos represijos lietuviams, lenkams.

  • Socialinė nelygybė ir valstiečių nepasitenkinimas (valstiečiai buvo priklausomi nuo dvarininkų, mokėjo mokesčius).

  • Noras atkurti ATR (lenkų).

  • Rekrutai.

Pasekmės

  • Nepavyksta sukilimas.

  • Panaikinta bajorų įtaka Lietuvoje (konfiskuoti dvarai, uždrausta eiti pareigas).

  • Stiprėja rusinimas.

  • Prasideda knygnešystės laikotarpis.

Rusijos Valdžios Politika Lietuvoje XIX a. II p. - XX a. pr.

a) Rusinimas per mokyklas:

  1. Lietuvių k. draudimas mokykloje – vyksta rusų k.

  • Rusinimo kryptys:

    1. Katalikai – juos diskriminuoti, varžyti jų veiklą, proteguoti stačiatikybę.

    2. Bajorai – katalikams buvo uždrausta pirkti parduodamus dvarus, daug dvarų konfiskuota, ir jei neparduoti, išdalijami rusams valstiečiams.

    3. Pradinės mokyklos – mokoma rusų k., taip bando sukurti „rusiškus piliečius“.

    4. Kalbos – šalinamos lenkų, baltarusų k., naudojama rusų k.

b) Lietuviškos spaudos draudimas (1864-1904 m.)

  • Pasekmės: daraktorių mokyklos, knygnešiai.

c) Katalikų bažnyčios persekiojimas:

  1. Caro tikslas – silpninti katalikybę ir platinti stačiatikybę.

  2. Vienuolynų uždarymas.

  3. Kunigų persekiojimas ir kontrolė.

  4. Bažnyčių pavertimas cerkvėmis.

d) Kolonizacija????

e) Pasipriešinimas rusifikacijai: slaptos mokyklos, nelegalios lietuviškos spaudos platinimas.

Pasauliniai Įvykiai

  • 1760-1840 m. Pramonės perversmas.

  • 1848-1849 m. Revoliucijos Europoje – Tautų pavasaris.

  • 1848 m. Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas išleidžia „Komunistų partijos manifestą“.

  • 1859-1870 m. Italijos susivienijimas.

  • 1863-1864 m. sukilimai Lenkijoje ir Lietuvoje.

  • 1870-1914 m. Imperializmo epocha.

  • 1871 m. Vokietijos susivienijimas.

Pramonės Perversmas

  • Pokyčiai gamybos technologijoje ir organizacijoje (nuo manufaktūrinės prie stambiosios mašininės gamybos).

  • Prasidėjo Didžiojoje Britanijoje:- Po XVII a. revoliucijos sparčiai vystėsi ūkis.

    • Konkurencija su Prancūzija skatino diegti naujoves.

    • Reikėjo atlaikyti Napoleono kontinentinę blokadą.

  • XVIII a. Didžioji Britanija buvo agrarinė valstybė.

  • Turėjo daug kolonijų.

  • Padidėjusi populiacija.

  • Gausu žaliavų (akmens anglių, geležies).

  • Bajorija ir aristokratija ėmėsi verslininkystės ar prekybos.

  • Didelės darbo kainos.

  • Urbanizacija.

  • Silpna feodalinė sistema leido lengvai steigti pramonės įmones.

Didžiosios Britanijos Ūkio Revoliucija

  • Augant gyventojų skaičiui, augo Žemės ūkio produktų paklausa.

  • Gyventojų skaičiaus augimas lėmė darbo jėgos perteklių.

Pramonė

  • Didelės darbo sąnaudos skatino kurti mašinas, kurios galėtų sumažinti arba pakeisti žmonių skaičių darbo vietoje.

  • Pirmieji pokyčiai įvyko medvilnės pramonėje (garo variklis mašinoms varyti, audimo staklės).

  • Industrializacija pasiekė ir kitas pramonės šakas.

Pasekmės

  • Masinė mašinų gamyba (produktai pigiau pagaminami ir įsigyjami).

  • Miestų urbanizacija.

  • Padidėjusi tarptautinė prekyba pasaulyje.

  • Didėjo anglies, geležies ir tekstilės pramonė.

  • Atsirado naujos transporto priemonės (geležinkeliai, garlaiviai).

  • Kapitalizmo stiprėjimas.

Vienos Kongresas

  • Kancleris Klemens von Metternich (Austrija) - Europos valstybinės santvarkos iniciatorius, konservatyvios politikos Europoje šalininkas.

  • Metternich‘o siekis - išlaikyti politinės situacijos ir tarpvalstybinių santykių status quo

Burbonų Restauracija Prancūzijoje

  • Karolis X bando:- Atkurti ikirevoliucinę Prancūziją.

    • Suvaržyti rinkimų teisę.

    • Įvesti spaudos kontrolę.

Tautų Pavasaris

  • Revoliucijų kilimui sąlygas davė:- XIX a. romantikų idealizuojama praeitis, skatinamas patriotizmas ir atskiro žmogaus individualizmas.

    • Žmonių nepasitenkinimas valdžia ir siekis dalyvauti politikoje.

    • Gyvos Didžiosios Prancūzijos revoliucijos idėjos.

    • Nacionalistinės nuotaikos.

    • Pramoninė revoliucija.

    • Paplitęs raštingumas.

    • Urbanizacija.

  • Siekiama respublikos: kad amatininkai ir darbininkai (bei moterys) turėtų daugiau teisių.

  • Nuosaikūs respublikonai siekia nuosaikios respublikos (liberalusis modelis).

  • Siekiama Burbonų restauracijos: siekia Burbonų dinastijos atstatymo (kurie buvo išstumti 1830 m.).

Įvykiai Prancūzijoje

  • Atsistatydina karalius

  • Prancūzija paskelbta respublika

  • Išrinktas prezidentas ir parlamentas

Antroji Prancūzijos Respublika (1848-1852)

  • Visuotinė rinkimų teisė vyrams.

  • Nemažai Paryžiaus moterų siekia gauti balsavimo teisę.

  • Revoliucinių įvykių metais labai suaktyvėja laikraščių leidyba (panaikinami cenzūros varžymai).

  • Formuojasi politiniai klubai (neo-jakobinai, moterų klubai).

Neramumai Apeninų Pusiasalyje

  • Siekiama atsikratyti reakcingos Austrijos imperijos kontrolės.

  • Revoliuciją pusiasalyje pradeda Sardinijos karalystė.

  • Prie Sardinijos prisijungia Lombardijos-Venecijos karalystė.

  • Karolis Albertas (Sardinijos karalius) puola Austrijos imperiją.

  • Pradžioje popiežius Pijus IX palaiko sukilusias pusiasalio karalystes, tačiau vėliau nuo jų atsiriboja.

  • Įsikiša Prancūzijos ir Austrijos armijos.

Neramumai Vokietijos Sąjungoje (1848-1849 m.)

  • Noras užtikrinti sienų neliečiamumą vokiečių žemėse.

  • Noras užtikrinti vidaus tvarką vokiečių valstybėse.

  • Sukurta nepriklausomų valstybių konfederacija – Vokietijos Sąjunga.

  • Priklauso: 34 monarchijos ir 4 laisvieji miestai.

  • Austrija turi vadovaujantį vaidmenį.

  • Pažangios visuomenės jėgos linkusios į demokratinius pertvarkymus.

  • 1848 m. kovo mėn. vokiečių žemėse prasideda revoliuciniai neramumai.

  • Frankfurte prie Maino pradeda posėdžiauti demokratiškai išrinktas bendras visos* Vokietijos parlamentas.

  • Sudaryta laikinoji vyriausybė (neturi kariuomenės ir policijos; smulkesni kunigaikščiai išlaiko jiems ištikimas karines ir policines pareigas).

  • Vokietijos žemių valdovai ir reakcionieriai viešai skelbia: „nuo demokratų padeda tik kareiviai