Lotynų teisinės sąvokos ir sentencijos

1.    Ab initio – nuo pat pradžios.
2.    Absente reo – nedalyvaujant atsakovui.
3.    Ab uno disce omnes – iš vieno (dalies) galima spręsti apie visumą.
4.    Ad legem – pagal įstatymą.
5.    Ad rem – prie reikalo; kalbėti iš esmės.
6.    Alibi – kitur (asmens buvimas ne nusikaltimo vietoje).
7.    A priori – iš anksto; nepažinus faktų.
8.    Argumentum baculinum – lazdos argumentas; prievarta.
9.    Argumentum ad hominem – žmogui taikomas, t. y. neobjektyvus, argumentas siekiant jį paveikti.
10.    Audiatur et altera pars – tebūnie išklausyta ir antroji pusė.
11.    Causa sine qua non – būtina priežastis; priežastis, lėmusi įvykį.
12.    Cogito, ergo sum – mąstau, vadinasi, esu.
13.    Conditio sine qua non – būtina sąlyga; sąlyga, be kurios neįmanoma.
14.    Contra legem – prieš įstatymą, nepaisant įstatymo.
15.    Cui bono? – kieno naudai?
16.    De facto; de iure – faktiškai; teisiškai.
17.    Dictum factum – pasakyta – padaryta (apie žodžio laikymąsi).
18.    Divide et impera – skaldyk ir valdyk.
19.    Dura lex, sed lex – griežtas įstatymas, bet įstatymas, t. y. jį reikia vykdyti.
20.    Ex facto ius oritur – teisė gimsta iš fakto.
21.    Ex nihilo nihil fit – iš nieko niekas neatsiranda.
22.    Ex officio – kaip reikalauja pareigos; pagal pareigas.
23.    Experientia docet – patirtis moko.
24.    Extra legem – už įstatymo ribų.
25.    Fiat iustitia, pereat mundus – telaimi teisingumas, nors ir žūtų pasaulis.
26.    Hinc itur ad astra – iš čia kylama į žvaigždes (Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos sienos užrašas).
27.    Idem per idem – tas pats per tą patį.
28.    Ignorantia non excusat – nežinojimas (pvz., įstatymo) nepateisina.
29.    In absentia – nedalyvaujant; teismas už akių.
30.    Inter arma silent leges – tarp ginklų (vykstant karui) įstatymai tyli, t. y. neveikia.
31.    Ius est ars aequi et boni – teisė yra teisingumo ir gėrio menas.
32.    Memento mori – atsimink, kad esi mirtingas.
33.    Mutatis mutandis – su tam tikrais pakeitimais.
34.    Nemo debet esse iudex (testis) in propria causa – niekas negali būti teisėjas (liudytojas) savo byloje.
35.    Nemo est supra leges – niekas nėra viršesnis už įstatymus.
36.    Non progredi, est regredi – neiti pirmyn tolygu eiti atgal.
37.    Non rex est lex, sed lex est rex – ne valdovas yra įstatymas, bet įstatymas yra valdovas.
38.    Nota bene! (N. B.) – gerai įsidėmėk!
39.    Novus rex, nova lex – nauja valdžia, nauji įstatymai.
40.    Nulla regula sine exceptione – nėra taisyklės be išimties.
41.    Per aspera ad astra – per kančias į žvaigždes.
42.    Per fas et nefas – visais būdais; leistinai ir neleistinai.
43.    Persona non grata – nepageidaujamas asmuo.
44.    Quot capita, tot sententiae – kiek galvų, tiek nuomonių.
45.    Rigor iuris – įstatymo griežtumas.
46.    Sol lucet omnibus – saulė šviečia visiems.
47.    Testis unus testis nullus – vienas liudytojas – ne liudytojas.
48.    Tres faciunt collegium – trys sudaro kolegiją; trise jau galima priimti sprendimą.
49.    Usus magister optimus – patirtis yra geriausias mokytojas.
50.    Vivere est militare – gyventi reiškia kovoti.

Sąvokos tarpiniam atsiskaitymui

1.    ius, iuris n.– teisė. T. y. taisyklių ir normų sąvadas.
2.    in iure – teisiškas, atitinkantis teisę.
3.    ius naturale – prigimtinė teisė (duota dievų). Prigimtinė teisė negali būti sukurta žmonių, bet gali būti suprasta.
4.    naturalis ratio – sveikas protas.
5.    ius positivum –  valstybės sukurta teisė.
6.    ius ex scripto – užrašytoji teisė. T. y. teisė, kuri atsiranda per teisės kūrimo procesą.
7.    codex, icis n. – sąvadas, knyga.
8.    ius commune – bendroji teisė. T. y. teisė galiojanti visiems.
9.    ius ex non scripto – neužrašytoji teisė. T. y. teisė, kuri atsiranda ne per teisės kūrimo procesą, paprotinė teisė.
10.    ius privatum – privatinė teisė. T. y. paveldėjimas arba taisyklės, apibrėžiančios pardavimą ir įsigijimą. 
11.    ius publicum – viešoji valstybės teisė. T. y. valstybės ir jos reikalų teisė.
12.    ius cogens – imperatyvioji norma. T. y. teisė, kuri griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia šio paliepimo suprasti kitaip nei numatyta.
13.    ius dispositivum – dispozityvioji teisė. Normos, kurių reikalavimus teisės subjektai konkrečiu atveju gali pakeisti ir kurios taikomos tik jeigu asmenys nesusitaria kitaip. T. y. teisė, kuri gali būti pakeista susitarimo pagrindu: teisinis reguliavimas, kuris nustato elgesio variantą, tačiau suteikia teisę pasirinkti.
14.    iurisdictio, onis f. – jurisdikcija. T. y. civilinių bylų nagrinėjimas; tai, kas priklauso pretoriaus kompetencijai.
15.    ius civile – pilietinė teisė. T. y. teisė, priklausanti Romos piliečiams.
16.    ius honorarium – „garbingoji“ teisė. T. y. teisė, kylanti iš užimamų pareigų, pretoriaus teisė.
17.    ius gentium – tautų teisė. T. y. teisė galiojanti visiems, ne vien Romos piliečiams.
18.    consuetudo, inis f. – papratimas, įpratimas.
19.    mores maiorum – protėvių papročiai / teisiniai papročiai.
20.    fas n. – religinė tvarka, sakralinė teisė, dieviškas įstatymas; lemtis, likimas.
21.    nefas n. – nusikaltimas, piktadarybė.
22.    per fas et nefas – leistinomis ir neleistinomis priemonėmis.
23.    iustitia, ae f. – teisingumas.
24.    iustitia legalis – įstatyminis teisingumas. T. y. teisingumas, kuris akcentuoja pareigas socialinei visumai ir reikalauja paklusti bendrojo elgesio taisyklėms.
25.    iustitia distributiva – paskirstomasis teisingumas. T. y. teisingumas, kuris pabrėžia socialinės visumos pareigas individui ir kelia teisingo visuomeninių gėrybių paskirstymo klausimus.
26.    iustitia commutativa – mainų teisingumas. T. y. teisingumas, taikomas asmenų ir jų grupių tarpusavio santykiams, keliant lygiavertiško atsilyginimo reikalavimus, pvz., reikalavimas grąžinti skolą ar tesėti žodį.
27.    ius aequum – lygumo teisė / teisingoji teisė. T. y. teisė, paklūstanti lygiateisiškumo arba ištikimumo ir pasitikėjimo principams.
28.    ius strictum – griežtoji, rigoristinė teisė. T. y. teisė, kuria reikalaujama laikytis „įstatymo raidės“.
29.    norma, ae f. – nuostata, taisyklė.
30.    plebiscitum, i n. – liaudies nutarimas (plebs + scitum).
31.    edictum, i n. – [pretoriaus] įsakymas. (vksm. edicere – įsakyti, paskelbti). 
32.    magistratus, i m. – valstybės pareigūnas; valdžia.
33.    officium, i n. – pareigos, tarnyba.
34.    minister, tri m. – padėjėjas; vykdytojas.
35.    privilegium, i n. – išimties įstatymas; lengvata.
36.    populus, i m. – tauta.
37.    lex, legis f. – įstatymas. 
38.    lex dicta – nustatytas / paskelbtas įstatymas (teisė).
39.    lex scripta – užrašytas įstatymas (teisė).
40.    lex lata – įvykdytas įstatymas. T. y. įstatymas (teisė), kuris galioja.
41.    lex ferenda – būsimas įstatymas. T. y. įstatymas (teisė), kuris turėtų būti.
42.    lex fugitiva – pabėgęs įstatymas. T. y. įstatymas, kuris paslėptas kitokio pavadinimo ir turinio įstatyme. 
43.    ratio legis – įstatymo pagrindas.
44.    intentio legis – įstatymo siekis.
45.    lex specialis – specialusis įstatymas. T. y. nuostata su specifine taikymo sfera.
46.    lex generalis – bendrasis įstatymas.
47.    lex perfecta – baigtasis įstatymas. T. y. įstatymas, kurio pažeidimas turi teisines pasekmes: jų nesilaikymas reikšdavo atliktų juridinių veiksmų (pavyzdžiui, pažeidžiant įstatymo reikalavimus sudarytų sandorių) negaliojimą.
48.    lex imperfecta – neužbaigtas įstatymas. T. y. įstatymas, kuris nėra realiai taikomas, pvz., įstatymai, ką nors draudžiantys, bet nenumatantys bausmės.
49.    res publica – valstybė.
50.    res publicae – viešieji reikalai.
51.    senatus consultum – Senato nutarimas.
52.    constitutio, onis f. – santvarka; nustatymas; [Senato] potvarkis, nutarimas.
53.    status, us m. – padėtis, būklė.
54.    status libertatis – atleistinio padėtis.
55.    status civitatis – piliečio padėtis.
56.    status familiae – šeimyninė padėtis.
57.    status activus – aktyvioji padėtis. T. y. teisė dalyvauti įstatymų kūrime.
58.    status passivus – pasyvioji padėtis. T. y. pilietinė pareiga.
59.    civis, is m.f. – pilietis.
60.    civitas, atis f. – (Romos) pilietybė; piliečių bendrija – valstybė.
61.    ius sanguinis – kraujo (kilmės) teisė.
62.    ius soli – žemės teisė. Kartais susidursite su terminu ius solis – saulės teisė. 
63.    persona, ae f. – individas; asmuo.
64.    familia, ae f. – šeimyna; šeimos turtas.
65.    pater familias – šeimos tėvas.
66.    patria potestas – (aukščiausia) tėvo valdžia.
67.    sui iuris – savo teise. T. y. teisės, kylančios iš šeimos vadovo valdžios. Pvz., personae sui iuris: niekieno viršenybei šeimoje nepaklūstantys asmenys.
68.    liberi – laisvieji. T. y. piliečių vaikai.
69.    adoptio, onis f. – įsūnijimas, įvaikinimas.
70.    emancipatio, onis f. – formalus sūnaus išlaisvinimas iš tėvo valdžios.
71.    legitimatio, onis f. – teisinis įvedimas į šeimą.
72.    liberti – atleistiniai.
73.    manumissio, onis f. – vergo atleidimas; paleidimas į laisvę.
74.    patronus, i n. – gynėjas; globėjas, užtarėjas.
75.    cliens, entis m. – patrono globojamas ir nuo jo priklausantis laisvas asmuo.
76.    servus, i m. – vergas; tarnas.
77.    peculium, i n. – turtas (pavyzdžiui, galvijai (pecus), pinigų suma (pecunia), išskirtas iš šeimos turto ir patikėtas savarankiškai naudotis ir tvarkyti (libera administratio peculii) tėvo valdžiai paklūstančiam sūnui arba vergui.
78.    negotium, i n. – sandoris; užsiėmimas, darbas.
79.    bona fide – gera valia, geru pasitikėjimu: t. y. nuoširdžiai, sąžiningai.
80.    pactum, i n. – sutartis, susitarimas.
81.    pacta sunt servanda – sutarčių turi būti laikomasi.
82.    contractus, us m. – sutartis, kurios pagrindu sukuriama ius civile pripažįstama ir ginama prievolė.
83.    obligationes ex contractu – įsipareigojimai pagal sutartį.
84.    consensus, us m. – šalių sutarimas.
85.    actio, onis f. – ieškinys; veikla, veiksmas; byla; teismo procesas; teisminis nagrinėjimas.
86.    actio in personam – asmeninis ieškinys. T. y. byla prieš nusikalstama veika kaltinamą asmenį.
87.    actio personalis – asmens ieškinys. T. y. veiksmas, siekiant pradėti bylą asmens vardu.
88.    actio popularis – valstybinis ieškinys. T. y. veiksmas, siekiant pradėti bylą visuomenės vardu.
89.    res, rei f. – daiktas; turtas; reikalas.
90.    res sacrae ¬– daiktai, kurie išskirtiniu šventu valstybės aktu paskirti dievams (Šventyklos, altoriai, kulto reikmenys).
91.    res sanctae – šventi daiktai, kuriuos ir be švento akto gynė dievai (miesto sienos ir miesto vartai). T. y. nustatyti ar pašventinti neliečiami ir nekeičiami objektai, pvz., kaip šventoji Romos miesto siena – pomerijus.
92.    res mobilis – kilnojamas daiktas.
93.    res immobilis – nekilnojamas daiktas.