Turkų osmanų istorija, LDK reformos ir ATR laikotarpis
Osmanų imperijos iškilimas ir ekspansija
Kilmė ir pradžia: * Valstybės istorija prasideda a., kai sultonas Osmanas I (Osmanas I) suvienijo turkų seldžiukų gentis. * Osmanai pasižymėjo gausia ekspansija į kaimynines teritorijas. * Iki a. osmanai užėmė didžiąją dalį Mažosios Azijos ir Balkanų pusiasalį, apsupdami nusilpusią Bizantijos imperiją.
Konstantinopolio užėmimas (1453 m.): * Osmanų vadovas Machamadas II (Mehmedas II) užėmė Konstantinopolį panaudojęs gudrybes – laivus pertempus sausuma. * Miestas buvo paimtas per paras. * vietinių gyventojų paversti belaisviais ir parduoti vergijai. * Konstantinopolis tapo osmanų imperijos sostine ir buvo pervadintas į Stambulą. * Galutinai nugalinus Bizantiją, atsivėrė keliai skverbtis į Europą ir plėsti imperijos ribas visomis kryptimis.
Tolesni užkariavimai: * m. osmanai užkariavo arba vazaliniu statusu pajungė visas Balkanų valstybes ir tautas. * m. Ankaros mūšyje turkai osmanai pralaimėjo (prieš Timūrą), po ko prasidėjo m. trukusios kovos dėl sosto. * Varnos mūšyje nugalėta jungtinė Europos kariuomenė.
Valstybės valdymas: * Valdovui suabejojus pareigūnų ištikimybe, jie būdavo nukirsdinami. * Patikimiausi valdovo pareigūnai buvo eunuchai.
Kariuomenė ir socialinė tvarka Osmanų imperijoje
Janyčarai: * Tai pėstininkų kariuomenės kariai, laikomi ištikimiausiais sultono kariais. * Devširmė (kraujo mokestis): Krikščionių šeimos, ypač kitatikės, privalėjo atiduoti sūnus sultonui ir kitiems didikams. Vaikai būdavo parduodami į vergiją, atverčiami į islamą ir ruošiami tarnybai (kariuomenei arba administravimui).
Kitatikių statusas: * Kitatikiai, ypač krikščionys, buvo apmokestinami papildomais mokesčiais. * Jiems buvo draudžiama turėti ginklų.
Osmanų imperijos nuosmukis
Karinės priežastys: * Nors ilgai turėjo nenugalimą armiją, a. patyrė lemtingus pralaimėjimus. * m. Lepanto mūšis – pralaimėta vandenų mūšyje prieš krikščionių koaliciją. * m. Vienos mūšyje pralaimėta jungtinei ATR ir austrų kariuomenei (vadovaujamai Jono Sobieskio).
Politinės/Teritorinės priežastys: * a. pradžioje imperija galutinai suiro praradusi didžiąją dalį žemių.
Valakų reforma LDK (1557 m.)
Kontekstas ir priežastys: * Inicijuota Bona Sforza (motina) ir įgyvendinta Žygimanto Augusto (sūnus). * a. Vakarų Europoje didėjo gyventojų skaičius ir augo grūdų poreikis. * LDK iki a. neeksportavo grūdų, žemės ūkyje trūko tvarkos. * Žemėvalda buvo paini: neaiškios bajorų, ponų, didžiojo kunigaikščio ir dvasininkų žemių ribos.
Pasiruošimo etapai: 1. Žemės matavimo specialistų (matininkų) paruošimas. 2. Matavimo prietaisų paruošimas. 3. Žemės klasifikavimas pagal derlingumą. 4. Gatvinių kaimų projektavimas. 5. Statybinių medžiagų numatymas naujiems ūkio statiniams.
Matmenys ir vienetai: * . * Apskaičiavimas: . * . * . * . * Valakas buvo dalijamas į rėžius (išilgai).
Struktūra (Gatvinis rėžių kaimas): * Tarpas | Namas | Daržas | Rėžiai. * Paveldint žemę ji buvo dalinama išilgai.
Socialinės pasekmės: * Išaugo valstiečių nelygybė, mokesčiai nustatomi pagal žemės kiekį (už valaką). * Baudžiavos įteisinimas: procesą pradėjo Vytautas Didysis, tęsė Kazimieras Jogailaitis, baigė Žygimantas Augustas.
LDK politinė raida po Vytauto mirties
Vidaus karai: * m. Švitrigaila (Jogailos brolis) prieš Žygimantą Kęstutaitį (Vytauto brolis). * m. Pabaisko mūšis (Ukmergės mūšis) – Žygimantas Kęstutaitis laimėjo, LDK išvengė lenkų įtakos padidėjimo tuo metu.
Kazimiero Jogailaičio valdymas (1440–1492 m.): * m. Kazimiero privilegija LDK bajorams: susilpnino didžiojo kunigaikščio valdžią, didesnė dalis gyventojų priklausė bajorams, oficialiai pradėta įtvirtinti baudžiava.
Aleksandro privilegija (1492 m.): * Apribojo didžiojo kunigaikščio valdžią: negalėjo nubausti Ponų tarybos narių, Ponų taryba įgijo teisę atmesti valdovo siūlomus svarstyti klausimus.
Ponų taryba: * Sudaryta iš nuolatinių narių (pajėgiausių bajorų giminių atstovai). * Radvilos ( a.) – valdė pilis, miestus ir miestelius, dvarus, kaimus.
Tautinės mažumos ir religija LDK
Žydai: * a. LDK gyveno apie žydų. * Vytautas Didysis suteikė privilegiją Brastos žydams. * Iki m. skaičius išaugo iki . Užsiėmė amatais, mokslais, bankininkyste.
Karaimai: * m. Vytautas Didysis atsivedė iš Krymo. * Apsigyveno tarp Trakų pilių, saugojo pilis. * Vytautas suteikė privilegijas, leido turėti maldos namus (kenesas). * Tikėjimas – judaizmo atšaka, remiasi tik Senuoju Testamentu.
Totoriai: * Įsikūrė žemėse, kurias dovanojo Vytautas Didysis (prie Vilniaus ir Trakų). * Buvo ištikimi Vytauto kariai.
Švietimas: * m. įkurta pirma mokykla LDK prie katedros. * Metraščiai ir Lietuvos Metrika buvo rašomi rusėnų kalba.
Reformacija ir LDK krizės
Martyno Liuterio mintys (95 tezės): * Klysta nuodėmių atleidimo iždininkai, teigiantys, kad popiežiaus indulgencijos gelbsti žmogų. * Tikrasis Bažnyčios lobis yra dieviškosios šlovės Evangelija. * Kodėl popiežius neišlaisvina sielų iš skaistyklos dėl šventojo gailestingumo, o daro tai už pinigus bazilikos statybai?
Reformacijos veikėjai LDK: * Abraomas Kulvietis ( m. įsteigė protestantišką kolegiją Vilniuje). * Martynas Mažvydas ( m. Karaliaučiuje išleido „Katekizmą“). * Mikalojus Radvila Juodasis ( a. LDK didikas, kalvinistas, susirašinėjo su J. Kalvinu). * Mikalojus Radvila Rudasis ( a. reformacijos platintojas, gynė LDK savarankiškumą).
Reiškinių centrai: Biržai ir Kėdainiai.
Abiejų Tautų Respublika (ATR)
Liublino unija (1569 m.): * Priežastis: Livonijos karas ( m.) prieš Maskvą. * Lenkai siekė prijungti Lietuvą, lietuviai – lygiateisės sąjungos. * Žygimantas Augustas atplėšė beveik pusę LDK teritorijos ir prijungė prie Lenkijos, kad priverstų pasirašyti. * Bendra ATR: Valdovas, Seimas, Valiuta (grašis), Kariuomenė.
Žymūs valdovai: * Henrikas Valua (1573-1574 m.): Pasirašė „Henriko artikulus“ (garantavo bajorijos laisves ir teisę rinkti karalių). * Steponas Batoras (1575-1586 m.): Sėkmingai kariavo Livonijos kare, atkovojo Polocką, m. įsteigė Vilniaus universitetą. * Vazų dinastija ( a.): Zigmantas Vaza, Vladislovas Vaza, Jonas Kazimieras Vaza. Valdymas nuosaikus, patirta vidinė netvarka, karai su Švedija ir Rusija.
Kariniai konfliktai ir sutartys: * m. Salaspilio (Kircholmo) mūšis – Jonas Karolis Chodkevičius nugalėjo švedus. * m. Kėdainių sutartis – dalis bajorų nutraukė uniją su Lenkija ir sudarė su Švedija. * m. paliaubos su Rusija – prarastas Kijevas ir Smolenskas. * m. „Nebylusis Seimas“ – Rusijos Petras I pradėjo tiesioginį kišimąsi į ATR reikalus.
ATR padalijimai (1772–1795 m.)
I padalijimas ( m.): Rusija, Prūsija, Austrija atėmė teritorijos.
II padalijimas ( m.): Rusija ir Prūsija.
III padalijimas ( m.): Galutinis valstybės panaikinimas; Lietuva atitenka Rusijai.
Kultūros ir mokslo pasiekimai
Architektūra: * Gotika: Šv. Onos bažnyčia, Perkūno namas Kaune. * Barokas: Šv. Kazimiero bažnyčia, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje. * Klasicizmas: Vilniaus rotušė, Verkių dvaras.
Mokslas: * m. Tomas Makovskis išraižė Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio organizuotą LDK žemėlapį. * Kazimieras Semenavičius ( a. pr.) parašė „Didysis artilerijos menas“. * m. įkurta Edukacinė komisija – pirmoji pasaulietinė švietimo ministerija pasaulyje.