Mokslinio teksto struktūra: IMRAD
Kam reikalinga struktūra?
Mokslo taisyklės ir tradicijos
Nuosekli darbo struktūra - vienas svarbiausių moksliškumo požymių.
Padeda sekti teksto turinį - kur yra įvadinaii teiginiai, kur aprašomi tyrimo ar analizės būdai, kur yra rezultatai, o kur tyrėjo interpretacija.
Palengvina skaitytojo darbą ir disciplinuoja patį autorių.
Kada moksliniuose darbuose gali būti netaikoma IMRAD struktūra?
IMRAD elementai iš esmės atitinka tą eiliškumą, kaip atliekamas kiekybinis tyrimas.
refleksijoje
dienoraštyje, praktikos dienoraštyje
esė
kituose studijų darbuose pagal dėstytojo nurodymus
Įvadas - Introduction
pateikiamos pagrindinės jau esamos žinios analizuojama tema
pasakoma, kodėl šią temą verta nagrinėti - atskleidžiamas darbo naujumas ir aktualumas, įvardijama problema.
pabrėžiama darbo teorinė ir praktinė vertė
apžvelgiama literatūra mokslinio darbo tematika
išdėstomas tyrimo tikslas ir uždaviniai
Literatūros apžvalga:
apžvelgiama pagrindinė literatūra. Pernelyg nedetalizuojant
analizuojami moksliniai šaltiniai, populiarioji itin retai, nebent to reikalauja problema
Metodai - Methods
Išsamiai išdėstoma, kaip buvo atliktas mokslinis darbas
Siekiant išvengti netikslumų rekomenduojama metodų skyrių rašyti nuo to laiko, kai imamasi konkrečių mokslinio darbo veiksmų
Metodų dalies struktūriniai elementai:
I. Tyrimo eiga
Pilotinis tyrimas (jei toks buvo atliekamas)
Kada atliktas? (tiksli data ar intervalas)
Kur? (geografinė vietovė, įstaiga ir pan.)
Kas buvo tyrimo dalyviai arba tyrimo medžiaga
(Bioetikos leidimas)
II. Tyrimo medžiaga ir dalyviai
kaip buvo pasirinkti tiriamieji?
kaip sudaryta tyrimo imtis ir pasirinktas jos tūris (dydis)?
Tyrimo dalyvių įtraukimo ir atmetimo kriterijai.
Empirinis tyrimas:
tyrimo medžiaga - dalyviai
aprašomos pagrindinės jų charakteristikos - dažniausiai socialiniai-demografiniai ypatumai, sveikatos rodikliai (jeigu tyriamieji yra pacientai) ar kita esminė su tyrimu susijusi tiriamųjų informacija.
gali būti pateikiama tekstu, lentele ar grafiku.
Literatūros apžvalga ar meta analizė:
tyrimo medžiaga - literatūros šaltiniai, straipsniai, kiti tyrimai.
Kokie buvo pasirinkti raktažodžiai (reikšminiai žodžiai), paieškos žodžiai ir jų kombinacijos.
medžiaga gali būti aprašoma nurodant šaltinių skaičių pagal publkavimo metus, leidėjus, kalbą, regioną, tyrimo tipą ir pan.
įtraukimo ir atmetimo kriterijai
III. Instrumentai
vertinimo ir matavimo būdai ar metodai (testai, skalės, klausimynai, matavimo prietaisai ir įranga)
anketų turinį reikėtų aprašyti bendrais bruožais nurodant pagrindines klausimų grupes ir jų vertinimo principus - geriausia tai išdėstyti kievienam reiškiniui ar jų grupei skiriant atskirą pastraipą.
jei tyrime buvo naudotos anketos, testai ar klausimynai, reikia nurodyti ar tai originalūs (pačių tyrėjų sukurti), ar adaptuoti instrumentai.
Standartizuoti klausimynai:
nurodyti jų sukūrimo metus ir autorius, nurodyti tikslinę grupę, kuriai skirtas klausimynas.
jeigu naudojama klausimyno adaptacija ar vertimas, jų autorius ir laiką taip pat būtina nurodyti.
kaip vertinami rezultatai - ką reiškia didesni balai, ar yra sugrupavimo normos, diagnostinė diferenciacija ir pan.
Originalūs klausimynai
paties autoriaus sukurtas klausimynas dažniausiai aprašomas pagrindiniais bruožais, įvardijant esminius elementus.
IV. Duomenų analizė
Kiekybinė tyrimo strategija - aprašyti, kokie buvo taikyti statistinės analizės metodai
Kokybinė tyrimo strategija - kokia pasirinkta duomenų analizės perspektyva ir kaip informacinė medžiaga buvo analizuojama.
jeigu duomenų analizei buvo naudota speciali programinė įranga, sarbu nurodti gamintoją, miestą ir šalį.
Pavyzdžiui:
“IBM SPSS Statistics for Windows, Version 29.0.2.0. Armonk, NY: IBM Corp.“
„MAXQDA 2018, Berlin, Germany: VERBI Software“
Rezultatai - Results
pateikiami mokslinio darbo rezultatai:
kiekybiniame tyrime pateikiama visa aktuali informacija, gauta ir statistiškai apdorota tyrimo metu.
kokybinio tyrimo rezultatuose aprašomi kokybiniais metodais gauti rezultatai, iliustruojami citatomis ar komentarais
literatūros apžvalgos atveju sistemingai apibendrinama nagrinėtų literatūros šaltinių informacija
atliepia tikslą ir uždavinius
Aptarimas - Discussion
autoriaus gebėjimas apibendrinti tyrimo rezultatus, juos gretinti su kitų autorių darbais, formuluoti tolesnio mokslinio tyrimo kryptis, hipotezes ir pan.
išryškėja tai, kaip tyrėjas suvokia, išmano ir laviruoja tyrimo tematikoje, kaip geba interpretuoti “patogią” ar “nepatogią” tiesą.